Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-20445-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2-20445-541/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14730-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
UAB „Julianus Inkaso“
Atsakovas
P. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20445-541/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14730-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.; (S) 2.6.8.10.; 2.6.1.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, sutarties mokesčio ir administravimo mokesčio pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. Z. 500,00 Eur negrąžintą kreditą, 103,95 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo atsakovui dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. gegužės 8 d.), 14,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki visiško Kredito gražinimo dienos, 7,50 Eur administravimo mokesčio, 40,00 Eur sutarties mokesčio, 45,00 Eur delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys buvo priimtas 2019 m. gegužės 13 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. UAB „SB lizingas“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 500,00 Eur bendras kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2018 m. lapkričio 29 d. (e. b. l. 27-32). Atsakovas įsipareigojo per 12 mėn. laikotarpį grąžinti kreditą mokant mėnesines įmokas bei kitas pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinas sumas, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo visų mėnesinių įmokų. Ieškovės teigimu, atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2018 m. balandžio 6 d. buvo nutraukta (sutarties bendrųjų sąlygų 12.1., 12.2.3. ir 14.2. punktai).

Nustatyta, kad 2017 m. liepos 17 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „SB lizingas“ perleido ieškovei UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą (e. b. l. 11, 13-18). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu (e. b. l. 10). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), bei į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 103,95 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo atsakovui dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. gegužės 8 d.), 14,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki visiško Kredito gražinimo dienos (visiško pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito grąžinimo).

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Atsakovas prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį turėjo galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis. Atsakovas būdamas atidus, rūpestingas privalėjo prieš sudarymas sutartį įvertinti savo finansines galimybės, sutartį ir kitus rinkoje esančius pasiūlymus. Pasirašydamas vartojimo kredito sutartį atsakovas susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu palūkanų dydžiu.

Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, laikytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovo priteistina 103,95 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo atsakovui dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. gegužės 8 d.), 14,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki visiško Kredito gražinimo dienos (visiško pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito grąžinimo).

Ieškovė taip pat, prašo priteisti iš atsakovo 7,50 Eur administravimo mokesčio. Sutarties bendrosiose sąlygose 1.14. punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis – už sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą nustatytas mokestis, kurio dydis nurodytas sutarties specialiojoje dalyje. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra mokėtina administravimo mokesčio suma – 0,3 proc (iš viso 18,00 Eur). Iš šių duomenų matyti, kad šalys buvo sutartyje sulygusios dėl konkretaus mokėtino administravimo mokesčio dydžio, todėl atsakovui ši prievolė buvo žinoma ir suprantama. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 7,50 Eur administravimo mokesčio.

Be to ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 40,00 Eur sutarties mokesčio. Sutarties bendrosiose sąlygose 1.13. punkte numatyta, kad sutarties mokestis – kredito gavėjo kredito davėjui mokamas mokestis už kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą, kurio dydis nurodytas sutarties specialiojoje dalyje. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra mokėtina sutarties mokesčio suma – 40,00 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad šalys buvo sutartyje sulygusios dėl konkretaus mokėtino sutarties mokesčio dydžio, todėl atsakovui ši prievolė buvo žinoma ir suprantama. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 40,00 Eur sutarties mokesčio.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalys pagal bendrosios sutarties sąlygų 13.1. punktą susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos, o sutarties nutraukimas neatleidžia kredito gavėjo nuo mokėtinų sumų grąžinimo ir nuostolių bei netesybų, numatytų sutartyje, atlyginimo. Remiantis bendrosios sutarties sąlygų 14.7. punktu, sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių ir kitų sutartyje numatytų mokėtinų sumų skaičiavimo ir nepanaikina atsakovo prievolės grąžinti kreditą, mokėti mokėtinas sumas bei vykdyti kitas sutarties sąlygas, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę ir prigimti lieka galioti ir nutraukus sutartį. Ieškovės skaičiavimu, atsakovas turi mokėti 45,00 Eur delspinigių (500,00 x 0,05 : 100 x 180 d.), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo 2018 m. balandžio 6 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovas tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ieškovės paskaičiuotų 45,00 Eur delspinigių.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (696,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 16,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur sumokėto mokesčio už gyventojų registro tarnybos išrašą ir 150,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 166,84 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 500,00 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 103,95 Eur (vienas šimtas trys eurai 95 ct) sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo atsakovui dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. gegužės 8 d.), 14,00 (keturiolika) proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki visiško Kredito gražinimo dienos, 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) administravimo mokesčio, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) sutarties mokesčio, 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) delspinigius bei 166,84 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė