Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-360/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-02
Bylos Nr.
1A-1-360/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-02-00004-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Kristina Kakurinė, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
V. B.
Kaltinamasis
J. J., A. S.
Advokatai
Darius Pocius, Marius Navickas
Kategorijos
  • 1.2.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-360/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-02-00004-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; (S) 2.4.6.4.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Bružienei, Danutei Klimašauskaitei, Jovitai Klimašauskienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam V. B. ir jo gynėjams advokatams Mariui Navickui ir Dianai Navickienei,nuteistajai V. B. ir jos gynėjui advokatui Dariui Pociui,išteisintosioms J. J., A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato M. Navicko, nuteistosios V. B. gynėjo advokato D. Pociaus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-30 nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 600 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtene apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 200 MGL (7 600 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-01-19 iki 2016-01-20 (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad mokėtinos baudos dydis yra 196 MGL (7 448 Eur);

V. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-01-19 iki 2016-01-20 (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad mokėtinos baudos dydis 96 MGL (3 648 Eur); V. B., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta; V. B. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių;

J. J. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių;

A. S. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: būdamas Ūkininko V. B. ūkio, ū. k. Nr. (duomenys neskelbtini) , registruoto (duomenys neskelbtini), vykdančio veiklą, susijusią su kalakutų auginimu ir kalakutienos bei jos pusgaminių prekyba, vadovu, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas per Ūkininko V. B. ūkio buhalterę O. J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, PVM sąskaitomis faktūromis (toliau – ir PVM SF) nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius (toliau – ir KGV), užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, iš jų: kalakutienos-23650,47 kg už 82604,03 Eur, antienos-284 kg už 1530,11 Eur, žąsienos -64,77 kg už 323,94 Eur ir triušienos-359,28 kg už 1598,69 Eur, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 - 9307,48 kg už 29241,81Eur, iš jų: kalakutienos produkcijos - 9048,5 kg už 27838,25 Eur (96119,92 Lt), antienos produkcijos – 206,08 kg už 1138,97 Eur (3932,67 Lt), žąsienos produkcijos - 52,9 kg už 264,59 Eur (913,59 Lt),

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 - 15051,04 kg už 56814,96 Eur, iš jų: kalakutienos produkcijos – 14601,977 kg už 54765,78 Eur, antienos produkcijos – 77,92 kg už 391,14 Eur, žąsienos produkcijos - 11,87 kg už 59,35 Eur, triušienos – 359,28 kg už 1598,69 Eur;

taip pat 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 2 atvejais 112,73 kg už 894,87 Lt (259,17 Eur), pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1. 2014-12-30 serija KAL Nr. 1029386, kiekis 106,48 kg, 827,95 Eurų sumai, pirkėjui Z. M.,

2. 2014-12-22 serija KAL Nr. 1029350, kiekis 170,3 kg, 1663,30 Eurų sumai, pirkėjai L. V., t. y. skirtumo 6,25 kg 66,92 Eurų sumai,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 7 atvejais 328,93 kg už 605,29 Eur, o būtent

2 atvejais pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų:

1. 2015-07-30 serija KAL Nr. 1030427, kiekis 42,38 kg, 97,82 Eurų sumai, pirkėjui V. L.;

2. 2015-08-29 serija KAL Nr. 1030595, kiekis 45,31 kg, 57,28 Eurų sumai, pirkėjui V. L.;

5 atvejų pagal J. J. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų:

1. 2015-07-25 serija KAL Nr. 1030413, kiekis 18,93 kg, 27,68 Eurų sumai, pirkėjui M. Z.,2. 2015-08-07 serija KAL Nr. 1030495 kiekis 68,84 kg, 150,68 Eurų sumai, pirkėjui M. Z.,3. 2015-09-12 serija KAL Nr. 1030684, kiekis 61,57 kg, 108,04 Eurų sumai, pirkėjui V. L.,4. 2015-09-30 serija KAL Nr. 1030794, kiekis 84,90 kg, 134,32 Eurų sumai, pirkėjui M. Z.,

5. 2015-10-06 serija KAL Nr. 1030818, kiekis 15,25 kg, 69,39 Eurų sumai, pirkėjui M. Z., t.y. skirtumo 7 kg, 29,47 Eurų sumos.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

2. Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: būdamas Ūkininko V. B. ūkio, ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, veikdamas per buhalterę, O. J. P., kuri nesuprato jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindęs ir neįtraukęs į apskaitą 24800,18 kg už 86921,23 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais” pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. Įsakymo Nr. VA-96 (nauja redakcija nuo 2014-12-19 Nr. VA-200) „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 59 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Deklaracijos GPM308V priede turi būti deklaruojamos nuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį Lietuvoje ir/ ar užsienio valstybėse pinigais ir/ ar natūra gautos (kaupimo apskaitos principą taikančio gyventojo – uždirbtos) apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos“, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 (duomenys neskelbtini). tyčia siekdamas išvengti sumokėti valstybės biudžetui 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio bei 4346 Eur gyventojo pajamų mokesčio, į Ūkininko V. B. ūkio laikotarpio nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FRO600) (toliau - PVM deklaracija) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, o būtent:

1) šių PVM deklaracijų 11 eilutėse „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 86 921,23 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 deklaravo 29500,98 Eur (101860,98 Lt) mažiau PVM apmokestinamų sandorių,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 deklaravo 57420,25 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių;

2) šių PVM deklaracijų 29 eilutėse „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 18253,45 Eur mažiau pardavimo PVM, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 deklaravo 6195,20 Eur (21390,80 Lt) mažiau pardavimo PVM,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 deklaravo 12058,25 Eur mažiau pardavimo PVM;

3) šių PVM deklaracijų 36 eilutėse „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ deklaravo 18253,45 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 deklaravo 6195,20 Eur (21390,80 Lt) mažiau mokėtino į biudžetą PVM,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 deklaravo 12058,25 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

2014-10-23, 2014-11-25, 2014-12-23, 2015-01-21, 2015-01-26, 2015-02-02, 2015-02-23, 2015-03-20, 2015-04-20, 2015-05-22, 2015-06-22, 2015-07-23, 2015-08-21, 2015-09-24, 2015-10-22, 2015-11-24, 2015-12-22, 2015-12-28, 2016-01-25 elektroniniu būdu šias PVM deklaracijas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tokiu būdu, V. B. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 6195,20 Eur (21390,80 Lt);

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 12058,25 Eur.

Be to, V. B. į Ūkininko V. B. ūkio 2014 m. ir 2015 m. Metinių pajamų deklaracijų (forma GPM308) priedus „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir turtą, o būtent:

1) 2014 m. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V):

- eilutėje V6 „Pajamų suma“ deklaravo 29500,98 Eur (101860,98 Lt) mažiau pajamų,

- eilutėje V8 „Pajamų suma (+)/mokestinio laikotarpio nuostolių suma (-)“ deklaravo 29500,98 Eur (101860,98 Lt) mažiau pajamų,

2) 2015 m. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V):

- eilutėje V6 „Pajamų suma“ deklaravo 57420,25 Eurmažiau pajamų,

- eilutėje V8 „Pajamų suma (+)/mokestinio laikotarpio nuostolių suma (-)“ deklaravo 57420,25 Eur mažiau pajamų.

2015-04-17 bei 2016-04-27 elektroniniu būdu šias Metines pajamų deklaracijas bei jų priedus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tokiu būdu, V. B. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4346 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 1475 Eur (5093,00 Lt) gyventojų pajamų mokesčio,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 2871 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

3. V. B. nuteista už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Ūkininkės V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, o būtent: V. B., būdama Ūkininkės V. B. ūkio, ū.k. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), vadove, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau- BAĮ) 21 str. 1 dalį atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, bei tuo pačiu vykdydama ir individualią veiklą pagal pažymą Nr. 312157, pažeisdama BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 1999-12-01 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1333 patvirtinto Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo (2014-10-15 nutarimo Nr. 1114 redakcija) I dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 punktus, kurie nustato, kad „1. Svarbiausias ūkininko ūkio <...> veiklos buhalterinės apskaitos tikslas - apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius“; „2. Šis aprašas nustato pinigų kasoje ir banko sąskaitose bei pirkimo ir pardavimo apskaitos reikalavimus laipsniškai pereinant prie turto, atsargų ir produkcijos gamybos išlaidų, atsiskaitymų bei veiklos rezultatų apskaitos“; „3. Šio Aprašu vadovaujasi ūkininkai, nustatytąja tvarka įregistravę ūkininko ūkį <...>“; „4. Duomenys, sukaupti tvarkant ūkininko ūkio <...> veiklos buhalterinę apskaitą, naudojami PVM deklaracijai pildyti <...>“; „5. Ūkininkai <...> patys pasirenka buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą - suprastintąją ar dvejybinę apskaitos sistemą. Buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai <...> vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą, šio Aprašo nuostatomis <...>“; „7. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka, Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos registruojamos specialiame pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale <...>, kuriame turi būti nurodomi būtinieji kasos rekvizitai <...>“, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 aplaidžiai tvarkė Ūkininkės V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, t. y.:

Ūkininkės V. B. ūkio bei V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą tvarkė bendrai, t. y. kasos knygoje registravo išlaidas ir pajamas gautas ir iš individualios veiklos, ir iš ūkininkės V. B. ūkio veiklos; iš banko sąskaitų, atidarytų ūkininko vardu, mokėjo už prekes, kurias pardavė V. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą; vedė bendrą skolų apskaitą ir nevedė atskirų Ūkininkės V. B. ūkio kasos, banko, pirkimų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos registrų.

Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininkės V. B. ūkio veiklos bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinę apskaitą:

V. B., vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdama atsakinga už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pažeisdama 2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių (2010-05-25 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) 8 punktą, kuris numato, kad “Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla <...> naudoja tokius apskaitos dokumentus: <...> 8.2. sąskaitą faktūrą; 8.3 PVM sąskaitą faktūrą: 8.4 kasos aparato kvitą; 8.5 kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pa.)“, laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2016-01-19 (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 2015 m. liepos – lapkričio mėn. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 255 kg paukštienos prekių, iš jų: 2015-07-27 90 kg, 2018-08-10 75 kg, 2015-10-19 75 kg, 2015-11-09 15 kg ir 2015 m. spalio – lapkričio mėn. įsigijo iš A. P. 80 vnt. paskerstų vištų, iš viso apie 160 – 200 kg be apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų faktūrų, pinigų išmokėjimo dokumentų) ir šių prekių įsigijimo neįtraukė į apskaitą bei šias prekes pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims 2015 m. gruodžio mėn. gavo apie 120 Eur, 2016 m. sausio mėn. gavo apie 145,35 Eur, tačiau šių pajamų nepagrindė apskaitos dokumentais - neregistravo kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose ir įvykusių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose: kasos apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, pajamų apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, PVM apskaitos registre;

- apskaitos registruose - kasos knygoje ir registre Nr. 542 „Individualios veiklos pajamos“ neužregistravo 1884.25 eurų grynųjų pinigų, gautų už parduotas prekes pagal pinigų priėmimo kvitus:

2015-12-23 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603813 gautų 60,96 Eur;

2015-12-22 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603811 gautų 68,87 Eur;

2015-12-21 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603807 gautų 283,56 Eur;

2015-12-23 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603815 gautų 130,85 Eur;

2015-12-24 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603818 gautų 64,30 Eur;

2015-12-23 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603817 gautų 135,65 Eur;

2015-12-21 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603808 gautų 280,56 Eur;

2015-12-19 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603803 gautų 12,75 Eur;

2015-12-21 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603806 gautų 19,58 Eur;

2015-12-24 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603816 gautų 35,43 Eur;

2015-12-19 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603804 gautų 103,78 Eur;

2015-12-21 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603805 gautų 21,72 Eur;

2015-12-22 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603812 gautų 21,57 Eur;

2015-12-25 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603820 gautų 66,49 Eur;

2015-12-30 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603823 gautų 152,33 Eur;

2015-12-31 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 360824 gautų 34,05 Eur;

2016-01-06 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603827 gautų 7,20 Eur;

2016-01-18 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603840 gautų 46,20 Eur;

2016-01-15 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603838 gautų 45,90 Eur;

2016-01-13 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603835 gautų 48,65 Eur;

2016-01-11 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603834 gautų 50,83 Eur;

2016-01-09 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 360831 gautų 28,93 Eur;

2016-01-15 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603837 gautų 25,98 Eur;

2016-01-16 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603839 gautų 29,21 Eur;

Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos.

4. Be to, V. B., J. J. ir A. S. kartu su V. B. buvo kaltinamos, bet išteisintos dėl to, kad padėjo V. B. apgaulingai tvarkyti Ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, o būtent: V. B. kaip Ūkininko V. B. ūkio komercijos direktorei veikiant pagal žodinius V. B. įgaliojimus ir nurodant skerdyklos vedėjai J. J. ir skerdyklos vedėjos pavaduotojai A. S. daliai Ūkininko V. B. ūkio produkcijos, gabenamos pagal krovinio gabenimo važtaraščius ir realizuotos šio ūkio prekybos vietose (prekybos taškuose), neišrašyti PVM sąskaitų faktūrų bei daliai tokiu būdu gabenamos ir realizuojamos produkcijos surašyti papildomus (antrus) V. B. ūkininko ūkio krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose nurodyti: tą pačią datą, numerį, siuntėją „Ūkininko V. B. ūkis“, gavėją „Ūkininkas V. B. – prekyba rinkoje“, tačiau nurodyti skirtingus produktų pavadinimus, kiekius, sumas, tas pačias arba skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus) bei prekes priėmusių pardavėjų vardus ir pavardes, ir pagal šiuos papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius nugabentai ir realizuotai produkcijai taip pat neišrašyti PVM sąskaitų faktūrų, J. J. ir A. S. tokius krovinio gabenimo važtaraščius surašius ir papildomų (antrųjų) krovinio gabenimo važtaraščių duomenų neužregistravus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ bei tokiu būdu realizuotai produkcijai neišrašius PVM sąskaitų faktūrų, apgaulingai tvarkė Ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 46163,28 kg už 193293,28 eurų sumą produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, iš jų:

1) 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius, užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, iš jų: kalakutienos-23650,47 kg už 82604,03 Eur, antienos-284 kg už 1530,11 Eur, žąsienos - 64,77 kg už 323,94 Eur ir triušienos - 359,28 kg už 1598,69 Eur, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 - 9307,48 kg už 29241,81 Eur, iš jų: kalakutienos produkcijos - 9048,5 kg už 27838,25 Eur (96119,92 Lt), antienos produkcijos – 206,08 kg už 1138,97 Eur (3932,67 Lt), žąsienos produkcijos - 52,9 kg už 264,59 Eur (913,59 Lt),

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 - 15051,04 kg už 56814,96 Eur, iš jų: kalakutienos produkcijos – 14601,977 kg už 54765,78 Eur, antienos produkcijos – 77,92 kg už 391,14 Eur, žąsienos produkcijos - 11,87 kg už 59,35 Eur, triušienos – 359,28 kg už 1598,69 Eur;

2) 113 atvejų 13604,74 kg už 56140,63 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus), realizavimo pajamų, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 – 110 atvejų 13436,19 kg už 55601,65 Eur , o būtent:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 88 atvejais 12493,4 kg už 51936,82 Eur, iš jų:

45 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-07-13 Nr. 1010599, kiekis 165,64 kg, 681,80 eurų sumai,2. 2015-07-22 Nr. 1010659, kiekis 195,36 kg, 822,12 eurų sumai,3. 2015-07-24 Nr. 1010669, kiekis 180,04 kg, 824,54 eurų sumai,4. 2015-07-25 Nr. 1010680, kiekis 40,37 kg, 153,09 eurų sumai,5. 2015-07-25 Nr. 1010681, kiekis 142,05 kg, 661,27 eurų sumai,6. 2015-07-25 Nr. 1010683, kiekis 70,48 kg, 339,18 eurų sumai,7. 2015-07-27 Nr. 1010692, kiekis 156,36 kg, 705,37 eurų sumai,8. 2015-08-06 Nr. 1010748, kiekis 154,98 kg, 713,15 eurų sumai,9. 2015-08-07 Nr. 1010759, kiekis 141,16 kg, 645,31 eurų sumai,10. 2015-08-08 Nr. 1010763, kiekis 71,33 kg, 343,68 eurų sumai,11. 2015-08-08 Nr. 1010769, kiekis 55,15 kg, 175,96 eurų sumai,12. 2015-08-08 Nr. 1010770, kiekis 163,19 kg, 763,09 eurų sumai,13. 2015-08-10 Nr. 1010784, kiekis 143,89 kg, 659,39 eurų sumai,14. 2015-08-19 Nr. 1010843, kiekis 146,42 kg, 659,16 eurų sumai,15. 2015-08-21 Nr. 1010854, kiekis 156,02 kg, 701,86 eurų sumai,16. 2015-08-22 Nr. 1010866, kiekis 144,63 kg, 677,71 eurų sumai,17. 2015-08-22 Nr. 1010868, kiekis 71,80 kg, 345,51 eurų sumai,18. 2015-08-24 Nr. 1010881, kiekis 138,49 kg, 624,35 eurų sumai,19. 2015-09-02 Nr. 1010938, kiekis 143,81 kg, 650,21 eurų sumai,20. 2015-09-05 Nr. 1010964, kiekis 54,46 kg, 182,65 eurų sumai,21. 2015-09-05 Nr. 1010965, kiekis 203,75 kg, 877,75 eurų sumai,22. 2015-09-07 Nr. 1010979, kiekis 159,38 kg, 723,27 eurų sumai,23. 2015-09-09 Nr. 1010989, kiekis 143,49 kg, 646,42 eurų sumai,24. 2015-09-11 Nr. 1011000, kiekis 135,68 kg, 607,51 eurų sumai,25. 2015-09-12 Nr. 1011012, kiekis 177,65 kg, 769,21 eurų sumai,26. 2015-09-14 Nr. 1011026, kiekis 153,50 kg, 702,16 eurų sumai,

27. 2015-09-30 Nr. 1011132, kiekis 136,15 kg, 528,06 eurų sumai;

28. 2015-10-02 Nr. 1011140, kiekis 90,48 kg, 226,56 eurų sumai,29. 2015-10-02 Nr. 1011144, kiekis 144,63 kg, 608,07 eurų sumai,30. 2015-10-03 Nr. 1011155, kiekis 67,98 kg, 218,34 eurų sumai,31. 2015-10-03 Nr. 1011156, kiekis 157,72 kg, 662,58 eurų sumai,32. 2015-10-03 Nr. 1011157, kiekis 73,52 kg, 352,73 eurų sumai,33. 2015-10-05 Nr. 1011169, kiekis 143,24 kg, 562,95 eurų sumai,34. 2015-10-07 Nr. 1011180, kiekis 151,62 kg, 667,44 eurų sumai,35. 2015-12-18 Nr. 1011698, kiekis 236,45 kg, 969,01 eurų sumai,36. 2015-12-19 Nr. 1011715, kiekis 410,31 kg, 1625,31 eurų sumai,37. 2015-12-21 Nr. 1011746, kiekis 305,09 kg, 1203,34 eurų sumai,38. 2015-12-22 Nr. 1011763, kiekis 218,33 kg, 1042,58 eurų sumai,39. 2015-12-22 Nr. 1011762, kiekis 198,50 kg, 765,02 eurų sumai,40. 2015-12-24 Nr. 1011792, kiekis 134,35 kg, 550,56 eurų sumai,41. 2015-12-24 Nr. 1011790, kiekis 37,56 kg, 119,16 eurų sumai,42. 2015-12-24 Nr. 1011793, kiekis 29,52 kg, 126,94 eurų sumai,43. 2015-12-28 Nr. 1011800, kiekis 153,06 kg, 711,40 eurų sumai,44. 2015-12-30 Nr. 1011814, kiekis 322,82 kg, 1417,27 eurų sumai,45. 2015-12-30 Nr. 1011815, kiekis 124,00 kg, 494,17 eurų sumai,

43 atvejais pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-07-15 Nr. 1010609, kiekis 175,41 kg, 681,80 eurų sumai,2. 2015-07-17 Nr. 1010623, kiekis 129,60 kg, 542,98 eurų sumai,3. 2015-07-18 Nr. 1010634, kiekis 61,86 kg, 195,01 eurų sumai,4. 2015-07-20 Nr. 1010648, kiekis 167,22 kg, 685,00 eurų sumai,5. 2015-07-29 Nr. 1010701, kiekis 112,78 kg, 258,32 eurų sumai,6. 2015-07-29 Nr. 1010702, kiekis 181,70 kg, 736,76 eurų sumai,7. 2015-07-30 Nr. 1010705, kiekis 56,33 kg, 189,38 eurų sumai,8. 2015-07-31 Nr. 1010713, kiekis 177,57 kg, 719,92 eurų sumai,9. 2015-08-01 Nr. 1010724, kiekis 63,26 kg, 268,80 eurų sumai,10. 2015-08-01 Nr. 1010725, kiekis 194,84 kg, 859,86 eurų sumai,11. 2015-08-03 Nr. 1010738, kiekis 166,39 kg, 680,07 eurų sumai,12. 2015-08-14 Nr. 1010805, kiekis 119,14 kg, 501,22 eurų sumai,13. 2015-08-15 Nr. 1010817, kiekis 160,47 kg, 756,01 eurų sumai,14. 2015-08-15 Nr. 1010819, kiekis 71,33 kg, 342,16 eurų sumai,15. 2015-08-17 Nr. 1010813, kiekis 126,17 kg, 519,69 eurų sumai,16. 2015-08-26 Nr. 1010890, kiekis 140,32 kg, 606,30 eurų sumai,17. 2015-08-28 Nr. 1010902, kiekis 111,86 kg, 514,61 eurų sumai,18. 2015-08-29 Nr. 1010914, kiekis 154,87 kg, 704,65 eurų sumai,19. 2015-08-31 Nr. 1010928, kiekis 141,54 kg, 539,95 eurų sumai,20. 2015-09-16 Nr. 1011039, kiekis 163,80 kg, 639,20 eurų sumai,21. 2015-09-18 Nr. 1011048, kiekis 104,48 kg, 445,13 eurų sumai,22. 2015-09-19 Nr. 1011060, kiekis 172,65 kg, 729,04 eurų sumai,23. 2015-09-21 Nr. 1011074, kiekis 156,75 kg, 647,20 eurų sumai,24. 2015-09-23 Nr. 1011084, kiekis 118,49 kg, 491,41 eurų sumai,25. 2015-09-24 Nr. 1011087, kiekis 21,18 kg, 93,94 eurų sumai,26. 2015-09-25 Nr. 1011095, kiekis 155,92 kg, 637,39 eurų sumai,27. 2015-09-26 Nr. 1011108, kiekis 167,23 kg, 731,63 eurų sumai,

28. 2015-09-26 Nr. 1011109, kiekis 71,20 kg, 342,83 eurų sumai;

29. 2015-09-28 Nr. 1011122, kiekis 174,24 kg, 701,74 eurų sumai,30. 2015-10-09 Nr. 1011191, kiekis 176,07 kg, 714,85 eurų sumai,31. 2015-10-10 Nr. 1011205, kiekis 121,14 kg, 474,11 eurų sumai,32. 2015-10-12 Nr. 1011219, kiekis 173,95 kg, 713,87 eurų sumai,33. 2015-10-14 Nr. 1011230, kiekis 147,00 kg, 553,16 eurų sumai,34. 2015-10-16 Nr. 1011241, kiekis 173,03 kg, 640,41 eurų sumai,35. 2015-10-17 Nr. 1011252, kiekis 119,93 kg, 267,89 eurų sumai,36. 2015-10-17 Nr. 1011253, kiekis 212,95 kg, 824,81 eurų sumai,37. 2015-10-17 Nr. 1011255, kiekis 71,67 kg, 345,19 eurų sumai,38. 2015-10-19 Nr. 1011266, kiekis 165,25 kg, 666,24 eurų sumai,39. 2015-12-23 Nr. 1011772, kiekis 71,93 kg, 270,38 eurų sumai,40. 2015-12-23 Nr. 1011773, kiekis 346,11 kg, 1167,58 eurų sumai,41. 2015-12-24 Nr. 1011785, kiekis 92,62 kg, 448,84 eurų sumai,42. 2015-12-28 Nr. 1011803, kiekis 104,03 kg, 469,66 eurų sumai,43. 2015-12-29 Nr. 1011804, kiekis 55 kg, 249,33 eurų sumai,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 6 atvejais 405,27 kg už 1339,97 Eur, iš jų:

4 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-07-25 Nr. 1010679, kiekis 11,69 kg, 48,97 eurų sumai,2. 2015-09-02 Nr. 1010939, kiekis 72,60 kg, 318,58 eurų sumai,3. 2015-10-30 Nr. 1011340, kiekis 100,09 kg, 98,23 eurų sumai,4. 2015-12-16 Nr. 1011683, kiekis 103,47 kg, 404,64 eurų sumai,

2 atvejais pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-09-18 Nr. 1011037, kiekis 58,26 kg, 235,32 eurų sumai,2. 2015-10-14 Nr. 1011231, kiekis 59,16 kg, 234,23 eurų sumai,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 13 atvejų 314,76 kg už1353,08 Eur, iš jų:

4 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-08-07 Nr. 1010761, kiekis 10,13 kg, 33,94 eurų sumai,2. 2015-09-14 Nr. 1011027, kiekis 25,28 kg, 107,19 eurų sumai,3. 2015-09-30 Nr. 1011134, kiekis 33,04 kg, 139,33 eurų sumai,4. 2015-10-02 Nr. 1011146, kiekis 27,19 kg, 118,39 eurų sumai,

9 atvejais pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-08-03 Nr. 1010739, kiekis 19,48 kg, 92,18 eurų sumai,2. 2015-08-12 Nr. 1010795, kiekis 21,52 kg, 101,44 eurų sumai,3. 2015-08-14 Nr. 1010807, kiekis 28,20 kg, 136,44 eurų sumai,4. 2015-09-16 Nr. 1011038, kiekis 44,97 kg, 187,10 eurų sumai,5. 2015-09-18 Nr. 1011050, kiekis 13,77 kg, 61,37 eurų sumai,6. 2015-09-28 Nr. 1011123, kiekis 15,89 kg, 80,39 eurų sumai,7. 2015-10-12 Nr. 1011220, kiekis 22,03 kg, 86,60 eurų sumai,8. 2015-10-14 Nr. 1011232, kiekis 29,87 kg, 119,01 eurų sumai,9. 2015-10-19 Nr. 1011267, kiekis 23,39 kg, 89,70 eurų sumai,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 1 atveju 122,57 kg už 519,55 Eur, pagal J. J. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį 2015-08-12 Nr. 1010793, kiekis 122,57 kg, 519,55 eurų sumai,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 1 atveju 23,75 kg už 55,91 Eur, pagal J. J. išrašytą krovinio gabenimo važtaraštį 2015-12-21 Nr. 1009640, kiekis 23,75 kg, 55,91 eurų sumai

adresu: (duomenys neskelbtini) , -1 atveju 76,44 kg už 396,32 Eur, pagal J. J. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį 2015-06-25 Nr. 1010468 kiekis 76,44 kg, 396,32 eurų sumai.

