- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- e2-6297-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01563-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- S. M.M.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama spendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovei S. M.M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „B2Kapital“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės S. M..M. 600 Eur skolą, 599,75 Eur pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d., 107,98 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2020 m. sausio 17 d. (180 dienų), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB ,,IPF Digital Lietuva“ el. ryšio priemonėmis sudarė paskolos sutartį Nr. 2678270, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 600 Eur kreditas. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą paskolą grąžinti per 1080 dienų laikotarpį. Laiku nesumokėjus eilinės įmokos, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.1 punktas). Atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ 2018 m. balandžio 5 d. nutraukė šalių sutartį. 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210 ir 2018 m. balandžio 30 Aktą Nr. 6 prie šios sutarties pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę į atsakovę pagal vartojimo kredito sutartį ieškovei UAB „B2Kapital“. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2018 m. balandžio 9 d. pranešimu. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.71 straipsnis 1 dalis nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su pradiniu kreditoriumi ar teisių perėmėju pilnai atsiskaitė, taip pat į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė ir prievolės ieškovei neginčijo (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteisiama 600 Eur negrąžinto kredito suma.
Ieškovė prašo priteisti 599,75 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d., taikant 52,32 proc. metinę palūkanų normą.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo numatyta 52,32 procentų metinė palūkanų norma, be to, šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovės veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl konstatuotina, jog ieškovė pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2020 m. lapkričio 18 d. paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (599,75 Eur), nes nėra žinomas konkretus naudojimosi jos pinigais terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti pagal paskolos grafiką paskaičiuotas palūkanas tenkinamas iš dalies. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 519,61 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d. (paskutinė įmoka mokėtina iki ieškinio pateikimo teismui dienos) ir 52,32 procentų metines mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (600 Eur) nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 80,14 Eur (599,75 Eur – 519,61 Eur) suma. Dėl tokio pelno palūkanų skaičiavimo ir priteisimo būdo kredito davėjų naudai yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1746-275/2018).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (5.1. punktas) atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 107,98 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2020 m. sausio 17 d., už 180 d. nuo negrąžinto kredito ir ketinamų gauti palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, iš jos ieškovei priteisiami delspinigiai, apskaičiuoti nuo negrąžintos sumos ir iki 2019 m. gruodžio 24 d. nesumokėtų pelno palūkanų sumos (519,61 Eur), t. y. nuo bendros 1 119,61 Eur (600 Eur + 519,61 Eur) sumos. Iš viso už 180 dienų už ieškovės nurodytą laikotarpį iš atsakovės priteisiama 100,77 Eur (1 119,61 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) delspinigių suma, kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 220,38 Eur sumą (600 Eur +519,61 Eur +100,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pareiškė ieškinį 1 307,73 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 1 220,38 Eur, t. y. 93,32 procentus. Šioje byloje įskaitytas 29 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 27 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Byloje patirta 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „B2Kapital“ (j. a. k. 225516770) iš atsakovės S. M.M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 519,61 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų 61 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 52,32 procentų metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą (600 Eur) nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau nei 80,14 Eur suma, 100,77 Eur (vieną šimtą eurų 77 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 220,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės S. M..M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.