Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 11 d. teisme elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą (EPP) gautas L. B. prašymas sutrumpinti 2015 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

2016 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas L. B. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu L. B. atimtos teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams terminą ir laikyti, kad šis terminas pasibaigė Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo dieną.

Atskirajame skunde pažymima, kad teismas vertino L. B. elgesį iš esmės tik pažeidimų padarymo metu. Pažymima, jog, sprendžiant termino, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, sutrumpinimo klausimą, būtina vertinti ne tik ATPK 329 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo elgesį pažeidimo padarymo metu, bet kartu įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei nustatyti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos skyrimo tikslai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-575-6950/2010, Nr, N-575-10/2014, Nr. N-575-11/2014). Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo klausimą, svarbiausios yra tos aplinkybės bei duomenys, kurie rodo pažeidėjo elgesio pokyčius po pažeidimo padarymo. ATPK 329 straipsnio nuostatos galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą sieja su aplinkybėmis, egzistuojančiomis nuobaudos vykdymo metu, ir nenumato apribojimo taikyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą priklausomai nuo padaryto pažeidimo pavojingumo. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, bet ne su kažkokiomis konkrečiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, yra sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Taigi turi būti nagrinėjamas klausimas, ar L. B. elgesys po administracinės nuobaudos paskyrimo sudaro pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aplinkybės, kad iki pažeidimo, dėl kurio jai atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, padarymo ir po nuobaudos už šį pažeidimą pritaikymo L. B. nebuvo bausta administracine tvarka, leidžia daryti prielaidą, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis. L. B. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo visiškai pripažino, nesistengia sumenkinti nei savo neteisėtų veiksmų, nei sukeltų padarinių, priešingai, prašyme dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo apeliantė nurodo, jog ji nuoširdžiai apgailestauja dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir suprato savo klaidą, tai raštu patvirtino jos darbdavys. L. B. pasišalinimą iš įvykio vietos vertina kaip klaidą, lengvabūdišką, beprasmišką elgesį. Tai rodo, jog L. B. yra pasiryžusi pasimokyti iš savo patyrimo ir daugiau nebekartoti tų pačių ar panašių klaidų. Ji neskundė 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo ir gera valia pradėjo vykdyti pagrindinę nuobaudą – paskirtos baudos mokėjimą. Pirmą nustatytą dalį baudos apeliantė sumokėjo 2015 m. gegužės 28 d., t. y. mažiau nei per 40 dienų (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog apeliantė paskirtą baudą mokėjo tiksliai laikydamasi 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu nustatytos tvarkos, t. y. į nutarime nurodytą sąskaitą kas mėnesį įmokėdama po 48,25 Eur. 2016 m. lapkričio 8 d. ji buvo sumokėjusi 916,75 Eur iš 1 158,00 Eur paskirtos baudos ir teikiant teismui 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nesumokėtos baudos likutis buvo 241,25 Eur. Atsižvelgusi į skundžiamoje nutartyje teismo išreikštą nuomonę, kad prašyti ATPK 329 straipsnio pagrindu sutrumpinti papildomos nuobaudos terminą pažeidėjas galėtų tik įvykdęs pagrindinę nuobaudą – šiuo atveju, susimokėjus visą skirtą 1 158 Eur baudą, L. B., pasiskolinusi pinigų, 2016 m. lapkričio 18 d. baudos likučiui padengti įmokėjo 242 Eur, taip anksčiau 2015 m. balandžio 24 d. nutarime nustatyto termino (baudos mokėjimas išdėstytas dvejų metų laikotarpiui) sumokėjo visą skirtą 1 158 Eur baudą. Pažeidimas, dėl kurio padarymo L. B. neteko teisės vairuoti transporto priemones, padarytas 2015 m. balandžio 6 d. ir po šio pažeidimo nustatymo, t. y. jau daugiau nei 18 mėnesių, apeliantė nėra nė karto pažeidusi Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų imperatyvų. L. B. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją charakterizuoja teigiamai, kaip atsakingą ir kruopščią darbuotoją, neturinčią drausminių nuobaudų ir ne vieną kartą už gerai atliktus darbus skatintą.

