Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato M. Navicko, nuteistosios V. B. gynėjo advokato D. Pociaus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-30 nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 600 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtene apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 200 MGL (7 600 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-01-19 iki 2016-01-20 (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad mokėtinos baudos dydis yra 196 MGL (7 448 Eur);

V. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-01-19 iki 2016-01-20 (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad mokėtinos baudos dydis 96 MGL (3 648 Eur); V. B., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta; V. B. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių;

J. J. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių;

A. S. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: būdamas Ūkininko V. B. ūkio, ū. k. Nr. (duomenys neskelbtini) , registruoto (duomenys neskelbtini), vykdančio veiklą, susijusią su kalakutų auginimu ir kalakutienos bei jos pusgaminių prekyba, vadovu, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas per Ūkininko V. B. ūkio buhalterę O. J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, PVM sąskaitomis faktūromis (toliau – ir PVM SF) nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius (toliau – ir KGV), užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, iš jų: kalakutienos-23650,47 kg už 82604,03 Eur, antienos-284 kg už 1530,11 Eur, žąsienos -64,77 kg už 323,94 Eur ir triušienos-359,28 kg už 1598,69 Eur, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 - 9307,48 kg už 29241,81Eur, iš jų: kalakutienos produkcijos - 9048,5 kg už 27838,25 Eur (96119,92 Lt), antienos produkcijos – 206,08 kg už 1138,97 Eur (3932,67 Lt), žąsienos produkcijos - 52,9 kg už 264,59 Eur (913,59 Lt),

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 - 15051,04 kg už 56814,96 Eur, iš jų: kalakutienos produkcijos – 14601,977 kg už 54765,78 Eur, antienos produkcijos – 77,92 kg už 391,14 Eur, žąsienos produkcijos - 11,87 kg už 59,35 Eur, triušienos – 359,28 kg už 1598,69 Eur;

taip pat 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 2 atvejais 112,73 kg už 894,87 Lt (259,17 Eur), pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1. 2014-12-30 serija KAL Nr. 1029386, kiekis 106,48 kg, 827,95 Eurų sumai, pirkėjui Z. M.,

2. 2014-12-22 serija KAL Nr. 1029350, kiekis 170,3 kg, 1663,30 Eurų sumai, pirkėjai L. V., t. y. skirtumo 6,25 kg 66,92 Eurų sumai,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 7 atvejais 328,93 kg už 605,29 Eur, o būtent

2 atvejais pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų:

1. 2015-07-30 serija KAL Nr. 1030427, kiekis 42,38 kg, 97,82 Eurų sumai, pirkėjui V. L.;

2. 2015-08-29 serija KAL Nr. 1030595, kiekis 45,31 kg, 57,28 Eurų sumai, pirkėjui V. L.;

5 atvejų pagal J. J. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų:

5. 2015-10-06 serija KAL Nr. 1030818, kiekis 15,25 kg, 69,39 Eurų sumai, pirkėjui M. Z., t.y. skirtumo 7 kg, 29,47 Eurų sumos.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

2. Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: būdamas Ūkininko V. B. ūkio, ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, veikdamas per buhalterę, O. J. P., kuri nesuprato jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindęs ir neįtraukęs į apskaitą 24800,18 kg už 86921,23 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais” pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. Įsakymo Nr. VA-96 (nauja redakcija nuo 2014-12-19 Nr. VA-200) „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 59 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Deklaracijos GPM308V priede turi būti deklaruojamos nuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį Lietuvoje ir/ ar užsienio valstybėse pinigais ir/ ar natūra gautos (kaupimo apskaitos principą taikančio gyventojo – uždirbtos) apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos“, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 (duomenys neskelbtini). tyčia siekdamas išvengti sumokėti valstybės biudžetui 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio bei 4346 Eur gyventojo pajamų mokesčio, į Ūkininko V. B. ūkio laikotarpio nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FRO600) (toliau - PVM deklaracija) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, o būtent:

1) šių PVM deklaracijų 11 eilutėse „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 86 921,23 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 deklaravo 29500,98 Eur (101860,98 Lt) mažiau PVM apmokestinamų sandorių,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 deklaravo 57420,25 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių;

2) šių PVM deklaracijų 29 eilutėse „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 18253,45 Eur mažiau pardavimo PVM, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 deklaravo 6195,20 Eur (21390,80 Lt) mažiau pardavimo PVM,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 deklaravo 12058,25 Eur mažiau pardavimo PVM;

3) šių PVM deklaracijų 36 eilutėse „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ deklaravo 18253,45 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 deklaravo 6195,20 Eur (21390,80 Lt) mažiau mokėtino į biudžetą PVM,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 deklaravo 12058,25 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

2014-10-23, 2014-11-25, 2014-12-23, 2015-01-21, 2015-01-26, 2015-02-02, 2015-02-23, 2015-03-20, 2015-04-20, 2015-05-22, 2015-06-22, 2015-07-23, 2015-08-21, 2015-09-24, 2015-10-22, 2015-11-24, 2015-12-22, 2015-12-28, 2016-01-25 elektroniniu būdu šias PVM deklaracijas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tokiu būdu, V. B. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 6195,20 Eur (21390,80 Lt);

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 12058,25 Eur.

Be to, V. B. į Ūkininko V. B. ūkio 2014 m. ir 2015 m. Metinių pajamų deklaracijų (forma GPM308) priedus „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir turtą, o būtent:

1) 2014 m. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V):

- eilutėje V8 „Pajamų suma (+)/mokestinio laikotarpio nuostolių suma (-)“ deklaravo 29500,98 Eur (101860,98 Lt) mažiau pajamų,

2) 2015 m. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V):

- eilutėje V8 „Pajamų suma (+)/mokestinio laikotarpio nuostolių suma (-)“ deklaravo 57420,25 Eur mažiau pajamų.

2015-04-17 bei 2016-04-27 elektroniniu būdu šias Metines pajamų deklaracijas bei jų priedus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tokiu būdu, V. B. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4346 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 1475 Eur (5093,00 Lt) gyventojų pajamų mokesčio,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 2871 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Ūkininkės V. B. ūkio bei V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą tvarkė bendrai, t. y. kasos knygoje registravo išlaidas ir pajamas gautas ir iš individualios veiklos, ir iš ūkininkės V. B. ūkio veiklos; iš banko sąskaitų, atidarytų ūkininko vardu, mokėjo už prekes, kurias pardavė V. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą; vedė bendrą skolų apskaitą ir nevedė atskirų Ūkininkės V. B. ūkio kasos, banko, pirkimų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos registrų.

Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininkės V. B. ūkio veiklos bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinę apskaitą:

V. B., vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdama atsakinga už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pažeisdama 2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių (2010-05-25 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) 8 punktą, kuris numato, kad “Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla <...> naudoja tokius apskaitos dokumentus: <...> 8.2. sąskaitą faktūrą; 8.3 PVM sąskaitą faktūrą: 8.4 kasos aparato kvitą; 8.5 kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pa.)“, laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2016-01-19 (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 2015 m. liepos – lapkričio mėn. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 255 kg paukštienos prekių, iš jų: 2015-07-27 90 kg, 2018-08-10 75 kg, 2015-10-19 75 kg, 2015-11-09 15 kg ir 2015 m. spalio – lapkričio mėn. įsigijo iš A. P. 80 vnt. paskerstų vištų, iš viso apie 160 – 200 kg be apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų faktūrų, pinigų išmokėjimo dokumentų) ir šių prekių įsigijimo neįtraukė į apskaitą bei šias prekes pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims 2015 m. gruodžio mėn. gavo apie 120 Eur, 2016 m. sausio mėn. gavo apie 145,35 Eur, tačiau šių pajamų nepagrindė apskaitos dokumentais - neregistravo kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose ir įvykusių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose: kasos apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, pajamų apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, PVM apskaitos registre;

- apskaitos registruose - kasos knygoje ir registre Nr. 542 „Individualios veiklos pajamos“ neužregistravo 1884.25 eurų grynųjų pinigų, gautų už parduotas prekes pagal pinigų priėmimo kvitus:

2015-12-23 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603813 gautų 60,96 Eur;

2015-12-22 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603811 gautų 68,87 Eur;

2015-12-21 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603807 gautų 283,56 Eur;

2015-12-23 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603815 gautų 130,85 Eur;

2015-12-24 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603818 gautų 64,30 Eur;

2015-12-23 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603817 gautų 135,65 Eur;

2015-12-21 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603808 gautų 280,56 Eur;

2015-12-19 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603803 gautų 12,75 Eur;

2015-12-21 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603806 gautų 19,58 Eur;

2015-12-24 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603816 gautų 35,43 Eur;

2015-12-19 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603804 gautų 103,78 Eur;

2015-12-21 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603805 gautų 21,72 Eur;

2015-12-22 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603812 gautų 21,57 Eur;

2015-12-25 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603820 gautų 66,49 Eur;

2015-12-30 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603823 gautų 152,33 Eur;

2015-12-31 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 360824 gautų 34,05 Eur;

2016-01-06 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603827 gautų 7,20 Eur;

2016-01-18 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603840 gautų 46,20 Eur;

2016-01-15 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603838 gautų 45,90 Eur;

2016-01-13 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603835 gautų 48,65 Eur;

2016-01-11 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603834 gautų 50,83 Eur;

2016-01-09 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 360831 gautų 28,93 Eur;

2016-01-15 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603837 gautų 25,98 Eur;

2016-01-16 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 3603839 gautų 29,21 Eur;

Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos.