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19 – 3 atvejais 168,55 kg už 538,98 Eur, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2016-01-06 Nr. 1011846, kiekis 53,65 kg, 212,63 eurų sumai,2. 2016-01-09 Nr. 1011873, kiekis 75,25 kg, 170,60 eurų sumai,3. 2016-01-15 Nr. 1011912, kiekis 39,65 kg, 155,75 eurų sumai,

3) 102 atvejų 7500,71 kg už 31181,42 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant tą pačią pristatymo vietą (prekybos tašką), realizavimo pajamų skirtumo (lyginant su pajamomis pagal tuo pačiu numeriu išrašytus ir užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ krovinio gabenimo važtaraščius, pagrįstus PVM sąskaitomis faktūromis),

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 – 29 atvejais 3971,26 kg už 14880,19 Eur, o būtent:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 24 atvejais 4311,74 kg už 16056,55 Eur (55440,07 Lt):

8 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2014-11-01 Nr. 1008905,2. 2014-11-15 Nr. 1008986,3. 2014-11-26 Nr. 1009051,4. 2014-11-29 Nr. 1009073,5. 2014-12-10 Nr. 1009137,6. 2014-12-13 Nr. 1009157,7. 2014-12-20 Nr. 1009229,8. 2014-12-24 Nr. 1009271,

16 atvejų pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2014-09-03 Nr. 1008554,2. 2014-09-06 Nr. 1008576,3. 2014-09-10 Nr. 1008599,4. 2014-09-13 Nr. 1008626,5. 2014-09-17 Nr. 1008644,6. 2014-09-20 Nr. 1008665,7. 2014-09-24 Nr. 1008690,8. 2014-09-27 Nr. 1008710,9. 2014-11-05 Nr. 1008929,10. 2014-11-08 Nr. 1008948,11. 2014-11-19 Nr. 1009012,12. 2014-11-22 Nr. 1009029,13. 2014-12-03 Nr. 1009092,14. 2014-12-06 Nr. 1009112,15. 2014-12-17 Nr. 1006182,16. 2014-12-27 Nr.1009282,

adresu: (duomenys neskelbtini) - 5 atvejais (-)340,48 kg už (-)1176,36 Eur (4061,77 Lt) (produkcijos grąžinimo) pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2014-09-13 Nr. 1008629,2. 2014-09-20 Nr. 1008673,3. 2014-09-27 Nr. 1008714,4. 2014-11-15 Nr. 1008996,

5. 2014-11-29 Nr. 1009080;

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 – 73 atvejais 3529,45 kg už 16301,23 Eur, o būtent:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 1 atveju 150,95 kg už 749,82 Eur, pagal J. J. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį 2015-12-16 Nr. 1011684,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 4 atvejais (-)254,54 kg už (-)454,89 Eur (produkcijos grąžinimo), pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-03-27 Nr. 1009853,2. 2015-08-15 Nr. 1010820,3. 2015-09-19 Nr. 1011063,4. 2015-09-26 Nr. 1011111,,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 25 atvejais 1240,76 kg už 5549,50 Eur, iš jų:

15 atvejų pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-07-10 Nr. 1010572,2. 2015-07-24 Nr. 1010661,3. 2015-07-25 Nr. 1010677,4. 2015-07-27 Nr. 1010690,5. 2015-08-05 Nr. 1010747,6. 2015-08-07 Nr. 1010758,7. 2015-08-19 Nr. 1010837,8. 2015-08-21 Nr. 1010849,9. 2015-09-02 Nr. 1010935,10. 2015-09-04 Nr. 1010947,11. 2015-09-11 Nr. 1010996,12. 2015-09-12 Nr. 1011005,13. 2015-09-14 Nr. 1011021,14. 2015-09-30 Nr. 1011122,15. 2015-10-02 Nr. 1011142,

10 atvejų pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-07-29 Nr. 1010699,2. 2015-07-31 Nr. 1010709,3. 2015-08-03 Nr. 1010731,4. 2015-08-17 Nr. 1010828,5. 2015-08-31 Nr. 1010924,6. 2015-09-16 Nr. 1011032,7. 2015-09-28 Nr. 1011116,8. 2015-10-12 Nr. 1011215,9. 2015-10-14 Nr. 1011226,10. 2015-10-17 Nr. 1011247,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 32 atvejų 2535,01 kg už 10589,17 Eur, iš jų:

19 atvejų pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-01-10 Nr. 1009358,2. 2015-03-18 Nr. 1009789,3. 2015-03-21 Nr. 1009813,4. 2015-04-04 Nr. 1009915,5. 2015-04-08 Nr. 1009938,6. 2015-04-11 Nr. 1009960,7. 2015-04-15 Nr. 1009982,8. 2015-04-18 Nr. 1010004,9. 2015-04-22 Nr. 1010027,10. 2015-04-25 Nr. 1010047,11. 2015-05-02 Nr. 1010097,12. 2015-05-06 Nr. 1010124,13. 2015-05-09 Nr. 1010150,14. 2015-07-01 Nr. 1010505,15. 2015-07-08 Nr. 1010551,16. 2015-07-11 Nr. 1010574,17. 2015-08-05 Nr. 1010738,18. 2015-08-08 Nr. 1010759,19. 2015-08-22 Nr. 1010855,

13 atvejų pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-01-07 Nr. 1009337,2. 2015-01-14 Nr. 1009382,3. 2015-03-25 Nr. 1009834,4. 2015-03-28 Nr. 1009857,5. 2015-05-13 Nr. 1010177,6. 2015-07-15 Nr. 1010600,7. 2015-07-18 Nr. 1010628,8. 2015-07-29 Nr. 1010693,9. 2015-08-01 Nr. 1010719,10. 2015-08-12 Nr. 1010785,11. 2015-08-15 Nr. 1010805,12. 2015-08-26 Nr. 1010882,13. 2015-08-29 Nr. 1010902,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 6 atvejais (-)214,94 kg už (-)460,38 Eur (produkcijos grąžinimo), iš jų:

2 atvejais pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-03-07 Nr. 1009724,2. 2015-03-14 Nr. 1009764,

4 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-05-09 Nr. 1010159,2. 2015-08-29 Nr. 1010917,3. 2015-09-19 Nr. 1011062,4. 2015-09-26 Nr. 1011110,

adresu: (duomenys neskelbtini) - 3 atvejais 31,41 kg už 152,85 Eur, iš jų:

2 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-06-01, Nr. 1010308,2. 2015-08-07, Nr. 1010751,

1 atveju pagal A. S. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį: 2015-06-10, Nr. 1010361,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 2 atvejais 40,8 kg už 175,16 Eur, iš jų:

1 atveju pagal J. J. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį: 2015-09-30 Nr. 1011134,

1 atveju pagal A. S. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį: 2015-12-22 Nr. 1011758,

4) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 257,65 kg už 19050,00 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos, pristatytos į konkrečias pristatymo vietas (prekybos taškus), realizavimo pajamų skirtumo, iš jų:

- 17 atvejų 257,65 kg už 1015,34 Eur produkcijos, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1. 2015-01-07 Nr. 10093392. 2015-01-05 Nr. 1009236,3. 2015-01-12 Nr. 1009372,4. 2015-01-19 Nr. 1009419,5. 2015-01-17 Nr. 10094066. 2015-01-24 Nr. 1009452,7. 2015-03-19 Nr. 1009800,8. 2015-03-11 Nr. 1009740,9. 2015-04-04 Nr. 1009917,10. 2015-04-22 Nr. 1010033,11. 2015-04-27 Nr. 1010070,12. 2015-04-29 Nr. 1010074,13. 2015-04-30 Nr. 1010088,14. 2015-05-06 Nr. 1010125,15. 2015-05-09 Nr. 1010144,16. 2015-05-25 Nr. 1010258,17. 2015-05-27 Nr. 1010268,

- tyrimo metu nenustatytą kiekį produkcijos už 18034,66 Eur, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) ;

Taip pat, 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 2 atvejais 112,73 kg už 894,87 Lt (259,17 Eur), pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1. 2014-12-30 serija KAL Nr. 1029386, kiekis 106,48 kg, 827,95 Eurų sumai, pirkėjai Z. M.,

2. 2014-12-22 serija KAL Nr. 1029350, kiekis 170,3 kg, 1663,30 Eurų sumai, pirkėjai L. V., t. y. skirtumo 6,25 kg 66,92 Eurų sumai,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 7 atvejais 328,93 kg už 605,29 Eur, o būtent:

2 atvejais pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų:

1. 2015-07-30 serija KAL Nr. 1030427, kiekis 42,38 kg, 97,82 Eurų sumai, pirkėjui V. L.;

2. 2015-08-29 serija KAL Nr. 1030595, kiekis 45,31 kg, 57,28 Eurų sumai, pirkėjui V. L.;

5 atvejų pagal J. J. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų:

1. 2015-07-25 serija KAL Nr. 1030413, kiekis 18,93 kg, 27,68 Eurų sumai, pirkėjui M. Z.,2. 2015-08-07 serija KAL Nr. 1030495 kiekis 68,84 kg, 150,68 Eurų sumai, pirkėjui M. Z.,3. 2015-09-12 serija KAL Nr. 1030684, kiekis 61,57 kg, 108,04 Eurų sumai, pirkėjui V. L.,4. 2015-09-30 serija KAL Nr. 1030794, kiekis 84,90 kg, 134,32 Eurų sumai, pirkėjui M. Z.,

5. 2015-10-06 serija KAL Nr. 1030818, kiekis 15,25 kg, 69,39 Eurų sumai, pirkėjui M. Z., t.y. skirtumo 7 kg, 29,47 Eurų sumos.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. B. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio l dalį ir BK 220 straipsnio l dalį ir V. B. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, atnaujinti įrodymų tyrimą ir dėl 9 atvejų PVM sąskaitų - faktūrų perrašymo ir šiais atvejais grąžinamos produkcijos aplinkybių apklausti J. J., A. S., M. Z., Z. L. (V. L., kurios vardu buvo išduotas individualios veiklos pažymėjimas, mamą), V. B., prijungti krovinio grąžinimo aktus (kurių byloje nėra ir kurių, kaip matyti, specialistė, atlikusi tyrimą, netyrė), o taip pat PVM SF, patvirtinančias prekių pardavimą prekybos vietose juridiniams asmenims (dėl ko šie kiekiai turėjo dubliuotis - nurodyti tiek KGV, tiek ir vėliau PVM SF). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad daliai Ūkininko V. B. ūkio produkcijos, gabenamos pagal krovinio gabenimo važtaraščius ir realizuotos šio ūkio prekybos vietose, neišrašė PVM sąskaitų - faktūrų bei surašė papildomus (antrus) važtaraščius, kuriuose nurodė skirtingus produktų pavadinimus, kiekius, sumas ir pan. V. B. yra ūkininkas, kuriam priklauso Ūkininko V. B. ūkis. Ūkio veikla augalininkystė, kalakutų auginimas, skerdimas, išpjaustymas, perdirbimas ir tiekimas prekybos rinkai. V. B. ūkis neprekiauja iš kitų gamintojų įsigytais mėsos gaminiais, t. y. išimtinai patys gamina savo produkciją, kurią parduoda savo pardavimo taškuose ir per kitus prekybininkus. Nepaisant to, teismas, pripažindamas V. B. kaltu pagal BK 222 straipsnį, nustatė iš esmės skirtingas nei kaltinamajame akte buvusias nurodytas faktines aplinkybes, nuo kurių apeliantas viso proceso metu ir gynėsi, t. y. kad pas jį ūkyje jokios neapskaitytos produkcijos nėra. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje nuosprendžio dalyje, pripažinus V. B. kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, iš kaltinimo buvo eliminuotas esminis požymis, t. y., kad ši inkriminuota krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodyta produkcija buvo, kaip kaltinamajame akte nurodyta, būtent V. B. ūkio produkcija. Apeliantui viso proceso tai neigiant ir sugebėjus pagrįsti, kad jokios neapskaitytos jo ūkyje užaugintos produkcijos pas jį nėra ir būti negali, teismas nuosprendyje šią aplinkybę pakeitė iš esmės skirtinga, t. y. kad ši produkcija galėjo būti nebūtinai V. B. ūkininko ūkio produkcija, tačiau kieno tai produkcija nuosprendyje liko nenurodyta.

5.2. Teigiama, jog tas pats pasakytina ir dėl kito esminio kaltinime nurodyto požymio, t. y., kad ši neapskaityta V. B. ūkininko ūkio produkcija buvo realizuota šio ūkio prekybos vietose. Šio kito esminio kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamos veikos požymio - kur ši neva tai buvusi neapskaityta produkcija prapuolė, t. y., kur (kokiu būdu) ir kam šiuo atveju buvo realizuota, nėra. Apeliantui proceso metu sugebėjus pagrįsti, kad prekybos vietose jokios neapskaitytos produkcijos nebuvo nei pateikta bei realizuota, tai pripažinus, iš nuosprendžio nustatomosios dalies buvo pašalinta ta aplinkybė, jog ši produkcija buvo realizuota šio ūkio prekybos vietose (nuo ko apeliantas V. B. taip pat viso proceso metu gynėsi). Tokiu būdu nuosprendžio nustatomojoje dalyje liko paprasčiausiai niekuo neparemtas deklaratyvus teiginys, t. y., kad V. B. gavo produkcijos realizavimo pajamų. Teismas, nuosprendyje eliminuodamas esminę aplinkybę, kad tai buvo V. B. ūkininko ūkio produkcija ir nenurodydamas, iš kur, kokiu būdu ji apskritai buvo gauta, o taip pat pašalindamas aplinkybę, jog ji buvo realizuota V. B. ūkio prekybos vietose ir nenurodydamas, kur ir kokiu būdu ji buvo realizuota, tokiu būdu užkirto apeliantui galimybę gintis nuo tokio iš esmės naujai pakeisto ir itin abstraktaus kaltinimo. Apeliantas negali gintis nuo tokio abstraktaus nuosprendžio, kuriame kaltinime nurodytos aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis, t. y., kad jis, neaišku, iš kur gavęs, neaišku, iš kur ir kokiu būdu realizavo nežinia kieno produkciją. Kadangi V. B. inkriminuoto BK 222 straipsnio nusikaltimo dalykas, t. y. buhalterinė apskaita - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, tai akivaizdu, kad tokios neva tai atliktos ūkinės operacijos bei ūkiniai įvykiai turėjo būti nurodyti ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Šiuo atveju V. B. nebeturi galimybės apsiginti nuo teismo nuosprendyje iš esmės pakeisto kaltinimo, t. y. kad jisai kažkur realizavo neaišku iš kur įgytą produkciją. Šios aplinkybės yra iš esmės skirtingos, kurias pakeitus, buvo pažeista V. B. teisė į gynybą. V. B. visą laiką gynėsi ne tik nuo to, kad pas jį ūkyje užaugintos jokios neapskaitytos produkcijos nėra ir būti negalėjo (sandėlio duomenys, veterinarijos duomenys, turgaviečių duomenys, pardavėjų parodymai ir t. t.), bet kad ir tokia jo produkcija jo prekybos vietose realizuota būti negalėjo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas pripažindamas V. B. kaltu pagal BK 222 straipsnio l dalį (iš esmės pakeitęs kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir apie tai nepranešęs kaltinamajam), nenustatė ir nenurodė ne tik iš kur tokia neva be PVM sąskaitų - faktūrų realizuota produkcija buvo įsigyta, net nenustatė ir nei vieno tokios produkcijos realizavimo fakto. Atkreiptinas dėmesys, jog teisme apklausta tyrėja net patvirtino, jog jokio kito įsigijimo šaltinio ar realizavimo šaltinio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Kaip patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, visos be išimties ūkininko V. B. ūkio prekybos vietų pardavėjos patvirtino, jog visada visa ūkio produkcija buvo parduodama per kasos aparatą ūkio prekybos vietose (vienintelė liudytoja Z. P. teismo posėdžio metu savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie neva V. B. liepimą per mėnesį į kasą neįmušti 30-40 Eur, kas prieštarauja tiek objektyvioms bylos aplinkybėms, tiek ir elementariai logikai, paneigė). Jokios kitokios, ne V. B. ūkyje užaugintos ir pagamintos produkcijos nėra ir nebuvo rasta, jo prekybos taškuose tokia ir nebuvo pardavinėjama, be to, tuo V. B. niekada ir nebuvo kaltinamas.

5.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl tų pačių krovinio gabenimo važtaraščių išrašymo, tiek ir dėl PVM sąskaitų - faktūrų (ne)išrašymo buvusios kaltintos sandėlininkės - J. J. bei A. S. to paties teismo nuosprendžiu buvusios išteisintos. Teismas, pasisakydamas dėl sandėlininkių veiksmuose jokios kaltės nebuvimo, pažymėjo, kad iš jų pusės (tiek išrašant krovinio gabenimo važtaraščius, tiek ir išrašant PVM SF) tai buvo duomenų fiksavimas ir objektyvus veiksmas, vykdomas pagal einamas pareigas. Įvertinus tai, kad ant visų be išimties KGV yra vienos iš sandėlininkių parašai, kuriais šios patvirtinto, kad prekės buvo sandėlyje ir kad tai yra V. B. ūkio produkcija, o teismui pripažinus, kad šiuose KGV nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę (t. y. tiek dėl šios produkcijos kilmės, tiek ir dėl šiame ūkyje užaugintos produkcijos kiekio), nebelieka ir jokio faktinio pagrindo vertinti, kad šios produkcijos yra galimas koks nors kitas nei buvęs kaltinime nurodytas (t. y. kad tai yra V. B. ūkininko ūkio produkcija) šaltinis.

5.4. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikė per sandėlininkes - J. J. bei A. S., t. y. duodamas nurodymus daliai produkcijos neišrašyti PVM sąskaitų faktūrų ar išrašyti antrus KGV. Eliminavus šią aplinkybę iš kaltinimo (t. y. davimą neteisėtų nurodymų sandėlininkėms), apskritai lieka nebeaišku, kaip jis realizavo šio nusikaltimo sudėtį (to nebėra nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, kuriame kaltinimas buvo pakeistas iš esmės skirtingu). Tai yra itin aktualu, nes apeliantas pats nei KGV nei PVM SF nepasirašinėjo, ir teismui nustačius, kad jokių neteisėtų nurodymų sandėlininkėms (kurios būtent šiuos dokumentus ir pasirašinėjo) nedavė, tampa neaišku, kaip ir kokiu būdu ir per ką V. B. jam inkriminuotą BK 222 straipsnio sudėtį realizavo. Nebelikus šio nusikaltimo objektyvios pusės, nebelieka ir įstatyminio pagrindo šiai baudžiamajai atsakomybei kilti.

5.5. Be to, teismas, skundžiamame nuosprendyje iš kaltinimo eliminuodamas tą aplinkybę, kad ši neapskaityta produkcija neva tai buvo realizuojama prekybos taškuose, tokiu būdu pripažino tiek tai, kad per prekybos taškus visa produkcija buvo realizuojama laikantis norminių aktų reikalavimų, tiek ir tai, kad ūkininko V. B. ūkyje parduodant ūkyje pagamintą produkciją per savo prekybos vietas, jokia apgaulinga buhalterinė apskaita nebuvo vedama (kaip jau minėta, V. B. būtent tuo ir buvo kaltinamas). Šios aplinkybės įrodo, jog V. B. pagal BK 222 straipsnio l dalį pripažintas kaltu ne tik nepagrįstai, t. y. teismui konstatavus šias aplinkybes, tokiam kaltinimui nebeliko jokio įstatyminio pagrindo, bet ir teismui pakeitus kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, buvo pažeista ir V. B. teisė tiek į gynybą, tiek pažeisti proceso rungtyniškumo bei kaltinimo ir gynybos šalių lygumo principai. Apie kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių keitimą iš esmės skirtingomis V. B. teismas nepranešė, buvo pažeista nuteistojo V. B. teisė į gynybą, kadangi jam nebuvo žinomas pakitusio kaltinimo pobūdis, pagrindas, kaip ir apskirtai nesudaryta galimybė pasirengti gynybai pagal pakeistą kaltinimą. Be to, tokiu būdu pakeistas kaltinimas, iš kurio eliminuotos dvi esminės aplinkybės, t. y. produkcijos kilmė bei realizavimo tvarka, nagrinėjamu atveju, tampa itin abstraktūs, nuo kurių gintis tampa objektyviai nebeįmanoma. Šios aplinkybės patvirtina, jog teismas pažeidė BPK 255 ir BPK 256 straipsnio nuostatas, pažeidė kaltinamojo teisę i gynybą, todėl nuosprendis dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimo yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

5.6. V. B., be kita ko, pripažintas kaltu ir 9 atvejais neįtraukęs i apskaitą ir neužregistravęs apskaitos registruose PVM sąskaitomis - faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams. Pasak teismo, kad V. B. neįtraukė šių sąskaitų į apskaitą patvirtina tai, jog nebuvo antienos, žąsienos ir triušienos įsigijimo dokumentų, o specialistė nustatė, kad 9 atvejais išrašytos PVM sąskaitos - faktūros po 2 egz., iš kurių vieni apskaityti, kiti ne. V. B. paaiškinimą, jog su šiomis 9 sąskaitomis buvo identiška situacija kaip ir su krovinio gabenimo važtaraščiais (neįvykus ūkinei operacijai, t. y. kaip pvz.: M. Z. ar V. L. nepardavus ir grąžinus joms atvežtą produkciją, ši produkcija buvo tuo pačiu sąskaitos numeriu parduota kitam subjektui) teismas laikė nepagristu, nes BAĮ 18 straipsnis draudžia taisyti apskaitos dokumentus. Visų pirma, teismas dėl šių 9 atvejų ir antrų sąskaitų išrašymo (kai prekės buvo grąžintos pirmųjų gavėjų ir tuo pačiu numeriu, neatliekant anuliavimo, tai pačiai produkcijai perrašytos kitam gavėjui) Z. L. net neapklausė. Taip pat apklausų metu net nebuvo aiškinamasi, ar M. Z. ir V. L. šiais atvejais grąžino prekes, ar šias prekes pardavė ir pan., o tik deklaratyviai nurodė, jog ant sąskaitų yra šių asmenų parašai, kas pavirtina, kad ūkinė operacija įvyko. Su tokia teismo išvada nėra jokio pagrindo sutikti, vien įvertinus tai, kad V. B. buvo kaltinamas ir dviem atvejais pripažintas kaltu dėl šiose sąskaitose - tiek pirminėse, tiek antrinėse (vietoje pirmos tam pačiam subjektui išrašant kitą PVM SF su realiai gautu patikslintu kiekiu, t. y. vienu atveju 2014-12-22 PVM SF buvo perrašyta realiai gautam mažesniam 6,25 kg kiekiui, o kitu atveju 2015-10-06 PVM SF buvo perrašyta tam pačiam subjektui, ta pačia data ir tam pačiam kiekiui, jį sumažinant 7 kg, t. y. realiai gautam kiekiui), nurodytos produkcijos realizavimo, kas objektyviai neįmanoma pagal ūkyje turimos produkcijos kiekį. Taigi, šiuo atveju pripažinus, kad antrosios ta pačia data ir numeriu, tam pačiam subjektui išrašytos PVM SF išrašytos ir į buhalterinę apskaitą įtrauktos pagrįstai, nebelieka ir jokio objektyvaus pagrindo reikalauti, kad į tą pačią buhalterinę apskaitą turėtų būti įtrauktos ir pirmosios (su pradiniais, keliais kg buvusiais didesniais kiekiais išrašytos PVM SF). Nei M. Z., nei V. L. nebuvo V. B. ūkio darbuotojos. Jos dirbo individualiai, būtent dėl šios priežasties buvo išrašomi ne krovinio gabenimo važtaraščiai (kaip tai buvo daroma išvežant produkciją į savo ūkio prekybos taškus ir dėl ko V. B. išteisintas), o PVM sąskaitomis - faktūromis. M. Z. ir V. L. pardavus atvežtą produkciją, jos atsiskaitydavo išrašydamos tai pagrindžiančius dokumentus. M. Z. ir/ar V. L. nepardavus atvežtos produkcijos arba dėl kitų priežasčių jos visos ar dalies atsisakius (kaip pavyzdžiui, dėl negalėjimo tą dieną dirbti) ši PVM SF nurodyta produkcija paprasčiausiai buvo perrašoma pagal tą dieną realiai gautus kiekius (minėtais dviem atvejais priėmus mažiau ar dalį grąžinus, t. y. 6,25 kg bei 7 kg kalakutienos produktų), Likusiais 7 atvejais, kadangi būdavo grąžinamas visas nuvežtas kiekis produkcijos, tokiu atveju - jeigu būdavo kam dalį ar visą grąžintos produkcijos kiekį parduoti tą pačią dieną, tiesiog tai ūkinei operacijai neįvykus (prekės buvusios grąžintos ir joks apmokėjimas už jas nebuvo gautas, todėl į buhalteriją nebuvo perduotos ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktos), siekiant išlaikyti nuoseklumą ir atsekamumą, sandėlininkės buhalterinėje programoje vietoje išrašytų PVM SF tuo pačiu numeriu išrašydavo naujas sąskaitas faktūras. Akivaizdu, jog šią apelianto nurodytą. aplinkybę galima buvo patikrinti tiek konkrečiai pagal šias PVM SF apklausus savarankiškai prekiaujančias pardavėjas, t. y., ar pagal pirmąsias sąskaitas produkcija buvo realizuota, ar buvo grąžinimo atvejų ir kaip tai būdavo forminama bei kaip tokiais atvejais (ir ar iš viso būdavo) atsiskaitoma. Be to, šią aplinkybę apie tai, kad iš tiesų 7 nurodytais atvejais apskritai jokia ūkinė operacija neįvyko, t. y. prekės grąžintos ir joks apmokėjimas už jas šiuo atveju iš kito ūkio subjekto (individualią veiklą vykdančių asmenų) nebuvo gautas, buvo galima nustatyti tiek apklausus šią prekybą vykdančius asmenis, tiek ir išreikalaujant iš jų dokumentų dėl apmokėjimo už šitą produkciją buvimą ar nebuvimą (pinigų priėmimo kvitus). Kadangi, kaip jau minėta, buhalterinė apskaita - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, tai šiuo atveju, neįvykus ūkinei operacijai (ji buvusi atšaukta), ir juo labiau, negavus už jas apmokėjimo, nebelieka ir jokio įstatyminio pagrindo traktuoti ir buvus ūkiniam įvykiui, taigi ir jo įtraukti į buhalterinę apskaitą.