Poreikis vairuoti automobilį atsirado praėjus daugiau kaip metams nuo pažeidimo, dėl kurio L. B. neteko teisės vairuoti, padarymo dienos. Teisės vairuoti neturėjimas neabejotinai sunkina jos galimybes, pvz., nuvežti mamą pas gydytojus. Pažeidimo padarymo metu pažeidėja buvo bedarbė, tačiau nuo 2016 m. birželio 1 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. B. gyvena Klaipėdoje, tačiau dirba Klaipėdoje ir Palangoje esančiuose viešbučiuose, todėl teisės vairuoti transporto priemones atgavimas palengvintų jos kelionę į darbą, kartu leistų po darbo greičiau grįžti į namus pas sunkia liga sergančią mamą. Darbdavys patvirtina, kad automobilio vairavimas L. B. yra neišvengiama būtinybė norint atlikti jai pavestus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus.

Kaip matyti iš 2015 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo, šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė teismo paskirto nuobaudos laiko (paskirtas 3 metų terminas, o praėjo 1 metai 8 mėnesiai), taigi galimas prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą tenkinimas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad L. B. formaliai yra įgyvendinusi ATPK 329 straipsnyje nurodytas sąlygas: prie prašymo pridėtas 2016 m. kovo 25 d. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad L. B. atestuota pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą; 2016 m. kovo 29 d. papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti papildomo vairuotojų mokymo baigimą; 2016 m. rugsėjo 16 d. VĮ „Regitra” pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teorijos egzamino vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones išlaikymo; 2016 m. lapkričio 9 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, jog L. B. be apribojimų gali vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones; L. B. darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“; A. B. gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. B. charakteristika; 2016 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos AVPK KPT pažyma, nurodanti, kad L. B. po 2015 m. balandžio 6 d. pažeidimų naujų teisės pažeidimų nepadarė. Prie atskirojo skundo taip pat yra pridėtas 2016 m. lapkričio 18 d. banko kvitas, kuris patvirtina, jog L. B. šiuo metu jau yra sumokėjusi visą jai paskirtą baudą – 1 158 Eur.

Pažymėtina, kad L. B., prieš ją nubaudžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 24 d. nutarimu, nebuvo bausta už Kelių eismo taisyklių ar kitus administracinės teisės pažeidimus. L. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 24 d. nutarimo apeliacine tvarka neskundė, paskirtą baudą šiuo metu jau yra visiškai sumokėjusi. Ir tai parodo, kad L. B. vertina savo elgesį kritiškai, pasekmių dėl padaryto pažeidimo išvengti nebandė, savo veiksmų galimas pasekmes suprato ir jas tinkamai įvertino. Be to, iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nubaustoji L. B. turi labai sunkiai sergančią mamą, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad ją būtina dažnai vežti pas gydytojus, o tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. B. charakterizuojančių duomenų nustatyta, kad L. B. yra atsakinga ir kruopšti darbuotoja, per visą darbo laikotarpį neturėjusi drausminių nuobaudų, ne vieną kartą skatinta už gerai atliktus darbus.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta anksčiau, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos miesto apylinkės teismo vertinimui, jog L. B. prašyme ir atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su asmeniniame gyvenime susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis, t. y. teisė vairuoti reikalinga dėl nuvykimo į darbo vietas, dėl galimybės pasirūpinti sergančia mama, tačiau tai nesuteikia prielaidų sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paminėti motyvai nelaikytini tokiomis objektyviomis priežastimis, kurios nebūtų sąlygotos asmens subjektyvių veiksmų. Nutartyje tinkamai pažymėta, jog asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo suvokti ir įvertinti tokio pažeidimo pasekmes. Todėl, padaręs jį, privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju bus sutrumpintas, pažeidėja ir ateityje, tikėdamasi švelnių nuobaudų, gali daryti naujus panašaus pobūdžio pažeidimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog aplinkybės, kad asmuo dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, sumokėjo paskirtą baudą, taip pat šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais) nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-1649-606/2015 teisė vairuoti transporto priemones L. B. buvo atimta už tai, kad ji padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų: nustatyta, jog L. B. administracinės teisės pažeidimą padarė būdama neblaivi – nustatytas 2,53 promilių girtumas. Toks pažeidimas, be jokios abejonės, buvo pavojingas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka dėl to neatsirado sunkių padarinių pažeidėjo ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir, netenkindamas L. B. prašymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.