Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-18 · Civilinė byla Nr. e2A-183-178/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
e2A-183-178/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00382-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Alvydas Poškus, Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Linkosas“
Ieškovas
Lietuvos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-183-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00382-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linkosas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linkosas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl netesybų priteisimo.Ieškovė Lietuvos kariuomenė dokumentinio proceso tvarka pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Linkosas“, prašydama priteisti iš atsakovės 48 151,85 Eur šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių. Nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos kariuomenės filialas Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba su atsakove pasirašė sutartį dėl 2 vnt. magnetronų radiolokatoriui TA-10MTD įsigijimo (toliau – Sutartis). Magnetronai Nr. 440-019 ir Nr. 396-704 ieškovei pristatyti 2014 m. lapkričio 3 d. Magnetronas Nr. 440-019 dirbo nuo 2015 m. sausio 12 d. 13 val. 30 min. iki 2015 m. sausio 21 d. 8 val. 30 min. (211 val.), nustatytas jo gedimas. Vietoj sugedusio magnetrono įstatytas antras magnetronas Nr. 396-704, tačiau jis neveikė. Informavus atsakovę apie gedimus, vienas magnetronas buvo pakeistas kitu, t. y. magnetronu Nr. 440-099, kuris išdirbus 310 val., t. y. nuo 2015 m. vasario 13 d. 11 val. iki 2015 m. vasario 26 d. 8 val., sugedo. Ieškovės iš atsakovės įsigytos prekės buvo netinkamos kokybės, neveikė visą garantinį laikotarpį. Atsakovė per Sutarties specialiosios dalies 7 punkte nurodytą 12 mėnesių garantinį terminą magnetronų trūkumų nepašalino bei nepakeitė neveikiančių magnetronų naujais. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu pripažino, kad tinkamai nevykdo garantinių įsipareigojimų, ir nurodė, kad nėra galimybių pašalinti magnetronų trūkumų arba pakeisti jų naujais. Sutartis ieškovės vienašališkai nutraukta 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. spalio 13 d. išrašyta atsakovei sąskaita-faktūra 48 151,85 Eur sumai dėl šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių sumokėjimo, tačiau atsakovė jos neapmokėjo. Ieškovės teigimu, Sutarties 6.3 ir 11.3 punktų pagrindu atsakovei skaičiuojami šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai nuo gedimų už delsimą pakeisti magnetronų trūkumus ar pakeisti juos naujais magnetronais iki Sutarties nutraukimo, t. y. atsakovei priskaičiuota 12 824,01 Eur nuostolių. Sutartį nutraukus 9.2.4 punkto pagrindu, vadovaujantis Sutarties 11.5 punktu, iš atsakovės taip pat priteistina 35 327,85 Eur šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių (prekių su trūkumais įsigijimo vertės dydžio nuostoliai laikytini lygūs Sutarties kainai). Ieškovės teigimu, ji tinkamai informavo atsakovę apie gedimus, teikė raštus, susitiko su atsakovės atstovais, geranoriškai nustatė papildomus terminus trūkumams ištaisyti, tačiau atsakovė nesiėmė efektyvių veiksmų sąžiningam savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės ieškovei priteisė 48 151,85 Eur nuostolių; iš atsakovės valstybei priteisė 469 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė preliminarų sprendimą pakeisti: atmesti ieškinio reikalavimus dėl 12 824,01 Eur delspinigių priteisimo pagal Sutarties 11.3 punktą; sumažinti pagal Sutarties 11.5 punktą priteistiną baudą nuo 35‘327,85 Eur iki 16 922,04 Eur, kitą ieškinio reikalavimo dalį dėl baudos priteisimo atmesti; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, Sutarties 11.3 ir 11.5 punktuose nurodytos sankcijos kvalifikuotinos šalių susitarimu dėl netesybų, t. y. dėl delspinigių už vėlavimą (Sutarties 11.3 p.) ir dėl baudos (Sutarties 11.5 p.). Atsakovė sutinka, jog nesugebėjo