5.7. Apeliaciniame skunde analizuojamos V. B. inkriminuotos kaip į apskaitą neįtrauktos PVM sąskaitos faktūros. PVM sąskaita - faktūra serija KAL Nr. 1029386 buvo datuota 2014-12-29, pirkėja M. Z.. PVM sąskaita - faktūra serija KAL Nr. 1029386 buvo datuota 2014-12-30, pirkėjas J. K. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)”. Pirmoje sąskaitoje nėra nurodytas joks kvito numeris, M. Z. tik pasirašė, jog prekes priėmė. Antrojoje sąskaitoje priešingai - parašų nėra, tačiau yra nurodytas kasos kvito numeris, kuriuo buvo apmokėta sąskaita. Akivaizdu, jog neįvykus ūkinei operacijai, t. y. M. Z. grąžinus gautą produkciją, ši sąskaita ir negalėjo būti įtraukta j buhalterinę apskaitą. Antruoju atveju, PVM sąskaitą - faktūrą apmokėjus kvitu, t. y. įvykus ūkinei operacijai, ši sąskaita ir buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Tam, kad nerašyti anuliavimo akto ir pan., tiesiog buvo pasinaudota tuo pačiu sąskaitos numeriu ir tai nėra neapskaityta sąskaita. Kad būtent buvo tiesiog naudojamasi tuo pačiu sąskaitos numeriu (kai pirma sąskaita buvo grąžintos prekės, neįvykus ūkinei operacijai) ir nerašomi anuliavimo aktai patvirtina ir sekančios sąskaitos. Iš šių sąskaitų matyti, jog abi PVM sąskaitos - faktūros yra datuotos 2014-12-22, numeriai ir serija identiški, pirkėjas taip pat sutampa, t. y. V. L., visa produkcija yra identiška, tik vienoje iš sąskaitų yra pataisytas kalakuto skerdenėlių kiekis 6,5 kg. Akivaizdu, jog antra sąskaita buvo tik pataisymas pirmosios, todėl negalėjo būti traukiama į buhalterinę apskaitą, nes priešingu atveju - jos tiesiog dubliuotųsi (ko pasėkoje, nesutaptų ir likučiai sandėliuose). Šioje vietoje ypač atkreiptinas dėmesys, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kaip neapskaitytas buvo pripažintas tik tarp šių sąskaitų esantis 6,5 kg skirtumas kalakuto skerdenėlių, tokiu būdu pripažįstant, jog sąskaita tiesiog buvo taisyta ir toks taisymas buvo galimas bei kitos, antrosios PVM SF itraukimas į buhalterinę apskaitą šiuo atveju norminių aktų reikalavimus atitinka.

5.8. 2015-07-30 V. L. vėl buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra serija KAL Nr. l 030427 produkcijos kiekiui, kuris jai buvo nuvežtas. V. L. vėlgi pasirašė tik tai, jog prekes priėmė. Produkcijos nepardavus ar neprekiavus, V. L. ją grąžino. Kitą dieną, panaudojant tą patį PVM sąskaitos numerį, nes ūkinė operacija su V. L. neįvyko (prekės buvo grąžintos), buvo parduota produkcija UAB „(duomenys neskelbtini)”. Būtent įvykusi ūkinė operacija ir buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, t. y. sąskaita su UAB „(duomenys neskelbtini) ”. 2015-08-29 V. L. vėl buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra serija KAL Nr. l 030595 produkcijos kiekiui, kuris jai buvo nuvežtas. V. L. vėlgi pasirašė tik tai, jog prekes priėmė. Produkcijos nepardavus ar neprekiavus, V. L. ją grąžino. 2015-08-31, panaudojant tą patį PVM sąskaitos numerį, nes ūkinė operacija su V. L. neįvyko (prekės buvo grąžintos), buvo parduota produkcija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) ”. Būtent ši realiai įvykusi ūkinė operacija ir buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, t. y. sąskaita su (duomenys neskelbtini) . Kaip matyti, ant šios antrosios sąskaitos pasirašė pirkėjo sandėlininkė. Savaime suprantama, jog sandėlininkė neturi įgaliojimų atsiskaityti už atvežtas prekes. Ši aplinkybė svarbi tuo aspektu, jog paneigia teismo teiginius apie tai, jog vien tai, kad M. Z. ir V. L. sąskaitas pasirašė, tai patvirtina įvykusių ūkinių operacijų faktą.

5.9. 2015-07-25 M. Z. buvo išrašyta PVM sąskaita- faktūra serija KAL Nr. 1030413 produkcijos kiekiui, kuris jai buvo nuvežtas. M. Z. ant sąskaitos pasirašė, patvirtindama, kad prekes priėmė. Produkcijos nepardavus ar neprekiavus, M. Z. ją grąžino. 2015-07-27, panaudojant tą patį PVM sąskaitos numerį, nes ūkinė operacija su M. Z. neįvyko (prekės buvo grąžintos), buvo parduota ją keičiančiai tame pačiame taške V. B. ūkininko ūkio produkcija prekiaujančiai ir vykdančiai individualią veiklą – V. L.. Būtent ši kitai pardavėjai tam pačiam taškui pristatytų prekių įvykusi ūkinė operacija ir buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, t. y. sąskaita su V. L.. 2015-08-07 M. Z. buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra serija KAL Nr. 1030495 produkcijos kiekiui, kuris jai buvo nuvežtas. M. Z. ant sąskaitos pasirašė, patvirtindama, kad prekes priėmė. Produkcijos nepardavus ar neprekiavus, M. Z. ją grąžino. 2015-08-07, panaudojant tą patį PVM sąskaitos numerį, nes ūkinė operacija su M. Z. neįvyko (prekės buvo grąžintos), buvo parduota produkcija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)”. Pirmoje sąskaitoje nėra nurodytas joks kvito numeris, M. Z. tik pasirašė, jog prekes priėmė. Antrojoje sąskaitoje priešingai - parašų nėra, tačiau yra nurodytas kasos kvito numeris, kuriuo buvo apmokėta sąskaita. Akivaizdu, jog neįvykus ūkinei operacijai, t. y. M. Z. grąžinus gautą produkciją, ši sąskaita ir negalėjo būti įtraukta i buhalterinę apskaitą. Antruoju atveju, PVM sąskaitą - faktūrą apmokėjus kvitu, t. y. įvykus ūkinei operacijai, ši sąskaita ir buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Tam, kad nerašyti anuliavimo akto ir pan., tiesiog buvo pasinaudota tuo pačiu sąskaitos numeriu ir tai nėra neapskaityta sąskaita.

5.10. 2015-09-12 V. L. vėl buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra serija KAL Nr. 1030684 produkcijos kiekiui, kuris jai buvo nuvežtas. V. L. pasirašydama PVM sąskaitą - faktūrą, patvirtino tik tai, jog prekes priėmė. Produkcijos nepardavus, V. L. ją grąžino. 2015-09-14 panaudojant tą patį PVM sąskaitos numerį, nes ūkinė operacija su V. L. neįvyko (prekės buvo grąžintos), buvo parduota produkcija (duomenys neskelbtini) . Būtent įvykusi ūkinė operacija ir buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, t. y. sąskaita su (duomenys neskelbtini).

5.11. 2015-09-30 M. Z. buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra serija KAL Nr. 1030794 produkcijos kiekiui, kuris jai buvo nuvežtas. M. Z. pasirašydama PVM sąskaitą - faktūrą, patvirtino tik tai, jog prekes priėmė. Produkcijos nepardavus, M. Z. ją grąžino. Tą pačią dieną, t. y. 2015-09-30 panaudojant tą patį PVM sąskaitos numeri, nes ūkinė operacija su M. Z. neįvyko (prekės buvo grąžintos), buvo parduota produkcija UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. Kaip matyti, antroji sąskaita nors ir nepasirašyta, tačiau buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, nes būtent ši ūkinė operacija (pirkimas - pardavimas) tarp ūkio ir šios įmonės įvyko. Priešingai nei M. Z. atveju, jai grąžinus prekes ir, suprantama, negavus už jas apmokėjimo, ūkinė operacija laikoma neįvykusi ir tiesiog neanuliuojant sąskaitos, vietoje šitos sąskaitos tuo pačiu numeriu išrašyta kita sąskaita kitam ūkio subjektui (ištaisant gavėją ir produkcijos kiekį).

5.12. 2015-10-06 PVM sąskaita-faktūra serija KAL Nr. 1030818 išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal nuvežtos produkcijos kiekį. UAB „(duomenys neskelbtini)” grąžino 3 kg dešrelių ir 4 kg šlaunelių faršo. Atsižvelgiant į tai, išrašytoji sąskaita buvo pataisyta, t. y. paliktas tas pats numeris, tačiau pakoreguoti tikrieji parduotos produkcijos kiekiai, įvertinus grąžinimą. Akivaizdu, jog antra sąskaita buvo tik pataisymas pirmosios, todėl negalėjo būti traukiama į buhalterinę apskaitą, nes priešingu atveju - jos tiesiog dubliuotųsi (ko pasėkoje, nesutaptų ir likučiai sandėliuose). Šioje vietoje ypač atkreiptinas dėmesys, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kaip neapskaitytas buvo pripažintas tik tarp šių sąskaitų esantis 7 kg skirtumas kalakutienos, tokiu būdu pripažįstant, jog sąskaita tiesiog buvo taisyta, o ne neįvykusi ūkinė operacija 7 kg. Priešingu atveju, abi sąskaitos būtų buvusios laikomos kaip visiškai įvykusios ūkinės operacijos ir pirmoji turėtų būti inkriminuota pilna apimtimi, o ne tiktais kiekių skirtumu tarp jų.

5.13. Iš viso išdėstyto seka, jog realiai visos ūkinės operacijos buvo apskaitytos buhalteriškai ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Sutiktina, jog tokie sandėlininkių veiksmai, t. y., kai vietoje grąžintų PVM SF tais atvejais, kai buvo grąžinama produkcija pilna apimtimi, vietoje jų tuo pačiu numeriu buvo išrašomos naujos PVM SF, o tais atvejais kai nežymiai skirdavosi kiekis, tai būdavo išrašomos naujos PVM SF tik besiskiriančiam kiekiui, gali būti traktuojami kaip BAĮ normų pažeidimas, tačiau tikrai ne nusikaltimas. Šiuo atveju, neįvykus ūkinėms operacijoms ir negavus už jas pinigų, tokių PVM SF įtraukti į buhalterinę apskaitą nebuvo jokio pagrindo. Šiuo atveju sandėlininkės nebent galėtų būti kaltinamos tuo, kad pavyzdžiui, neišrašė anuliavimo aktų. Tačiau įvertinus tai, kad sandėlininkės dėl šitų veiksmų taip pat buvo išteisintos, teismui nurodžius, kad jos paprasčiausia atliko objektyvų veiksmą, o taip pat nenustačius, kad tai buvo daroma sąmoningai ar nusikalstamai, ar kad tokie veiksmai būtų neatitikę tikrovės, nebelieka ir jokio įstatyminio pagrindo tuo kaltinti ir V. B. (kuris buvo kaltinamas davęs joms nurodymus atlikti šiuos neteisėtus veiksmus). Šiuo atveju aktualu ir tai, kad su šiais ūkio subjektais per daugiau kaip metus laiko buvo aptiktos tik 7 į buhalterinę apskaitą neįtrauktos PVM SF. Visos jos ir po grąžinimo, kai kurios jų ir po daugiau kaip metus laiko toliau tarp kitų dokumentų (tame tarpe ir greta perrašytų krovinio gabenimo važtaraščių, dėl kurių visi kaltinamieji buvo išteisinti) gulėjo sandėlyje, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai ne kažkoks sąmoningas veiksmas, o paprasčiausias absoliučiai visų dokumentų kaupimas. Pažymėtina ir tai, jog M. Z. pripažino, jog kiek pamena, grąžinimai buvo atlikti 2-3 kartus, t. y., kai buvo atvežtos ne tos prekės, kurios grąžintos, tačiau už jas nemokant. Kaip matyti iš aptartų sąskaitų, grąžinimai M. Z. atveju buvo atlikti 4 kartus. Dėl produkcijos grąžinimo fakto V. L. apklausta apskritai nebuvo. Atsižvelgiant j tai, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas faktines aplinkybes pagal 9 atvejus, neva neįtraukiant PVM sąskaitų - faktūrų į buhalterinę apskaitą, apeliacinės instancijos teisme būtina atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti tiek M. Z., tiek V. L. dėl būtent šitų V. B. inkriminuotų kaip neva tai įvykusių ūkinių operacijų neapskaitymo atvejų, siekiant išsiaiškinti tiek šios produkcijos grąžinimo faktus, tiek ir buhalterinio apmokėjimo už juos buvimą ir ar apskritai buvo tokių atvejų, kad būtų atsiskaitoma grynais neišrašant tai pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Šiuo atveju, jeigu visais be išimties atvejais buvo atsiskaityta išrašant apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, tai tokių sąskaitų faktūrų (gavus už jas apmokėjimą) perrašinėti ar juo labiau netraukti į buhalterinę apskaitą nebūtų jokio pagrindo. Priešingu atveju - šios pardavėjos turėtų būti traktuojamos kaip V. B. inkriminuoto nusikaltimo bendrininkės. Neįvykusių ūkinių operacijų sąskaitos net nebuvo pateiktos buhalterijai dėl tos pačios priežasties, t. y. ūkinės operacijos nebuvimo. Tai patvirtina ir faktas, kad 2014 metų PVM sąskaitos - faktūros buvo rastos sandėlyje prie juodraščių (o ne apskaitos dokumentų ir pan.) 2016 metais. Savaime suprantama, jog jeigu šios PVM sąskaitos - faktūros būtų buvusios neapskaitytos, tai praėjus net 2 metams po jų išrašymo, tiesiog būtų buvusios jau sunaikintos.

5.14. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog PVM sąskaitas - faktūras išrašinėdavo sandėlininkės. Joms teisė išrašyti PVM sąskaitas - faktūras buvo suteikta atskiru V. B. ūkininko ūkio 2012-11-02 įsakymu. Šiame įsakyme buvo patvirtintas darbuotojų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti PVM SF bei KGV sąrašas. Daugiau jokių įgaliojimų, kaip pvz.: anuliuoti sąskaitas, sandėlininkės neturėjo. Būtent dėl to, grąžinus į sandėlį prekes, sandėlininkės tiesiog sąskaitas tuo pačiu numeriu perrašydavo, nurodant vėliau realiai įvykusias ūkines operacijas, t. y. tokiu pačiu principu, kaip tai buvo daroma su KGV. Kaip jau minėta, sandėlininkės dėl šių atliktų veiksmų, t. y. vietoje vienų neįvykusių ūkinių operacijų perrašymo PVM SF taip pat buvo išteisintos. Pažymėtina ir tai, jog sandėlininkės dėl PVM sąskaitų - faktūrų perrašymo ir prekių grąžinimo (ar V. B. sąsajų su jų tokių veiksmų atlikimu, t. y. PVM SF perrašymu vietoje vienų kitomis) net ir nebuvo apklaustos. Atitinkamai, neišsiaiškinus šių aplinkybių, o dėl šių veiksmų atitikimo iš esmės pakeitus kaltinimą ir apkaltinus išimtinai tik V. B. ir jį dėl to nuteisus, toks priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti dėl prekių grąžinimo ir PVM sąskaitų-faktūrų perrašymo sandėlininkes, individualią veiklą vykdančias pardavėjas bei patį V. B.. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog nebuvo nei faktinio, nei juridinio pagrindo V. B. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio l dalį dėl šių 9 atvejų, kai buvo taisomos išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, neįvykus ūkinei operacijai, t. y. grąžinus prekes ir negavus už jas apmokėjimo, todėl šitoje dalyje V. B. turėtų būti išteisintas.

5.15. V. B., be kita ko, pripažintas kaltu ir dėl to, kad PVM sąskaitomis - faktūromis nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius, užregistruotus apskaitos registre. Tame tarpe, V. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neįtraukė į buhalterinę apskaitą 23650,47 kg kalakutienos, kuri neva buvo įtraukta į važtaraščių sąrašą, tačiau ją realizavus, nebuvo įtrauka į buhalterinę apskaitą. Su tokia teismo pozicija taip pat nesutinkama. Tokie teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstyti teiginiai, neatitinka objektyvių byloje esančių duomenų. Kaip matyti iš byloje pateikto važtaraščių sąrašo, už 2014 metus, PVM SF buvo nepagrįstas ne nuosprendyje nurodytas 9048,45 kg, o tik 3721,37 kg kiekis kalakutienos, o už 2015 metus - ne 1460l,977 kg, o tik 9132,32 kg. Taigi, pagal byloje esantį važtaraščių sąrašą, už 2014-2015 metus (kaltinime inkriminuotą laikotarpį) yra PVM SF nepagrįstas beveik dvigubai mažesnis, nei skundžiamame nuosprendyje nurodytas kiekis, t. y. 12853,69 kg. Teismo nuosprendžiu inkriminuotas kaip neva nustatytas nepagrįstos produkcijos kiekis neatitinka tikrovės. Kaip pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 pagal vidinius krovinio gabenimo važtaraščius į prekybos vietas buvo išvežta 53183,60 kg kalakutienos. 44135,10 kg kalakutienos buvo parduota turgavietėse, kurių pardavimas pagrįstas PVM sąskaitomis - faktūromis. Išeitų, jog nepagrįsta yra 9048,50 kg (taip nustatyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tuo, priimdama nuosprendį, vadovavosi ir teismas), tačiau toks skaičiavimas yra ydingas, kadangi nebuvo vertinama, jog 422,88 kg kalakutienos parduota turgavietėse juridiniams asmenims (duomenys iš buhalterinių dokumentų), 179,10 kg paimta savo reikmėms, 4826 kg utilizuota pasibaigus galiojimui, o 3562,55 kg buvo grąžinti iš prekybos vietų, Taigi, skaičiuojant tokiu būdu, išeitų, jog liko nepagrįsta, t. y. išmesta pasibaigus galiojimo laikui, ar pasiėmė pačios pardavėjos ar pan. tik 57,97 kg kalakutienos. Analogiškai yra ir su 2015 metais parduota kalakutiena, t. y. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pagal vidinius krovinio gabenimo važtaraščius į prekybos vietas buvo išvežta 146835,08 kg kalakutienos. 132233,10 kg kalakutienos buvo parduota turgavietėse, kurių pardavimas pagrįstas PVM sąskaitomis - faktūromis. Išeitų, jog nepagrįsta yra 14601,977 kg (taip nustatyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tuo vadovavosi ir teismas), tačiau toks skaičiavimas taip pat yra ydingas, kadangi nebuvo vertinama, jog 786,88 kg kalakutienos parduota turgavietėse juridiniams asmenims, 563,73 kg paimta savo reikmėms, 4554,75 kg utilizuota pasibaigus galiojimui, o 8626,52 kg buvo grąžinti iš prekybos vietų. Taigi, skaičiuojant tokiu būdu, išeitų, jog per metus liko nepagrįsta, t. y. per metus pasibaigus galiojimo laikui išmesta ar jų nepardavus pasiėmė pačios pardavėjos tik 70,35 kg kalakutienos. Iš viso, per 2014 - 2015 metus nepagrįsta kalakutienos PVM sąskaitomis - faktūromis ne 176368,20 kg (kaip tai nustatyta ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu), o viso labo tik 128,32 kg. Pažymėtina, kad ne kiekvienas kilogramo grąžinimas ar panaudojimas kitoms reikmėms buvo įforminamas grąžinimais ir pan., ar juo labiau, tai nepatvirtina tokios produkcijos kokiu nors neteisėto (neapskaityto buhalteriniais dokumentais) realizavimo būdo.

5.16. Atitinkamai pasisakytina ir dėl kitos produkcijos. 2014-2015 metais pagal vidinius krovinio gabenimo važtaraščius į prekybos vietas buvo išvežta 880,54 kg antienos. Antiena ūkyje buvo atvežta V. B., kuri vykdo individualią veiklą, tačiau neužfiksuotas šios antienos perdavimo faktas kitam subjektui, t. y. V. B. ūkiui. Nepaisant to, 596,54 kg antienos buvo parduota turgavietėse, kurių pardavimas pagrįstas PVM sąskaitomis - faktūromis. Išeitų, jog nepagrįsta yra 284 kg (taip nustatyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tuo vadovavosi ir teismas), tačiau toks skaičiavimas taip pat yra ydingas, kadangi nebuvo vertinama, jog 22,21 kg buvo grąžinti iš prekybos vietų, o likusi nerealizuota produkcija, grąžinta V. B.. Taigi, skaičiuojant tokiu būdu ir nevertinant to, jog nerealizuota produkcija buvo grąžinta V. B., išeitų, jog liko nepagrįsta 261,79 kg antienos.

5.17. 2014-2015 metais pagal vidinius krovinio gabenimo važtaraščius į prekybos vietas buvo išvežta 125,75 kg žąsienos. Žąsiena ūkyje buvo atvežta V. B., kuri vykdo individualią veiklą, tačiau neužfiksuotas šios žąsienos perdavimo faktas kitam subjektui, t. y. V. B. ūkiui. Nepaisant to, 60,98 kg žąsienos buvo parduota turgavietėse, kurių pardavimas pagrįstas PVM sąskaitomis - faktūromis. Išeitų, jog nepagrįsta yra 64,77 kg (taip nustatyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tuo vadovavosi ir teismas), tačiau toks skaičiavimas yra ydingas, kadangi nebuvo vertinama, jog 9,33 kg buvo grąžinti iš prekybos vietų, o likusi nerealizuota produkcija, grąžinta V. B.. Taigi, skaičiuojant tokiu būdu ir nevertinant to, jog nerealizuota produkcija buvo grąžinta V. B., išeitų, jog liko nepagrįsta 55,44 kg žąsienos.