4. Be to, V. B., J. J. ir A. S. kartu su V. B. buvo kaltinamos, bet išteisintos dėl to, kad padėjo V. B. apgaulingai tvarkyti Ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, o būtent: V. B. kaip Ūkininko V. B. ūkio komercijos direktorei veikiant pagal žodinius V. B. įgaliojimus ir nurodant skerdyklos vedėjai J. J. ir skerdyklos vedėjos pavaduotojai A. S. daliai Ūkininko V. B. ūkio produkcijos, gabenamos pagal krovinio gabenimo važtaraščius ir realizuotos šio ūkio prekybos vietose (prekybos taškuose), neišrašyti PVM sąskaitų faktūrų bei daliai tokiu būdu gabenamos ir realizuojamos produkcijos surašyti papildomus (antrus) V. B. ūkininko ūkio krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose nurodyti: tą pačią datą, numerį, siuntėją „Ūkininko V. B. ūkis“, gavėją „Ūkininkas V. B. – prekyba rinkoje“, tačiau nurodyti skirtingus produktų pavadinimus, kiekius, sumas, tas pačias arba skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus) bei prekes priėmusių pardavėjų vardus ir pavardes, ir pagal šiuos papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius nugabentai ir realizuotai produkcijai taip pat neišrašyti PVM sąskaitų faktūrų, J. J. ir A. S. tokius krovinio gabenimo važtaraščius surašius ir papildomų (antrųjų) krovinio gabenimo važtaraščių duomenų neužregistravus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ bei tokiu būdu realizuotai produkcijai neišrašius PVM sąskaitų faktūrų, apgaulingai tvarkė Ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 46163,28 kg už 193293,28 eurų sumą produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, iš jų:

1) 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius, užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, iš jų: kalakutienos-23650,47 kg už 82604,03 Eur, antienos-284 kg už 1530,11 Eur, žąsienos - 64,77 kg už 323,94 Eur ir triušienos - 359,28 kg už 1598,69 Eur, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 - 9307,48 kg už 29241,81 Eur, iš jų: kalakutienos produkcijos - 9048,5 kg už 27838,25 Eur (96119,92 Lt), antienos produkcijos – 206,08 kg už 1138,97 Eur (3932,67 Lt), žąsienos produkcijos - 52,9 kg už 264,59 Eur (913,59 Lt),

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 - 15051,04 kg už 56814,96 Eur, iš jų: kalakutienos produkcijos – 14601,977 kg už 54765,78 Eur, antienos produkcijos – 77,92 kg už 391,14 Eur, žąsienos produkcijos - 11,87 kg už 59,35 Eur, triušienos – 359,28 kg už 1598,69 Eur;

2) 113 atvejų 13604,74 kg už 56140,63 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus), realizavimo pajamų, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 – 110 atvejų 13436,19 kg už 55601,65 Eur , o būtent:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 88 atvejais 12493,4 kg už 51936,82 Eur, iš jų:

45 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

27. 2015-09-30 Nr. 1011132, kiekis 136,15 kg, 528,06 eurų sumai;

43 atvejais pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

28. 2015-09-26 Nr. 1011109, kiekis 71,20 kg, 342,83 eurų sumai;

adresu: (duomenys neskelbtini) – 6 atvejais 405,27 kg už 1339,97 Eur, iš jų:

4 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

2 atvejais pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 13 atvejų 314,76 kg už1353,08 Eur, iš jų:

4 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

9 atvejais pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 1 atveju 122,57 kg už 519,55 Eur, pagal J. J. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį 2015-08-12 Nr. 1010793, kiekis 122,57 kg, 519,55 eurų sumai,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 1 atveju 23,75 kg už 55,91 Eur, pagal J. J. išrašytą krovinio gabenimo važtaraštį 2015-12-21 Nr. 1009640, kiekis 23,75 kg, 55,91 eurų sumai

adresu: (duomenys neskelbtini) , -1 atveju 76,44 kg už 396,32 Eur, pagal J. J. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį 2015-06-25 Nr. 1010468 kiekis 76,44 kg, 396,32 eurų sumai.

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19 – 3 atvejais 168,55 kg už 538,98 Eur, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

3) 102 atvejų 7500,71 kg už 31181,42 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant tą pačią pristatymo vietą (prekybos tašką), realizavimo pajamų skirtumo (lyginant su pajamomis pagal tuo pačiu numeriu išrašytus ir užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ krovinio gabenimo važtaraščius, pagrįstus PVM sąskaitomis faktūromis),

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 – 29 atvejais 3971,26 kg už 14880,19 Eur, o būtent:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 24 atvejais 4311,74 kg už 16056,55 Eur (55440,07 Lt):

8 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

16 atvejų pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

adresu: (duomenys neskelbtini) - 5 atvejais (-)340,48 kg už (-)1176,36 Eur (4061,77 Lt) (produkcijos grąžinimo) pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

5. 2014-11-29 Nr. 1009080;

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 – 73 atvejais 3529,45 kg už 16301,23 Eur, o būtent:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 1 atveju 150,95 kg už 749,82 Eur, pagal J. J. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį 2015-12-16 Nr. 1011684,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 4 atvejais (-)254,54 kg už (-)454,89 Eur (produkcijos grąžinimo), pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 25 atvejais 1240,76 kg už 5549,50 Eur, iš jų:

15 atvejų pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

10 atvejų pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 32 atvejų 2535,01 kg už 10589,17 Eur, iš jų:

19 atvejų pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

13 atvejų pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

adresu: (duomenys neskelbtini) – 6 atvejais (-)214,94 kg už (-)460,38 Eur (produkcijos grąžinimo), iš jų:

2 atvejais pagal A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

4 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

adresu: (duomenys neskelbtini) - 3 atvejais 31,41 kg už 152,85 Eur, iš jų:

2 atvejais pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

1 atveju pagal A. S. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį: 2015-06-10, Nr. 1010361,

adresu: (duomenys neskelbtini) – 2 atvejais 40,8 kg už 175,16 Eur, iš jų:

1 atveju pagal J. J. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį: 2015-09-30 Nr. 1011134,

1 atveju pagal A. S. išrašytą papildomą (antrą) krovinio gabenimo važtaraštį: 2015-12-22 Nr. 1011758,

4) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 257,65 kg už 19050,00 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos, pristatytos į konkrečias pristatymo vietas (prekybos taškus), realizavimo pajamų skirtumo, iš jų:

- 17 atvejų 257,65 kg už 1015,34 Eur produkcijos, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius:

- tyrimo metu nenustatytą kiekį produkcijos už 18034,66 Eur, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) ;

Taip pat, 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams, iš jų:

- laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 2 atvejais 112,73 kg už 894,87 Lt (259,17 Eur), pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1. 2014-12-30 serija KAL Nr. 1029386, kiekis 106,48 kg, 827,95 Eurų sumai, pirkėjai Z. M.,

2. 2014-12-22 serija KAL Nr. 1029350, kiekis 170,3 kg, 1663,30 Eurų sumai, pirkėjai L. V., t. y. skirtumo 6,25 kg 66,92 Eurų sumai,

- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 7 atvejais 328,93 kg už 605,29 Eur, o būtent:

2 atvejais pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų:

1. 2015-07-30 serija KAL Nr. 1030427, kiekis 42,38 kg, 97,82 Eurų sumai, pirkėjui V. L.;

2. 2015-08-29 serija KAL Nr. 1030595, kiekis 45,31 kg, 57,28 Eurų sumai, pirkėjui V. L.;

5 atvejų pagal J. J. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų:

5. 2015-10-06 serija KAL Nr. 1030818, kiekis 15,25 kg, 69,39 Eurų sumai, pirkėjui M. Z., t.y. skirtumo 7 kg, 29,47 Eurų sumos.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžio dalį ir nustatyti, kad V. B. apgaulingai tvarkė ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio l dalis) bei siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio l dalis) pilna kaltinimo apimtimi; V. B. pagal BK 222 straipsnio l dalį paskirti 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą, pagal BK 220 straipsnio l dalį paskirti 200 MGL (7 532) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies l punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką jam įskaityti vieną sulaikymo dieną (jis buvo sulaikytas 2016-01-19, paleistas 2016-01-20) ir galutinę bausmę paskirti 398 MGL (14 988,68 Eur) dydžio baudą. Klaipėdos AVMI civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. 49 046 Eur valstybės naudai. Laikiną V. B. nuosavybės teisių apribojimą 20 000,00 Eur, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje ir nekilnojamajam turtui: žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini) ir negyvenamajai patalpai - parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini) , kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. B. ir V. B., palikti iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo. Taip pat nustatyti, kad V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtoji 100 MGL dydžio bauda sudaro 3766 Eur. Nuosprendžio dalį dėl V. B., J. J. ir A. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąją bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio l dalį paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudą; į bausmės laiką jai įskaityti vieną sulaikymo dieną (ji buvo sulaikyta 2016-01-19, paleista 20l6-01-20) ir galutinę bausmę paskirti 248 MGL (9 339,68 Eur) dydžio baudą. Be to, J. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio l dalyje ir paskirti jai 150 MGL (5 640 Eur) dydžio baudą. A. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio l dalyje ir paskirti jai 150 MGL (5 640 Eur) dydžio baudą. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.3. Teismas taip pat nepagrįstai iš V. B. kaltinimo dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pašalino ir tas aplinkybes, kad jis laikotarpiu nuo 2015-01-0 l iki 2016-01-19 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 113 atvejų 13604,74 kg už 56140,63 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal J. J. ir A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus), realizavimo pajamų, 102 atvejų 7500, 71 kg už 31181,42 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal J. J. ir A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant tą pačią pristatymo vietą (prekybos tašką), realizavimo pajamų skirtumo (lyginant su pajamomis pagal tuo pačiu numeriu išrašytus ir užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ krovinio gabenimo važtaraščius, pagrįstus PVM sąskaitomis faktūromis), laikotarpiu nuo 2015-01-0 l iki 2015-12-31 tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 257,65 kg už 19050,00 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos, pristatytos į konkrečias pristatymo vietas (prekybos taškus), realizavimo pajamų skirtumo, iš jų: - 17 atvejų 257,65 kg už 1015,34 Eur produkcijos, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius ir tyrimo metu nenustatytą kiekį produkcijos už 18034,66 Eur, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Grįsdamas sprendimą dėl dalies aplinkybių pašalinimo iš kaltinimo, teismas iš esmės rėmėsi ir patikėjo tik kaltinamųjų parodymais, kad papildomus (antrus) tos pačios dienos ir tuo pačiu numenu krovinio gabenimo važtaraščius J. J. ir A. S. išrašė taisydamos netikslumus, atsiradusius dėl dalies neparduotos produkcijos grąžinimo į sandėlį, jos pervežimo į kitą prekybos tašką ir pan., o pirmuosius krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose buvo nurodytas netikslus nuvežtos į konkretų prekybos tašką (vietą) produkcijos kiekis ir jo suminė išraiška, laikė savo darbo vietoje juodraščiams. Vertinant kaltinamųjų V. B., V. B., J. J. ir A. S. parodymų teisingumą ir patikimumą, būtina atsižvelgti į kitas nagrinėjant bylą teisme nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus. 2016-01-19 kratos metu ūkininko V. B. ūkio mobiliojoje prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo Z. P., buvo rasti du sąsiuviniai, užrašų knygelė, krovinio gabenimo važtaraščiai. 2016-01-19 kratos metu ūkininko V. B. ūkio prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo S. S., buvo rasti 4 sąsiuviniai, KGV ir kiti dokumentai bei iš viso 2560 Eur, iš kurių 350 Eur buvo rasti sąsiuvinyje, o 2210 Eur buvo rasti sudėti į maišelį po S. S. rūbais. Sutikrinus su Elektroninio kasos aparato duomenimis, buvo nustatytas 2560,5 Eur perteklius. 2016-01-19 kratos metu ūkininko V. B. ūkio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kabinete, kur buvo J. J. ir A. S. darbo vietos, buvo rasti ir paimti pinigai ir įvairūs dokumentai, tame tarpe ir krovinio gabenimo važtaraščiai, kurių dalis buvo susegta į segtuvus, o dalis buvo sudėta laisvai, t. y. į segtuvus nesusegta. Specialistė, pateikusi 2018-02-19 specialisto išvadą dėl ūkininko V. B. ūkio ūkinės finansinės veiklos su patikslinimais 2018-09-27 išvadoje, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 PVM sąskaitomis faktūromis buvo nepagrįsta ir į apskaitą buvo neįtraukta iš viso 46 163,28 kg už 193 293,28 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų ir šio ūkio buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų ir dėl šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies nuostatų pažeidimų negalima už laikotarpi nuo 2014-09-0 l iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas pripažino pagrįsta ir įrodyta dalį specialistės nustatytų pažeidimų, t. y. nuosprendyje konstatavo, kad į ūkininko V. B. ūkio apskaitą buvo neįtraukta 24800,18 kg už 86921,23 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų. Tačiau specialistė nustatė ir kitus Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies nuostatų pažeidimus tvarkant ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, dėl kurių negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