tinkamai įvykdyti garantinių įsipareigojimų, tačiau atsakovės elgesio ir veiksmų negalima vertinti kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nes ji stengėsi operatyviai geranoriškai spręsti susiklosčiusią situaciją dėl Sutarties vykdymo suvaržymų (pasikeitus atsarginių dalių tiekimo galimybėms). Tiek Sutarties 11.3 punkte nustatytus delspinigius, tiek Sutarties 11.5 punkte nustatytą baudą ieškovė prašo priteisti dėl to paties atsakovės padaryto pažeidimo – tų pačių atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamu garantinių įsipareigojimų vykdymu. Todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių už netinkamą garantinių įsipareigojimų vykdymą (Sutarties 11.3 p.) atmestinas, nes Sutarties vertės dydžio bauda už netinkamą garantinių įsipareigojimų vykdymą apima tą patį pažeidimą, už kurį priskaičiuoti sutartiniai delspinigiai. Sutarties 11.5 punkte numatyta sankcija neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų, nes ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Protinga sankcija už netinkamą garantinių įsipareigojimų vykdymą atsakovei negalint pakeisti nudėvėtų magnetronų naujais, atsižvelgiant į nusidėvėjimo proporciją pagal faktinį veikimo valandų ir garantuojamų veikimo valandų (500 val.) santykį, atitiktų 16 922,04 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad ieškovė, tiek skelbdama konkursą magnetronams įsigyti, tiek sudarydama su atsakove Sutartį, reikalavo 12 mėnesių garantijos, todėl atsakovė šią sąlygą žinojo ir privalėjo ją vykdyti. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kuriais ji prašė mažinti ieškovės reikalaujamus šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Atsakovė, būdama verslo subjektu veikė savo rizika ir laisva valia su ieškove sudarė Sutartį, kurioje nurodyti aiškūs garantinių įsipareigojimų vykdymo terminai ir sankcijos dėl šių terminų pažeidimo, taip pat atvejai, kai Sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai dėl tiekėjo (atsakovės) kaltės. Sutarties 11.3 punkte šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai taikytini dėl atsakovės vėlavimo vykdyti garantinius įsipareigojimus, o Sutarties 11.5 punkte – dėl atsakovės įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo. Teismo vertinimu, tai nėra laikytina dviguba sankcija už tuos pačius atsakovės pažeidimus, nes vienu atveju atsakovė nevykdė garantinių įsipareigojimų, o kitu – iš esmės pažeidė Sutartį (Sutarties 9.2.4 p.). Teismas nenustatė aplinkybių, mažinančių šalių iš anksto sutartą minimalų nuostolių dydį. Ieškovė yra specialaus statuso subjektas, kuriam įstatymai numato pareigą saugoti valstybės teritoriją, palaikyti kovinę parengtį bei vykdyti kitus Lietuvos Respublikos tarptautinius karinius įsipareigojimus. Atsakovė, būdama verslo subjektu, veikė savo rizika ir laisva valia su ieškove sudarė Sutartį, kuria įsipareigojo, be kita ko, sumokėti šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Dėl magnetronų gedimo ir atsakovės netinkamo garantinių įsipareigojimų vykdymo ieškovė patyrė nuostolius, t. y. suvaržymus ir sunkumus, kurie trukdė ieškovei vykdyti įstatymais nustatytas funkcijas. Be magnetronų neveikė Lietuvos kariuomenės radarai, kurių duomenys naudojami oro erdvės kontrolei bei valdymui virš Aviacijos bazės. Atsižvelgiant į patirtų suvaržymų pobūdį, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti: ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš apeliantės 16 922,04 Eur netesybų; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ginčo teisiniam santykiui pritaikytos netinkamos materialinės teisės normos, neatskleista bylos esmė, kas lėmė neteisingas sprendimo išvadas dėl priteistinų sumų dydžio. Šalių susitarimas, iš kurio kildinami ieškovės reikalavimai, kvalifikuotinas susitarimu dėl netesybų. Teismas ginčo teisiniam santykiui taikė Sutartyje nurodytą „šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių“ institutą, kuris Lietuvos teisėje nenumatytas, o netesybų pagrindo net nenagrinėjo. Sutartyje numatytos sankcijos – dėl delspinigių (Sutarties 11.3 p.) ir dėl baudos (Sutarties 11.5 p.) kvalifikuotinos šalių susitarimu dėl netesybų. Šalių susitarimas dėl iš anksto aptartų minimalių nuostolių laikomas susitarimu dėl netesybų ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1361/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Analogiškos Lietuvos kariuomenės sudaromų sutarčių su teikėjais sąlygos taip pat kvalifikuojamos susitarimu dėl netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Ieškovė 2015 m. spalio 13 d. sąskaitoje-faktūroje pati pripažino, jog ieškinio reikalavimą (48 151,85 Eur) laiko delspinigiais, t. y. viena iš netesybų formų.Sutarties 11.3 punkte numatyti 0,2 proc. delspinigiai nuo prekės vertės už kiekvieną garantinio įsipareigojimų nevykdymo dieną yra akivaizdžiai per dideli. Todėl, jei byloje ir būtų pagrindas priteisti minėtus delspinigius, jie turėtų būti sumažinti iki 0,02 proc., kas yra protingas delspinigių dydis, kompensuojantis ieškovės netekimus. Nepagrįstos sprendimo išvados dėl priteistinų sumų dydžio. Vien tik svarbių visuomeninių funkcijų vykdymo sutrikdymas nėra pagrindas priteisti visą reikalaujamą netesybų sumą ir nevertinti patirtų sutrikdymų, nepatogumų santykio su realiais nuostoliais. Ieškovė nei leistinais rašytiniais įrodymais, nei liudytojo parodymais neįrodė, jog dėl netinkamo sutartinių garantinių įsipareigojimų vykdymo galėjo patirti 48 151,85 Eur ar panašaus dydžio realius nuostolius. Neįrodė, jog toks nuostolių dydis, kuris yra beveik pusantro karto didesnis, nei visa Sutarties vertė, yra tikėtinas ir protingas. Teismas, spręsdamas, jog 48 151,85 Eur netesybų suma yra protinga ir teisinga, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų bylose Nr. 3K-7-378/2005, 3K-3-85/2007, 3K-3-234-248/2016, 3K-3-235-690/2016. Toks sutartinių netesybų taikymas iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, prieštarauja sąžiningai verslo praktikai, protingumo proporcingumo ir sąžiningumo principams. Teismo išvados dėl netesybų dydžio yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, teismas neatsižvelgė nei į Sutarties vertę, nei į pažeidimo aplinkybes. Apeliantė nevengė prievolės vykdymo, ją iš dalies įvykdė: pateikė Sutartyje nurodytas reikalavimus atitinkančias prekes, kuriomis ieškovė naudojosi; vykdė sutartinius garantinius įsipareigojimus, keitė sugedusias prekes naujomis; informavo ieškovę apie kilusius garantinių įsipareigojimų vykdymo suvaržymus.Teisingas ir protingas netesybų dydis atitiktų patiektų prekių kainos atlyginimą, atsižvelgiant į prekių nusidėvėjimą, kuris prekių gamintojo duomenimis dėl garantuojamo veikimo valandų skaičiaus bei deklaruotus ieškovės duomenis dėl veikimo valandų skaičiaus sudarė 310/500 val. (62 proc.) ir 211/500 val. (42,2 proc.). Todėl protinga sankcija, už netinkamą garantinių įsipareigojimų vykdymą, apeliantei negalint pakeisti nudėvėtų magnetronų naujais, atitiktų 16 922,04 Eur. Teismas netyrė ir nenagrinėjo, koks yra visuomeninės svarbos funkcijų vykdymo sutrikdymų mastas ir kokią dėl to tikėtiną žalą galėjo patirti ieškovė. Teismo išvados, jog be magnetronų neveikė ieškovės radarai, nepagrįstos bei prieštarauja tiek ieškovės pripažintoms, tiek liudytojo patvirtintoms aplinkybėms. Ieškovės pateikti pranešimai apie technikos gedimą patvirtina, jog radiolokacinė stotis, sugedus apeliantės magnetronams, dirbo su vienu, pirminiu kanalu. Liudytojas paaiškino, jog radiolokacinė stotis yra dubliuota, ji dirba dviem siųstuvais, o sugedus dirbo su vienu siųstuvu. Dėl sugedusių magnetronų buvo tik sumažėjęs orlaivių aptikimo patikimumas 8-10 proc. (nuo 80 proc. iki 72 proc). Todėl atsižvelgiant į atsiradusių ieškovės veiklos sutrikimų/nepatogumų laipsnį, priteistas 48 151,85 Eur netesybų dydis nėra protingas, proporcingas ir teisingas. Sutartyje nebuvo nustatytas prekių garantinis (nepertraukiamo veikimo) terminas, nes tiek Sutarties bendrosios dalies 11.3 punkte, tiek Sutarties specialiosios dalies 7 punkte yra nustatytas 12 mėnesių garantijos/tinkamumo naudoti terminas. Apeliantė pateikė paaiškinimus ir prekių gamintojo komercinius pasiūlymus, kurie patvirtina, jog magnetronams taikomi du terminai: nepertraukiamo veikimo (gamintojas taikė 500 val. garantiją) ir tinkamumo naudoti (sandėliavimo), kuriam taikoma 12 mėn. garantija. Rinkoje neegzistuoja magnetronų gamintojas, kuris suteiktų 12 mėn. veikimo garantiją. Pateiktoje Sutartį pakeitusioje ieškovės ir UAB ELSIS TS sutartyje numatyta, jog taikoma tokia garantija, kokią suteikia konkrečios prekės gamintojas. Sutartyje apibrėžtas tik tinkamumo naudoti (sandėliavimo) terminas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog patiektoms prekėms galiojo 12 mėnesių garantijos terminas, o ne toks, kokį suteikia gamintojas. Dėl to garantinių įsipareigojimų pažeidimo mastas nebuvo tokios apimties, kokią nustatė teismas. Teismas nepagrįstai priteisė ir delspinigius, ir baudą už tą patį pažeidimą. Tiek Sutarties 11.3 punkte nustatytus delspinigius, tiek Sutarties 11.5 punkte numatytą baudą ieškovė prašė priteisti dėl tų pačių apeliantės veiksmų, pasireiškusių netinkamu garantinių įsipareigojimų vykdymu. Šalims susitarus dėl abiejų rūšių netesybų (baudos ir delspinigių) taikymo už tą patį pažeidimą, taikomas netesybų įskaitymo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2009). Sutarties 11.5 punkte nurodytas pažeidimas nėra esminis, nes jis tokiu Sutartyje neįvardintas. Teismas, spręsdamas, jog bauda taikyta už esminį Sutarties pažeidimą, iš esmės tenkino naują ieškovės reikalavimą, neteisėtai išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų ir pažeisdamas CPK 430 straipsnio 4 dalies imperatyvų draudimą dokumentiniame procese keisti ieškinio dalyką ir pagrindą. Todėl atitinkama sprendimo dalis naikintina dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nenurodo, kuo skiriasi teismo vartojamo termino „minimalūs nuostoliai“ turinys ir apeliantės vartojamo termino „netesybų“ turinys. Apeliantė nenurodo, kokios jai neigiamos pasekmės kilo dėl to, jog teismas vartojo sąvoką „minimalūs nuostoliai“, o ne „netesybos“. Teismas „minimalius nuostolius“ laikė netesybomis ir taikė netesybų institutą. Apeliantė pripažįsta, kad sutrikdė ne bet kokias, o svarbias ieškovės vykdomas funkcijas. Išsamių motyvų, kodėl „vien tik svarbių visuomeninių funkcijų vykdymo sutrikdymas“ nėra pakankamas pagrindas priteisti visą reikalaujamą netesybų sumą, apeliantė nenurodo. Ieškovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad radarai dirbs 80 proc. efektyvumu. Bet koks magnetrono sugedimas reiškia, kad radarai neveikia tokiu efektyvumu, kokiu jie turėtų veikti. Orlaivių aptikimo sumažėjimas 8-10 proc. yra labai žymus ir keliantis riziką, kad nebus laiku aptiktas įsiveržimas į Lietuvos oro erdvę.Radiolokacinės stoties sistemos yra dubliuotos (du siųstuvai, du imtuvai), o šis dubliavimas vykdo dvejopą funkciją: padidina įrenginio efektyvumą bei, išėjus iš rikiuotės vienam siųstuvui, stotis veikia su vienu iki kol sugedęs siųstuvas yra nepakeičiamas. Apeliantė iš viso pateikė tris magnetronus ir nė vienas jų ne tik neišdirbo 12 mėnesių, bet ir neišdirbo apeliantės nurodyto nepagrįsto 500 val. termino. Dėl apeliantės kaltės nepateisinamai ilgą laiką radarai dirbo mažesniu nei darbinis efektyvumu. Ieškovė neturėjo pagrindo organizuoti naujo magnetronų pirkimo kol galiojo Sutartis. Apeliantė delsė pranešti, kad Sutarties nepajėgs įvykdyti, ji buvo nutraukta tik 2015 m. rugsėjo 21 d.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad prievolę iš dalies įvykdė, nes ji nepristatė tokių prekių, dėl kurių šalys sutarė Sutartimi, pristatytų prekių nepakeitė kitomis. Apeliantė nepagrįstai laiko, kad Sutarties specialiosios dalies 7 punktas yra neaiški sąlyga. 500 val. terminas yra apeliantės išgalvotas ir neįrodytas nei kaip Sutartyje numatytas terminas, nei kaip standartinė sąlyga, kuri neva turėjo būti įtraukta į Sutartį. 500 val. termino nėra bylos medžiagoje, nes apeliantė pateikė tik vieną dokumentą nevalstybine kalba ir atsisakė jį išversti į lietuvių kalbą. Liudytojas paaiškino, kad magnetronas gali dirbti ir 10 000 val., o minimaliai magnetronai išdirba 2 000 val. Be to, Sutartimi apeliantė įsipareigojo 12 mėn. užtikrinti magnetrono veikimą, o šiam sugedus pašalinti trūkumus arba jį pakeisti. Šio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė.Teismo priteista 48 151,85 Eur suma yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir nėra nei neproporcingai, nei neprotingai didelė, ji nėra dvigubas baudimas. Apeliantė įvykdė du Sutarties pažeidimus: vėlavo vykdyti garantinius įsipareigojimus ir padarė esminį Sutarties pažeidimą. Apeliantė sutinka, kad garantinį įsipareigojimą vykdė netinkamai. Dėl to pagal Sutarties 11.3 punktą jai buvo paskaičiuota 12 824,01 Eur netesybų. Dėl esminio Sutarties pažeidimo (garantinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas) Sutartis buvo teisėtai vienašališkai nutraukta ir apeliantei kilo pagrindas sumokėti ieškovei prekių su trūkumais įsigijimo vertės dydžio šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius (netesybas), kurie lygūs Sutartis kainai – 35 327,85 Eur (Sutarties 11.5 p.). Sutarties 11.3 punkto atveju ieškovės patirti nuostoliai – tai suvaržymas, laukiant kol apeliantė įvykdys garantinius įsipareigojimus ir negalint sudaryti naujos magnetronų pirkimo sutarties. Sutarties 11.5 punkto ieškovės patirti nuostoliai – tai esminis Sutarties pažeidimas, kai ieškovė sumokėjo už magnetronus, bet 12 mėn. veikiančių magnetronų negavo. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl apeliantės netinkamai vykdytos Sutarties. Neabejotina, kad suvaržymai, kurie mažina saugumą, darbo efektyvumą ir kelia riziką, yra itin sunkaus pobūdžio, todėl teismo priteista suma atitinka proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija neįžvelgia, jų nenurodo ir apeliantė.Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. šalys sudarė (viešojo pirkimo) Sutartį. Sutarties objektas - du magnetronai radiolokatoriui TA-10MTD, bendra sutarties kaina – 35 327,85 Eur, prekių kokybės garantijos/tinkamumo naudoti terminas ne trumpesnis kaip 12 mėnesių. Prekės pristatytos 2014 m. lapkričio 3 d. Pirmasis magnetronas, įstatytas į radaro siųstuvą 2015 m. sausio 12 d., sugedo po 9 parų (211 valandų darbo); antrasis, turėjęs jį pakeisti, neveikė iš viso; trečiasis, taip pat turėjęs pakeisti sugedusius, veikė 13 parų (300 valandų darbo) ir taip pat sugedo. Atsakovė, nepaisant jai suteikto laiko pašalinti prekių trūkumus (jas pakeisti), jų nepašalino ir nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. Sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl iš anksto sutartų (taip numatyta Sutartyje) minimalių nuostolių priteisimo – 0,2 proc. dydžio nuo prekių, kurių trūkumai garantinio laikotarpio metu nepašalinti, ar prekių, kurios yra nepakeistos, vertės už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 11.3 punktas) ir, nutraukus Sutartį dėl netinkamo garantinių įsipareigojimų vykdymo, prekių su trūkumais įsigijimo vertės dydžio (Sutarties 11.5 punktas). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Apeliantė su tokiu sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Byloje nėra ginčo dėl faktinių Sutarties sudarymo/vykdymo/nutraukimo aplinkybių, apeliantės netinkamo garantinių įsipareigojimų vykdymo ir jai tenkančios atsakomybės. Ginčas yra kilęs tik dėl atsakomybės apimties. Pagal Sutarties 11.3, 11.5 punktus šalys numatė „iš anksto sutartų minimalių nuostolių“ atlyginimą. Apeliantas įrodinėja, kad šiuo atveju tokiu būdu šalys susitarė dėl netesybų, atitinkamai - delspinigių ir baudos. Mano, kad teismas, netaikydamas tokiam susitarimui netesybų instituto, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus šiuo aspektu. Nors Sutartyje paminėtuose jos punktuose šalys nurodė mokėtinas sumas kaip „iš anksto sutartus minimalius nuostolius“, ieškovė aiškina tokią formuluotę taip pat kaip ir apeliantė, t.y. jog šalys susitarė dėl netesybų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys patvirtina būtent tokį (netesybų) susitarimą, teismui nėra jokio pagrindo aiškinti jį kitaip (CK 6.193 str. 1 d.). Negalima sutikti su apeliante, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas susitarimą (neva) aiškino kitaip - nors teismas skundžiamo sprendimo motyvuose iš tikrųjų nurodė būtent Sutarties teksto formuluotę „iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai“, tačiau iš sprendimo turinio ir cituotos teisminės praktikos, teisėjų kolegijos nuomone, pakankamai aiškiai matyti, jog ir pirmosios instancijos teismas vertino Sutartyje nurodytą formuluotę kaip netesybas, taip pat, be kita ko, pasisakė ir dėl mažinimo (ne)galimumo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (ar netaikė tų, kurias reikėjo taikyti). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad 0,2 proc. delspinigių dydis nagrinėjamu atveju nepriimtinas dėl to, jog yra akivaizdžiai per didelis ir turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc. Sutiktina su apeliante, kad neretai toks (0,2 proc.) netesybų dydis teisminėje praktikoje yra mažinamas, tačiau tai nėra taisyklė: pavyzdžiui, 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sutartyje 0,2 proc. delspinigių dydis per se nelaikytinas neprotingai dideliu. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir apeliantė nenurodė kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galima būtų spręsti šių netesybų dydžio mažinimo klausimą. Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo rezultate, apeliantė neįrodo, kad tokio pobūdžio Sutarties sąlyga jai negalėjo būti žinoma. Įvertintinas ir nagrinėjamo viešojo pirkimo pobūdis – jau pats pirkimo objektas, perkančiosios organizacijos statusas suponuoja pirkimų svarbą nacionalinio saugumo (o ne tik siaurai pačios perkančiosios organizacijos) interesams, todėl pirkime turėtų dalyvauti itin patikimi tiekėjai, galintys laiku ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad apie savo perspektyvas teikti tinkamą prekių garantinį aptarnavimą apeliantė turėjo pareigą domėtis dar prieš teikdama pasiūlymą viešajame pirkime, o pagal bylos faktines aplinkybes – trumpas laikotarpis nuo prekių pateikimo iki jų remonto/pakeitimo poreikio kilimo - teisėjų kolegijos nuomone, netgi neatmestina, jog ji jau anksčiau žinojo, kad gamintojas tokio modelio magnetronų nebegamina ar nebegamins. Kita vertus, sprendžiant dėl priteistinos pagal Sutarties 11.3 punktą delspinigių sumos, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigiant apeliantės kaltės, atsižvelgtina ir į tai, kad bent jau iš į bylą pateiktų duomenų nematyti, jog pati ieškovė būtų dėjusi aktyvesnes pastangas siekiant pareikalauti iš tiekėjo operatyvumo – reikalavimas pakeisti magnetronus apeliantei pateiktas praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams (2015 m. liepos 3 d.) po paskutinio magnetrono sugedimo. Be to, nors ir po to, kai ieškovė jau buvo informuota apie tai, kad pakeisti magnetronus apeliantė neturi galimybės, 2015 m. rugsėjo 7 d. susitikimo metu apeliantei dar buvo pratęstas terminas magnetronų restauracijai. Paminėtos aplinkybės „augino“ delspinigius ir galutiniame rezultate jų suma viršijo trečdalį visos pirkimo vertės. Dėl paminėtų aplinkybių bei turint galvoje, kad tiesioginių nuostolių dėl Sutarties 11.3 punkto pažeidimo ieškovė nepatyrė, teisėjų kolegijos manymu, tokia netesybų suma laikytina aiškiai per didelė, juo labiau, kai iš esmės už tos pačios prievolės (garantinio aptarnavimo) nevykdymą byloje taikomos netesybos ir pagal Sutarties 11.5 punktą. Sutarties 11.5 punktas numato, kad ji nutraukiama, jei garantiniai įsipareigojimai nėra tinkamai vykdomi (Sutarties 9.2.4 punktas) ir tokiu atveju tiekėjas turi sumokėti prekių su trūkumais įsigijimo vertės dydžio iš anksto sutartus minimalius nuostolius (kaip minėta - netesybas). Pažymėtina, kad pagal netesybų įstatyminį reglamentavimą net ir tuo atveju, kai netesybos mažinamos, jos negali tapti mažesnėmis už patirtus nuostolius (CK 6.258 str. 4 d., 6.73 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės nuostoliai yra mažesni nei prekių įsigijimo vertė. Tiektų prekių tinkamumas (ar pašalinant jų gedimus ar jas pakeičiant) turėjo būti užtikrintas minimaliai 12 mėnesių laikotarpiui (Sutarties specialios dalies 7 punktas). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, kad šis laikotarpis esąs tik prekės sandėliavimo garantijos laikotarpis ir apeliantės atsakomybė turėtų apsiriboti apskaičiuojant magnetronų veikimo laiko santykį su apeliantės teiktų megatronų gamintojo nustatyta 500 val. nepertraukiamo veikimo garantija - Sutartyje apeliantė prisiėmė, kaip minėta, ne trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpio prekių tinkamumo naudoti (o ne tinkamumo, apriboto konkrečiu veikimo valandų skaičiumi, ar sandėliavimo) garantiją. Aiškinant priešingai, tektų daryti pirkimo tikslui prieštaraujančią išvadą, kad apeliantė būtų laikoma tinkamai įvykdžiusi prievoles, pavyzdžiui, net ir tuo atveju, jei su 12 mėnesių (sandėliavimo) garantija pateiktų megatronus su jų bet kokia (net pačio trumpiausio) veikimo gamintojo garantija. Nagrinėjamu atvejus pirkimo rezultate įgytos (ir keistos) prekės veikė vienu atveju vos 9 paras, kitu atveju – 13 parų. Be to, ir nuo jų pateikimo laiko (2014 m. lapkričio 3 d.) praėjus faktiškai vos dviem mėnesiams jau paaiškėjo, jog abu nusipirkti magnetronai yra ne(be)veikiantys. Apeliantė ilgą laiką - daugiau nei pusę metų - vengė šalinti trūkumus ar informuoti apie neturėjimą faktinių galimybių nei suremontuoti magnetronus, nei juos pakeisti (nors, kaip minėta 16 punkte, savo garantinių įsipareigojimų vykdymo galimybes apeliantė turėjo išsiaiškinti dar prieš siūlydama prekes viešajame pirkime). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, dėl tokios tik „simbolinės“ prekės tinkamumo naudoti trukmės negalima daryti išvados, kad galėtų būti taikomas netesybų mažinimas prievolės įvykdymo iš dalies pagrindu, o veikiau darytina išvada, kad viešojo pirkimo tikslai realiai nepasiekti apskritai ir ieškovė patyrė pirkimo vertės nuostolius. Todėl teisėjų kolegijos neįtikina apeliantės argumentai, kad ji turėtų atlyginti netgi mažiau netesybų nei pirkimo vertė, nes tai reikštų, kad ji iš faktiškai neįvykdytos Sutarties dar ir gautų naudos. Pažymėtina, kad grąžinus ieškovei ir visą pirkimo vertę kaip netesybas, dėl pirmiau paminėtų motyvų būtų atlyginami tik jos iš esmės patirti nuostoliai sumokant nekokybiškų prekių kainą, o apeliantė, faktiškai nepatirdama sankcijų už prievolių pažeidimą, tik grąžintų tą sumą, kurią buvo gavusi iš ieškovės už prekes. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad kasacinis teismas pirmiau nurodytoje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 yra išaiškinęs, jog „...perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą“. Nagrinėjamu atveju dėl netinkamo apeliantės įsipareigojimų vykdymo ieškovė ilgą laiką buvo faktiškai palikta be veikiančių megatronų, negalėjo vykdyti savo funkcijų pilna apimtimi, taip pat negalėjo atlikti kito pirkimo dėl naujų prekių įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad to išdavoje buvo pažeisti ne tik ieškovės kaip perkančiosios organizacijos interesai tiesiogiai tiek materialine, tiek patikimumo prasme, bet ir realiai susilpnintas visuomenės saugumas. Apeliantė teigia, kad Sutarties 11.3 ir 11.5 punktuose numatytos netesybos faktiškai nustatė dvigubą atsakomybę už tos pačios prievolės – garantinių įsipareigojimų vykdymą - pažeidimą. Tačiau, nors abiem atvejais netesybos ir kildinamos iš garantinių įsipareigojimų vykdymo prievolės pažeidimo, jos, teisėjų kolegijos, nelaikytinos dvigubomis, nes šiuose punktuose numatytų netesybų paskirtis skirtinga – pirmuoju atveju jos taikytinos už terminų, per kuriuos prekių trūkumai turi būti pašalinami arba jos