5.18. 2014-2015 metais pagal vidinius krovinio gabenimo važtaraščius į prekybos vietas buvo išvežta 359,28 kg triušienos. Triušiena ūkyje buvo atvežta V. B., kuri vykdo individualią veiklą, tačiau neužfiksuotas šios triušienos perdavimo faktas kitam subjektui, t. y. V. B. ūkiui. Šios produkcijos pardavimas turgavietėse nebuvo pagrįstas PVM sąskaitomis faktūromis, todėl išeitų, jog nepagrįsta yra 359,28 kg (taip nustatyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tuo vadovavosi ir teismas), tačiau toks skaičiavimas yra ydingas, kadangi nebuvo vertinama, jog 24,35 kg buvo grąžinti iš prekybos vietų, o likusi nerealizuota produkcija, grąžinta V. B.. Taigi, skaičiuojant tokiu būdu ir nevertinant to, jog nerealizuota produkcija buvo grąžinta V. B., išeitų, jog liko nepagrįsta 334,93 kg triušienos.

5.19. Taigi, apibendrinant išdėstytą, matyti, jog pagal krovinio gabenimo važtaraščius į prekybos vietas 2014-2015 metais buvo išvežta 201384,25 kg produkcijos, iš kurios 177025,72 kg pagristi PVM sąskaitomis - faktūromis, kaip parduoti turgavietėse. Išeitų, jog neva nepagrįsta liko 24358,52 kg, tačiau, nebuvo vertinta, jog 1209,51 kg buvo pagrįsti PVM sąskaitomis faktūromis kaip parduota produkcija turgavietėse juridiniams asmenims, 742,83 kg buvo paimti asmeniniams poreikiams, 9380,75 kg utilizuoti, 12399,52 kg pagrįsti grąžinimo lapais atgal į sandėlį. Iš to seka, jog PVM sąskaitomis - faktūromis liko nepagrįsta tik 780,48 kg produkcijos, o ne 24358,52 kg. Be to, kaip minėta, teismas ne tik nenustatė, iš kur šiuo atveju produkcija buvo įgyta, bet ir nenustatė, kaip ir kur ji buvo realizuota ir, ar apskritai buvo realizuota. Tokiu būdu ne tik buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, bet ir iš esmės skirtingomis pakeistos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės.

5.20. Be to, kaip nustatyta byloje, V. B. niekada pats asmeniškai nepirko antienos, žąsienos ir pan., jis išimtinai prekiavo tik savo ūkyje pagaminta produkcija. Kitos rūšies produkcija prekiavo V. B.. Kaip pripažino pati V. B., ji šią produkciją atveždavo į ūkio prekybos vietas ir ji buvo parduodama per ūkio kasos aparatus, apskaitant kaip kalakutieną. Teismas V. B. iš esmės kaltu pagal šį epizodą pripažino tik dėl to, jog nebuvo rasta šios produkcijos įsigijimo iš V. B. dokumentų. Vien ši aplinkybė niekaip nepatvirtina ir neįrodo, jog buvo padaryta baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika, kadangi V. B. visą produkciją vis tiek apskaitė ir sumokėjo nuo jos pardavimo visus privalomus mokesčius (tai pripažino ir teismas).

5.21. Nepaisant to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog visa produkcija (antiena, žąsiena, triušiena) buvo užpajamuota ir parduota kaip kalakutiena, apskaityta ir nuo gautų pajamų sumokėti mokesčiai, teismas skundžiame nuosprendyje nurodė, jog nepriklausomai nuo to, kad pajamos už minėtą produkciją buvo apskaitytos, BAĮ imperatyviai reikalauja, kad visais atvejais produkcijos įgijimas turi būti apskaitytas, o vienos rūšies produkcijos traktavimas kita rūšimi prasilenkia su apskaitos dokumentų teisingumu ir laikytinas apgaulingu faktu. Su tokia teismo išvada kategoriškai nesutinkama. Visų pirma, V. B. buvo kaltinamas ir pripažintas dėl to, jog neapskaitė dalies produkcijos ir nesumokėjo mokesčių. Kaip pripažino pats teismas, visa produkcija be išimties buvo užpajamuota ir parduota per kasos aparatus, todėl tampa visiškai neaišku, iš kur atsirado neapskaitytas kalakutienos kiekis. Tai nebuvo nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu, todėl nuosprendis turėtų būti panaikintas. V. B. įgyta produkcija V. B. ūkiui buvo perduodama krovinio gabenimo važtaraščiais. Ši produkcija buvo užpajamuota ir realizuota per kasos aparatus, sumokėti visi privalomi mokesčiai (tai pripažino ir teismas). Mėnesio gale būdavo suderinami likučiai, neparduota produkcija grąžinama V. B. ir atsiskaitoma. Taigi, tarp V. B. ir V. B. ūkio iš esmės buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, t. y. vykę konsignacijos pagrindais. Gavus tokias prekes, nors jos ir buvo užpajamuotos kaip kalakutiena (buhalterinis pažeidimas, kuris pats iš savęs neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), jos buvo parduotos per V. B. kasos aparatus, sumokėti visi privalomi mokesčiai, o neparduotos prekės grąžintos V. B., kuri šią produkciją utilizavo (PVM sąskaitos - faktūros pridedamos). Be to, teismui išteisinus sandėlininkes, darytina išvada, jog jos krovinio gabenimo važtaraščius išrašė teisingai, t. y. remiantis objektyviai realiais egzistavusiais faktais ir jokių netikslumų ar pažeidimų šioje vietoje nebuvo padaryta, todėl sutampa tiek pagamintos kalakutienos, tiek ir vėliau realizuotos kalakutienos kiekis. Susidaro paradoksali situacija - nepaisant to, kad KGV išgabenta kalakutiena sutampa su realizuotos produkcijos kiekiu, V. B. inkriminuojama ir jis pripažintas kaltu ir dėl Lenkiškos kalakutienos. Šioje vietoje pažymėtina, jog visos pardavėjos patvirtino, kad jokios Lenkiškos kalakutienos į prekybos taškus nebuvo pristatyta. Šiais parodymais teismas ne tik nesirėmė, bet ir nenurodė, kodėl atmeta.

5.22. Taip pat teismas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” tyrime nustatytas V. B. parduotas neapskaitytos produkcijos kiekis iš esmės sutampa su V. B. inkriminuojamu neapskaitytos kalakutienos kiekiu. Kaip patvirtina aukščiau nurodyti argumentai, tokia teismo išvada ne tik prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis, bet ir yra neteisėta. Pažymėtina, jog atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)” tyrimą, V. B. ūkis nebuvo subjektas. V. B. ir V. B. nebuvo kaltinami bendrininkų grupėje pardavinėję neapskaitytą produkciją. Nepaisant to, teismas nuosprendyje pasisakydamas dėl šios nusikalstamos veikos ne tik praplėtė kaltinimą (nurodydamas, jog V. B. produkcijos pristatymas į prekybos taškus kartu su V. B. produkcija, nesant apskaitos dokumentų, pagrįstai laikytini V. B. ūkio apskaitos pažeidimais), bet ir pats sau prieštaraudamas toliau nurodė, jog nebuvo nustatytas joks susitarimas tarp V. B. ir V. B. apgaulingai tvarkyti V. B. apskaitą. Akivaizdu, jog tokia prieštaringa teismo pozicija tik įrodo, jog apkaltinamasis nuosprendis V. B. atžvilgiu priimtas nepagrįstai.

5.23. Teismas iš esmės neanalizavo ir nenustatinėjo, ar dėl padarytų pažeidimų negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. neatskleidė BK 222 straipsnio nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad visa produkcija buvo realizuota per kasos aparatus, o PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuoti duomenys (pardavimo pajamos) atitinka tikrovę, nebelieka ir jokio įstatyminio pagrindo traktuoti šios nusikalstamos veikos požymių V. B. veiksmuose buvimą. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvadoje konstatuota, jog negalima iš dalies nustatyti V. B. ūkininko ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nepaisant to, teismas turėjo įvertinti visumą faktinių aplinkybių. Krovinio važtaraščiu į savo prekybos vietas yra fiksuojamas ne pirkimas - pardavimas, o prekių judėjimas. Taigi, vien tai, kad buvo rasti dvigubi važtaraščiai (tam pačiam kiekiui, ar vietoje vienų, juos anuliavus išrašant kitus, kaip ir PVM sąskaitų - faktūrų atveju, dėl ko V. B. buvo išteisintas ir ta aplinkybė iš kaltinimo pašalinta), niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad V. B. apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą ir kad neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ar juo labiau, kad realizavo neapskaitytą produkciją. Priešingai, nustačius tiek tai, kad V. B. įgijo produkciją, tiek tai, kad ji realizuota per V. B. ūkį, reiškia galima nustatyti tiek įvykusias ūkines operacijas, tiek ir nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimo dydžius ir struktūrą, ką specialistė išvadoje ir konstatavo. Be kita ko, specialistė V. V. apklausos teisme metu patvirtino, kad V. B. ūkio apskaita buvo tvarkoma tinkamai, mokami mokesčiai, vedami balansai, kurių net neprivalėjo turėti. Specialistė patvirtino, kad jos pateiktų išvadų esmė yra ta, kad pagal KGV randama daug daugiau produkcijos nei yra realizuota ar apskaityta pagal PVM SF. Visi kiti pažeidimai susiję tik su ta situacija. Taip pat nurodė, tyrimo atlikimo metu jai nebuvo žinomos krovinio gabenimo važtaraščių perrašymo ar naujų atsiradimo aplinkybės, ir jeigu šios aplinkybės jai būtų buvusios žinomos atliekamo tyrimo metu, išvados būtų buvusios kitokios. Specialistė, be kita ko, nurodė, kad sandėlio turinio su tuo, kiek iš viso buvo parduota - netikrino, nelygino, t. y. tokio audito neatlikinėjo. Tačiau sutikrinus buhalteriškai pajamas su tuo, ką jie deklaravo su VMVT (Valstybinės maisto veterinarijos tarnyboje), tai deklaracijos sutiko. Iš skerdyklos gautos pajamos, t. y. kilogramai, kiek jie turi, sutiko su tuo, kiek jie deklaravo VMVT. Specialistė apklausos teisme metu pripažino, kad buhalteriškai duomenys yra teisingi ir atitinkantys valstybinei institucijai pateiktus duomenis. Taigi, specialistei apklausos teisme metu konstatavus šias aplinkybes, t. y., kad VTMT tarnybai deklaruoti duomenys sutapo su pardavimais, tampa akivaizdu, kad jie sutapo ir su sandėlyje buvusia (nors specialistės ir netirta) apskaita (kiekvienas užaugintas ir paskerstas kalakutas yra deklaruojamas VMVT). Šiuo atveju akivaizdžiai paneigiama, kad galėjo būti kažkokios kitokios neapskaitytos ūkininko ūkyje užaugintos produkcijos, ką teismas iš kaltinimo, beje ir pašalino. Be to, konstatavus, kad sandėlininkės išrašydamos KGV (absoliučiai visi KGV važtaraščiai pasirašyti šių sandėlininkių) rėmėsi objektyviais sandėlio duomenimis, t. y. jų sandėlyje turimu produkcijos kiekiu, nebelieka ir jokio faktinio pagrindo traktuoti, kad KGV gali būti nurodyta kokia nors kita, ne V. B. ūkininko ūkio, ne sandėlyje buvusi ar ne iš sandėlio iškeliavusi produkcija. Sandėlininkės yra atsakingos būtent už savo sandėlyje esančios produkcijos apskaitą. Todėl pripažinus, kad sandėlininkės rėmėsi objektyviais duomenimis (dėl ko jos ir buvo išteisintos), t. y. įrašydamos į KGV tam tikrus kiekius, rėmėsi sandėlyje esančiais objektyviais duomenimis, nebelieka ir faktinio pagrindo kaip nors kitaip vertinti KGV nurodytos produkcijos kilmės ar jų kiekio atitikimo su sandėlyje buvusiais bei VMVT deklaruotais kiekiais. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo institucija ir teismas turėjo nustatyti ir konkrečiai įvardyti, kaip konkrečiai V. B. realizavo šio nusikaltimo sudėtį, kokių sandorių V. B. neįtraukė į buhalterinę apskaitą, kokie pirkimo ir/ar pardavimo sandoriai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir nuo kurių nesumokėti mokesčiai valstybei. Kaip matyti, to byloje nėra nustatyta, o kaltinimai pareikšti ir V. B. pripažintas kaltu tik dėl krovinių važtaraščių, kurie ne tik neprivalo būti įtraukti į buhalterinę apskaitą, bet ir pagal kiekvieną važtaraštį nėra privaloma išrašyti PVM sąskaitą faktūrą bei dėl PVM sąskaitų - faktūrų perrašymo (9 atvejais). Visos pardavimo operacijos, kuriomis buvo sumokėti pinigai, atsispindėjo buhalterinėje apskaitoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Būtina paminėti ir tai, kad specialistė, atlikusi specialisto išvadą, teisme pripažino, jog, jeigu jai tyrimo metu būtų pateikti tie duomenys, kurie jai tapo žinomi tik bylos nagrinėjimo teisme metu, išvados galėjo būti ir kitokios. Taigi, akivaizdu, jog byloje gauta specialisto išvada apskritai remtis nėra pagrindo, nes joje padarytos išvados neatitinka objektyvių bylos duomenų (pažymėtina, jog dalyje dėl antrųjų KGV teismas specialisto išvada net ir nesirėmė, kas įrodo, jog ir likusioje dalyje specialisto išvada nėra tiksli). Juo labiau, ir kaip matyti iš bylos medžiagos, visa į prekybos taškus pristatyta paukštiena buvo realizuojama prekybos taškuose parduodant per kasos aparatus, todėl tokie neapskaitytos produkcijos kiekiai iš niekur negalėjo atsirasti (nėra duomenų apie tokių paukštienos kiekių įsigijimą, be to, kiekvienas paskerdimo atvejis fiksuojamas veterinarijos tarnybos atsakingo pareigūno dokumentuose, kurie sutampa su sandėlio vedamais apskaitos registrais bei į turgavietes pristatytais paukštienos kiekiais) ir niekur negalėjo prapulti (realizuojant paukštieną prekybos taškuose ir kiekvieną pardavimo atvejį fiksuojant kasos aparatu). Šiuo atveju, visais be išimties atvejais, įtraukiant inkriminuotus sandorius i buhalterinę apskaitą, buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai, todėl ne tik nėra pagrindo traktuoti BK 222 straipsnyje nurodytos veikos padarymo, tačiau ir svarbu konstatuoti priežastinį ryši tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio l dalyje nustatytų padarinių kilimui. Šiuo atveju dėl netinkamo buhalterės jai pavestų pareigų atlikimo yra traukiamas atsakomybėn įmonių vadovas. Pažymėtina, jog jokia žala valstybei ar kitoms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms nebuvo padaryta. Priešingai, už kiekvieną į buhalterinę apskaitą įtrauktą sandorį valstybei buvo sumokėti mokesčiai. Baudžiamoji atsakomybė už šiame skyriuje nustatytas draudžiamas veikas gali būti taikoma, kai dėl šių veikų padarymo kyla grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui. Be to, V. B. iš esmės net nebuvo kaltinamas pats atlikęs kokius nors aukščiau BK 222 straipsnyje numatytus veiksmus - nei KGV, nei PVM sąskaitų - faktūrų jis neišrašinėjo ir jų nepasirašinėjo, o tik tuo, kad per savo sutuoktinę V. B. nurodė, kad to neva nedarytų sandėlininkės, t. y. daliai produkcijos realizuotos prekybos vietose neišrašytų PVM sąskaitų - faktūrų. Tokie kaltinimai visiškai nėra pagrįsti bylos medžiaga, o ši aplinkybė, to nenustačius, iš kaltinimo ir buvo pašalinta. Be to, ir pagal aukščiau pateiktą išaiškinimą, jis nėra šio nusikaltimo padarymo subjektas. Sunkiai suvokiama, koks tikslas yra vidinės apskaitos (savikontrolės dokumentus), kurie nėra traktuojami kaip buhalterinės apskaitos dokumentai, įtraukti ar neįtraukti į važtaraščių sąrašą. Tokie veiksmai, pirmiausia, nesukelia jokių teisinių pasekmių, o antra, niekaip logiškai nepaaiškinami. Nes tokių dokumentų galėjo nesaugoti ir jų net nevesti, o po kiekvieno prekių išgabenimo atvejo paprasčiausi išmesti. O tai buvo daroma išimtinai savikontrolei. Nepaisant to, teismas nurodė, jog KVG buvo produkcijos apskaitos pagrindas, todėl šie dokumentai yra svarbūs, neatitinkantys su KGV turiniu, buvo taisomi operatyviai, keičiami programoje, kad būtų galima nustatyti realizuotos produkcijos kiekį. Teismas taip pat nurodė, kad J. J. patvirtino, kad teisingus KGV segė į segtuvą ir jais vadovavosi rašydama PVM sąskaitas-faktūras. Su tokiais teismo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Visų pirma, kaip matyti, pats teismas pripažino, kad KVG buvo naudojami tam, kad nustatyti realizuotos (o ne neva kažkokios neapskaitytos) produkcijos kiekius. Visų antra, J. J. patvirtino, kad PVM sąskaitos - faktūros buvo rašomos ne vadovaujantis KVG, o vadovaujantis prekyba, t. y. tikrinama, kiek produkcijos išvažiavo, kiek grįžo, ko pasekoje, nustatoma, kiek buvo parduota, ir tada išrašomos PVM sąskaitos - faktūros. Analogiškai buvo daroma ir su ne prekybos taškų pardavėjais individualininkais, t.y. išrašoma PVM sąskaita - faktūra, o ne KGV. Grąžinus prekes, būdavo sutikrinamas produkcijos kiekis ir sąskaita ištaisoma, o jeigu grąžinama visa produkcija - panaudojant tą patį PVM sąskaitos - faktūros numerį, išrašomas pardavimas kitiems subjektams. Sandėlininkės neturėjo įgaliojimų rašyti anuliavimo aktų, todėl būtent neįvykusios ūkinės operacijos buvo taisomos tokiu būdu.

5.24. Nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas tiek kaltinime, tiek ir teismo pripažintas pasitvirtinusiu nurodymas apie tai, kad daliai prekybos taškuose realizuotos produkcijos neišrašyti PVM sąskaitų - faktūrų, kai tuo tarpu, kaip nustatyta, bylos nagrinėjimo teisme metu, V. B. šitoje grandinėje tarp sandėlininkių bei prekybos vietų paprasčiausiai net nedalyvavo. Sandėlininkės į PVM sąskaitą - faktūrą įrašydavo iš prekybos taškų pagal kasos aparatus gautus duomenis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad per prekybos taškus būtų parduotas nors vienas kg neįmušant jo į kasos aparatą. Maža to, nei viena pardavėja nenurodė, kad V. B. jų būtų to bent jau prašęs. Tuo atveju, jeigu pačių pardavėjų niekas neprašė nors kokios nors dalies realizuojamos produkcijos nemušti į kasos aparatą, o visas kiekis buvo realizuojamas išimtinai tik per kasos aparatą, visas šis neva tai buvęs nusikalstamas susitarimas (kaip teismas pripažino, toks net nenustatytas) nebetenka jokios loginės prasmės, t. y. nepriklausomai kiek bus užrašyta ir išgabenta KGV į prekybos taškus, juos realizuojant pagal imperatyvius buhalterinės apskaitos reikalavimus, nebėra ir jokio nusikaltimo. Šiuo atveju V. B. turėtų tartis ne su sandėlininkėmis, o su pardavėjomis, kad jos nors dalies produkcijos nemuštų. Tokiu atveju sandėlininkės, remdamosi išimtinai tik iš prekybos taškų gautais duomenimis, atliktų tik statistų (sąskaitininkų, įrašančių į PVM sąskaitas - faktūras pagal joms pateiktus duomenis) vaidmenį. Kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek ir teismas iš esmės pripažino, kad realizacija per prekybos taškus buvo vykdoma išimtinai vadovaujantis buhalterinės apskaitos reikalavimais (nei viena iš pardavėjų nėra patraukta kaip nusikaltimo bendrininkė, o traktuojamos išimtinai kaip sąžiningos liudytojos), traktuoti, kad PVM sąskaitose - faktūrose pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nebelieka jokio įstatyminio pagrindo. Beje, pateiktų prekių kiekiai atitinka turgavietėse išlikusių užregistruotų KGV kiekius. Nei karto per daugkartinius patikrinimus V. B. ūkininko ūkis turgavietėse neturėjo KGV nenurodytos produkcijos, ar svetimos, ne V. B. ūkyje užaugintos kalakutienos, nei karto nenustatytas faktas, kad nors l kg būtų parduotas neįmušant šio į kiekio į kasos aparatą.

5.25. Dar keisčiau atrodo kaltinime suformuluotas reikalavimas ir teismo pripažintas pagrįstu įtraukti į buhalterinę apskaitą antieną, žąsieną ar triušieną, kurios V. B. ūkininko ūkis nebuvo nei užauginęs ar kitaip įgijęs, nei realizavęs, kai tuo tarpu pati V. B., teikusi šias prekes, tuo net nėra kaltinama, ar juo labiau, nuteista. Taigi, kaip jau minėta, ne KGV ar juose nurodyti kiekiai apsprendžia apgaulingą buhalterinę apskaitą (net ir traktuojant, kad tokį kiekį V. B. užaugino ir slapčia nuo veterinarijos tarnybos paskerdė, neapskaitė sandėlyje, tačiau kažkodėl užfiksavo KGV ir vėliau ją realizavo bei apskaitė kasos aparatu). Būtent prekybos taškuose realizuotos produkcijos neįtraukimas į buhalterinę apskaitą tik ir sukelia šitame straipsnyje numatytas pasekmes. Šioje byloje, pirmiausia, turėjo būti nustatyta kokių pasekmių V. B. siekė ir, ar dėl kokių nors jo veiksmų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės finansinės veiklos, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Negana to, kaltinime inkriminuotas reikalavimas kiekvienu atveju išduodant prekes gabenimui į prekybos taškus išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą prieštarauja ir imperatyvioms PVM įstatymo nuostatoms. Nors teismas dėl antrinių KGV V. B. išteisino, pripažindamas, kad PVM sąskaita - faktūra kiekvienu atveju nebūtina, tačiau dėl PVM sąskaitų - faktūrų dėl dalies kalakutienos, antienos ir kt., kažkodėl jau vertino kardinaliai skirtingai.

5.26. Važtaraštis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas ir kad vežant į savo prekybos vietas tokių važtaraščių deklaruoti VMI nėra privaloma, pateikė ir VMI. Nagrinėjamu atveju, krovinio važtaraščiuose buvo nurodyti visi privalomi rekvizitai, numatyti Kelių kodekse. Komerciniai santykiai nebuvo sukuriami, kadangi V. B. iš savo skerdyklos vežė produkciją į savo prekybos taškus, t. y. sutampa siuntėjas ir gavėjas, kas patvirtina, jog krovinio važtaraščiai buvo vidiniai ūkio dokumentai. Apskritai, pagal Kelių transporto kodeksą nėra numatyta reikalavimo nurodyti kainų ir sumų, tik produkcijos kiekius kilogramais. Kainos buvo nurodomos, kad prekybos vietose būtų aiškios pardavimo kainos. Negana to, krovinio važtaraščiai buvo naudojami tik pervežimui ir tie kiekiai ir sumos neprivalėjo būti pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis. PVM sąskaitomis faktūromis yra pagristos visos turgavietėse pagal kasos aparatus gautos pajamos. Visa produkcija, kuri buvo parduota turgavietėse, buvo deklaruota ir buvo sumokėti visi mokesčiai valstybei. Krovinio važtaraštis nekeičia turto įsipareigojimo dydžio bei struktūros, nėra finansinis dokumentas, nenaudojamas finansinei atskaitomybei bei deklaracijoms, kurios pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms valstybinėms institucijoms. Krovinio gabenimo važtaraščiai yra vidiniai dokumentai, pagal kuriuos krovinio siuntėjas ir gavėjas buvo tas pats asmuo - Ūkininko V. B. ūkis.

5.27. V. B. kaltinamas ir tuo, kad nedeklaravo apmokestinamųjų sandorių pagal dali krovinio važtaraščių bei 9 atvejais pagal PVM sąskaitas - faktūras (2 atvejais iš 9 skaičiuojamas tik skirtumas) ir taip išvengė 18253,45 Eur PVM mokesčio bei 4346 Eur GPM. V. B. duomenų apie gautą pelną, pajamas pateikime VMI apskritai nedalyvavo. Tai darė atsakingas tam paskirtas asmuo­, buhalteris, kuris rėmėsi išimtinai iš prekybos taškų per kasos aparatus gautais duomenimis, kuriuos jai į PVM sąskaitą - faktūrą įrašė sandėlininkės, gavusios žodžiu informaciją iš pardavėjų. Nors teismas ir nurodė, kad neva V. B. įsigijo nepaskaitytą produkciją, tačiau tokia išvada nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog produkcijos buvo parduota tiek, kiek jos ir buvo pagaminta, visa realizacija atlikta per kasos aparatus, todėl jokie mokesčiai nėra nuslėpti. Iš bylos medžiagos ir iš teismo nuosprendžio turinio matyti, jog neteisėtas pajamų gavimas iš esmės taip ir nebuvo nustatytas ir nei kaltinime, nei nuosprendyje taip ir nenurodytas.

5.28. Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu prie bylos medžiagos prijungė specialisto išvadą, atliktą kitame ikiteisminiame tyrime, t. y, specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos. Pažymėtina, jog nurodytos bylos specialisto išvados tyrimo objektas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)”, jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) , tyrimas apskritai nebuvo atliekamas ar tiriamas. Nagrinėjamu atveju pareikšti įtarimai, kad V. B., vykdydama individualią veiklą, į buhalterinę apskaitą neįtraukė 255 kg iš UAB „(duomenys neskelbtini)” gautos paukštienos produkcijos į buhalterinę apskaitą. Jokių dokumentų iš V. B. ar juo labiau V. B. specialistas atlikdamas šį tyrimą neprašė. Tuo atveju, jeigu priimti šiuos duomenis, t. y., kad tokius didelius neapskaitytos produkcijos kiekius įgijo V. B., tai pirmiausia (net nevertinant šių teiginių pagrįstumo), ši aplinkybė nebeatitinka nei kaltinimo, nei nuosprendyje nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių. V. B. (jo ūkis) buvo kaltinamas, kad neišrašė dokumentų savo gabenamai produkcijai. Akivaizdu, jog šios specialisto išvados tyrimo objektas bei padarytos išvados niekaip su pateiktais kaltinimais, ar juo labiau, su V. B. ūkininko ūkiu nėra susiję. Šiuo nuosprendžiu jis taip pat nėra kaltinamas, kad kokius nors kiekius jis tiesiogiai būtų įgijęs iš UAB „ (duomenys neskelbtini) ”, ar V. B.. Nepaisant to, 2020-06-09 prokurorė byloje pateikė prašymą skirti papildomą būtent V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, ūkinės finansinės veiklos tyrimą bei kartu pateikė minėtos specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” priedus. 2020-07-14 vykusio teismo posėdžio metu, teismas nutarė prokurorės prašymą atmesti, motyvuojant tuo, jog duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomi jau ikiteisminio tyrimo metu, tačiau V. B. tyrimas nebuvo atliktas, teismas nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir naujų įrodymų netirs, nes nuo to keistųsi kaltinimas, o teismas yra apribotas kaltinimo ribose. Negana to, teismas nurodė, jog palieka teisę prokurorui spręsti dėl bylos susigrąžinimo papildomo tyrimo atlikimui. Teismas atmetęs šį prokurorės prašymą, visus su prašymu pridėtus priedus grąžino. Prie bylos yra prijungta specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikta be jokių priedų. Nesant specialisto išvados priedų, ja remtis nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo. Juo labiau, kad teismas šios išvados nustatomojoje dalyje net necitavo, tačiau aprašomojoje dalyje ja rėmėsi. Taip pat, pažymėtina, jog šią išvadą atlikusi specialistė, teismo posėdžio metu net nebuvo apklausiama. Duomenų apie tai, kad V. B. ūkis būtų užsakinėjęs produkcijos iš šito ūkio subjekto taip pat nenustatyta, tačiau, šiuo atveju, nenustačius galimo neapskaityto V. B. ūkininko ūkio produkcijos kiekio, šis kiekis perkeliamas iš kito - visiškai su V. B. ūkininko ūkiu nesusijusio, ūkio subjekto. Tokiais argumentais bei pagrindais grindžiamas teismo nuosprendis taip pat yra ydingas. Teismas nepagrįstai remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada (be jokių priedų ir kai tyrimo subjektas net nebuvo V. B. ūkis), nesant inkriminuotos bendrininkų grupės, V. B. pripažino kaltu dėl to, kad V. B. įsigijo Lenkijoje produkciją, o jis nenustatytu būdu ją realizavo, kas neatitinka nei objektyvių bylos duomenų, nei faktinės situacijos, nei galiausiai kaltinimo turinio. Nei V. B., nei V. B. tuo niekada nebuvo kaltinami, ar, juo labiau, nuteisti.

5.29. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad tiek V. B., tiek ir kitų proceso dalyvių atžvilgiu ilgą laiką buvo taikoma visa eilė procesinių prievartos priemonių, kurios buvo pradėtos taikyti dėl sunkių BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio l dalyje numatytų nusikaltimų. Būtent šių kaltinimų sunkumas ir buvo pagrindas dėl vienos labiausiai asmens teises varžančių procesinių prievartos priemonių, t. y. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, taikymo. Nagrinėjamu atveju, V. B. dėl šių sunkių nusikaltimų niekada atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kaltinamas, taigi, ši procesinių prievartos priemonių metu gauta informacija buvo panaudota kitame procese nesilaikant BPK 162 straipsnio nuostatų. Be to, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota kasacinio teismo praktika, tokia informacija gali būti panaudota tik tokiu atveju, jeigu kitame tyrime tiriama nusikalstama veika yra ne mažesnio pavojingumo, dėl kurios buvo gautos sankcijos dėl tokių priemonių taikymo. Šiuo klausimu pirmos instancijos teismas taip pat nieko nepasisakė. Esant susiklosčiusiai situacijai, remtis tokiais - pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus gautais duomenimis, nagrinėjamu atveju, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

6. Nuteistosios V. B. gynėjas advokatas D. Pocius apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo B. B. išteisinti dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kitą nuosprendžio dalį V. B. palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. V. B. kaltė grindžiama sąlygine 2018-05-07 specialisto išvada. Bylos nagrinėjimo teisme metu specialistė, atlikusi tyrimą, paaiškino, kad tyrimo metu ji ištyrė V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinės apskaitos dokumentus ir vertino juos kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktais duomenimis, kurių teisingumo ir patikimumo ji netikrino. Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad nors V. B. nurodo, jog vištų skerdienas iš A. P. ji pirko asmeniniams poreikiams tenkinti kaip fizinis asmuo, todėl vištų įsigijimo iš asmeninių lėšų jai nereikėjo fiksuoti individualios veiklos apskaitoje, tačiau teismo nuomone, tai paneigia liudytojas A. P., kuris nurodė, kad gavo iš V. B. 500 Eur už parduotas vištas ir jokie apskaitos dokumentai dėl to nebuvo užpildyti. Aplinkybės, kad vištų buvo 80 vnt., jos buvo pristatytos į skerdyklą, ir už jas pagal V. B. nurodymą A. P. sumokėjo skerdyklos vedėja J. J., teismo nuomone patvirtina, kad ši produkcija buvo įgyta ne asmeniniais, o komerciniais tikslais. Teismo nuomone, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad A. P. vištas visų pirma siūlė pirkti V. B., bet pastarajam atsisakius ir nurodžius, kad jis tuo neužsiima, kreipėsi į V. B., užsiimančia mėsos perpardavinėjimu. Be to, V. B. prašė A. P. išrašyti dokumentus, bet jam pasakius, kad vištų nepardavinėja ir negali nieko išrašyti, ji sandorio neatsisakė ir patvirtina, kad vištas įgijo ne V. B. kaip fizinis asmuo, o kaip vykdanti individualią veiklą. Teismas konstatavo, kad be A. P. parodymų, vištų pirkimą patvirtina ir telefoninių pokalbių įrašai: pokalbis Nr. 1202 2015-11-04 tarp V. B. ir J. J. dėl P. atvežtų vištų „be popieriaus“; pokalbis Nr. 1223 2015-11-04 taip V. B. ir A. P. dėl pirktų vištų, kur sako „man biškutį tada reikės ką jūs ten kaip tiktai nu, kad parašytumėt kažką tai kaip auginot“; pokalbis Nr. 3438 2015-12-15 tarp V. B. ir J. J. dėl P. vištų „atvažiavo 27 vienetai“. Su teismo išvada, kad apeliantė V. B. vištų skerdienas iš A. P. pirko ne kaip fizinis asmuo, o kaip vykdanti individualią veiklą, negalima sutikti, nes tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Teisės aktai nedraudžia gyventojui kaip fiziniam asmeniui (neįsteigus juridinio asmens) vykdyti tam tikros ekonominės veiklos. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pajamų mokestis sumokamas nuo faktiškai gautų metinių individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš uždirbtų pajamų glima atimti leidžiamus atskaitymus (išlaidas patirtas pajamoms uždirbti). Pasibaigus metams asmenys deklaruoja savo pajamas, bei sumoka nustatytus moke₁sčius. Atsižvelgiant į aptartą, ką beje pažymi ir specialistė išvadoje, svarbu ne tiek tai, iš kokių lėšų apeliantė V. B. iš A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo prekes, nes lėšos fizinio asmens ir to paties asmens, vykdančio individualią veiką, nėra atskiros, bet siekiant nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimus, būtina nustatyti, ar šios prekės buvo realizuotos ir ar už jas apeliantė gavo pajamų, nuo kurių privalu mokėti mokesčius. Tik neabejotinai nustačius, kad V. B. iš A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas prekes pardavė ir gavo pajamų, būtų galima konstatuoti, jog prekes ji įgijo ne kaip fizinis asmuo, o kaip asmuo vykdantis individualią veiklą ir neregistruodama gautų pajamų už parduotas prekes kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose bei pajamų nedeklaruodama, padarė įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus.

6.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir specialistės išvados, specialistei buvo pateiktas liudytojo A. P. apklausos protokolas, kuriame jis nurodė, jog jis V. B. pardavė apie 80 vnt. paskerstų naminių vištų, už kurias V. B. atsiskaitė grynais, o vėliau šias vištas V. B. pardavė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas V. P. paneigė tą aplinkybę, kad V. B. vištas pardavė. Jis nurodė, jog vištas V. B. nupirko, tačiau jam nežinoma, ar ji šias vištas pardavė, ar suvartojo savo reikmėms. V. B. taip pat neneigia, kad ji nusipirko vištų iš A. P., tačiau jas pirko kaip fizinis asmuo ir jas suvartojo savo reikmėms, o ne pardavė. Jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog V. B. įsigijo šias vištas pardavimui ir vėliau jas pardavė, byloje nėra. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, kad vištų buvo 80 vnt., jos buvo pristatytos į skerdyklą ir už jas pagal V. B. nurodymą A. P. sumokėjo skerdyklos vedėja J. J., tai, kad A. P. vištas visų pirma siūlė pirkti V. B., bet pastarajam atsisakius ir nurodžius, kad jis tuo neužsiima, kreipėsi į V. B., užsiimančią mėsos perpardavinėjimu ir tai, kad V. B. prašė A. P. išrašyti dokumentus, bet jam pasakius, kad vištų nepardavinėja ir negali nieko išrašyti, ji sandorio neatsisakė bei telefoninių pokalbių įrašai patvirtina tik tai, kad apeliantė iš A. P. įsigijo vištas, ko neneigia ir pati V. B., tačiau šie įrodymai visiškai nepatvirtina kaltinimo dalies, kad šias prekes V. B. pardavė ir gavo pajamas. Kadangi specialistės išvada aukščiau paminėtu klausimu buvo grindžiama ne objektyviais apskaitos duomenimis, o ikiteisminio tyrimo metu duotais ir byloje nagrinėjimo teisme metu pakeistais liudytojo A. P. parodymais, kurie visiškai paneigia specialistės išvadą dalyje dėl prekių įsigytų iš A. P. realizavimo, todėl ši kaltinimo dalis pripažintina neįrodytą ir iš kaltinimo turi būti šalinama.

6.3. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nuosprendį pagrindė ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai neišnagrinėtais įrodymais, tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)” specialisto išvada, kuri buvo gauta kitame ikiteisminiame tyrime, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tyrimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu specialistė, atlikusi V. B., vykdančios individualią veiklą, dokumentų tyrimą, paaiškino, kad tyrimo metu ji ištyrė V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinės apskaitos dokumentus ir vertino juos kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktais duomenimis, kurių teisingumo ir patikimumo ji netikrino. Kaip matyti iš specialistės išvados ir ką specialistė patvirtino teisme, specialistė išvadą, kad V. B. per laikotarpį nuo 2015 m. 07-11 mėn. iš UAB “(duomenys neskelbtini)” užsakė_255 kg prekių be įsigijimo dokumentų, padarė vertindama ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytą ir specialistei pateiktą priedą prie apžiūros protokolo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apžiūros protokolas ir priedas surašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams išanalizavus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis, tačiau šiuos duomenis tiesiogiai ištyrus bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad pareigūnų specialistei pateikta informacija yra neteisinga ir tai aiškiai suklaidino specialistę. Iš užfiksuotų pokalbių nustatyta, kad pokalbiai, kurių pagrindu specialistė padarė neteisingą išvadą, vyksta tarp kitų asmenų, kuriame V. B. ar su jos veikla susiję asmenys net nedalyvauja (2015.07.27, 14.05.22 val. pokalbis Nr.195 (bylos 17 t. 103 psl.); 2015.08.10, 14.05.52 val. pokalbis Nr. 392 (bylos 17 t. 142 psl.); 2015.11.09, 14.01.45 val. pokalbis Nr. 393 (bylos 16 t. 164 psl.)); o pokalbyje, kuriame dalyvauja V. B., visiškai nekalbama apie prekių, t. y. 75 kg vištienos įsigijimą be dokumentų (2015.10.19, 09.04.19 val. pokalbis Nr. 93 (bylos 16 t. 13 psl.). Prekių įsigijimą be apskaitos dokumentų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu paneigė ir UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius A. B. bei bylos nagrinėjimo teisme metu buhalterė R. Ž.. Nuosprendyje nurodytas liudytojas S. P. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad V. B. ar V. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigijo prekių be apskaitos dokumentų. Nors nuosprendyje teismas konstatavo, kad tai, jog V. B. pirko paukštieną be apskaitos dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir telefoninių pokalbių įrašai, tačiau kaip matyti iš nuosprendyje minimų telefoninių pokalbių, pokalbiai neinformatyvus, pokalbiuose dalyvaujančios V. B. ir J. J. visiškai nekalba apie prekes, kurios tariamai perkamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų. Pokalbių turinį V. B. ir J. J. paaiškino posėdžio metu ir jų nurodytos aplinkybės byloje nepaneigtos, todėl teismo išvada, kad šiuose pokalbiuose kalbama apie prekes be apskaitos dokumentų, visiškai nepagrįsta kitais bylos įrodymais. Be to, pokalbiai, kurių pagrindu teismas konstatavo, jog V. B. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paukštienos prekių be apskaitos dokumentų konkrečiomis dienomis, t. y. 2015-07-27 90 kg, 2018-08-10 75 kg, 2015-10-19 75 kg, 2015-11-09 15 kg, vyksta kitu laiku ir iš šių pokalbių turinio, jei ir daryti nepagrįstą prielaidą, kad V. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo prekių be apskaitos dokumentų, negalima nustatyti, kad prekės buvo įgytos ir pateiktos kaltinime nurodytu laiku. Be to, nei ikiteisminiame tyrime bei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tirta, ar pokalbiuose minimos prekės buvo pristatytos V. B., jei buvo pristatytos, tai kada, ir, ar jos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje.

6.4. Pirmos instancijos teismas nuosprendį pagrindė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, kurios tariami patvirtina, jog V. B. įsigijo prekių be apskaitos dokumentų ir, kaip matyti iš motyvų, kuriais teismas pripažino V. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio l dalyje, pardavė per ūkininko V. B. ūkį, tačiau pirmos instancijos teismas, pagrįsdamas nuosprendį paminėta išvada, tai padarė neteisėtai, pažeisdamas BPK 242, 301 straipsniuose nustatytus imperatyvus bei BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, kadangi ši išvada ir išvadoje nustatytos _aplinkybės tiesiogiai nebuvo ištirtos teisme, todėl gynyba neturėjo galimybės pareikšti prašymus dėl išvadoje konstatuotų aplinkybių ištyrimo ir ginčyti pačią išvadą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tyrimas atliktas ir išvada pateikta kitame ikiteisminiame tyrime, kuris vykdomas dėl bendrovės atsakingų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tyrimo išvadą į baudžiamąją bylą pateikė prokurorė, sprendžiant klausimą dėl ekspertizes paskyrimo byloje. 2020-02-10 teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl išvados prijungimo prie baudžiamosios bylos, gynyba išsakė nuomonę, kad specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėtų būti prijungta prie bylos, kadangi išvadoje konstatuotos aplinkybės yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas ir prijungus išvadą prie bylos būtų reikalinga ją tirti bei nustatinėti, ar išvadoje konstatuotas aplinkybes galima laikyti teisingomis. Teismas prijungė išvadą prie bylos, tačiau nurodė, kad išvada bus vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Šis ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” teismui buvo reikalinga sprendžiant klausimą dėl V. B. ūkio ekspertizės skyrimo būtinumo. Esminis klausimas, kurį norėjo išsiaiškinti teismas - V. B. ūkio, o ne V. B. kontaktas su UAB „(duomenys neskelbtini)”, susijęs su inkriminuotomis 50 t neapskaitytos produkcijos. V. B. ūkio kontakto su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” teismas specialisto išvadoje neįskaitė. Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad išvada nėra susijusi su V. B. ir V. B. pareikštais kaltinimais, todėl teismas nesirems išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis priimdamas sprendimą byloje. Esant tokiai apibrėžtai teismo pozicijai išvados atžvilgiu, gynyba neprašė ištirti išvados ir išvada tiesiogiai teisme nebuvo ištirta, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas šia išvada grindė nuosprendį dalyje dėl V. B. ir V. B. kaltės, padarius nusikalstamas veikas ir apeliantės įsitikinimu, tai padarė neteisėtai.

6.5. V. B. parodė, kad grynieji pinigai už parduotas prekes iš V. Č. ir I. V. buvo priimami išrašant pinigų priėmimo kvitus, ką patvirtino ir aukščiau paminėtos liudytojos. Paskutiniai pinigų priėmimo kvitai apskaitos registruose nebuvo užregistruoti, kadangi 2016-01-19 kratos metu kvitai turgavietėse buvo paimti policijos pareigūnų. Tik gavus šių kvitų kopijas, atsirado galimybė šiuos kvitus užregistruoti_ bei_ patikslinti deklaracijas, kas ir buvo padaryta. Be to, apeliantė nurodė, kad tuo metu buvo kalėdinis ir naujametinis laikotarpiai, todėl buvo labai daug darbo ir ji, žinodama, kad kvitams užregistruoti nustatytas maksimalus keturių mėnesių laikotarpis, nemanė, kad daro nusižengimą nepaimdama kvitų iš turgaviečių ir jų neužregistruodama. Tokiu būdu, priešingai nei konstatavo teismas, V. B. neteigė, kad prekes nupirko būtent V. Č. bei I. V., ji tik nurodė, kad užpildant pinigų priėmimo kvitus jai buvo perduodami pinigai už turgavietėse parduotas prekes. Nors teismas konstatuoja, kad tokiais atvejais pinigų priėmimo kvituose nurodyta operacija neatitikdavo fakto, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi dėl šių aplinkybių V. B. kaltinimas nepareikštas. Įvertinus tai, kad pinigų priėmimo kvitai buvo surašyti laikotarpyje nuo 2015-12-19 iki 2016-01-16, o PVM deklaracijas V. B. už gruodžio mėnesį turėjo pateikti iki 2016-01-25, už sausio mėnesį iki vasario 25 d., tačiau to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi kvitai kratos metu buvo paimti policijos pareigūnų, todėl apeliantės įsitikinimu ji terminų užregistruoti gautas pajamas nepažeidė arba, jei nors ir pažeidė, tai tik formaliai, tačiau dėl šio pažeidimo tikrai negalėjo kilti baudžiamajai atsakomybei taikyti būtini padariniai, todėl ir šioje kaltinimo dalyje ji turi būti išteisinta.

Žemesnės instancijos teismas

6.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai neskyrė dėmesio kaltės formai nustatyti, nenurodė jokių motyvų, kodėl konstatavo, kad V. B. aukščiau paminėtoje kaltinimo dalyje veikė tyčia. Kadangi pagal V. B. inkriminuotus veiksmus (galimai pavėluotas apskaitos registruose - kasos knygoje ir registre Nr. 542 „Individualios veiklos pajamos“ užregistravimas grynųjų pinigų, gautų už parduotas prekes pagal pinigų priėmimo kvitus) tokia veika gali būti padaroma ir tyčia, ir dėl neatsargumo (aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą), kyla klausimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) atribojimo nuo aplaidaus (BK 223 straipsnis) bei administracinės atsakomybės. Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingos kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma.

7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžio dalį ir nustatyti, kad V. B. apgaulingai tvarkė ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio l dalis) bei siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio l dalis) pilna kaltinimo apimtimi; V. B. pagal BK 222 straipsnio l dalį paskirti 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą, pagal BK 220 straipsnio l dalį paskirti 200 MGL (7 532) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies l punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką jam įskaityti vieną sulaikymo dieną (jis buvo sulaikytas 2016-01-19, paleistas 2016-01-20) ir galutinę bausmę paskirti 398 MGL (14 988,68 Eur) dydžio baudą. Klaipėdos AVMI civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. 49 046 Eur valstybės naudai. Laikiną V. B. nuosavybės teisių apribojimą 20 000,00 Eur, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje ir nekilnojamajam turtui: žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini) ir negyvenamajai patalpai - parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini) , kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. B. ir V. B., palikti iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo. Taip pat nustatyti, kad V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtoji 100 MGL dydžio bauda sudaro 3766 Eur. Nuosprendžio dalį dėl V. B., J. J. ir A. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąją bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio l dalį paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudą; į bausmės laiką jai įskaityti vieną sulaikymo dieną (ji buvo sulaikyta 2016-01-19, paleista 20l6-01-20) ir galutinę bausmę paskirti 248 MGL (9 339,68 Eur) dydžio baudą. Be to, J. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio l dalyje ir paskirti jai 150 MGL (5 640 Eur) dydžio baudą. A. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio l dalyje ir paskirti jai 150 MGL (5 640 Eur) dydžio baudą. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad teisme ištirtais įrodymais nenustatyta, jog buvo koks nors susitarimas tarp V. B. ir V. B. apgaulingai tvarkyti V. B. ūkio apskaitą ir V. B. kaip ūkininko V. B. ūkio komercijos direktorė jokių įgalinimų dėl šio ūkio apskaitos tvarkymo neturėjo, ji negalėjo nei jos organizuoti, nei tvarkyti, o J. J. ir A. S., pagal 2012-11-02 V. B. ūkininko ūkio įsakymą “Dėl atsakingo asmens paskyrimo” turėdamos teisę surašyti ir pasirašyti PVM sąskaitas faktūras bei krovinio gabenimo važtaraščius (toliau - ir KGV), krovinio gabenimo važtaraščius taisė pagal V. B. nurodymus, tačiau duomenų, kad joms buvo duotas nurodymas tyčia nefiksuoti kokių nors duomenų šiuose dokumentuose iš V. B. ar V. B. pusės, nenustatyta. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad ūkininko V. B. ūkio apgaulingos apskaitos tvarkymo specialiuoju subjektu buvo pats ūkininkas V. B.. Teisme nustatyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad V. B., J. J. ir A. S. savo veiksmais prisidėjo prie apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkės - padėjėjos. V. B. veiksmai darant šią nusikalstamą veiką, objektyviai pasireiškė tuo, kad, ji, kartu su kitais bendrininkais siekdama bendro nusikalstamo sumanymo - padėti ūkininkui V. B. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, būdama šio ūkio komercijos direktorė ir ūkio savininko žmona, faktiškai vadovavo visos šio ūkio vardu parduodamos produkcijos pardavimams - telefonu ir tiesiogiai duodavo nurodymus skerdyklos vedėjai J. J. ir jos pavaduotojai A. S. kiek ir kokios produkcijos reikia nuvežti į konkrečius prekybinius taškus, kokius dokumentus išrašyti ar jų nerašyti, derino produkcijos kainas, duodavo nurodymus dėl akcijų ir pan. Be V. B. žinios ir pritarimo jokia produkcija iš ūkio sandėlio nebuvo išvežama. Tai patvirtino teisme apklaustos B. ūkio prekybos vietų pardavėjos, kaltinamosios J. J. ir A. S., iš dalies ir V. B. bei pati V. B., tai matyti ir iš teisme perklausytų telefoninių pokalbių. Ūkininko V. B. ūkio ir V. B. individuali veikla nebuvo aiškiai atskirta, klientai juos vadino bendru pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “, pardavėjos, J. J. bei A. S. bei kiti (duomenys neskelbtini) ūkio darbuotojai abu B. vadino vadino „šeimininkais“, sandėlyje buvo kartu laikoma ir (duomenys neskelbtini) , ir V. B. individualios veiklos produkcija, J. J. net parodė, kad „pas mus jie skaitėsi bendras (duomenys neskelbtini) “, o krovinio gabenimo važtaraščių logotipe buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini) “. Faktiškai V. B. turėjo visus V. B. įgaliojimus produkcijos realizavimo srityje ir veikė kaip šio ūkio bendrasavininkė. Tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp V. B. ir V. B. buvo susitarimas apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Nors pati V. B. ūkininko V. B. ūkio buhalterinės apskaitos netvarkė, apskaitos dokumentų - krovinio gabenimo važtaraščių ir PVM sąskaitų neišrašydavo, be jos pagalbos duodant privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams dėl prekybos paukštiena ir kita produkcija, nebūtų pasiektas nusikalstamas rezultatas - į ūkininko V. B. ūkio apskaitą nebūtų neįtrauktas kaltinime nurodytas kiekis - ne mažiau kaip 46163,28 kg už 193293,28 Eur sumą produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, V. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad savo veiksmais ji padeda V. B. apgaulingai tvarkyti apskaitą ir norėjo taip veikti.