- sulyginusi kratos metu J. J. ir A. S. darbo vietoje paimtus krovinio gabenimo važtaraščius, susegtus į segtuvus, ir KGV, nesusegtus į segtuvus, nustatė, kad nesusegtų i segtuvus KGV duomenys neužregistruoti apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, t. y. krovinio gabenimo važtaraščiais buvo pagrįstas kalakutienos produkcijos pristatymas į prekybinius taškus, tačiau šios produkcijos realizacija nebuvo pagrįsta PVM sąskaitomis faktūromis, iš jų:

- nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 102 atvejais (42 atvejais KGV išrašė J., 31 atveju - A. S.) KGV buvo nurodyta ta pati data, numeris, iškrovimo vieta, tačiau skirtingi produktų pavadinimai, kiekiai, sumos, ir PVM sąskaitomis faktūromis nebuvo pagrįsta 7500,71 kg produkcijos realizavimo pajamų už 31181,42 Eur. Sulyginusi kratos metu J. ir S. darbo kabinete paimtus KGV, susegtus į segtuvus, ir adresuotus (duomenys neskelbtini) , su 2016-01-19 su kratos metu iš šios prekybos vietos paimtais KGV ir pardavėjos Z. P. pildytais sąsiuviniais, kuriuose ji fiksavo gautus prekių kiekius, kainas, likučius, išlaidas, nustatė, kad prekybos vietoje rastų 2015-01-07 iki 2015-05-27 17 KGV duomenys (prekių kiekiai ir sumos) (KGV išrašė J.), yra užregistruoti jos sąsiuvinyje ir patvirtina, kad Z. P. pagal juos gavo 931,8 kg kalakutienos produkcijos už 2665,89 Eur, tačiau 17 atvejų KGV, rastuose J. J. ir A. S. darbo kabinete, yra nurodyta, kad minėtu laikotarpiu į prekybos vietą (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta tik 674, 15 kg už 1650,55 Eur ir šiai sumai yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Specialistė nustatė, kad ūkininko V. B. ūkis KGV važtaraščiais pagrindė 257,65 kg už 1015,34 Eur produkcijos pristatymą į minėtą prekybos vietą, kurių realizacijos nepagrindė PVM sąskaitomis faktūromis ir neįtraukė į apskaitą.

7.4. Specialistė taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015-01-05 iki 2015-12-31 pagal 222 KGV, susegtus į segtuvus, ūkininko V. B. ūkis pagrindė iš viso 12 059,63 kg už 34 200,65 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) pristatymą į (duomenys neskelbtini), esantį prekybos tašką, šiuos duomenis užregistravo apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ ir realizacijos pajamas pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau pagal laisvos formos apskaitos registrą (sąsiuvinį) kratos metu paimtą šioje prekybos vietoje, matyti, kad pardavėja S. S. minėtame registre paukštienos apskaitą tvarkė tik sumine išraiška ir krovinio gabenimo važtaraščių duomenis - iš viso 52235,31 Eur - užregistravo laisvos formos apskaitos registre (sąsiuvinyje) tik sumine išraiška. Tokiu būdu, specialistė nustatė, kad ūkininko V. B. ūkis PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 18 034,66 Eur (52 235,31 - 34 200,65 ) produkcijos realizacijos pajamų, gautų minėtoje prekybos vietoje. Liudytoja S. S., apklausta teisme, parodė, kad dirba ūkininko V. B. ūkyje pardavėja prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Dirba viena. Prekiauja kalakutiena, yra prekiavusi nedideliais kiekiais antiena ir triušiais. Produkciją atveždavo su KGV, kartais pasitaikydavo klaidų, ji skambindavo J., o ši viską sutvarkydavo, t. y. pataisydavo KGV, bet naujo KGV ji negaudavo, o gal to neprisimena. ,,Dėl savęs“ vesdavo sąsiuvinį, jame rašydavo gautą produkciją pinigine išraiška, nes jai būdavo svarbiausia, kad pinigai „sutaptų“. Prekiavo su kasos aparatu, kuris buvo B. vardu. Teko prekiauti ir B. produkcija - triušiena, vištiena, kurią taip pat atveždavo su KGV. Atrodo, „mušdavo“ į tą pati kasos aparatą, bet tiksliai neatsimena. Kratos metu buvo paimti pinigai, tarp kurių buvo ir jos asmeninių ir „suprekiautų“, bet sumų nepamena. Teigė, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu jai buvo stresas, susižalojo rankos pirštą tarp durų. Buvo apklausta 2 kartus - vieną kartą Klaipėdoje, kitą - Plungėje. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad apklausiant Klaipėdoje jai skaudėjo pirštą ir nežino ką pasirašė. Dėl papildomos apklausos protokolo neturėjo ką pasakyti. Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji stengėsi nepardavinėti kalakutienos be kasos čekių, bet 2015 m. gavo žodinį nurodymą iš B. ar B., kad ne visa kalakutiena būtų parduodama su kasos čekiais. Neatsimena, kokį kiekį kalakutienos taip pardavė. Kratos metu jos darbo vietoje buvo rasti pinigai 2560 Eur, tarp kurių buvo ir jos asmeniniai pinigai, 390 Eur. Nors apklausta teisme liudytoja S. S. nepatvirtino dalies savo parodymų dėl B. ar B. nurodymų dali produkcijos parduoti be kasos čekių, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai vertintini kaip nenuoseklūs, duoti siekiant sušvelninti savo darbdavių – B. ir B. atsakomybę dėl ūkininko V. B. ūkio apgaulingo apskaitos tvarkymo, nes ištirtų įrodymų visuma, įskaitant ir pačios S. S. pildytus laisvos formos apskaitos registrus (sąsiuvinius) patvirtina, kad šioje prekybos vietoje laikotarpiu nuo 2015- 01-05 iki 2015-12-31 buvo parduota neapskaitytos produkcijos už specialistės nustatytą 18 034,66 Eur sumą.

7.6. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei suvestinių ir teisme perklausytų telefoninių pokalbių matyti, kad ūkininko V. B. ūkyje buvo prekiaujama paukštienos bei triušienos produkcija ir be apskaitos dokumentų, ką pagrįstai pripažino ir teismas savo nuosprendyje. Apibendrinat anksčiau aptartus duomenis konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, kad apgaulingai tvarkydamas ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, V. B. laikotarpiu nuo 20l5-01-0l iki 2016-01-19 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ir 113 atvejų 13604,74 kg už 56140,63 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal J. J. ir A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus), realizavimo pajamų, 102 atvejų 7500,71 kg už 31181,42 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal J. J. ir A. S. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant tą pačią pristatymo vietą (prekybos tašką), realizavimo pajamų skirtumo (lyginant su pajamomis pagal tuo pačiu numeriu išrašytus ir užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ krovinio gabenimo važtaraščius, pagrįstus PVM sąskaitomis faktūromis), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 257,65 kg už 19050,00 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos, pristatytos į konkrečias pristatymo vietas (prekybos taškus), realizavimo pajamų skirtumo, iš jų: - 17 atvejų 257,65 kg už l 015,34 Eur produkcijos, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal J. J. išrašytus papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius ir tyrimo metu nenustatytą kiekį produkcijos už 18034,66 Eur, pristatytos į prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini) , todėl nuosprendžio nustatomoji dalis pildytina šiomis aplinkybėmis, pilna kaltinimo pagal BK 222 straipsnio l dalį apimtimi.

7.7. V. B. veika dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir turtą pateikimo yra tiesiogiai susijusi su apgaulingu ūkininko V. B. ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymu, kadangi į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos ne visos pajamos, gautos už produkcijos pardavimą būtent todėl, kad buvo siekiama išvengti mokesčių, ir tiek laikotarpio nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 PVM deklaracijose, tiek 2014 m. ir 2015 m. Metinėse pajamų deklaracijose buvo įrašyti tik tokie duomenys, kokie buvo įtraukti į ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, t. y. į deklaracijas buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pajamas ir turtą. Konstatavus, kad V. B. ūkininko V. B. ūkio apskaitą tvarkė apgaulingai pilna kaltinimo pagal BK 222 straipsnio l dalį apimtimi, atitinkamai keistina ir pildytina nuosprendžio nustatomoji dalis dėl neteisingų duomenų apie ūkininko V. B. ūkio pajamas ir turtą pateikimo, nustatant ją pilna kaltinimo pagal BK 220 straipsnio l dalį apimtimi.

7.8. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas numatė, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda iki l 000 MGL dydžio (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), vadinasi skiriamos už apysunkį nusikaltimą bausmės vidurkis buvo 500 MGL dydžio ir teismas, skirdamas V. B. pagal BK 222 straipsnio l dalį 100 MGL dydžio baudą, įstatymo nuostatų dėl bausmių skyrimo nesilaikė, nes už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio l dalyje padarymą paskyrė 100 MGL dydžio baudą, kuri yra aiškiai per švelni, t. y. gerokai mažesnė už baudos, numatytos už apysunkių nusikaltimų padarymą, vidurkį, artima jos minimumui, todėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jam skirtina didesnė baudos bausmė.

7.9. Be to, teismas, nurodydamas skiriamos baudos dydį pinigine išraiška tiek V. B., tiek V. B., neteisingai vadovavosi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu, t. y. neteisingai nurodė, kad šis dydis buvo 38 Eur, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. 924. Pažymėtina, kad šiuo nutarimu buvo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (38 Eur), todėl skaičiuojant bausmes reikėjo vadovautis ne šiuo, o 2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“, kuriuo nuo 2015-01-01 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis - 37,66 euro. Taip pat teismas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtas bausmes įskaitydamas V. B. ir V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nepagrįstai įskaitė po dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek V. B., tiek V. B. laikinajame sulaikyme išbuvo tik po vieną dieną, t. y. buvo sulaikyti 2016-01-19 ir paleisti kitą – 2016-01-20, todėl jiems į bausmės laiką įskaitytina tik po vieną dieną, ją keičiant į 2 MGL dydžio baudą.

7.10. Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija V. B. pareiškė 49 046 Eur civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas V. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, todėl Klaipėdos apskrities VMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą ir jo užtikrinimui kaltinamo V. B. turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisų apribojimą panaikino. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, galima tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad V. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tarp jo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kliūčių tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį nėra, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas - Klaipėdos apskrities VMI civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš V. B., o pritaikytas laikinas V. B. nuosavybės teisių apribojimas į turtą paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

8. Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistosios V. B. ir išteisintosios A. S. gynėjas advokatas D. Pocius bei nuteistojo V. B. ir išteisintosios J. J. gynėjas advokatas M. Navickas atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

9. Teismo posėdyje apeliacinius skundu pateikę proceso dalyviai atitinkamai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato M. Navicko, nuteistosios V. B. gynėjo advokato D. Pociaus apeliaciniai skundai atmestini.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015).

11. Tiek nuteistojo V. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde, tiek ir V. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nesutinkama su V. B. bei V. B. nuteisimu atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, V. B. nuteisimu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimu, prašoma V. B. bei V. B. išteisinti. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma V. B. nuteisti pagal pilną kaltinimo apimtį, taip pat nuteisti V. B., J. J. bei A. S. dėl kaltinimų, pagal kuriuos jos buvo išteisintos. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, gynėjų advokatų bei prokurorės apeliacinių skundų argumentus, atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų V. B. ir V. B. bei išteisintųjų kaltės. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir manoma, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti tik taip, kaip laikoma esant teisinga, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais išsamiais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo V. B. ir V. B. pripažinti kaltais pagrįstai, jų kaltę patvirtina įrodymų visuma, taip pat pagrįstai išteisintos J. J. ir A. S..

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo V. B. gynėjo advokato apeliacinio skundo

12. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kad būdamas registruoto Ūkininko V. B. ūkio vadovu, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas nustatytus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31, byloje nustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas per ūkio buhalterę, nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, PVM sąskaitomis faktūromis (toliau – ir PVM SF) nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius (toliau – ir KGV), užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, taip pat 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą atitinkamiems ūkio subjektams ir dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, V. B. nuteistas ir už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai dėl ko laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio bei nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4346 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

13. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajame akte V. B. buvo pateikti platesnės apimties kaltinimai, t. y., kad V. B., veikdamas kartu su padėjėjomis V. B., J. J. ir A. S., apgaulingai tvarkė Ūkininko V. B. ūkio buhalterinę apskaitą, pasireiškusią tuo, kad V. B. kaip Ūkininko V. B. ūkio komercijos direktorei veikiant pagal žodinius V. B. įgaliojimus ir nurodant skerdyklos vedėjai J. J. ir skerdyklos vedėjos pavaduotojai A. S. daliai Ūkininko V. B. ūkio produkcijos, gabenamos pagal KGV ir realizuotos šio ūkio prekybos vietose, neišrašyti PVM SF bei daliai tokiu būdu gabenamos ir realizuojamos produkcijos surašyti papildomus (antrus) ūkio krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose nurodyti: tą pačią datą, numerį, siuntėją, gavėją, tačiau nurodyti skirtingus produktų pavadinimus, kiekius, sumas, tas pačias arba skirtingas pristatymo vietas bei prekes priėmusių pardavėjų vardus ir pavardes, ir pagal šiuos papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius nugabentai ir realizuotai produkcijai taip pat neišrašyti PVM SF, J. J. ir A. S. tokius krovinio gabenimo važtaraščius surašius ir papildomų (antrųjų) krovinio gabenimo važtaraščių duomenų neužregistravus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ bei tokiu būdu realizuotai produkcijai neišrašius PVM SF, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 PVM SF nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 46 163,28 kg už 193 293,28 Eur sumą produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, iš jų 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius, užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ (šioje dalyje pirmosios instancijos teismas dėl V. B. pripažino nustatyta, bet išteisino V. B., J. J. ir A. S.); taip pat 113 atveju 13604,74 kg už 56140,63 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant skirtingas pristatymo vietas (prekybinius taškus), realizavimo pajamų bei 102 atvejais 7500,71 kg už 31181,42 Eur kalakutienos produkcijos, pristatytos pagal papildomus (antrus) krovinio gabenimo važtaraščius į prekybinius taškus, nurodant tą pačią pristatymo vietą (prekybos tašką), realizavimo pajamų skirtumo (lyginant su pajamomis pagal tuo pačiu numeriu išrašytus ir užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“ krovinio gabenimo važtaraščius, pagrįstus PVM sąskaitomis faktūromis), o taip pat laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 257,65 kg už 19050,00 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos, pristatytos į konkrečias pristatymo vietas (prekybos taškus), realizavimo pajamų skirtumo (šioje kaltinimo apimtyje V. B., J. J. bei A. S. išteisintos, o V. B. šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintos); be to, 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams (pastarojoje apimtyje pirmosios instancijos teismas dėl V. B. pripažino nustatyta, o V. B., J. J. ir A. S. išteisintos).

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl V. B., J. J., A. S. išteisinimo bei V. B. dalies kaltinimo pašalinimo motyvavo tuo, kad byloje ištirti įrodymai neginčijamai nepatvirtino specialistės išvados dėl dubliuotų, kaltinime įvardintų kaip antrų KGV, nes KGV taisymų, o tuo pačiu ir kaip juodraščių buvimo ūkyje versija liko nepaneigta, todėl specialistės išvadoje nurodyti pažeidimai, nustatyti dėl kalakutienos produkcijos kiekių nesutapimų tarp antrų KGV su PVM SF, pripažinti neįrodytais, be to, ištirtais įrodymais nenustatyta, jog buvo koks nors susitarimas tarp V. B. ir V. B. apgaulingai tvarkyti V. B. ūkio apskaitą taip pat, jog iš V. B. ar V. B. pusės J. J. ir A. S. buvo duotas nurodymas tyčia nefiksuoti kokių nors duomenų dokumentuose ir jos tyčia būtų padėjusios V. B. veikti nusikalstamai. Taigi, kaip matyti, vien ta aplinkybė, jog J. J. ir A. S. išteisintos, į ką atkreiptas dėmesys apeliaciniame skunde, savaime nešalina V. B., kaip ūkio vadovo atsakomybės dėl nustatytų pažeidimų, kadangi procese nepavyko patikimai nustatyti inkriminuotų nurodymų atitinkamos informacijos nefiksuoti dokumentuose davimo sandėlininkėms.

15. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteisti V. B. dėl dalies kaltinimo ir vertinama, jog teismas nustatė iš esmės skirtingas aplinkybes nei kaltinamajame akte, iš kaltinimo eliminavo esminį požymį, kad ši inkriminuota KGV nurodyta produkcija buvo, kaip kaltinamajame akte nurodyta, būtent V. B. ūkio produkcija, teismas nuosprendyje šią aplinkybę pakeitė iš esmės skirtinga, t. y. kad ši produkcija galėjo būti nebūtinai V. B. ūkininko ūkio produkcija, tačiau kieno tai produkcija, nuosprendyje liko nenurodyta, užkirsta galimybė gintis nuo pakeisto kaltinimo, teismui pasisakius dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo praplėstas kaltinimas, o apie kaltinimo keitimą V. B. nebuvo pranešta. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde savaip interpretuojamas teismo sprendimas ir nuosprendžio argumentai. Iš bylos medžiagos matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama V. B. pateikto kaltinimo ribose. Ištyręs įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dalis kaltinimo įrodymais nepagrįsta, todėl nuteistajam iš kaltinimo buvo pašalinta kaltinimo dalis dėl nepagrindimo PVM SF ir neįtraukimo į apskaitą atitinkamai susijusi su 113 bei 102 atvejais produkcijos pristatymo pagal papildomus (antrus) KGV į prekybinius taškus ir atitinkamo laikotarpio ne mažiau kaip 257,65 kg už 19 050 Eur paukštienos (kalakutienos ir antienos) produkcijos realizavimo pajamų skirtumo. Likusi kaltinimo dalis dėl V. B. inkriminuotų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, susijusi su specialisto išvadoje nustatytais pažeidimais, t. y. PVM SF nepagrįsta ir į apskaitą neįtraukta 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal KGV, užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, bei 9 atvejais neįtraukta į apskaitą ir neužregistruota apskaitos registruose PVM SF pagrįstas 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimas ūkio subjektams. Specialisto išvadoje nurodyta, kad į apskaitą neįtrauktos 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamos objektų tyrimo metu nustatytos palyginus KGV duomenis su išrašytų PVM SF duomenimis, be to, buvo atliktas ir pačių PVM SF tyrimas aktualiu laikotarpiu ir buvo nustatyti 9 atvejai, kai PVM SF buvo pagrįstas produkcijos pardavimas, tačiau pačių PVM SF duomenys neįtraukti į apskaitą ir neužregistruoti apskaitos registruose. Pirmosios instancijos teisme apklausta išvadą teikusi specialistė V. V. paaiškino, jog buvo tikrinama, ar mėnesio PVM SF sutampa su susegtais KGV ir rado, jog neatitiko. Teisiamajame posėdyje apklausta išteisintoji J. J., dirbusi V. B. ūkyje skerdyklos vedėja, parodė, jog mėnesio gale pagal išrašytus KGV reikėjo išrašyti PVM SF, į segtuvą segdavo tuos KGV, kurie buvo realiai priimti, su pardavėjos parašais ar turgaviečių antspaudais, mėnesio pabaigoje suvedinėdavo, kiek produkcijos iškeliavo, kiek jos pasiekė prekybos taškus, buvo parduota, kiek kg nugabenta/parduota prekybos taškuose nustatinėdavo pagal lentelę, kurią automatiškai programa vedė pagal KGV duomenis išrašant, iš prekyviečių gautus duomenis sulygindavo su lentele ir pagal ją mėnesio gale išrašydavo PVM SF. Taigi pagal bylos medžiagą, kaltinamajame akte inkriminuotų kaltinimų apimtis V. B., išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant skundžiamą nuosprendį, buvo susiaurinta ir tai vertinti kaip esminį kaltinimo keitimą, įžvelgti BPK 255 ir BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimus, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

16. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstoma, jog teismas, pripažindamas V. B. kaltu, nenustatė ir nenurodė, iš kur produkcija be PVM SF įsigyta, nenustatytas produkcijos realizavimo faktas. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ūkio išrašytuose KGV yra nurodyta, kad gabenama yra ūkio produkcija, nurodytas gavėjas. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, susijusios su V. B. ūkio produkcijos realizavimo neapskaitymu.

17. Apeliaciniame skunde pozicija, jog V. B. jokios nusikalstamos veikos nepadarė, grindžiama įvairiais argumentais, nurodant, jog visos pardavėjos patvirtino, jog produkcija buvo parduodama per kasos aparatus, realizavus produkciją prekybos taškuose, jokios apgaulės nebuvo, specialistė V. V., kaip teigiama, patvirtino, jog apskaita ūkyje vesta tinkamai ir nėra pagrindo remtis specialisto išvada, be to, eliminavus, kad J. J. ir A. S. buvo duodami nurodymai neišrašyti PVM SF ar išrašyti antrus KGV, nebeaišku, kaip V. B. realizavo sudėtį, kvestionuojamas ir V. B. kaip nusikaltimo subjekto tinkamumas, pažymint, jog jis nedalyvavo grandinėje tarp sandėlininkių ir prekybos, duomenų apie gautą pelną pateikime. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. V. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas dėl to, jog apskaitos dokumentais buvo nepagrįstas ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktas tirto laikotarpio atitinkamas produkcijos realizavimas bei į buhalterinę apskaitą neįtrauktas atitinkamas PVM SF pagrįstas produkcijos pardavimas. Kaip apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė pats V. B., KGV buvo dokumentai, kurių pagrindu buvo pakraunama produkcija iš skerdyklos ir vežama į prekybos taškus, traktavo važtaraštį kaip lydintį dokumentą. Analogiškos pozicijos nuteistasis laikėsi ir teikdamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi KGV rodo, jog ūkio produkcija išgabenta į prekybą, ką patvirtina ir pats nuteistasis. Neteisingi apeliacinio skundo teiginiai apie tai, esą nuosprendyje eliminavus kaltinimo dalį, nebenurodoma, iš kur produkcija be PVM SF įsigyta, kur realizuota. Iš pačių byloje esančių ūkio važtaraščių, kurie buvo tirti, kopijų matyti, jog produkcijos siuntėjas yra ne kas kitas, o Ūkininko V. B. ūkis, gavėjas nurodomas atitinkamai, kur pristatoma, pvz. Ūkininkas V. B.-prekyba rinkoje. Bylos duomenų visuma (pardavėjų, nuteistųjų, išteisintųjų parodymai) leidžia pagrįstai spręsti, jog pagal KGV produkcija buvo išgabenta realizavimui. Pats V. B. savo parodymuose teisiamajame posėdyje pažymėjo, jog KGV nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tačiau tai neeliminuoja šio dokumento reikšmės nagrinėjamoje byloje, juo pagrįstas produkcijos išgabenimas prekybai, kurios metu produkcijos realizavimas turi būti pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir įtraukta į buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymėjo, jog KGV buvo svarbus ir laikomas produkcijos kiekio apskaitos pagrindu, todėl ir duomenys, neatitinkantys su KGV turiniu, buvo taisomi operatyviai, keičiami programoje, kad būtų galima nustatyti realizuotos produkcijos kiekį. Buhalterinės apskaitos įstatymas reikalauja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad dalies produkcijos pagal KGV realizavimo pajamų nepagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais (kurių nesant, ūkinių įvykių net ir nėra kaip įtraukti į apskaitą), kitais atvejais patys buhalterinės apskaitos dokumentai neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į specialistės V. V. parodymus, jog ūkyje apskaita vesta tinkamai, tačiau tai tik selektyvus specialistės parodymų vertinimas, kuris niekaip nepaneigia tyrimo metu ūkyje nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog gavus papildomų duomenų, specialistė savo išvadą koregavo, todėl vertinti, jog specialistės išvados neišsamios, nėra pagrindo. Bylos duomenimis ūkyje ne visa buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, buvo nustatyta pažeidimų, kuriuos, remdamasis įrodymų visuma, kaip įrodytus ir pripažino pirmosios instancijos teismas.

18. Apeliaciniame skunde nurodytos abejonės dėl V. B. kaip tinkamo atsakomybės subjekto taip pat visiškai nepagrįstos. Bylos duomenimis nustatyta, jog ne kas kitas, o pats V. B. yra Ūkininko V. B. ūkio vadovas ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tokio savo statuso nuteistasis neneigia. Ūkyje buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė O. J. P., kuri apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jai atnešami ūkio buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos suveda į kompiuterį ir daro apskaitą, V. B. atneša pardavimų ir pirkimų dokumentus PVM SF, apie taip, kaip produkcija gabenama į pardavimo vietas, nežino, KGV jai neteikiami, jai įtraukti į apskaitą jų nereikia. Išteisintoji J. J. apklausiama apylinkės teisme, kaip minėta, paaiškino, jog PVM SF išrašinėjo mėnesio gale pagal pardavėjų pateiktus kasos duomenis, o bendrą produkcijos kiekį nurodydavo iš į segtuvą segamų KGV. V. B. teisiamajame posėdyje teigė, jog tvarka buvo nustatyta jo tam, kad būtų produkcijos atsekamumas, jo užduotis buvo surinkti ir buhalterei pristatyti visus pirminius apskaitos dokumentus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įrodymų visuma nustatyta, jog apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas tam tikro kiekio produkcijos realizavimas bei 9 atvejais apskaitoje nefiksuoti išrašyti apskaitos dokumentai, pateikti neteisingi duomenys apie pajamas, vertinti, jog dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų atsakingas kažkas kitas, o ne pats ūkio vadovas, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, nėra pagrindo.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog PVM SF buvo nepagrįstas mažesnis kiekis kalakutienos nei nurodyta nuosprendyje, nevertinta, jog dalis produkcijos parduota juridiniams asmenims, dalis savo reikmėms, dalis utilizuota, dalis grąžinta iš prekybos vietų, pateiktų prekių kiekiai atitinka turgavietėse užregistruotų KGV kiekius, PVM SF pagrįstos visos turgavietėse pagal kasos aparatus gautos pajamos, o neparduotai produkcijai neprivalėjo išrašyti PVM SF. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, V. B. neprivalėjo pagrįsti kiekvieno produkcijos išvežimo iš sandėlio fakto PVM SF, kuri buvo rašoma realizavus produkciją, mėnesio pabaigoje, tačiau, KGV, kaip aptarta, turėjo reikšmę, jų duomenys naudoti rengiant apskaitos dokumentus. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į gynybos prašymą, atliko įrodymų tyrimą bei paskyrė buhalterinę ekspertizę, užduodant ekspertams klausimus ir apie tai, ar važtaraščių registre (remiantis jame užregistruotais krovinio gabenimo važtaraščiais) užfiksuoti produkcijos kiekiai atitinka ūkininko ūkyje užaugintą, buhalterinėje apskaitoje ir veterinarijos tarnyboje deklaruotą į turgavietes pristatytą bei jose deklaruotą produkcijos kiekį (įvertinus produkcijos grąžinimus, pardavimus juridiniams asmenims, utilizavimą bei įsigijimą savo reikmėms), ar sandėlio apskaitoje užregistruotas bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos deklaruotas produkcijos kiekis (įvertinus produkcijos grąžinimus, pardavimus juridiniams asmenims, utilizavimą bei įsigijimą savo reikmėms) atitinka bendrą deklaruotą kaip realizuotą šios produkcijos kiekį. 2023-04-12 Lietuvos teismo ekspertizės akte atsakant į Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-07 nutartyje nurodytus klausimus be kita ko, pažymėta, jog svarbiausias ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tikslas – apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ūkinius ir įvykius, šiuo atveju ūkininko V. B. ūkio sandėlio apskaitoje užregistruotas bei veterinarijos tarnyboje deklaruotas produkcijos kiekis (įvertinus) grąžinimus, neatitinka realizuotam pagal PVM SF produkcijos kiekiui, tačiau patikrinti pagamintos ir realizuojamos produkcijos judėjimo nėra galimybės, prekybos taškuose nebuvo numatyti gautos produkcijos judėjimo pagal atskirus važtaraščius, produkcijos pavadinimus ir kainas žurnalai, tad nustatyti, ar pagal važtaraščius gautos produkcijos pardavimas įmuštas į kasos aparatus nėra galimybės, kas iš esmės reiškia, jog dėl ūkio vadovo pasirinkto produkcijos realizavimo proceso forminimo netgi negalima nustatyti, ar būtent pristatyta produkcija pagal KGV parduota per kasos aparatus. Taigi ekspertizės akto išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, taip pat neprieštarauja ir specialisto išvadai bei specialistės V. V. parodymams. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia apeliacinio skundo teiginių apie buhalterinės apskaitos dokumentais esą nepagrįstus mažesnius nei nuosprendyje nustatyta produkcijos kiekius, atsižvelgiant ir į dalies produkcijos utilizaciją, panaudojimą savo reikmėms, grąžinimą iš prekybos vietų, pardavimus juridiniams asmenims. Priešingai, atliekant ikiteisminį tyrimą, specialistė, remdamasi būtent ūkio buhalterinės apskaitos dokumentais, ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatė, jog dalies produkcijos pagal KGV realizavimo pajamų nepagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais (kurių nesant, ūkinių įvykių net ir nėra kaip įtraukti į apskaitą), kitais atvejais patys buhalterinės apskaitos dokumentai neįtraukti į buhalterinę apskaitą, o tokia situacija nesuderinama su Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais.

20. Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi su pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažinta kaltinimo dalimi, kad V. B. 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams, aprašoma su kiekviena iš 9 PVM SF susijusi situacija, pažymima, jog produkcijos nepardavus ar atsisakius, PVM SF nurodyta produkcija buvo perrašoma pagal realiai gautus kiekius, kitais atvejais, grąžinus visą kiekį, neįvykus ūkinei operacijai, SF neperduotos į buhalteriją, vietoj išrašytų PVM SF išrašydavo naujas, jei būdavo kam parduoti, šias aplinkybes buvo galima aiškintis apklausiant prekybą vykdžiusius asmenis apie produkcijos nepardavimą, grąžinimą, neapklaustos liudytojos M. Z., Z. L., neįvykus ūkinei operacijai, nerašyti anuliavimo aktai, sandėlininkės buvo įgaliotos išrašyti KGV PVM SF, o teisės anuliuoti neturėjo, todėl dokumentus perrašinėjo, nurodydamos įvykusias operacijas, nemanoma, jog nustatyti pažeidimai nusikalstami. Tokie argumentai nepagrįsti ir neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje, kuriame aiškiai ir išsamiai, remiantis įrodymų visuma, paaiškinta, jog apskaitos dokumentų koregavimas (taisymas), remiantis įstatymu, iš esmės negalimas, kokie reikalavimai turi būti įvykdomi taisant apskaitos dokumentus (šiuo atveju jie nebuvo įvykdyti). Atsižvelgiant į gynybos prašymus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustos liudytojos M. Z., Z. L., kurios patvirtino, jog yra buvę atvejų dėl produkcijos grąžinimo ūkiui, M. Z. teisinosi asmeninėmis aplinkybėmis, dėl ko kartais po prekių priėmimo produkcija, kaip teigiama, buvo grąžinama. Liudytojų parodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ūkinės operacijos pagal aptariamas PVM SF buvo. Tai, jog nuteistojo, nurodoma, liudytojų parodymais grindžiama situacija apie į buhalterinę apskaitą nepateikiamas PVM SF dėl esą neįvykusių ūkinių operacijų produkcijos nepardavus ar grąžinus visą kiekį, nesuderinama su įstatymų reikalavimais, patvirtino ir apeliacinio proceso metu atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertams buvo užduoti klausimai, ar iš prekybos vietos į sandėlį grąžinant produkciją turi būti surašomas naujas dokumentas, kaip turi būti pasielgiama su pradiniu, kuriuo buvo patvirtintas prekių iškeliavimas ir nugabenimas į prekybos taškus, ar tais atvejais, kai krovinio gavėjui pristačius prekes, šis jas priimti atsisako, pastarąją pasirašytos, tačiau (atsisakius priimti krovinį) neapmokėtos PVM SF turi būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nuo jų sumokėti mokesčiai. 2023-04-12 Lietuvos teismo ekspertizės akte atsakant į Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-07 nutartyje nurodytus klausimus be kita ko, pažymėta, jog tais atvejais, kai krovinio gavėjui pristačius prekes, šis jas atsisako priimti ir krovinio siuntėjo PVM SF lieka neapmokėta, ji turi būti įtraukta į buhalterinę apskaitą. V. B. kaip ūkio vadovo pareiga buhalterinę apskaitą ir su ja susijusius procesus sureguliuoti taip, jog atitiktų teisės aktų reikalavimus, visos operacijos ir ūkiniai įvykiai atsispindėtų apskaitoje, būtų aiškus įvykių bei operacijų atsekamumas, o šiuo atveju to nebuvo padaryta. Taigi apeliacinio skundo argumentai nepateisina tyrimo metu nustatytų bei pirmosios instancijos teismo įrodytais pripažintų nustatytų pažeidimų.

21. Nors apeliaciniame skunde bandoma nustatytus pažeidimus sumenkinti, esą jie nėra nusikalstami, smulkūs, tačiau tokie argumentai vertinami kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, jog dėl padarytų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nustatant nusikalstamas pasekmes, turėjo būti vertinama visuma, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, dėstydamas išsamius situacijos, kaltinimų pagrįstumo vertinimus, rėmėsi būtent įrodymų visuma.

22. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros – nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Specialisto išvada pati savaime neturi išskirtinio pranašumo prieš kitus byloje esančius įrodymus, ją teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir laikėsi aptartų nuostatų, priimdamas galutinį sprendimą, specialisto išvadą vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, nei vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl nusikalstamų padarinių egzistavimo nagrinėjamu atveju. Produkcijos realizavimo nepagrindimas apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą neabejotinai trukdo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti realią ūkio subjekto veiklą, finansinę būklę, nes apskaitoje tiesiog neatspindimi reikšmingi duomenys, nebelieka operacijų bei įvykių atsekamumo, aiškumo, ką patvirtino ir apeliacinio proceso metu atlikta ekspertizė. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti specialisto išvadoje konstatuotais padariniais, užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę.

23. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistojo V. B. gynėja advokatė atkreipė dėmesį, jog ekspertizės akte pažymėta, jog pagal ūkininko V. B. ūkio 2014-09-01 – 2015-12-31 laikotarpio pateiktas pardavimo PVM SF ir išrašytų PVM SF registrą galima nustatyti ūkio veiklą (apmokestinamąsias pajamas, pardavimo PVM sumą, pelno mokestį), o jei galima suskaičiuoti, nebelieka BK 222 straipsnyje numatyto požymio. Ekspertizės akte iš tikrųjų pateikiant atsakymą į klausimą, ar remiantis V. B. buhalterijoje esančiais bei važtaraščių registre užregistruotais dokumentais galima nustatyti V. B. ūkininko ūkio veiklą, jų turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nurodoma, kad pagal ūkininko V. B. laikotarpio pateiktas pardavimo PVM SF ir jų registrą galima nustatyti ūkio veiklą (apmokestinamąsias pajamas, pardavimo PVM, pelno mokestį). Apygardos teismo posėdyje buvo apklausta ir ekspertizę atlikusi ekspertė, kuri savo išvadas patvirtino bei paaiškino, jog matant PVM SF, jų registrus, PVM deklaracijas, duomenys atitinka. Tačiau nei ekspertizės išvada, nei ekspertės paaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos išvados dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, sukėlusių nusikalstamus padarinius ir jokio prieštaravimo tarp bylos duomenų nėra, kadangi ekspertė mini PVM SF ir jų registrus, t. y. buhalterinės apskaitos duomenis, kurie, kadangi fiksuoti buhalterinėje apskaitoje, jais remiantis ir galima nustatyti ūkio veiklą, taigi pagal tai, kas fiksuota buhalterinėje apskaitoje, ekspertės minimi skaičiavimai (apmokestinamosios pajamos, pardavimo PVM SF, pelno mokestis) gali būti atliekami, tačiau V. B. nuteistas dėl to, jog dalies produkcijos realizavimo pajamų PVM SF nepagrindė, be to, dalies PVM SF neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose, taigi buhalterinėje apskaitoje tokių kaltinime nurodytų duomenų tiesiog nėra.

24. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su aplinkybėmis, reikšmingomis V. B. pateiktame kaltinime dėl paukštienos prekių įsigijimo be apskaitos dokumentų, neįtraukimo į apskaitą, gautų pajamų nepagrindimo apskaitos dokumentais, neregistravimu apskaitos registre, kadangi V. B. įsigyta produkcija buvo realizuota V. B. ūkio prekybos vietose, ją fiksuojant V. B. KGV bei PVM SF. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog V. B. produkcija parduota per V. B. ūkio kasos aparatus, apskaityta kaip kalakutiena, o pirmosios instancijos teismas dėl V. B. nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, kuri susijusi su V. B., be to, pastebima, jog teismas pastarosios išvados nuosprendžio aprašomojoje dalyje necitavo, tačiau ja rėmėsi, neapklausta išvadą teikusi specialistė, remiantis šia išvada V. B. pripažintas kaltu dėl lenkiškos produkcijos. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde savaip interpretuojamos nuosprendžio išvados bei argumentai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai, remdamasis visuma ištirtų įrodymų, aptarė susiklosčiusią situaciją, kai V. B. ūkio produkcija realizuota per V. B. ūkį, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliacinio skundo argumentai, kad V. B. produkcija parduota per V. B. ūkio kasos aparatus, apskaityta kaip kalakutiena, neeliminuoja nustatytų pažeidimų ir tik juos patvirtina. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apgaulingos apskaitos požymius patvirtina aplinkybė, jog ūkyje buvo kitos rūšies apskaitytos ir neapskaitytos produkcijos ir iš apskaitos dokumentų nesama galimybės nustatyti, ar tai galėtų būti ta pati produkcija, kuri pagrįsta apskaitoje kaip kalakutiena, nebelieka produkcijos atsekamumo, kas yra tinkamos buhalterinės apskaitos reikalavimas. Kaltinimas V. B. su šia įmone susijęs, V. B. produkcija buvo realizuota per V. B. ūkį, V. B. neneigia, jog apie tokią situaciją žinojo. Iš bylos medžiagos matyti, jog specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje atsirado teismo iniciatyva, proceso dalyviai su ja susipažino. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ši specialisto išvada nuosprendžio aprašomojoje dalyje necituota, tačiau, kaip matyti, ji vertinta visumoje su kitais bylos duomenimis, kaip papildanti bylos medžiagą.

25. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į procesinių prievartos priemonių, o būtent telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, taikymą, pažymint, jog pradėtos taikyti dėl sunkių BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio l dalyje numatytų nusikaltimų, tačiau V. B. dėl šių sunkių nusikaltimų niekada nebuvo kaltinamas, taigi, ši procesinių prievartos priemonių metu gauta informacija buvo panaudota kitame procese nesilaikant BPK 162 straipsnio nuostatų. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo atliekamas tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016-01-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. B. ir V. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo atskirti į atskirą ikiteisminį tyrimą, suteikiant Nr. 01-2-00004-16, pridėti bylos dokumentai. Procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys buvo vertinti kitų įrodymų visete, nebuvo išskirtiniai ir neturėjo pranašumo. Apygardos teismas neįžvelgia grubių procesinių pažeidimų, kurie galėtų įtakoti sprendimų priėmimą nagrinėjamoje byloje.

Dėl nuteistosios V. B. gynėjo advokato apeliacinio skundo

26. V. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta dėl to, kad aplaidžiai tvarkė Ūkininkės V. B. ūkio buhalterinę apskaitą (pagal šį kaltinimą V. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu). Taip pat V. B. nuteista dėl apgaulingos buhalterinės apskaito tvarkymo, pasireiškusio tuo, kad V. B., vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, būdama atsakinga už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2016-01-19 2015 m. liepos – lapkričio mėn. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 255 kg paukštienos prekių, ir 2015 m. spalio – lapkričio mėn. įsigijo iš A. P. 80 vnt. paskerstų vištų, iš viso apie 160 – 200 kg be apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų faktūrų, pinigų išmokėjimo dokumentų) ir šių prekių įsigijimo neįtraukė į apskaitą bei šias prekes pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims 2015 m. gruodžio mėn. gavo apie 120 Eur, 2016 m. sausio mėn. gavo apie 145,35 Eur, tačiau šių pajamų nepagrindė apskaitos dokumentais - neregistravo kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose ir įvykusių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose: kasos apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, pajamų apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, PVM apskaitos registre, be to, V. B. apskaitos registruose - kasos knygoje ir registre Nr. 542 „Individualios veiklos pajamos“ neužregistravo 1884,25 eurų grynųjų pinigų, gautų už parduotas prekes pagal atitinkamus pinigų priėmimo kvitus ir dėl visų šių padarytų teisės aktų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos.

