- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-24-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25992-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų
Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 60 MGL (3000 Eurų (trijų tūkstančių Eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. K. galutinę – 40 MGL (2000 Eurų (dviejų tūkstančių Eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš M. K. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 106,48 Eurų (vienas šimtas šeši eurai 48 ct).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. K. 2021 m. liepos 31 d. apie 08.55 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) –(duomenys neskelbtini) gatvėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu 09.01 val. jam nustatytas 2,14 promilės, 09.22 val. nustatytas 2,42 promilės neblaivumas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
1. Nuteistojo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 25 d. nuosprendį ir bylą nutraukti atleidžiant Apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2. Apeliantas skundu teigia, jog labai gailisi dėl analizuojamo įvykio ir savo poelgio, nurodo, kad suprato kaip neatsakingai pasielgė ir pažada ateityje daugiau nenusikalsti. Po įvykio padarė išvadas ir labai pasikeitė, todėl mano, kad teismui yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
3. Skunde nurodoma, jog Apelianto mama – R. K., sutinka būti jo laiduotoja, be to yra Apeliantui autoritetingas asmuo. Apeliantas nurodo, jog mama jam darė ir daro teigiamą įtaką gyvenime, todėl būtų tinkama laiduotoja atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
4. Be to, skundu pabrėžiama, jog teismas gali, tačiau neprivalo asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl skundu prašoma teismui atleidus Apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apsvarstyti ir galimybę netaikyti Apelianto atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
4.1. Apeliantas taip pat nurodo, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas su paskola, todėl nepriklausomai nuo to ar Apelianto šeima galės naudotis automobiliu vartojimo paskolos įmokas reikės mokėti iki 2026-06-28.
5. Prokurorė Justina Vingilytė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nuteistasis M. K. ir jo gynėja L. B. prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. M. K. skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu prašoma Apelianto atžvilgiu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą ir apsvarstyti galimybę netaikyti jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
8. Byloje yra pareikštas M. K. motinos R. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 146).
9. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.
10. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
11. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė ketvirtame punkte aptariamo laidavimo instituto taikymo sąlygos, pagal kurią nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik tas asmuo, kuris, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl šios sąlygos egzistavimo teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors Apeliantas pripažino kaltę, tačiau nėra pagrindo manyti, kad M. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta būtina asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių tiek Apelianto asmenybę, tiek ir jo padarytą veiką, visumą. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo vertinimu.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. nuo 2014 m. dirbo vairuotoju ir darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 110), į dėl priklausomybių ligų stebimų asmenų sąrašą nebuvo įrašytas (b. l. 105–109), turi šeimą, įskaitant mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi. 2009 m. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo R. K. priklausantį automobilį būdamas neblaivus (tuo metu jam nustatytas 1,65 prom. girtumas) (b. l. 152). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra duomenys apie M. K. baustumą 2011 m. Jungtinėje Karalystėje, kur jis nuo 2011 m. birželio 22 d. buvo deklaravęs išvykimą, be to, 2014 m. M. K. buvo Lietuvoje nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 93–98, 111). M. K. 2019–2020 m. 4 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 99–102).
13. Iš to kas aptarta, spręstina, jog ankstesni Apelianto padaryti teisės aktų pažeidimai ir jų pobūdis (4 kartus 2019–2020 m. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ne pirmą kartą vairuoja neblaivus, praeityje yra padaręs nusikalstamų veikų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje), rodo, kad Apelianto elgesys neleidžia daryti išvados apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį, priešingai, M. K. yra linkęs nusikalsti ir kitaip pažeisti įstatymus. Nors skunde akcentuoja mamos R. K. teigiamą įtaką jo gyvenime, tačiau teisėjų kolegija atkreipia Apelianto dėmesį, jog kaip jau buvo minėta, 2009 m. jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo R. K. priklausantį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 prom. girtumas). Taigi, akivaizdu, jog Apelianto mama neturėjo pakankamai įtakos sustabdyti jį nuo teisei prieštaringo elgesio.
14. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pabrėžia, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą už motorinės transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę ir tokiu būdu siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti, Apelianto elgesys parodo, kad jis neatsakingai žiūri į eismo saugumą, savo pačios ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą.
15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad M. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta būtina asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Dėl turto konfiskavimo
16. Skunde Apeliantas pabrėžia, jog teismas gali, tačiau neprivalo asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl skundu prašoma apsvarstyti galimybę netaikyti Apelianto atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Apeliantas taip pat nurodo, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas su paskola, todėl nepriklausomai nuo to ar Apelianto šeima galės naudotis automobiliu vartojimo paskolos įmokas reikės mokėti iki 2026-06-28.
17. Atsakant į šią skundo dalį pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia jokių abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-697/2019, 2K-86-895/2019).
18. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad aptariamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas Apelianto vardu, taigi nuosavybės teise priklauso nuteistajam (b. l. 113-116). Naudojantis minima transporto priemone, nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis laikomas uždraustos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme. Vadovaujantis tuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėta transporto priemonė iš nuteistojo M. K. konfiskuota pagrįstai ir nepažeidžiant įstatymo. Be to apeliaciniame skunde minimi nepatogumai, kuriuos dėl turto konfiskavimo patirs pats M. K. ir jo šeimos nariai yra natūralus turto konfiskavimo poveikis, kuris, be kita ko, skirtas tam, kad asmenys savo turto nebegalėtų panaudoti nusikaltimams daryti ir būtų atgrasyti nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo.
Dėl paskirtos baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones
19. Nors skundu neginčijamas paskirtos baudos dydis ir draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, tačiau bylą apeliacine nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pažymi, jog šie bausmės skyrimo klausimai išspręsti taip pat tinkamai.
20. Pirmiausia, pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl Apeliantui M. K. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad Apeliantas padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į M. K. anksčiau padarytus teisės aktų, įskaitant KET, pažeidimus.
21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas padarė išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 60 MGL (3000 Eurų) baudos bausmę, kuri nedaug viršija minimalią 50 MGL (2500 Eurų) baudą. Kaip minėta skiriama bausmė buvo sumažintina trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (2000 Eurų) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog M. K. skirta bauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.
22. Antra, BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Pagal teismų praktiką sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – skyrimo, šios poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, atsižvelgiama į ankstesnį kaltininko administracinį baustumą už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018, Nr. 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės pobūdį, kaltininko asmenybę, bei įvertinamas prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
23. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertino tai, kad Apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumą laipsnį, t. y. viršijantį 2 promiles ir tai, kad jis ne pirmą kartą vairuoja neblaivus ir yra linkęs kitaip pažeidinėti KET reikalavimus M. K. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis neturi jokio pagrindo manyti, kad paskirtas 2 metų terminas, kuris yra mažesnis nei tokio draudimo termino vidurkis, būtų pernelyg griežtas ar neteisingas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas).
25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).
26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis M. K. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 91,71 Eurų (b. l. 174-175). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo gynėjas, kad nuteistojo skundas atmetamas, teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo M. K. valstybės naudai 91,71 Eurų (devyniasdešimt vieną eurą 71 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Išaiškinti M. K., kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k.188659752) surenkamąją sąskaitą esančią Swedbank AB Nr.(duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630) per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o to nepadarius bus išrašomas vykdomasis raštas ir išieškojimas perduodamas vykdyti antstolių kontorai.