7.2. J. J. ir A. S. veiksmai padedant V. B. apgaulingai tvarkyti jo ūkio buhalterinę apskaitą, objektyviai pasireiškė tuo, kad jos, pagal 2012-11- 02 ūkininko V. B. ūkio įsakymą „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ turėdamos teisę surašyti ir pasirašyti krovinio gabenimo važtaraščius bei PVM sąskaitas faktūras, pagal (duomenys neskelbtini) prekybos taškų pardavėjų telefoninius užsakymus, žodžiu patvirtintus ir koreguotus V. B., išrašydavo krovinio gabenimo važtaraščius produkcijai, išvežamai iš (duomenys neskelbtini) sandėlio į (duomenys neskelbtini) prekybos taškus, o vėliau daliai parduotos produkcijos pagal V. B. nurodymus, sąskaitų faktūrų neišrašydavo. Nors kaltinamieji V. B., V. B., J. J. ir A. S. neigė, kad buvo duoti nurodymai daliai parduotos produkcijos neišrašyti PVM sąskaitų faktūrų ir tvirtino, kad visa (duomenys neskelbtini) prekybos taškuose parduota produkcija mėnesio gale buvo pagrįsta PVM sąskaitomis faktūromis ir buvo įtraukta į apskaitą, faktiniai baudžiamosios bylos duomenys duoda pakankamą pagrindą tvirtinti, kad tokie nurodymai buvo. Teismas, pripažindamas V. B. kaltu pagal BK 222 straipsnio l dalį dėl dalies kaltinimo, pagrįstai konstatavo, kad nors pats V. B. nei krovinio gabenimo važtaraščių, nei PVM sąskaitų faktūrų nerašė, tačiau dėl netinkamos, apgaulingos apskaitos tvarkymo duodavo žodinius nurodymus, kurie buvo vykdomi. Teismo išvada, kad nėra neginčijamų duomenų, kad J. J. ir A. S. tyčia padėjo V. B. nusikalstamai veikti, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Kaip nurodyta ir nustatyta nuosprendžiu, J. J. ir A. S. išrašydavo krovinio gabenimo važtaraščius produkcijai, išvežamai iš (duomenys neskelbtini) sandėlio į (duomenys neskelbtini) prekybos taškus. Tą pačią dieną produkciją nuvežę vairuotojai parveždavo vieną krovinio gabenimo važtaraščio egzempliorių į ūkį, kur jie buvo kaupiami J. J. ir A. S. darbo vietoje. Turėdamos visus duomenis apie produkcijos pardavimą ir vykdydamos V. B. ir V. B. nurodymus, mėnesio pabaigoje, PVM sąskaitas faktūras jos išrašydavo tik daliai parduotos produkcijos. J. J. ir A. S. aiškiai suvokė, kad tokiu būdu padeda V. B. apgaulingai tvarkyti jo ūkio apskaitą - neįtraukti į apskaitą visų faktiškai įvykusių ūkinių operacijų, numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti tikrosios ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

7.3. Teismas taip pat nepagrįstai iš V. B. kaltinimo dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pašalino ir tas aplinkybes, kad jis laikotarpiu nuo 2015-01-0 l iki 2016-01-19 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 113 atvejų 13604,74 kg už 56140,63 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal J. J. ir A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus), realizavimo pajamų, 102 atvejų 7500, 71 kg už 31181,42 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal J. J. ir A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant tą pačią pristatymo vietą (prekybos tašką), realizavimo pajamų skirtumo (lyginant su pajamomis pagal tuo pačiu numeriu išrašytus ir užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ krovinio gabenimo važtaraščius, pagrįstus PVM sąskaitomis faktūromis), laikotarpiu nuo 2015-01-0 l iki 2015-12-31 tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 257,65 kg už 19050,00 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos, pristatytos į konkrečias pristatymo vietas (prekybos taškus), realizavimo pajamų skirtumo, iš jų: - 17 atvejų 257,65 kg už 1015,34 Eur produkcijos, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius ir tyrimo metu nenustatytą kiekį produkcijos už 18034,66 Eur, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Grįsdamas sprendimą dėl dalies aplinkybių pašalinimo iš kaltinimo, teismas iš esmės rėmėsi ir patikėjo tik kaltinamųjų parodymais, kad papildomus (antrus) tos pačios dienos ir tuo pačiu numenu krovinio gabenimo važtaraščius J. J. ir A. S. išrašė taisydamos netikslumus, atsiradusius dėl dalies neparduotos produkcijos grąžinimo į sandėlį, jos pervežimo į kitą prekybos tašką ir pan., o pirmuosius krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose buvo nurodytas netikslus nuvežtos į konkretų prekybos tašką (vietą) produkcijos kiekis ir jo suminė išraiška, laikė savo darbo vietoje juodraščiams. Vertinant kaltinamųjų V. B., V. B., J. J. ir A. S. parodymų teisingumą ir patikimumą, būtina atsižvelgti į kitas nagrinėjant bylą teisme nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus. 2016-01-19 kratos metu ūkininko V. B. ūkio mobiliojoje prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo Z. P., buvo rasti du sąsiuviniai, užrašų knygelė, krovinio gabenimo važtaraščiai. 2016-01-19 kratos metu ūkininko V. B. ūkio prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo S. S., buvo rasti 4 sąsiuviniai, KGV ir kiti dokumentai bei iš viso 2560 Eur, iš kurių 350 Eur buvo rasti sąsiuvinyje, o 2210 Eur buvo rasti sudėti į maišelį po S. S. rūbais. Sutikrinus su Elektroninio kasos aparato duomenimis, buvo nustatytas 2560,5 Eur perteklius. 2016-01-19 kratos metu ūkininko V. B. ūkio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kabinete, kur buvo J. J. ir A. S. darbo vietos, buvo rasti ir paimti pinigai ir įvairūs dokumentai, tame tarpe ir krovinio gabenimo važtaraščiai, kurių dalis buvo susegta į segtuvus, o dalis buvo sudėta laisvai, t. y. į segtuvus nesusegta. Specialistė, pateikusi 2018-02-19 specialisto išvadą dėl ūkininko V. B. ūkio ūkinės finansinės veiklos su patikslinimais 2018-09-27 išvadoje, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 PVM sąskaitomis faktūromis buvo nepagrįsta ir į apskaitą buvo neįtraukta iš viso 46 163,28 kg už 193 293,28 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų ir šio ūkio buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų ir dėl šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies nuostatų pažeidimų negalima už laikotarpi nuo 2014-09-0 l iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas pripažino pagrįsta ir įrodyta dalį specialistės nustatytų pažeidimų, t. y. nuosprendyje konstatavo, kad į ūkininko V. B. ūkio apskaitą buvo neįtraukta 24800,18 kg už 86921,23 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų. Tačiau specialistė nustatė ir kitus Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies nuostatų pažeidimus tvarkant ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, dėl kurių negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

- sulyginusi kratos metu J. J. ir A. S. darbo vietoje paimtus krovinio gabenimo važtaraščius, susegtus į segtuvus, ir KGV, nesusegtus į segtuvus, nustatė, kad nesusegtų i segtuvus KGV duomenys neužregistruoti apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, t. y. krovinio gabenimo važtaraščiais buvo pagrįstas kalakutienos produkcijos pristatymas į prekybinius taškus, tačiau šios produkcijos realizacija nebuvo pagrįsta PVM sąskaitomis faktūromis, iš jų:

Žemesnės instancijos teismas

- nuo 2015-01-01 iki 2016-01-19 113 atvejų (59 atvejais KGV išrašė J. J., 54 atvejais - A. S.) KGV buvo nurodyta ta pati data, numeris, tačiau skirtingi produktų pavadinimai, kiekiai, sumos ir pristatymo vietos, ir PVM sąskaitomis faktūromis nebuvo pagrįsta 13604,74 kg produkcijos realizavimo pajamų už 56 140,63 Eur;

- nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 102 atvejais (42 atvejais KGV išrašė J., 31 atveju - A. S.) KGV buvo nurodyta ta pati data, numeris, iškrovimo vieta, tačiau skirtingi produktų pavadinimai, kiekiai, sumos, ir PVM sąskaitomis faktūromis nebuvo pagrįsta 7500,71 kg produkcijos realizavimo pajamų už 31181,42 Eur. Sulyginusi kratos metu J. ir S. darbo kabinete paimtus KGV, susegtus į segtuvus, ir adresuotus (duomenys neskelbtini) , su 2016-01-19 su kratos metu iš šios prekybos vietos paimtais KGV ir pardavėjos Z. P. pildytais sąsiuviniais, kuriuose ji fiksavo gautus prekių kiekius, kainas, likučius, išlaidas, nustatė, kad prekybos vietoje rastų 2015-01-07 iki 2015-05-27 17 KGV duomenys (prekių kiekiai ir sumos) (KGV išrašė J.), yra užregistruoti jos sąsiuvinyje ir patvirtina, kad Z. P. pagal juos gavo 931,8 kg kalakutienos produkcijos už 2665,89 Eur, tačiau 17 atvejų KGV, rastuose J. J. ir A. S. darbo kabinete, yra nurodyta, kad minėtu laikotarpiu į prekybos vietą (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta tik 674, 15 kg už 1650,55 Eur ir šiai sumai yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Specialistė nustatė, kad ūkininko V. B. ūkis KGV važtaraščiais pagrindė 257,65 kg už 1015,34 Eur produkcijos pristatymą į minėtą prekybos vietą, kurių realizacijos nepagrindė PVM sąskaitomis faktūromis ir neįtraukė į apskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

- Apklausta teisme liudytoja Z. P. parodė, kad ji dirbo viena autobusiuke prie (duomenys neskelbtini). B. buvo jos darbdaviai. Pardavinėjo šviežią ir rūkytą kalakutieną, kurią su dokumentais atveždavo vairuotojai. Dokumentų būdavo 2 egzemplioriai, kurių viename pasirašydavo ir atiduodavo vairuotojui. Prekes pasverdavo vėliau ir jei rasdavo klaidų, paskambindavo vedėjai, kuri sakydavo, kad sąskaitą perrašys ir tada atveždavo naują dokumentą. Produkciją veždavo 3 kartus per savaitę. Jos darbo vietoje buvo kasos aparatas, į kurį „mušdavo“ pinigus. Pinigus paimdavo B., kuris pasirašydavo kasos knygoje. Kratos metu jos darbo vietoje paėmė viską - kasos knygą, sąskaitas, telefoną. Tas sąskaitas ji saugodavo gal mėnesį, nes mėnesio pabaigoje reikėdavo suskaičiuoti, kiek per mėnesį parduota, kiek liko, kiek suprekiauta pinigų. Visus šiuos duomenis pasakydavo, paskambinusi telefonu. Iš teisme pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų ir kratos protokolo matyti, kad kratos metu buvo paimti ir du sąsiuviniai, kuriuose Z. P. fiksuodavo gautų prekių kiekius, kainas, likučius, ir šie duomenys sutapo su jos darbo vietoje krovinio gabenimo važtaraščių duomenimis. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad B. jai asmeniškai yra sakęs, kad turi „neįmušti“ čekio parduodama produktus per savaitę maždaug už 30-40 eurų ir tai buvo apie metus laiko, ji paaiškino, kad neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, tada jai buvo stresas, gal ji protokolo neskaitė, o gal perskaitė ir tuo metu atrodė, kad parašyta gerai ir protokolą pasirašė. Sąskaitomis ji vadina KGV. Kita produkcija - vištiena, triušiena jai prekiauti neteko. Pilnai tikėti Z. P. teisme duotais parodymais nėra pagrindo, kadangi iš kitų teisme ištirtų duomenų - telefoninių pokalbių, kaltinamųjų parodymų matyti, kad šioje B. ūkio prekybos vietoje buvo prekiaujama ir triušiais, nors ūkininko V. B. ūkis turėjo teisę prekiauti tik paties ūkio užaugintų kalakutų produkcija. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad ūkininko V. B. ūkio prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2015-01-07 iki 2015-05-27 buvo realizuota 257,65 kg kalakutienos produkcijos už 1015,34 Eur, kurios nepagrindė PVM sąskaitomis faktūromis ir neįtraukė į apskaitą.

7.4. Specialistė taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015-01-05 iki 2015-12-31 pagal 222 KGV, susegtus į segtuvus, ūkininko V. B. ūkis pagrindė iš viso 12 059,63 kg už 34 200,65 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) pristatymą į (duomenys neskelbtini), esantį prekybos tašką, šiuos duomenis užregistravo apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ ir realizacijos pajamas pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau pagal laisvos formos apskaitos registrą (sąsiuvinį) kratos metu paimtą šioje prekybos vietoje, matyti, kad pardavėja S. S. minėtame registre paukštienos apskaitą tvarkė tik sumine išraiška ir krovinio gabenimo važtaraščių duomenis - iš viso 52235,31 Eur - užregistravo laisvos formos apskaitos registre (sąsiuvinyje) tik sumine išraiška. Tokiu būdu, specialistė nustatė, kad ūkininko V. B. ūkis PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 18 034,66 Eur (52 235,31 - 34 200,65 ) produkcijos realizacijos pajamų, gautų minėtoje prekybos vietoje. Liudytoja S. S., apklausta teisme, parodė, kad dirba ūkininko V. B. ūkyje pardavėja prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Dirba viena. Prekiauja kalakutiena, yra prekiavusi nedideliais kiekiais antiena ir triušiais. Produkciją atveždavo su KGV, kartais pasitaikydavo klaidų, ji skambindavo J., o ši viską sutvarkydavo, t. y. pataisydavo KGV, bet naujo KGV ji negaudavo, o gal to neprisimena. ,,Dėl savęs“ vesdavo sąsiuvinį, jame rašydavo gautą produkciją pinigine išraiška, nes jai būdavo svarbiausia, kad pinigai „sutaptų“. Prekiavo su kasos aparatu, kuris buvo B. vardu. Teko prekiauti ir B. produkcija - triušiena, vištiena, kurią taip pat atveždavo su KGV. Atrodo, „mušdavo“ į tą pati kasos aparatą, bet tiksliai neatsimena. Kratos metu buvo paimti pinigai, tarp kurių buvo ir jos asmeninių ir „suprekiautų“, bet sumų nepamena. Teigė, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu jai buvo stresas, susižalojo rankos pirštą tarp durų. Buvo apklausta 2 kartus - vieną kartą Klaipėdoje, kitą - Plungėje. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad apklausiant Klaipėdoje jai skaudėjo pirštą ir nežino ką pasirašė. Dėl papildomos apklausos protokolo neturėjo ką pasakyti. Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji stengėsi nepardavinėti kalakutienos be kasos čekių, bet 2015 m. gavo žodinį nurodymą iš B. ar B., kad ne visa kalakutiena būtų parduodama su kasos čekiais. Neatsimena, kokį kiekį kalakutienos taip pardavė. Kratos metu jos darbo vietoje buvo rasti pinigai 2560 Eur, tarp kurių buvo ir jos asmeniniai pinigai, 390 Eur. Nors apklausta teisme liudytoja S. S. nepatvirtino dalies savo parodymų dėl B. ar B. nurodymų dali produkcijos parduoti be kasos čekių, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai vertintini kaip nenuoseklūs, duoti siekiant sušvelninti savo darbdavių – B. ir B. atsakomybę dėl ūkininko V. B. ūkio apgaulingo apskaitos tvarkymo, nes ištirtų įrodymų visuma, įskaitant ir pačios S. S. pildytus laisvos formos apskaitos registrus (sąsiuvinius) patvirtina, kad šioje prekybos vietoje laikotarpiu nuo 2015- 01-05 iki 2015-12-31 buvo parduota neapskaitytos produkcijos už specialistės nustatytą 18 034,66 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

7.5. Specialistė V. V., apklausta teisme, patvirtino savo duotas specialisto išvadas (2018-02-19 ir 2018-09-27 išvadas), ir parodė, kad krovinio gabenimo važtaraštis - tai dokumentas, patvirtinantis, kad produkcija buvo išvežta iš sandėlio. Visi jai pateikti KGV buvo pasirašyti J. ar S., dalis KGV buvo pasirašyti ir pardavėjų, bet dalis buvo ir be pardavėjų parašų. Tai rodo, kad produkcija iš sandėlio buvo išvežta, bet kur parduota - neaišku. Lyginant KGV su sąskaitomis faktūromis matėsi, kad buvo vežama ne tik kalakutiena, bet ir antiena, žasiena, vištiena. Įsigijimo dokumentų šiai produkcijai nebuvo, o pagal sąskaitas faktūras ji buvo nurašoma kaip kalakutiena. KGV ji lygino su KGV registru ir dalis KGV nebuvo įtraukta į registrą. Kitų KGV su tuo pačiu numeriu ir data buvo po du, t. y. juose buvo nurodyti tie patys prekybos taškai, bet skyrėsi produkcijos kiekiai, arba buvo tas pats numeris ir data, bet skyrėsi prekybos taškai. Jokių taisymų krovinio gabenimo važtaraščiuose nebuvo. Ūkininko V. B. ūkis jokiais dokumentais neįformino, kad ne visas išvežtas pagal KGV produkcijos kiekis yra parduotas. Ūkininkas V. B. pasirinko kaip krovinį lydintį dokumentą KGV, nors, kaip pats tvirtina, tai galėjo būti bet koks ir laisvos formos dokumentas. Šiuo atveju KGV patvirtino įvykusią ūkinę operaciją - krovinio išvežimą iš sandėlio. Pardavimai atsispindėjo PVM sąskaitose faktūrose pagal prekybos taškus, išrašytose mėnesio gale. Kur PVM sąskaitose faktūrose neparodyta produkcija buvo parduota, neaišku, bet ji į sandėlį nebuvo grąžinta, nes nėra produkcijos grąžinimo dokumentų. Pažymėtina, kad nesant dokumentų, patvirtinančių, kad dalis pagal krovinio gabenimo važtaraščius iš sandėlio išvežtos produkcijos buvo neparduota ir buvo grąžinta, darytina išvada, kad visa ji buvo parduota ir jos realizacija turėjo būti apskaityta pagal sąskaitas faktūras. Tačiau pagal specialisto išvadas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 ne mažiau kaip 46 163,28 kg už 193 293,28 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų buvo neįtraukta į ūkininko V. B. ūkio apskaitą ir neaišku, kur buvo parduota. Tai iš dalies patvirtina ir liudytojų - pardavėjų T. M., I. S., V. Č., B. G., V. S. ir G. Ž. parodymai, kad jos produkciją priimdavo pagal KGV ir juose visada pasirašydavo, tačiau prie dalies joms teisme parodytų KGV, kur kaip prekes priėmusio asmens pavardė yra nurodytos jų pavardės ar kaip iškrovimo vieta nurodytas jų prekybos taškas, yra ne jų parašai. Vadinasi, pagal tokius, ne jų pasirašytus KGV produkcija buvo nuvežta ir realizuota nenustatytose vietose, sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos ir gautos pajamos į apskaitą nebuvo įtrauktos. Tokiu būdu yra pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos ir dėl šių pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-0 l iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7.6. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei suvestinių ir teisme perklausytų telefoninių pokalbių matyti, kad ūkininko V. B. ūkyje buvo prekiaujama paukštienos bei triušienos produkcija ir be apskaitos dokumentų, ką pagrįstai pripažino ir teismas savo nuosprendyje. Apibendrinat anksčiau aptartus duomenis konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, kad apgaulingai tvarkydamas ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, V. B. laikotarpiu nuo 20l5-01-0l iki 2016-01-19 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ir 113 atvejų 13604,74 kg už 56140,63 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal J. J. ir A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus), realizavimo pajamų, 102 atvejų 7500,71 kg už 31181,42 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal J. J. ir A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant tą pačią pristatymo vietą (prekybos tašką), realizavimo pajamų skirtumo (lyginant su pajamomis pagal tuo pačiu numeriu išrašytus ir užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ krovinio gabenimo važtaraščius, pagrįstus PVM sąskaitomis faktūromis), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 257,65 kg už 19050,00 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos, pristatytos į konkrečias pristatymo vietas (prekybos taškus), realizavimo pajamų skirtumo, iš jų: - 17 atvejų 257,65 kg už l 015,34 Eur produkcijos, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius ir tyrimo metu nenustatytą kiekį produkcijos už 18034,66 Eur, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) , todėl nuosprendžio nustatomoji dalis pildytina šiomis aplinkybėmis, pilna kaltinimo pagal BK 222 straipsnio l dalį apimtimi.

7.7. V. B. veika dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir turtą pateikimo yra tiesiogiai susijusi su apgaulingu ūkininko V. B. ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymu, kadangi į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos ne visos pajamos, gautos už produkcijos pardavimą būtent todėl, kad buvo siekiama išvengti mokesčių, ir tiek laikotarpio nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 PVM deklaracijose, tiek 2014 m. ir 2015 m. Metinėse pajamų deklaracijose buvo įrašyti tik tokie duomenys, kokie buvo įtraukti į ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, t. y. į deklaracijas buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pajamas ir turtą. Konstatavus, kad V. B. ūkininko V. B. ūkio apskaitą tvarkė apgaulingai pilna kaltinimo pagal BK 222 straipsnio l dalį apimtimi, atitinkamai keistina ir pildytina nuosprendžio nustatomoji dalis dėl neteisingų duomenų apie ūkininko V. B. ūkio pajamas ir turtą pateikimo, nustatant ją pilna kaltinimo pagal BK 220 straipsnio l dalį apimtimi.

7.8. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas numatė, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda iki l 000 MGL dydžio (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), vadinasi skiriamos už apysunkį nusikaltimą bausmės vidurkis buvo 500 MGL dydžio ir teismas, skirdamas V. B. pagal BK 222 straipsnio l dalį 100 MGL dydžio baudą, įstatymo nuostatų dėl bausmių skyrimo nesilaikė, nes už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio l dalyje padarymą paskyrė 100 MGL dydžio baudą, kuri yra aiškiai per švelni, t. y. gerokai mažesnė už baudos, numatytos už apysunkių nusikaltimų padarymą, vidurkį, artima jos minimumui, todėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jam skirtina didesnė baudos bausmė.

7.9. Be to, teismas, nurodydamas skiriamos baudos dydį pinigine išraiška tiek V. B., tiek V. B., neteisingai vadovavosi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu, t. y. neteisingai nurodė, kad šis dydis buvo 38 Eur, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. 924. Pažymėtina, kad šiuo nutarimu buvo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (38 Eur), todėl skaičiuojant bausmes reikėjo vadovautis ne šiuo, o 2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“, kuriuo nuo 2015-01-01 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis - 37,66 euro. Taip pat teismas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtas bausmes įskaitydamas V. B. ir V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nepagrįstai įskaitė po dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek V. B., tiek V. B. laikinajame sulaikyme išbuvo tik po vieną dieną, t. y. buvo sulaikyti 2016-01-19 ir paleisti kitą – 2016-01-20, todėl jiems į bausmės laiką įskaitytina tik po vieną dieną, ją keičiant į 2 MGL dydžio baudą.

7.10. Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija V. B. pareiškė 49 046 Eur civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas V. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, todėl Klaipėdos apskrities VMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą ir jo užtikrinimui kaltinamo V. B. turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisų apribojimą panaikino. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, galima tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad V. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tarp jo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kliūčių tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį nėra, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas - Klaipėdos apskrities VMI civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš V. B., o pritaikytas laikinas V. B. nuosavybės teisių apribojimas į turtą paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

8. Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistosios V. B. ir išteisintosios A. S. gynėjas advokatas D. Pocius bei nuteistojo V. B. ir išteisintosios J. J. gynėjas advokatas M. Navickas atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

9. Teismo posėdyje apeliacinius skundu pateikę proceso dalyviai atitinkamai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato M. Navicko, nuteistosios V. B. gynėjo advokato D. Pociaus apeliaciniai skundai atmestini.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015).

11. Tiek nuteistojo V. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde, tiek ir V. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nesutinkama su V. B. bei V. B. nuteisimu atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, V. B. nuteisimu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimu, prašoma V. B. bei V. B. išteisinti. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma V. B. nuteisti pagal pilną kaltinimo apimtį, taip pat nuteisti V. B., J. J. bei A. S. dėl kaltinimų, pagal kuriuos jos buvo išteisintos. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, gynėjų advokatų bei prokurorės apeliacinių skundų argumentus, atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų V. B. ir V. B. bei išteisintųjų kaltės. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir manoma, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti tik taip, kaip laikoma esant teisinga, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais išsamiais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo V. B. ir V. B. pripažinti kaltais pagrįstai, jų kaltę patvirtina įrodymų visuma, taip pat pagrįstai išteisintos J. J. ir A. S..