27. Apeliaciniame skunde nesutinkant su V. B. priimta nuosprendžio dalimi dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažymima, jog specialisto išvada sąlyginė, nesama įrodymų, jog V. B. vištų skerdenėles iš A. P. pirko ne kaip fizinis asmuo, teisme V. P. paneigė aplinkybę apie V. B. vištų pardavimus. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama, jog nuteistoji pirko prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be dokumentų, nurodo, jog teisme liudytojai A. B., R. Ž., S. P. nenurodė, jog prekės parduotos be dokumentų. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

28. V. B. neneigia pirkusi paskerstas vištas iš A. P. be apskaitos dokumentų, bet tai esą dariusi asmeniniams poreikiams. Kaip matyti iš jos parodymų teisiamajame posėdyje, ji teigė, jog iš A. P. norėjo įsigyti vištų pardavimui, įsigijo 80 vnt., tačiau A. P. taip ir nepateikė apskaitos dokumentų, todėl šias paskerstas vištas sunaudojo savo reikmėms. Tokia nuteistosios versija vertinama kaip pasirinkta gynybinė ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ja nepatikėjo bei nuosprendyje motyvavo, kad aplinkybės, jog vištų buvo 80 vnt., jos buvo pristatytos į skerdyklą ir už jas pagal V. B. nurodymą A. P. sumokėjo skerdyklos vedėja J. J., patvirtina, kad ši produkcija buvo visgi įgyta ne asmeniniais, o komerciniais tikslais. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais apygardos teismas visiškai sutinka. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip įrodančius inkriminuoto nusikaltimo pagrįstumą vertino ir nuosprendyje aptarė tyrimo metu užfiksuotus V. B. pokalbius su J. J. dėl P. atvežtų vištų „be popieriaus“, taip pat V. B. ir A. P. pokalbius tarp V. B. ir A. P. dėl pirktų vištų.

29. Kaip vienas iš apeliacinio skundo argumentų neigiant V. B. kaltę, nurodoma, kad nuosprendyje remtasi specialistės išvada, kuri yra sąlyginė. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018-05-07 specialistės išvadoje dėl V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad, jei, V. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. įsigijo prekių be apskaitos dokumentų ir šias prekes pardavė neregistruodama kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose, už tai nuo 2015 m. gruodžio mėn. gaudama apie 30 Eur į savaitę ir 2016 m. sausio mėn. gaudama apie 145,38 Eur, tai V. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo, nes ūkinės operacijos - prekių įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., ir gautos pajamos už parduotas prekes nepagrįstos apskaitos dokumentais (pirkimo sąskaitomis faktūromis, kasos aparato kvitais ar pinigų priėmimo kvitais, pinigų išmokėjimo dokumentais), neregistruotos apskaitos registruose - kasos apskaitos registre, pajamų apskaitos registre, išlaidų apskaitos registre, PVM apskaitos registre.

30. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti patikimai nustatytos. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvada, kad iš dalies nėra galimybės nustatyti V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 veiklos, pajamų ir sąnaudų, pirkimo ir pardavimo PVM sumų teisingumo, veiklos rezultato (pelno (nuostolio)) už 2015 m., grįsta sąlyga: jei V. B., vykdanti individualią veiklą pagal pažymą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. įsigijo prekių be apskaitos dokumentų ir šias prekes pardavė neregistruodama kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose, už tai nuo 2015 m. gruodžio mėn. gaudama apie 30 Eur į savaitę ir 2016 m. sausio mėn. gaudama apie 145,38 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir kruopščiai tikrino, ar yra aplinkybės, kuriomis grindžiama specialisto išvada dėl V. B. veiklos. Apylinkės teismo posėdyje apklausta išvadą teikusi specialistė paaiškino, kad apie įsigytą ir neapskaitytą produkciją nustatė, remiantis A. B., R. Ž., V. Č., I. V., A. P. apklausos protokolais. Visi specialistės paminėti asmenys pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausti ir jų parodymai specialistės išvadai neprieštaravo, patvirtino sandorių tarp V. B., A. P., UAB “(duomenys neskelbtini)” buvimą, neapskaitytos produkcijos įsigijimą, prekiavimą prekybos taškuose ne tik V. B. ūkio produkcija, bet ir V. B. vištiena. Nuosprendyje remtasi ir užfiksuotais telefoniniais pokalbiais tarp V. B., S. P., J. J. dėl produkcijos įsigijimo, forminimo detalių. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pokalbiai neinformatyvūs, esama pokalbių ir tarp kitų asmenų, kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš nuosprendžio, pokalbiai vertinti ne atskirai, o kitų įrodymų visumoje ir prisideda prie nuoseklaus nustatymo aplinkybių, bylojančių, jog kaltinime inkriminuotos veikos požymiai pasitvirtina. Taigi, pirmosios instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiama specialisto išvada dėl V. B., todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistosios kaltės, specialisto išvadą pagrįstai pripažino įrodymu, ja motyvuotai vadovavosi ir kolegija neturi pagrindo su tokiu sprendimu nesutikti.

31. Taip pat apeliaciniame skunde vertinama, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK reikalavimus, rėmėsi tiesiogiai neišnagrinėtu įrodymu, specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Viena iš V. B. inkriminuoto kaltinimo dalių susijusi būtent su neapskaitytos produkcijos įsigijimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iškilo klausimas ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojo proceso, kuris tam tikra apimtimi turi sąsajų su nagrinėjama situacija šioje baudžiamojoje byloje. Prokurorei pateikus specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši prijungta prie bylos, proceso dalyviai su ja susipažino ir, kaip matyti iš nuosprendžio, ji vertinta duomenų visumoje kaip papildanti bylos medžiagą. Apygardos teismas vertina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, BPK normos nepažeistos. Be kita ko, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję asmenys (A. B., R. Ž., S. P.). Pati V. B., nors ir neigdama kaltinimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstumą, nurodė, jog ne vienerius metus užsakinėjo produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik pirko, kaip teigė, su apskaitos dokumentais.

32. Dalis nuteistosios gynėjos advokato apeliacinio skundo argumentų susiję su kaltinimo dalimi dėl už parduotas prekes pagal pinigų priėmimo kvitus gautų pinigų neužregistravimo, neįtraukimo į apskaitą. V. B. neneigia, jog dalis pinigų priėmimo kvitų apskaitoje nebuvo užregistruoti, tačiau teisinosi, jog taip atsitiko dėl kratos, kurios metu kvitai ir buvo paimti policijos pareigūnų. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo teiginius vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teisme ši gynybinė versija taip pat buvo teikiama ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją atmetė, pažymėdamas, jog kvitų paėmimas kratos metu nekliudė savalaikiai šiuos kvitus apskaityti, kaip to reikalauja įstatymas. Kita vertus, lėšų, gautų pardavus produkciją pagal kaltime išvardinti pinigų priėmimo kvitus neapskaitymas buvo ne pavienis, o tęstinis įvykis, todėl argumentai apie negalėjimą operatyviai įgyvendinti įstatymo reikalavimų dėl esą pareigūnų procesinių veiksmų atmestini.

33. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio kaltės formai, nemotyvavo, kodėl nustatė, kad V. B. veikė tyčia, juolab, jog tai gali lemti kitokį veikos kvalifikavimą (aplaidų apskaitos tvarkymą) ar net administracinę atsakomybę. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, jog V. B. be apskaitos dokumentų įgijo ne mažiau kaip 255 kg paukštienos prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. P. produkcijos bei neapskaitė pinigų už parduotą produkciją kaltinime nurodytais atvejais, neapskaičiusi aukščiau aprašytų finansinių operacijų, išlaidų ir pajamų kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas, V. B. pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą, įtakojusį nusikalstamas pasekmes. Nurodydamas bausmės skyrimo motyvus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog V. B. nusikalto tiesiogine tyčia. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė tam tikrų duomenų neįtraukimu į apskaitą ir tai gali būti padaroma tik tyčia, todėl manyti, jog aptariamomis aplinkybėmis apskaita galėtų būti vertinama kaip aplaidi ar turinti administracinio nusižengimo požymių, apie ką užsimenama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P.

34. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria buvo išteisintos V. B., J. J. ir A. S. kaip V. B. padėjėjos tvarkant apgaulingą buhalterinę apskaitą, tai pat nesutinkama su dalies kaltinimo pašalinimo V. B..

35. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl V. B. (dalies kaltinimų), J. J., A. S. išteisinimo bei V. B. dalies kaltinimo pašalinimo motyvavo tuo, kad patikimai nepasitvirtino kaltinimai dėl dubliuotų (antrų) KGV nesutapimo su PVM SF, nepavyko paneigti versijos dėl KGV taisymų, juodraščių buvimo, taip pat padaryta išvada, jog neįrodytas susitarimas tarp V. B. ir V. B. apgaulingai tvarkyti V. B. ūkio apskaitą taip pat, nurodymų davimas J. J. ir A. S. tyčia nefiksuoti duomenų dokumentuose. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog V. B., J. J., A. S. savo veiksmais prisidėjo prie apgaulingos apskaitos tvarkymo, V. B. duodavo nurodymus J. J. ir A. S. daliai parduotos produkcijos nerašyti PVM SF, tai patvirtina bylos duomenys, ūkio veikla neatskirta, kas rodo, jog tarp B. buvo susitarimas, be V. B. nebūtų pasiektas nusikalstamas tikslas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai įvertino tiek V. B., tiek V. B., J. J. ir A. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas, išnagrinėjo bei motyvuotai ir detaliai išanalizavo ištirtus įrodymus, gynybines versijas, padarė būtent įrodymų visuma paremtas išvadas dėl kaltės, nuosprendyje jokių prieštaravimų nėra.

36. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

37. Iš bylos duomenų matyti, jog specialistės išvadoje buvo nustatyti pažeidimai dėl kalakutienos produkcijos kiekių nesutapimų tarp antrų KGV su PVM SF, kurie buvo inkriminuoti V. B., V. B., J. J. ir A. S.. Tačiau vien tai savaime nereiškia, jog dėl to yra atsakingi visi šiuo atveju baudžiamojon atsakomybėn traukti asmenys. Byloje buvo inkriminuojamas bendrininkavimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kur V. B., J. J. ir A. S. kaltintos padėjimu V. B.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog susitarimas visiems veikti nusikalstamai įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, nenustatytas, apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti išsamiems nuosprendžio argumentams. V. B., J. J., A. S. neturėjo įgaliojimų dėl V. B. apskaitos tvarkymo, jos negalėjo nei apskaitos organizuoti, nei tvarkyti. V. B. kaip V. B. ūkio komercijos direktorė apklausiama teisiamajame posėdyje paaiškino savo pareigų pobūdį, kuris buvo susijęs su užsakymų organizavimu, kainų derinimu, akcijų bei nuolaidų taikymu, KGV, PVM SF nepildė. Pastaruosius dokumentus, kaip matyti iš bylos duomenų, išrašinėjo J. J. ir A. S., pagal joms teikiamus duomenis. Tai, kad KGV buvo taisomi, buvo ne jų pačių sugalvotas veiksmas, o V. B. nurodymas. Duomenų, kad joms buvo duotas nurodymas tyčia nefiksuoti kokių nors duomenų šiuose dokumentuose iš V. B. ar V. B. pusės, nenustatyta. Net gi priešingai, jos ir fiksavo minėtuose dokumentuose tai, kas į V. B. prekybos vietas buvo vežama, tame tarpe ir V. B. produkcija. V. B., V. B., J. J., A. S. taip pat ir liudytojomis apklaustos pardavėjos minėjo, kad buvo atvejų, kai išrašyti KGV buvo perrašomi, keičiantis situacijai (produkcijos trūkumai, neparduoti kiekiai, grąžinimai, pervežimai iš vieno prekybos taško į kitą). Kaip sprendžiama iš apeliacinio proceso metu atliktos ekspertizės, V. B. ūkyje nebuvo nustatytos aiškios, abejonių nekeliančios tvarkos, kokios procedūros atliekamos atsižvelgiant į ūkio veiklos specifiką (greitai gendančios produkcijos realizavimas, pardavimų situacija prekybos taškuose dienos eigoje, produkcijos pergabenimai, grąžinimai ir pan.). Apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su nuosprendžio išvadomis, jog nenustatyta, kad J. J. ir A. B. buvo duoti nurodymai nefiksuoti duomenų dokumentuose ir netgi priešingai, jos fiksavo dokumentuose tai, kas į V. B. prekybos vietas buvo gabenama, dėl ko dokumentuose atsirado užfiksuota ir V. B. produkcija (vištiena, žąsiena, antiena), kokios nebuvo V. B. ūkyje. Nėra pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik V. B. turėjo teisę spręsti ir sprendė dėl savo ūkio apskaitos, dėl ko jis skundžiamu nuosprendžiu ir buvo pripažintas kaltu bei nuteistas. Nors prokurorės apeliaciniame skunde apeliuojama, jog teismas patikėjo kaltinamaisiais, kad buvo KGV taisymai, dėl ko, kaip teigiama, nepagrįstai pašalinta ir dalis kaltinimo V. B., tačiau gynybos versijas įrodymų visuma turi neabejotinai ir patikimai paneigti, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėjo išvados jog įrodymų dėl aptariamų kaltinimų pagrįstumo nepakanka, abejonės įvertintos kaltinamųjų naudai, kaip to reikalauja įstatymas.

38. Prokurorės apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog per kratas prekybos taškuose rasta sąsiuvinių, KGV, vienu atveju kasos perteklius, nenuoseklūs pardavėjų S. S., Z. P. parodymai. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Visas nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kartu ir visumoje. Tai, jog tyrimo metu buvo nustatyta buhalterinės apskaitos pažeidimų, savaime neįrodo išteisintosioms inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo. Dėl pažeidimų, kuriuos ištirtų įrodymų visuma patvirtino ir buvo nuteisti V. B. bei V. B., kaip atitinkamai atsakingi asmenys.

39. Apygardos teisme baigiamųjų kalbų metu prokurorė atkreipė dėmesį į nuo 2023-06-01 įsigaliojusius BK pakeitimus bei prašė V. B. ir V. B. veikas perkvalifikuoti pagal naująją redakciją. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl nuo 2023-06-01 įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, apeliacinius skundus nagrinėjančiam teismui kyla pareiga iš naujo įvertinti pasikeitusį teisinį reguliavimą nuteistųjų teisinės padėties aspektu.

40. V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas Ūkininko V. B. ūkio vadovu, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12, tyčia, veikdamas per Ūkininko V. B. ūkio buhalterę O. J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, PVM SF nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą 24358,52 kg už 86056,77 Eur produkcijos realizavimo pajamų pagal krovinio gabenimo važtaraščius (toliau – ir KGV), užregistruotus apskaitos registre „Važtaraščių sąrašas“, taip pat 9 atvejais neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose PVM sąskaitomis faktūromis pagrįstą 441,66 kg už 864,46 Eur kalakutienos produkcijos pardavimą ūkio subjektams ir dėl padarytų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti Ūkininko V. B. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį V. B. nuteistas už tai, kad būdamas Ūkininko V. B. ūkio vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai - VMI bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, veikdamas per buhalterę, O. J. P., kuri nesuprato jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindęs ir neįtraukęs į apskaitą 24800,18 kg už 86921,23 Eur produkcijos įsigijimo ir realizavimo pajamų, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31, tyčia siekdamas išvengti sumokėti valstybės biudžetui 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio bei 4346 Eur gyventojo pajamų mokesčio, į Ūkininko V. B. ūkio laikotarpio nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FRO600) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, ir tokiu būdu, V. B. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio, be to, V. B. į Ūkininko V. B. ūkio 2014 m. ir 2015 m. Metinių pajamų deklaracijų (forma GPM308) priedus „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir turtą ir tokiu būdu, V. B. laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4346 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

41. V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad vykdydama individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 312157, būdama atsakinga už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2016-01-19, apgaulingai tvarkė V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinę apskaitą, o būtent: 2015 m. liepos – lapkričio mėn. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 255 kg paukštienos prekių, iš jų: 2015-07-27 90 kg, 2018-08-10 75 kg, 2015-10-19 75 kg, 2015-11-09 15 kg ir 2015 m. spalio – lapkričio mėn. įsigijo iš A. P. 80 vnt. paskerstų vištų, iš viso apie 160 – 200 kg be apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų faktūrų, pinigų išmokėjimo dokumentų) ir šių prekių įsigijimo neįtraukė į apskaitą bei šias prekes pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims 2015 m. gruodžio mėn. gavo apie 120 Eur, 2016 m. sausio mėn. gavo apie 145,35 Eur, tačiau šių pajamų nepagrindė apskaitos dokumentais - neregistravo kasos aparate ar pinigų priėmimo kvituose ir įvykusių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose be to, apskaitos registruose neužregistravo 1884,25 eurų grynųjų pinigų, gautų už parduotas prekes pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus ir dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-19 iš dalies nustatyti V. B., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos.

42. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuo 2023-06-01 įsigaliojo naujos baudžiamųjų įstatymų, t. y. BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 220 straipsnio 1 dalies, 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925 pakeistos redakcijos, kurios, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikomos nuteistiesiems, nes švelnina teisinę padėtį. Pagal naujai įsigaliojusią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją pasikeitė mokesčių, kurių siekiama išvengti, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, sumos, o taip pat už šios nusikalstamos veikos padarymą įtvirtintos alternatyvios bausmių rūšys. Pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, nepaisant to, kad papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala, tačiau nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Net ir ši aplinkybė reiškia, kad šis baudžiamasis įstatymas irgi yra švelninantis bausmę, todėl taip pat turi grįžtamąją galią. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikuoja.

43. Perkvalifikavus bausmes sprendžiamas ir bausmių skyrimo klausimas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems atitinkamai buvo paskirtos straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, kurių dydis nustatytas mažesnis vidurkis. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog V. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirta per maža bauda, artima sankcijos minimumui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai motyvavo, kodėl nuteistiesiems buvo parinktos mažesnės nei šios sankcijos rūšies vidurkis, bausmės. Prokurorės apeliaciniame skunde nenurodoma, kodėl pirmosios instancijos teismas galėjo netinkamai įvertinti bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas, iš naujo svarstydamas bausmių skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kuriuos laiko pagrįstais. V. B. padarė du (BK 220 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis), V. B. - vieną (BK 222 straipsnio 1 dalis) apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. V. B. ir V. B. anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka, baudas sumokėję, gyvena šeimoje, dirba, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nuteistiesiems nustatomos tokio pat dydžio bausmės kaip ir skundžiamame nuosprendyje, kurias kolegija vertina kaip teisingas ir proporcingas.

44. Prokurorės apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, nurodydamas skiriamos baudos dydį pinigine išraiška tiek V. B., tiek V. B., neteisingai vadovavosi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu, t. y. neteisingai nurodė, kad šis dydis buvo 38 Eur, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. 924. Šiuo nutarimu buvo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (38 Eur), todėl skaičiuojant bausmes reikėjo vadovautis ne šiuo, o 2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“, kuriuo nuo 2015-01-01 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis - 37,66 euro. Šioje dalyje prokurorės argumentai pagrįsti, todėl nuosprendis keičiamas.

45. Taip pat prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtas bausmes įskaitydamas V. B. ir V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nepagrįstai įskaitė po dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek V. B., tiek V. B. laikinajame sulaikyme išbuvo tik po vieną dieną, t. y. buvo sulaikyti 2016-01-19 ir paleisti kitą – 2016-01-20, todėl jiems į bausmės laiką įskaitytina tik po vieną dieną, ją keičiant į 2 MGL dydžio baudą.

46. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama ir su ieškinio išsprendimo klausimu. Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija V. B. pareiškė 49 046 Eur civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas V. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, todėl Klaipėdos apskrities VMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą ir jo užtikrinimui V. B. turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisų apribojimą panaikino. Kolegija su civilinio ieškinio išsprendimu skundžiamame nuosprendyje nesutinka. V. B. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tai, kad įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai bei išvengė 18253,45 Eur standartinio tarifo PVM mokesčio bei 4346 Eur gyventojo pajamų mokesčio. Žala buvo padaryta negautų pajamų forma ir tarp nuteistųjų neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Ginčo dėl šių mokesčių dydžio nėra, pirmosios instancijos teismas šiuos dydžius nustatė atsižvelgdamas į specialisto išvadą bei į skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes (dalis kaltinimo pašalinta). Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese (kasacinė byla Nr. 2K-7-86-303/2018). Šiuo atveju valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, baudžiamajame procese surinkti valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus, turtiniai praradimai kilo tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apskrities VMI tenkinamas iš dalies ir nuosprendis šioje dalyje keistinas, o pritaikytas laikinas V. B. nuosavybės teisių apribojimas į turtą paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

47. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko, nuteistosios V. B. gynėjo advokato Dariaus Pociaus apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-30 nuosprendį pakeisti:

V. B.nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą;

V. B.nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. IX-1472 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-19 iki 2016-01-20 (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 198 MGL (7 456,68 Eur).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. 22 599,45 Eur valstybės naudai.

Laikiną V. B. nuosavybės teisių apribojimą 20 000,00 Eur, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje ir nekilnojamajam turtui: žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini) ir negyvenamajai patalpai - parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. B. ir V. B., palikti iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

V. B.nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-19 iki 2016-01-20 (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti kad mokėtinos baudos dydis 98 MGL (3 690,68 Eur)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.