pakeičiamos, pažeidimą, antruoju atveju jos taikomos tuomet, kai šis pažeidimas (neteisėti veiksmai) tampa pagrindu visiškam Sutarties nutraukimui. Sutarties 11.3 punkte numatyta atsakomybė už terminų garantiniams įsipareigojimams įvykdyti pažeidimą ir jų pažeidimo atveju atsiranda pareiga mokėti delspinigius iki prekių trūkumų pašalinimo. Juos pašalinus, Sutartis yra vykdoma toliau išliekant pareigai sumokėti priskaičiuotus delspinigius. Pažymėtina, kad Sutarties specialiosios dalies 7 punkte numatytas 30 darbo dienų terminas, per kurį turi būti šalinami trūkumai, delspinigiai pradedami skaičiuoti tik suėjus šiam terminui. Taigi, kaip iš esmės nurodo ieškovė, apeliantė per šį terminą turi galimybę išsiaiškinti ir pasirinkti, ar ji trūkumus šalins (galbūt ir pažeidus terminą) ar jų apskritai dėl kokių nors priežasčių nešalins ir atitinkamai kokia atsakomybė gali kilti – ar delspinigiai už pažeistą terminą ar netesybos dėl Sutarties nutraukimo. Priešingu atveju ji pati prisiima riziką, kad netesybos galės būti skaičiuojamos pagal abu Sutarties punktus. Kita vertus, teisėjų kolegija įvertina tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog „pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda, mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl to vertinant, ar netesybos nėra per didelės tais atvejais, kai už tos pačios prievolės nevykdymą nustatytos netesybos tiek delspinigių, tiek baudos forma, turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2009).Sutarties nutraukimo teisėtumas nėra kvestionuojamas, todėl apeliacinio skundo argumentai, ar jos pažeidimas pagrįstai nurodytas esminiu, neturi reikšmės ginčo išsprendimui.Apibendrinant, teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų motyvų sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė apeliantės atsakomybės apimtį pagal Sutarties 11.5 punktą, tačiau, įvertinus bendrą netesybų sumą šios nutarties 17 punkte nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pagrindas sumažinti netesybas CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tai, kad ieškovė yra specialaus statuso subjektas (ką itin akcentavo teismas), savaime nelemia netesybų mažinimo negalimumo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiką apeliantė nei šalino trūkumus, nei informavo apie pašalinimo negalimumą, taip pat dėl nutarties 20 punkte nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo jas sumažinti iki faktinių ieškovės nuostolių dydžio. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas pakeistinas bendrą netesybų sumą mažinant iki 42 000 Eur sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).. Pakeitus sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 2 d., 93 str. 5 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškinys tenkinamas 87 proc. Todėl pirmosios instancijos teisme priteistas žyminis mokestis iš apeliantės mažintinas iki 408 Eur, be to, apeliantei iš ieškovės priteistina proporcingai nuo atmestų reikalavimų dalies išlaidos už advokato pagalbą – 94,38 Eur (13 proc. nuo 726 Eur). Apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 685 Eur žyminį mokestį ir turėjo 871 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Skundas tenkinamas 20 proc. Todėl apeliantei iš ieškovės priteistina atitinkamai 137 Eur žyminio mokesčio ir 174,20 Eur už advokato pagalbą,

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. galutinį sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. preliminarus sprendimas, pakeisti taip:

„Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linkosas“ 42 000 Eur netesybų ieškovei Lietuvos kariuomenei ir 408 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linkosas“ 94,38 Eur už advokato pagalbą“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linkosas“ iš ieškovės Lietuvos kariuomenės 137 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 174,20 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Artūras DriukasRomualda JanovičienėAlvydas Poškus