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo V. B. gynėjo advokato apeliacinio skundo

12. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kad būdamas registruoto Ūkininko V. B. ūkio vadovu, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas nustatytus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31, byloje nustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas per ūkio buhalterę, nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, PVM sąskaitomis faktūromis (toliau – ir PVM SF) nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius (toliau – ir KGV), užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, taip pat 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą atitinkamiems ūkio subjektams ir dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, V. B. nuteistas ir už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai dėl ko laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio bei nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4346 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

13. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajame akte V. B. buvo pateikti platesnės apimties kaltinimai, t. y., kad V. B., veikdamas kartu su padėjėjomis V. B., J. J. ir A. S., apgaulingai tvarkė Ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, pasireiškusią tuo, kad V. B. kaip Ūkininko V. B. ūkio komercijos direktorei veikiant pagal žodinius V. B. įgaliojimus ir nurodant skerdyklos vedėjai J. J. ir skerdyklos vedėjos pavaduotojai A. S. daliai Ūkininko V. B. ūkio produkcijos, gabenamos pagal KGV ir realizuotos šio ūkio prekybos vietose, neišrašyti PVM SF bei daliai tokiu būdu gabenamos ir realizuojamos produkcijos surašyti papildomus (antrus) ūkio krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose nurodyti: tą pačią datą, numerį, siuntėją, gavėją, tačiau nurodyti skirtingus produktų pavadinimus, kiekius, sumas, tas pačias arba skirtingas pristatymo vietas bei prekes priėmusių pardavėjų vardus ir pavardes, ir pagal šiuos papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius nugabentai ir realizuotai produkcijai taip pat neišrašyti PVM SF, J. J. ir A. S. tokius krovinio gabenimo važtaraščius surašius ir papildomų (antrųjų) krovinio gabenimo važtaraščių duomenų neužregistravus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ bei tokiu būdu realizuotai produkcijai neišrašius PVM SF, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 PVM SF nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 46 163,28 kg už 193 293,28 Eur sumą produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, iš jų 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius, užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ (šioje dalyje pirmosios instancijos teismas dėl V. B. pripažino nustatyta, bet išteisino V. B., J. J. ir A. S.); taip pat 113 atveju 13604,74 kg už 56140,63 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus), realizavimo pajamų bei 102 atvejais 7500,71 kg už 31181,42 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant tą pačią pristatymo vietą (prekybos tašką), realizavimo pajamų skirtumo (lyginant su pajamomis pagal tuo pačiu numeriu išrašytus ir užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ krovinio gabenimo važtaraščius, pagrįstus PVM sąskaitomis faktūromis), o taip pat laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 257,65 kg už 19050,00 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos, pristatytos į konkrečias pristatymo vietas (prekybos taškus), realizavimo pajamų skirtumo (šioje kaltinimo apimtyje V. B., J. J. bei A. S. išteisintos, o V. B. šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintos); be to, 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams (pastarojoje apimtyje pirmosios instancijos teismas dėl V. B. pripažino nustatyta, o V. B., J. J. ir A. S. išteisintos).

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl V. B., J. J., A. S. išteisinimo bei V. B. dalies kaltinimo pašalinimo motyvavo tuo, kad byloje ištirti įrodymai neginčijamai nepatvirtino specialistės išvados dėl dubliuotų, kaltinime įvardintų kaip antrų KGV, nes KGV taisymų, o tuo pačiu ir kaip juodraščių buvimo ūkyje versija liko nepaneigta, todėl specialistės išvadoje nurodyti pažeidimai, nustatyti dėl kalakutienos produkcijos kiekių nesutapimų tarp antrų KGV su PVM SF, pripažinti neįrodytais, be to, ištirtais įrodymais nenustatyta, jog buvo koks nors susitarimas tarp V. B. ir V. B. apgaulingai tvarkyti V. B. ūkio apskaitą taip pat, jog iš V. B. ar V. B. pusės J. J. ir A. S. buvo duotas nurodymas tyčia nefiksuoti kokių nors duomenų dokumentuose ir jos tyčia būtų padėjusios V. B. veikti nusikalstamai. Taigi, kaip matyti, vien ta aplinkybė, jog J. J. ir A. S. išteisintos, į ką atkreiptas dėmesys apeliaciniame skunde, savaime nešalina V. B., kaip ūkio vadovo atsakomybės dėl nustatytų pažeidimų, kadangi procese nepavyko patikimai nustatyti inkriminuotų nurodymų atitinkamos informacijos nefiksuoti dokumentuose davimo sandėlininkėms.

15. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteisti V. B. dėl dalies kaltinimo ir vertinama, jog teismas nustatė iš esmės skirtingas aplinkybes nei kaltinamajame akte, iš kaltinimo eliminavo esminį požymį, kad ši inkriminuota KGV nurodyta produkcija buvo, kaip kaltinamajame akte nurodyta, būtent V. B. ūkio produkcija, teismas nuosprendyje šią aplinkybę pakeitė iš esmės skirtinga, t. y. kad ši produkcija galėjo būti nebūtinai V. B. ūkininko ūkio produkcija, tačiau kieno tai produkcija, nuosprendyje liko nenurodyta, užkirsta galimybė gintis nuo pakeisto kaltinimo, teismui pasisakius dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo praplėstas kaltinimas, o apie kaltinimo keitimą V. B. nebuvo pranešta. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde savaip interpretuojamas teismo sprendimas ir nuosprendžio argumentai. Iš bylos medžiagos matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama V. B. pateikto kaltinimo ribose. Ištyręs įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dalis kaltinimo įrodymais nepagrįsta, todėl nuteistajam iš kaltinimo buvo pašalinta kaltinimo dalis dėl nepagrindimo PVM SF ir neįtraukimo į apskaitą atitinkamai susijusi su 113 bei 102 atvejais produkcijos pristatymo pagal papildomus (antrus) KGV į prekybinius taškus ir atitinkamo laikotarpio ne mažiau kaip 257,65 kg už 19 050 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos realizavimo pajamų skirtumo. Likusi kaltinimo dalis dėl V. B. inkriminuotų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, susijusi su specialisto išvadoje nustatytais pažeidimais, t. y. PVM SF nepagrįsta ir į apskaitą neįtraukta 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal KGV, užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, bei 9 atvejais neįtraukta į apskaitą ir neužregistruota apskaitos registruose PVM SF pagrįstas 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimas ūkio subjektams. Specialisto išvadoje nurodyta, kad į apskaitą neįtrauktos 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamos objektų tyrimo metu nustatytos palyginus KGV duomenis su išrašytų PVM SF duomenimis, be to, buvo atliktas ir pačių PVM SF tyrimas aktualiu laikotarpiu ir buvo nustatyti 9 atvejai, kai PVM SF buvo pagrįstas produkcijos pardavimas, tačiau pačių PVM SF duomenys neįtraukti į apskaitą ir neužregistruoti apskaitos registruose. Pirmosios instancijos teisme apklausta išvadą teikusi specialistė V. V. paaiškino, jog buvo tikrinama, ar mėnesio PVM SF sutampa su susegtais KGV ir rado, jog neatitiko. Teisiamajame posėdyje apklausta išteisintoji J. J., dirbusi V. B. ūkyje skerdyklos vedėja, parodė, jog mėnesio gale pagal išrašytus KGV reikėjo išrašyti PVM SF, į segtuvą segdavo tuos KGV, kurie buvo realiai priimti, su pardavėjos parašais ar turgaviečių antspaudais, mėnesio pabaigoje suvedinėdavo, kiek produkcijos iškeliavo, kiek jos pasiekė prekybos taškus, buvo parduota, kiek kg nugabenta/parduota prekybos taškuose nustatinėdavo pagal lentelę, kurią automatiškai programa vedė pagal KGV duomenis išrašant, iš prekyviečių gautus duomenis sulygindavo su lentele ir pagal ją mėnesio gale išrašydavo PVM SF. Taigi pagal bylos medžiagą, kaltinamajame akte inkriminuotų kaltinimų apimtis V. B., išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant skundžiamą nuosprendį, buvo susiaurinta ir tai vertinti kaip esminį kaltinimo keitimą, įžvelgti BPK 255 ir BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimus, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

16. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstoma, jog teismas, pripažindamas V. B. kaltu, nenustatė ir nenurodė, iš kur produkcija be PVM SF įsigyta, nenustatytas produkcijos realizavimo faktas. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ūkio išrašytuose KGV yra nurodyta, kad gabenama yra ūkio produkcija, nurodytas gavėjas. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, susijusios su V. B. ūkio produkcijos realizavimo neapskaitymu.

17. Apeliaciniame skunde pozicija, jog V. B. jokios nusikalstamos veikos nepadarė, grindžiama įvairiais argumentais, nurodant, jog visos pardavėjos patvirtino, jog produkcija buvo parduodama per kasos aparatus, realizavus produkciją prekybos taškuose, jokios apgaulės nebuvo, specialistė V. V., kaip teigiama, patvirtino, jog apskaita ūkyje vesta tinkamai ir nėra pagrindo remtis specialisto išvada, be to, eliminavus, kad J. J. ir A. S. buvo duodami nurodymai neišrašyti PVM SF ar išrašyti antrus KGV, nebeaišku, kaip V. B. realizavo sudėtį, kvestionuojamas ir V. B. kaip nusikaltimo subjekto tinkamumas, pažymint, jog jis nedalyvavo grandinėje tarp sandėlininkių ir prekybos, duomenų apie gautą pelną pateikime. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. V. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas dėl to, jog apskaitos dokumentais buvo nepagrįstas ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktas tirto laikotarpio atitinkamas produkcijos realizavimas bei į buhalterinę apskaitą neįtrauktas atitinkamas PVM SF pagrįstas produkcijos pardavimas. Kaip apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė pats V. B., KGV buvo dokumentai, kurių pagrindu buvo pakraunama produkcija iš skerdyklos ir vežama į prekybos taškus, traktavo važtaraštį kaip lydintį dokumentą. Analogiškos pozicijos nuteistasis laikėsi ir teikdamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi KGV rodo, jog ūkio produkcija išgabenta į prekybą, ką patvirtina ir pats nuteistasis. Neteisingi apeliacinio skundo teiginiai apie tai, esą nuosprendyje eliminavus kaltinimo dalį, nebenurodoma, iš kur produkcija be PVM SF įsigyta, kur realizuota. Iš pačių byloje esančių ūkio važtaraščių, kurie buvo tirti, kopijų matyti, jog produkcijos siuntėjas yra ne kas kitas, o Ūkininko V. B. ūkis, gavėjas nurodomas atitinkamai, kur pristatoma, pvz. Ūkininkas V. B.-prekyba rinkoje. Bylos duomenų visuma (pardavėjų, nuteistųjų, išteisintųjų parodymai) leidžia pagrįstai spręsti, jog pagal KGV produkcija buvo išgabenta realizavimui. Pats V. B. savo parodymuose teisiamajame posėdyje pažymėjo, jog KGV nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tačiau tai neeliminuoja šio dokumento reikšmės nagrinėjamoje byloje, juo pagrįstas produkcijos išgabenimas prekybai, kurios metu produkcijos realizavimas turi būti pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir įtraukta į buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymėjo, jog KGV buvo svarbus ir laikomas produkcijos kiekio apskaitos pagrindu, todėl ir duomenys, neatitinkantys su KGV turiniu, buvo taisomi operatyviai, keičiami programoje, kad būtų galima nustatyti realizuotos produkcijos kiekį. Buhalterinės apskaitos įstatymas reikalauja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad dalies produkcijos pagal KGV realizavimo pajamų nepagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais (kurių nesant, ūkinių įvykių net ir nėra kaip įtraukti į apskaitą), kitais atvejais patys buhalterinės apskaitos dokumentai neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į specialistės V. V. parodymus, jog ūkyje apskaita vesta tinkamai, tačiau tai tik selektyvus specialistės parodymų vertinimas, kuris niekaip nepaneigia tyrimo metu ūkyje nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog gavus papildomų duomenų, specialistė savo išvadą koregavo, todėl vertinti, jog specialistės išvados neišsamios, nėra pagrindo. Bylos duomenimis ūkyje ne visa buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, buvo nustatyta pažeidimų, kuriuos, remdamasis įrodymų visuma, kaip įrodytus ir pripažino pirmosios instancijos teismas.

18. Apeliaciniame skunde nurodytos abejonės dėl V. B. kaip tinkamo atsakomybės subjekto taip pat visiškai nepagrįstos. Bylos duomenimis nustatyta, jog ne kas kitas, o pats V. B. yra Ūkininko V. B. ūkio vadovas ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tokio savo statuso nuteistasis neneigia. Ūkyje buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė O. J. P., kuri apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jai atnešami ūkio buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos suveda į kompiuterį ir daro apskaitą, V. B. atneša pardavimų ir pirkimų dokumentus PVM SF, apie taip, kaip produkcija gabenama į pardavimo vietas, nežino, KGV jai neteikiami, jai įtraukti į apskaitą jų nereikia. Išteisintoji J. J. apklausiama apylinkės teisme, kaip minėta, paaiškino, jog PVM SF išrašinėjo mėnesio gale pagal pardavėjų pateiktus kasos duomenis, o bendrą produkcijos kiekį nurodydavo iš į segtuvą segamų KGV. V. B. teisiamajame posėdyje teigė, jog tvarka buvo nustatyta jo tam, kad būtų produkcijos atsekamumas, jo užduotis buvo surinkti ir buhalterei pristatyti visus pirminius apskaitos dokumentus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įrodymų visuma nustatyta, jog apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas tam tikro kiekio produkcijos realizavimas bei 9 atvejais apskaitoje nefiksuoti išrašyti apskaitos dokumentai, pateikti neteisingi duomenys apie pajamas, vertinti, jog dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų atsakingas kažkas kitas, o ne pats ūkio vadovas, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, nėra pagrindo.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog PVM SF buvo nepagrįstas mažesnis kiekis kalakutienos nei nurodyta nuosprendyje, nevertinta, jog dalis produkcijos parduota juridiniams asmenims, dalis savo reikmėms, dalis utilizuota, dalis grąžinta iš prekybos vietų, pateiktų prekių kiekiai atitinka turgavietėse užregistruotų KGV kiekius, PVM SF pagrįstos visos turgavietėse pagal kasos aparatus gautos pajamos, o neparduotai produkcijai neprivalėjo išrašyti PVM SF. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, V. B. neprivalėjo pagrįsti kiekvieno produkcijos išvežimo iš sandėlio fakto PVM SF, kuri buvo rašoma realizavus produkciją, mėnesio pabaigoje, tačiau, KGV, kaip aptarta, turėjo reikšmę, jų duomenys naudoti rengiant apskaitos dokumentus. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į gynybos prašymą, atliko įrodymų tyrimą bei paskyrė buhalterinę ekspertizę, užduodant ekspertams klausimus ir apie tai, ar važtaraščių registre (remiantis jame užregistruotais krovinio gabenimo važtaraščiais) užfiksuoti produkcijos kiekiai atitinka ūkininko ūkyje užaugintą, buhalterinėje apskaitoje ir veterinarijos tarnyboje deklaruotą į turgavietes pristatytą bei jose deklaruotą produkcijos kiekį (įvertinus produkcijos grąžinimus, pardavimus juridiniams asmenims, utilizavimą bei įsigijimą savo reikmėms), ar sandėlio apskaitoje užregistruotas bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos deklaruotas produkcijos kiekis (įvertinus produkcijos grąžinimus, pardavimus juridiniams asmenims, utilizavimą bei įsigijimą savo reikmėms) atitinka bendrą deklaruotą kaip realizuotą šios produkcijos kiekį. 2023-04-12 Lietuvos teismo ekspertizės akte atsakant į Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-07 nutartyje nurodytus klausimus be kita ko, pažymėta, jog svarbiausias ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tikslas – apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ūkinius ir įvykius, šiuo atveju ūkininko V. B. ūkio sandėlio apskaitoje užregistruotas bei veterinarijos tarnyboje deklaruotas produkcijos kiekis (įvertinus) grąžinimus, neatitinka realizuotam pagal PVM SF produkcijos kiekiui, tačiau patikrinti pagamintos ir realizuojamos produkcijos judėjimo nėra galimybės, prekybos taškuose nebuvo numatyti gautos produkcijos judėjimo pagal atskirus važtaraščius, produkcijos pavadinimus ir kainas žurnalai, tad nustatyti, ar pagal važtaraščius gautos produkcijos pardavimas įmuštas į kasos aparatus nėra galimybės, kas iš esmės reiškia, jog dėl ūkio vadovo pasirinkto produkcijos realizavimo proceso forminimo netgi negalima nustatyti, ar būtent pristatyta produkcija pagal KGV parduota per kasos aparatus. Taigi ekspertizės akto išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, taip pat neprieštarauja ir specialisto išvadai bei specialistės V. V. parodymams. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia apeliacinio skundo teiginių apie buhalterinės apskaitos dokumentais esą nepagrįstus mažesnius nei nuosprendyje nustatyta produkcijos kiekius, atsižvelgiant ir į dalies produkcijos utilizaciją, panaudojimą savo reikmėms, grąžinimą iš prekybos vietų, pardavimus juridiniams asmenims. Priešingai, atliekant ikiteisminį tyrimą, specialistė, remdamasi būtent ūkio buhalterinės apskaitos dokumentais, ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatė, jog dalies produkcijos pagal KGV realizavimo pajamų nepagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais (kurių nesant, ūkinių įvykių net ir nėra kaip įtraukti į apskaitą), kitais atvejais patys buhalterinės apskaitos dokumentai neįtraukti į buhalterinę apskaitą, o tokia situacija nesuderinama su Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais.

20. Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi su pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažinta kaltinimo dalimi, kad V. B. 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams, aprašoma su kiekviena iš 9 PVM SF susijusi situacija, pažymima, jog produkcijos nepardavus ar atsisakius, PVM SF nurodyta produkcija buvo perrašoma pagal realiai gautus kiekius, kitais atvejais, grąžinus visą kiekį, neįvykus ūkinei operacijai, SF neperduotos į buhalteriją, vietoj išrašytų PVM SF išrašydavo naujas, jei būdavo kam parduoti, šias aplinkybes buvo galima aiškintis apklausiant prekybą vykdžiusius asmenis apie produkcijos nepardavimą, grąžinimą, neapklaustos liudytojos M. Z., Z. L., neįvykus ūkinei operacijai, nerašyti anuliavimo aktai, sandėlininkės buvo įgaliotos išrašyti KGV PVM SF, o teisės anuliuoti neturėjo, todėl dokumentus perrašinėjo, nurodydamos įvykusias operacijas, nemanoma, jog nustatyti pažeidimai nusikalstami. Tokie argumentai nepagrįsti ir neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje, kuriame aiškiai ir išsamiai, remiantis įrodymų visuma, paaiškinta, jog apskaitos dokumentų koregavimas (taisymas), remiantis įstatymu, iš esmės negalimas, kokie reikalavimai turi būti įvykdomi taisant apskaitos dokumentus (šiuo atveju jie nebuvo įvykdyti). Atsižvelgiant į gynybos prašymus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustos liudytojos M. Z., Z. L., kurios patvirtino, jog yra buvę atvejų dėl produkcijos grąžinimo ūkiui, M. Z. teisinosi asmeninėmis aplinkybėmis, dėl ko kartais po prekių priėmimo produkcija, kaip teigiama, buvo grąžinama. Liudytojų parodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ūkinės operacijos pagal aptariamas PVM SF buvo. Tai, jog nuteistojo, nurodoma, liudytojų parodymais grindžiama situacija apie į buhalterinę apskaitą nepateikiamas PVM SF dėl esą neįvykusių ūkinių operacijų produkcijos nepardavus ar grąžinus visą kiekį, nesuderinama su įstatymų reikalavimais, patvirtino ir apeliacinio proceso metu atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertams buvo užduoti klausimai, ar iš prekybos vietos į sandėlį grąžinant produkciją turi būti surašomas naujas dokumentas, kaip turi būti pasielgiama su pradiniu, kuriuo buvo patvirtintas prekių iškeliavimas ir nugabenimas į prekybos taškus, ar tais atvejais, kai krovinio gavėjui pristačius prekes, šis jas priimti atsisako, pastarąją pasirašytos, tačiau (atsisakius priimti krovinį) neapmokėtos PVM SF turi būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nuo jų sumokėti mokesčiai. 2023-04-12 Lietuvos teismo ekspertizės akte atsakant į Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-07 nutartyje nurodytus klausimus be kita ko, pažymėta, jog tais atvejais, kai krovinio gavėjui pristačius prekes, šis jas atsisako priimti ir krovinio siuntėjo PVM SF lieka neapmokėta, ji turi būti įtraukta į buhalterinę apskaitą. V. B. kaip ūkio vadovo pareiga buhalterinę apskaitą ir su ja susijusius procesus sureguliuoti taip, jog atitiktų teisės aktų reikalavimus, visos operacijos ir ūkiniai įvykiai atsispindėtų apskaitoje, būtų aiškus įvykių bei operacijų atsekamumas, o šiuo atveju to nebuvo padaryta. Taigi apeliacinio skundo argumentai nepateisina tyrimo metu nustatytų bei pirmosios instancijos teismo įrodytais pripažintų nustatytų pažeidimų.

21. Nors apeliaciniame skunde bandoma nustatytus pažeidimus sumenkinti, esą jie nėra nusikalstami, smulkūs, tačiau tokie argumentai vertinami kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, jog dėl padarytų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nustatant nusikalstamas pasekmes, turėjo būti vertinama visuma, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, dėstydamas išsamius situacijos, kaltinimų pagrįstumo vertinimus, rėmėsi būtent įrodymų visuma.

22. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros – nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Specialisto išvada pati savaime neturi išskirtinio pranašumo prieš kitus byloje esančius įrodymus, ją teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir laikėsi aptartų nuostatų, priimdamas galutinį sprendimą, specialisto išvadą vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, nei vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl nusikalstamų padarinių egzistavimo nagrinėjamu atveju. Produkcijos realizavimo nepagrindimas apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą neabejotinai trukdo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti realią ūkio subjekto veiklą, finansinę būklę, nes apskaitoje tiesiog neatspindimi reikšmingi duomenys, nebelieka operacijų bei įvykių atsekamumo, aiškumo, ką patvirtino ir apeliacinio proceso metu atlikta ekspertizė. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti specialisto išvadoje konstatuotais padariniais, užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę.

23. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistojo V. B. gynėja advokatė atkreipė dėmesį, jog ekspertizės akte pažymėta, jog pagal ūkininko V. B. ūkio 2014-09-01 – 2015-12-31 laikotarpio pateiktas pardavimo PVM SF ir išrašytų PVM SF registrą galima nustatyti ūkio veiklą (apmokestinamąsias pajamas, pardavimo PVM sumą, pelno mokestį), o jei galima suskaičiuoti, nebelieka BK 222 straipsnyje numatyto požymio. Ekspertizės akte iš tikrųjų pateikiant atsakymą į klausimą, ar remiantis V. B. buhalterijoje esančiais bei važtaraščių registre užregistruotais dokumentais galima nustatyti V. B. ūkininko ūkio veiklą, jų turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nurodoma, kad pagal ūkininko V. B. laikotarpio pateiktas pardavimo PVM SF ir jų registrą galima nustatyti ūkio veiklą (apmokestinamąsias pajamas, pardavimo PVM, pelno mokestį). Apygardos teismo posėdyje buvo apklausta ir ekspertizę atlikusi ekspertė, kuri savo išvadas patvirtino bei paaiškino, jog matant PVM SF, jų registrus, PVM deklaracijas, duomenys atitinka. Tačiau nei ekspertizės išvada, nei ekspertės paaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos išvados dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, sukėlusių nusikalstamus padarinius ir jokio prieštaravimo tarp bylos duomenų nėra, kadangi ekspertė mini PVM SF ir jų registrus, t. y. buhalterinės apskaitos duomenis, kurie, kadangi fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, jais remiantis ir galima nustatyti ūkio veiklą, taigi pagal tai, kas fiksuota buhalterinėje apskaitoje, ekspertės minimi skaičiavimai (apmokestinamosios pajamos, pardavimo PVM SF, pelno mokestis) gali būti atliekami, tačiau V. B. nuteistas dėl to, jog dalies produkcijos realizavimo pajamų PVM SF nepagrindė, be to, dalies PVM SF neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose, taigi buhalterinėje apskaitoje tokių kaltinime nurodytų duomenų tiesiog nėra.

24. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su aplinkybėmis, reikšmingomis V. B. pateiktame kaltinime dėl paukštienos prekių įsigijimo be apskaitos dokumentų, neįtraukimo į apskaitą, gautų pajamų nepagrindimo apskaitos dokumentais, neregistravimu apskaitos registre, kadangi V. B. įsigyta produkcija buvo realizuota V. B. ūkio prekybos vietose, ją fiksuojant V. B. KGV bei PVM SF. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog V. B. produkcija parduota per V. B. ūkio kasos aparatus, apskaityta kaip kalakutiena, o pirmosios instancijos teismas dėl V. B. nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, kuri susijusi su V. B., be to, pastebima, jog teismas pastarosios išvados nuosprendžio aprašomojoje dalyje necitavo, tačiau ja rėmėsi, neapklausta išvadą teikusi specialistė, remiantis šia išvada V. B. pripažintas kaltu dėl lenkiškos produkcijos. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde savaip interpretuojamos nuosprendžio išvados bei argumentai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai, remdamasis visuma ištirtų įrodymų, aptarė susiklosčiusią situaciją, kai V. B. ūkio produkcija realizuota per V. B. ūkį, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliacinio skundo argumentai, kad V. B. produkcija parduota per V. B. ūkio kasos aparatus, apskaityta kaip kalakutiena, neeliminuoja nustatytų pažeidimų ir tik juos patvirtina. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apgaulingos apskaitos požymius patvirtina aplinkybė, jog ūkyje buvo kitos rūšies apskaitytos ir neapskaitytos produkcijos ir iš apskaitos dokumentų nesama galimybės nustatyti, ar tai galėtų būti ta pati produkcija, kuri pagrįsta apskaitoje kaip kalakutiena, nebelieka produkcijos atsekamumo, kas yra tinkamos buhalterinės apskaitos reikalavimas. Kaltinimas V. B. su šia įmone susijęs, V. B. produkcija buvo realizuota per V. B. ūkį, V. B. neneigia, jog apie tokią situaciją žinojo. Iš bylos medžiagos matyti, jog specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje atsirado teismo iniciatyva, proceso dalyviai su ja susipažino. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ši specialisto išvada nuosprendžio aprašomojoje dalyje necituota, tačiau, kaip matyti, ji vertinta visumoje su kitais bylos duomenimis, kaip papildanti bylos medžiagą.

25. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į procesinių prievartos priemonių, o būtent telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, taikymą, pažymint, jog pradėtos taikyti dėl sunkių BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio l dalyje numatytų nusikaltimų, tačiau V. B. dėl šių sunkių nusikaltimų niekada nebuvo kaltinamas, taigi, ši procesinių prievartos priemonių metu gauta informacija buvo panaudota kitame procese nesilaikant BPK 162 straipsnio nuostatų. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo atliekamas tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016-01-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. B. ir V. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo atskirti į atskirą ikiteisminį tyrimą, suteikiant Nr. 01-2-00004-16, pridėti bylos dokumentai. Procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys buvo vertinti kitų įrodymų visete, nebuvo išskirtiniai ir neturėjo pranašumo. Apygardos teismas neįžvelgia grubių procesinių pažeidimų, kurie galėtų įtakoti sprendimų priėmimą nagrinėjamoje byloje.

Dėl nuteistosios V. B. gynėjo advokato apeliacinio skundo

26. V. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta dėl to, kad aplaidžiai tvarkė Ūkininkės V. B. ūkio buhalterinę apskaitą (pagal šį kaltinimą V. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu). Taip pat V. B. nuteista dėl apgaulingos buhalterinės apskaito tvarkymo, pasireiškusio tuo, kad V. B., vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, būdama atsakinga už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2016-01-19 2015 m. liepos – lapkričio mėn. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 255 kg paukštienos prekių, ir 2015 m. spalio – lapkričio mėn. įsigijo iš A. P. 80 vnt. paskerstų vištų, iš viso apie 160 – 200 kg be apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų faktūrų, pinigų išmokėjimo dokumentų) ir šių prekių įsigijimo neįtraukė į apskaitą bei šias prekes pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims 2015 m. gruodžio mėn. gavo apie 120 Eur, 2016 m. sausio mėn. gavo apie 145,35 Eur, tačiau šių pajamų nepagrindė apskaitos dokumentais - neregistravo kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose ir įvykusių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose: kasos apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, pajamų apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, PVM apskaitos registre, be to, V. B. apskaitos registruose - kasos knygoje ir registre Nr. 542 „Individualios veiklos pajamos“ neužregistravo 1884,25 eurų grynųjų pinigų, gautų už parduotas prekes pagal atitinkamus pinigų priėmimo kvitus ir dėl visų šių padarytų teisės aktų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos.

27. Apeliaciniame skunde nesutinkant su V. B. priimta nuosprendžio dalimi dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažymima, jog specialisto išvada sąlyginė, nesama įrodymų, jog V. B. vištų skerdenėles iš A. P. pirko ne kaip fizinis asmuo, teisme V. P. paneigė aplinkybę apie V. B. vištų pardavimus. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama, jog nuteistoji pirko prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be dokumentų, nurodo, jog teisme liudytojai A. B., R. Ž., S. P. nenurodė, jog prekės parduotos be dokumentų. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

28. V. B. neneigia pirkusi paskerstas vištas iš A. P. be apskaitos dokumentų, bet tai esą dariusi asmeniniams poreikiams. Kaip matyti iš jos parodymų teisiamajame posėdyje, ji teigė, jog iš A. P. norėjo įsigyti vištų pardavimui, įsigijo 80 vnt., tačiau A. P. taip ir nepateikė apskaitos dokumentų, todėl šias paskerstas vištas sunaudojo savo reikmėms. Tokia nuteistosios versija vertinama kaip pasirinkta gynybinė ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ja nepatikėjo bei nuosprendyje motyvavo, kad aplinkybės, jog vištų buvo 80 vnt., jos buvo pristatytos į skerdyklą ir už jas pagal V. B. nurodymą A. P. sumokėjo skerdyklos vedėja J. J., patvirtina, kad ši produkcija buvo visgi įgyta ne asmeniniais, o komerciniais tikslais. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais apygardos teismas visiškai sutinka. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip įrodančius inkriminuoto nusikaltimo pagrįstumą vertino ir nuosprendyje aptarė tyrimo metu užfiksuotus V. B. pokalbius su J. J. dėl P. atvežtų vištų „be popieriaus“, taip pat V. B. ir A. P. pokalbius tarp V. B. ir A. P. dėl pirktų vištų.

29. Kaip vienas iš apeliacinio skundo argumentų neigiant V. B. kaltę, nurodoma, kad nuosprendyje remtasi specialistės išvada, kuri yra sąlyginė. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018-05-07 specialistės išvadoje dėl V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad, jei, V. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. įsigijo prekių be apskaitos dokumentų ir šias prekes pardavė neregistruodama kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose, už tai nuo 2015 m. gruodžio mėn. gaudama apie 30 Eur į savaitę ir 2016 m. sausio mėn. gaudama apie 145,38 Eur, tai V. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo, nes ūkinės operacijos - prekių įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., ir gautos pajamos už parduotas prekes nepagrįstos apskaitos dokumentais (pirkimo sąskaitomis faktūromis, kasos aparato kvitais ar pinigų priėmimo kvitais, pinigų išmokėjimo dokumentais), neregistruotos apskaitos registruose - kasos apskaitos registre, pajamų apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, PVM apskaitos registre.

30. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti patikimai nustatytos. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvada, kad iš dalies nėra galimybės nustatyti V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 veiklos, pajamų ir sąnaudų, pirkimo ir pardavimo PVM sumų teisingumo, veiklos rezultato (pelno (nuostolio)) už 2015 m., grįsta sąlyga: jei V. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. įsigijo prekių be apskaitos dokumentų ir šias prekes pardavė neregistruodama kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose, už tai nuo 2015 m. gruodžio mėn. gaudama apie 30 Eur į savaitę ir 2016 m. sausio mėn. gaudama apie 145,38 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir kruopščiai tikrino, ar yra aplinkybės, kuriomis grindžiama specialisto išvada dėl V. B. veiklos. Apylinkės teismo posėdyje apklausta išvadą teikusi specialistė paaiškino, kad apie įsigytą ir neapskaitytą produkciją nustatė, remiantis A. B., R. Ž., V. Č., I. V., A. P. apklausos protokolais. Visi specialistės paminėti asmenys pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausti ir jų parodymai specialistės išvadai neprieštaravo, patvirtino sandorių tarp V. B., A. P., UAB “(duomenys neskelbtini)” buvimą, neapskaitytos produkcijos įsigijimą, prekiavimą prekybos taškuose ne tik V. B. ūkio produkcija, bet ir V. B. vištiena. Nuosprendyje remtasi ir užfiksuotais telefoniniais pokalbiais tarp V. B., S. P., J. J. dėl produkcijos įsigijimo, forminimo detalių. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pokalbiai neinformatyvūs, esama pokalbių ir tarp kitų asmenų, kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš nuosprendžio, pokalbiai vertinti ne atskirai, o kitų įrodymų visumoje ir prisideda prie nuoseklaus nustatymo aplinkybių, bylojančių, jog kaltinime inkriminuotos veikos požymiai pasitvirtina. Taigi, pirmosios instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiama specialisto išvada dėl V. B., todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistosios kaltės, specialisto išvadą pagrįstai pripažino įrodymu, ja motyvuotai vadovavosi ir kolegija neturi pagrindo su tokiu sprendimu nesutikti.

31. Taip pat apeliaciniame skunde vertinama, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK reikalavimus, rėmėsi tiesiogiai neišnagrinėtu įrodymu, specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Viena iš V. B. inkriminuoto kaltinimo dalių susijusi būtent su neapskaitytos produkcijos įsigijimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iškilo klausimas ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojo proceso, kuris tam tikra apimtimi turi sąsajų su nagrinėjama situacija šioje baudžiamojoje byloje. Prokurorei pateikus specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši prijungta prie bylos, proceso dalyviai su ja susipažino ir, kaip matyti iš nuosprendžio, ji vertinta duomenų visumoje kaip papildanti bylos medžiagą. Apygardos teismas vertina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, BPK normos nepažeistos. Be kita ko, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję asmenys (A. B., R. Ž., S. P.). Pati V. B., nors ir neigdama kaltinimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstumą, nurodė, jog ne vienerius metus užsakinėjo produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik pirko, kaip teigė, su apskaitos dokumentais.

32. Dalis nuteistosios gynėjos advokato apeliacinio skundo argumentų susiję su kaltinimo dalimi dėl už parduotas prekes pagal pinigų priėmimo kvitus gautų pinigų neužregistravimo, neįtraukimo į apskaitą. V. B. neneigia, jog dalis pinigų priėmimo kvitų apskaitoje nebuvo užregistruoti, tačiau teisinosi, jog taip atsitiko dėl kratos, kurios metu kvitai ir buvo paimti policijos pareigūnų. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo teiginius vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teisme ši gynybinė versija taip pat buvo teikiama ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją atmetė, pažymėdamas, jog kvitų paėmimas kratos metu nekliudė savalaikiai šiuos kvitus apskaityti, kaip to reikalauja įstatymas. Kita vertus, lėšų, gautų pardavus produkciją pagal kaltime išvardinti pinigų priėmimo kvitus neapskaitymas buvo ne pavienis, o tęstinis įvykis, todėl argumentai apie negalėjimą operatyviai įgyvendinti įstatymo reikalavimų dėl esą pareigūnų procesinių veiksmų atmestini.

33. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio kaltės formai, nemotyvavo, kodėl nustatė, kad V. B. veikė tyčia, juolab, jog tai gali lemti kitokį veikos kvalifikavimą (aplaidų apskaitos tvarkymą) ar net administracinę atsakomybę. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, jog V. B. be apskaitos dokumentų įgijo ne mažiau kaip 255 kg paukštienos prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. P. produkcijos bei neapskaitė pinigų už parduotą produkciją kaltinime nurodytais atvejais, neapskaičiusi aukščiau aprašytų finansinių operacijų, išlaidų ir pajamų kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas, V. B. pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą, įtakojusį nusikalstamas pasekmes. Nurodydamas bausmės skyrimo motyvus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog V. B. nusikalto tiesiogine tyčia. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė tam tikrų duomenų neįtraukimu į apskaitą ir tai gali būti padaroma tik tyčia, todėl manyti, jog aptariamomis aplinkybėmis apskaita galėtų būti vertinama kaip aplaidi ar turinti administracinio nusižengimo požymių, apie ką užsimenama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P.

34. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria buvo išteisintos V. B., J. J. ir A. S. kaip V. B. padėjėjos tvarkant apgaulingą buhalterinę apskaitą, tai pat nesutinkama su dalies kaltinimo pašalinimo V. B..

35. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl V. B. (dalies kaltinimų), J. J., A. S. išteisinimo bei V. B. dalies kaltinimo pašalinimo motyvavo tuo, kad patikimai nepasitvirtino kaltinimai dėl dubliuotų (antrų) KGV nesutapimo su PVM SF, nepavyko paneigti versijos dėl KGV taisymų, juodraščių buvimo, taip pat padaryta išvada, jog neįrodytas susitarimas tarp V. B. ir V. B. apgaulingai tvarkyti V. B. ūkio apskaitą taip pat, nurodymų davimas J. J. ir A. S. tyčia nefiksuoti duomenų dokumentuose. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog V. B., J. J., A. S. savo veiksmais prisidėjo prie apgaulingos apskaitos tvarkymo, V. B. duodavo nurodymus J. J. ir A. S. daliai parduotos produkcijos nerašyti PVM SF, tai patvirtina bylos duomenys, ūkio veikla neatskirta, kas rodo, jog tarp B. buvo susitarimas, be V. B. nebūtų pasiektas nusikalstamas tikslas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai įvertino tiek V. B., tiek V. B., J. J. ir A. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas, išnagrinėjo bei motyvuotai ir detaliai išanalizavo ištirtus įrodymus, gynybines versijas, padarė būtent įrodymų visuma paremtas išvadas dėl kaltės, nuosprendyje jokių prieštaravimų nėra.

36. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

37. Iš bylos duomenų matyti, jog specialistės išvadoje buvo nustatyti pažeidimai dėl kalakutienos produkcijos kiekių nesutapimų tarp antrų KGV su PVM SF, kurie buvo inkriminuoti V. B., V. B., J. J. ir A. S.. Tačiau vien tai savaime nereiškia, jog dėl to yra atsakingi visi šiuo atveju baudžiamojon atsakomybėn traukti asmenys. Byloje buvo inkriminuojamas bendrininkavimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kur V. B., J. J. ir A. S. kaltintos padėjimu V. B.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog susitarimas visiems veikti nusikalstamai įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, nenustatytas, apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti išsamiems nuosprendžio argumentams. V. B., J. J., A. S. neturėjo įgaliojimų dėl V. B. apskaitos tvarkymo, jos negalėjo nei apskaitos organizuoti, nei tvarkyti. V. B. kaip V. B. ūkio komercijos direktorė apklausiama teisiamajame posėdyje paaiškino savo pareigų pobūdį, kuris buvo susijęs su užsakymų organizavimu, kainų derinimu, akcijų bei nuolaidų taikymu, KGV, PVM SF nepildė. Pastaruosius dokumentus, kaip matyti iš bylos duomenų, išrašinėjo J. J. ir A. S., pagal joms teikiamus duomenis. Tai, kad KGV buvo taisomi, buvo ne jų pačių sugalvotas veiksmas, o V. B. nurodymas. Duomenų, kad joms buvo duotas nurodymas tyčia nefiksuoti kokių nors duomenų šiuose dokumentuose iš V. B. ar V. B. pusės, nenustatyta. Net gi priešingai, jos ir fiksavo minėtuose dokumentuose tai, kas į V. B. prekybos vietas buvo vežama, tame tarpe ir V. B. produkcija. V. B., V. B., J. J., A. S. taip pat ir liudytojomis apklaustos pardavėjos minėjo, kad buvo atvejų, kai išrašyti KGV buvo perrašomi, keičiantis situacijai (produkcijos trūkumai, neparduoti kiekiai, grąžinimai, pervežimai iš vieno prekybos taško į kitą). Kaip sprendžiama iš apeliacinio proceso metu atliktos ekspertizės, V. B. ūkyje nebuvo nustatytos aiškios, abejonių nekeliančios tvarkos, kokios procedūros atliekamos atsižvelgiant į ūkio veiklos specifiką (greitai gendančios produkcijos realizavimas, pardavimų situacija prekybos taškuose dienos eigoje, produkcijos pergabenimai, grąžinimai ir pan.). Apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su nuosprendžio išvadomis, jog nenustatyta, kad J. J. ir A. B. buvo duoti nurodymai nefiksuoti duomenų dokumentuose ir netgi priešingai, jos fiksavo dokumentuose tai, kas į V. B. prekybos vietas buvo gabenama, dėl ko dokumentuose atsirado užfiksuota ir V. B. produkcija (vištiena, žąsiena, antiena), kokios nebuvo V. B. ūkyje. Nėra pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik V. B. turėjo teisę spręsti ir sprendė dėl savo ūkio apskaitos, dėl ko jis skundžiamu nuosprendžiu ir buvo pripažintas kaltu bei nuteistas. Nors prokurorės apeliaciniame skunde apeliuojama, jog teismas patikėjo kaltinamaisiais, kad buvo KGV taisymai, dėl ko, kaip teigiama, nepagrįstai pašalinta ir dalis kaltinimo V. B., tačiau gynybos versijas įrodymų visuma turi neabejotinai ir patikimai paneigti, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėjo išvados jog įrodymų dėl aptariamų kaltinimų pagrįstumo nepakanka, abejonės įvertintos kaltinamųjų naudai, kaip to reikalauja įstatymas.

38. Prokurorės apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog per kratas prekybos taškuose rasta sąsiuvinių, KGV, vienu atveju kasos perteklius, nenuoseklūs pardavėjų S. S., Z. P. parodymai. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Visas nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kartu ir visumoje. Tai, jog tyrimo metu buvo nustatyta buhalterinės apskaitos pažeidimų, savaime neįrodo išteisintosioms inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo. Dėl pažeidimų, kuriuos ištirtų įrodymų visuma patvirtino ir buvo nuteisti V. B. bei V. B., kaip atitinkamai atsakingi asmenys.

39. Apygardos teisme baigiamųjų kalbų metu prokurorė atkreipė dėmesį į nuo 2023-06-01 įsigaliojusius BK pakeitimus bei prašė V. B. ir V. B. veikas perkvalifikuoti pagal naująją redakciją. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl nuo 2023-06-01 įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, apeliacinius skundus nagrinėjančiam teismui kyla pareiga iš naujo įvertinti pasikeitusį teisinį reguliavimą nuteistųjų teisinės padėties aspektu.

40. V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas Ūkininko V. B. ūkio vadovu, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12, tyčia, veikdamas per Ūkininko V. B. ūkio buhalterę O. J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, PVM SF nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius (toliau – ir KGV), užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, taip pat 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams ir dėl padarytų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį V. B. nuteistas už tai, kad būdamas Ūkininko V. B. ūkio vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai - VMI bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, veikdamas per buhalterę, O. J. P., kuri nesuprato jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindęs ir neįtraukęs į apskaitą 24800,18 kg už 86921,23 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31, tyčia siekdamas išvengti sumokėti valstybės biudžetui 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio bei 4346 Eur gyventojo pajamų mokesčio, į Ūkininko V. B. ūkio laikotarpio nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FRO600) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, ir tokiu būdu, V. B. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio, be to, V. B. į Ūkininko V. B. ūkio 2014 m. ir 2015 m. Metinių pajamų deklaracijų (forma GPM308) priedus „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir turtą ir tokiu būdu, V. B. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4346 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

41. V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad vykdydama individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 312157, būdama atsakinga už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2016-01-19, apgaulingai tvarkė V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinę apskaitą, o būtent: 2015 m. liepos – lapkričio mėn. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 255 kg paukštienos prekių, iš jų: 2015-07-27 90 kg, 2018-08-10 75 kg, 2015-10-19 75 kg, 2015-11-09 15 kg ir 2015 m. spalio – lapkričio mėn. įsigijo iš A. P. 80 vnt. paskerstų vištų, iš viso apie 160 – 200 kg be apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų faktūrų, pinigų išmokėjimo dokumentų) ir šių prekių įsigijimo neįtraukė į apskaitą bei šias prekes pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims 2015 m. gruodžio mėn. gavo apie 120 Eur, 2016 m. sausio mėn. gavo apie 145,35 Eur, tačiau šių pajamų nepagrindė apskaitos dokumentais - neregistravo kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose ir įvykusių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose be to, apskaitos registruose neužregistravo 1884,25 eurų grynųjų pinigų, gautų už parduotas prekes pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus ir dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos.

42. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuo 2023-06-01 įsigaliojo naujos baudžiamųjų įstatymų, t. y. BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 220 straipsnio 1 dalies, 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925 pakeistos redakcijos, kurios, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikomos nuteistiesiems, nes švelnina teisinę padėtį. Pagal naujai įsigaliojusią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją pasikeitė mokesčių, kurių siekiama išvengti, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, sumos, o taip pat už šios nusikalstamos veikos padarymą įtvirtintos alternatyvios bausmių rūšys. Pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, nepaisant to, kad papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala, tačiau nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Net ir ši aplinkybė reiškia, kad šis baudžiamasis įstatymas irgi yra švelninantis bausmę, todėl taip pat turi grįžtamąją galią. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikuoja.

43. Perkvalifikavus bausmes sprendžiamas ir bausmių skyrimo klausimas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems atitinkamai buvo paskirtos straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, kurių dydis nustatytas mažesnis vidurkis. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirta per maža bauda, artima sankcijos minimumui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai motyvavo, kodėl nuteistiesiems buvo parinktos mažesnės nei šios sankcijos rūšies vidurkis, bausmės. Prokurorės apeliaciniame skunde nenurodoma, kodėl pirmosios instancijos teismas galėjo netinkamai įvertinti bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas, iš naujo svarstydamas bausmių skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kuriuos laiko pagrįstais. V. B. padarė du (BK 220 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis), V. B. - vieną (BK 222 straipsnio 1 dalis) apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. V. B. ir V. B. anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka, baudas sumokėję, gyvena šeimoje, dirba, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nuteistiesiems nustatomos tokio pat dydžio bausmės kaip ir skundžiamame nuosprendyje, kurias kolegija vertina kaip teisingas ir proporcingas.

44. Prokurorės apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, nurodydamas skiriamos baudos dydį pinigine išraiška tiek V. B., tiek V. B., neteisingai vadovavosi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu, t. y. neteisingai nurodė, kad šis dydis buvo 38 Eur, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. 924. Šiuo nutarimu buvo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (38 Eur), todėl skaičiuojant bausmes reikėjo vadovautis ne šiuo, o 2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“, kuriuo nuo 2015-01-01 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis - 37,66 euro. Šioje dalyje prokurorės argumentai pagrįsti, todėl nuosprendis keičiamas.

45. Taip pat prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtas bausmes įskaitydamas V. B. ir V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nepagrįstai įskaitė po dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek V. B., tiek V. B. laikinajame sulaikyme išbuvo tik po vieną dieną, t. y. buvo sulaikyti 2016-01-19 ir paleisti kitą – 2016-01-20, todėl jiems į bausmės laiką įskaitytina tik po vieną dieną, ją keičiant į 2 MGL dydžio baudą.

46. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama ir su ieškinio išsprendimo klausimu. Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija V. B. pareiškė 49 046 Eur civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas V. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, todėl Klaipėdos apskrities VMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą ir jo užtikrinimui V. B. turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisų apribojimą panaikino. Kolegija su civilinio ieškinio išsprendimu skundžiamame nuosprendyje nesutinka. V. B. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tai, kad įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai bei išvengė 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio bei 4346 Eur gyventojo pajamų mokesčio. Žala buvo padaryta negautų pajamų forma ir tarp nuteistųjų neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Ginčo dėl šių mokesčių dydžio nėra, pirmosios instancijos teismas šiuos dydžius nustatė atsižvelgdamas į specialisto išvadą bei į skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes (dalis kaltinimo pašalinta). Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese (kasacinė byla Nr. 2K-7-86-303/2018). Šiuo atveju valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, baudžiamajame procese surinkti valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus, turtiniai praradimai kilo tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apskrities VMI tenkinamas iš dalies ir nuosprendis šioje dalyje keistinas, o pritaikytas laikinas V. B. nuosavybės teisių apribojimas į turtą paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

47. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko, nuteistosios V. B. gynėjo advokato Dariaus Pociaus apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-30 nuosprendį pakeisti:

V. B.nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą;

V. B.nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. IX-1472 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-19 iki 2016-01-20 (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 198 MGL (7 456,68 Eur).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. 22 599,45 Eur valstybės naudai.

Laikiną V. B. nuosavybės teisių apribojimą 20 000,00 Eur, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje ir nekilnojamajam turtui: žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini) ir negyvenamajai patalpai - parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. B. ir V. B., palikti iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

V. B.nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-19 iki 2016-01-20 (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti kad mokėtinos baudos dydis 98 MGL (3 690,68 Eur)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysKristina KakurinėSavinijus Katauskas