Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovui M. N., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovams advokatams I. A. ir L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui M. N., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Stora Enso Lietuva“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo pripažinti 2011-02-07 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. K. ir atsakovo M. N. dėl 179 834,92 Eur (620 934 Lt) paskolos suteikimo ieškovui V. K., negaliojančia; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo V. K. naudai 40 320 Eur (keturiasdešimt tūkstančių tris šimtus dvidešimt eurų); priteisti iš atsakovo M. N. ieškovui V. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas Ieškovas nurodo, kad 2007-06-07 jo – V. K. atžvilgiu Vilniaus m. VPK KP ENTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70222-07 LR BK 182 str. 2 d. pagrindu pagal UAB „Stora Enso Miškas“ (dabartinis įmonės pavadinimas - UAB „Stora Enso Lietuva“) pareiškimą dėl patirtos 371 084,34 Eur (1 281 280 Lt) žalos.2011-02-14 tarp ieškovo V. K., tuometinės ieškovo sutuoktinės R. J. ir UAB „Stora Enso Lietuva“ buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70222-07 (toliau - Susitarimas). Šiuo Susitarimu ieškovas V. K. įsipareigojo atlyginti Susitarime nurodytų pirkimo - pardavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „LADG“ ir UAB „Stora Enso Lietuva“, patirtą žalą, viso 175 799,35 Eur (607 000 Lt). UAB „Stora Enso Lietuva“ šio Susitarimo pagrindu atsisakė visų reikalavimų R. J. atžvilgiu ir pripažino, kad jos veiksmuose nebuvo padaryta jokia žala UAB „Stora Enso Lietuva“.Šiuo ieškovas V. K. pabrėžia, jog jis su atsakovu M. N., kaip tuometiniu UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovu, dar iki Susitarimo sudarymo susitarė, jog ieškovas prisipažins kaltu ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70222-07 ir įsipareigos atlyginti UAB „Stora Enso Lietuva“ padarytą turtinę žalą. Atsakovas M. N., kaip tuometinis UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovas, dar iki Susitarimo sudarymo su ieškovu susitarė sudaryti tariamą sandorį - 2011-02-07 Paskolos sutartį. Šia sutartimi ieškovas (Paskolos sutartyje - Paskolos gavėjas) ir atsakovas (Paskolos sutartyje - Paskolos davėjas) tik dėl akių susitarė, jog atsakovas perduoda ieškovo nuosavybėn 179 834,92 Eur (620 934 Lt) sumą, o ieškovas įsipareigoja grąžinti atsakovui paskolos sumą Paskolos sutartyje numatytais terminais ir tvarka (Paskolos sutarties 2.1 p.). Pažymėtina, jog Paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta tik siekiant užtikrinti kreditoriaus UAB „Stora Enso Lietuva“ reikalavimus iki Susitarimo ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70222-07 patvirtinimo.Atsižvelgiant į tai, jog Susitarimas procesiniu dokumentu buvo patvirtintas, ieškovui V. K. tapo aišku, jog tik dėl akių sudaryta Paskolos sutartis yra negaliojanti ir nesukurianti jokių kreditorinių reikalavimų ieškovo atžvilgiu.Vykdydamas Susitarimą ir siekdamas patenkinti UAB „Stora Enso Lietuva“ kreditorinius reikalavimus, ieškovas V. K. nuo 2011 m. balandžio mėn. sąžiningai vykdė mokėjimus ir iki 2016-03-21 žalos padengimui viso sumokėjo 159 742,51 Eur sumą, iš kurios į UAB „Stora Enso Lietuva“ sąskaitą sumokėjo 119 422,51 Eur sumą, o taip pat UAB „Stora Enso Lietuva“ kreditoriniams reikalavimams pagal Susitarimą patenkinti sumokėjo 40 320 Eur sumą atsakovui M. N., kaip tuometiniam UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovui, kuris ginčo šalių susitarimu šiuos pinigus turėjo sumokėti UAB „Stora Enso Lietuva“. Ieškovas V. K. buvo įsitikinęs, jog atsakovas M. N. sumokėjo ieškovo jam sumokėtą 40 320 Eur sumą į UAB „Stora Enso Lietuva“ sąskaitą, tokiu būdu minėtą sumą įskaitant į žalos (nuostolių) dengimą pagal Susitarimą.Radviliškio rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-l38-952/2016 dėl V. K. ir R. J. santuokos nutraukimo, atsakovas M. N. į civilinę bylą Nr. e2-13 8-952/2016 buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. 2016-01-11 atsakovas M. N. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-138- 952/2016, kuriame nurodė, jog tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta Paskolos sutartis 179 834,92 Eur (620 934 Lt) sumai, pagal kurią likusi mokėtina skolos suma yra 139 514,92 Eur (179 834,92 Eur - 40 320 Eur = 139 514,92 Eur). 2016-01-11 atsiliepimu civilinėje byloje Nr. e2-138- 952/2016 atsakovas M. N. prašė ieškovo V. K. kreditorinį įsipareigojimą pagal Paskolos sutartį pripažinti asmenine V. K. prievole. Be to, į Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-138-952/2016 trečiuoju asmeniu buvo įtraukta ir UAB „Stora Enso Lietuva“. 2016-03-21 atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-138-952/2016 UAB „Stora Enso Lietuva“ nurodė, jog ieškovas V. K. nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2016- 03-21 iš 175 799,35 Eur (607 000 Lt) sumos grąžino UAB „Stora Enso Lietuva“ 119 422,51 Eur sumą, o negrąžinta skolos dalis 2016-03-21 dienai sudarė 56 377,49 Eur. UAB „Stora Enso Lietuva“ 2016-03-21 atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-138-952/2016 taip pat pažymėjo, jog 56 377,49 Eur skolą ieškovas V. K. ir R. J. privalo atlyginti kreditoriui UAB „Stora Enso Lietuva“ solidariai. 2016-04-26 UAB „Stora Enso Lietuva“ pateikė priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-138-952/2016, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo V. K. ir R. J. UAB „Stora Enso Lietuva“ solidariai 56 377,49 Eur, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-138-952/2016 UAB „Stora Enso Lietuva“ priešieškinį priimti atsisakė. 2016-05-25 UAB „Stora Enso Lietuva“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo V. K. ir R. J. UAB „Stora Enso Lietuva“ solidariai 56 377,49 Eur. 2016-07-26 prašymu civilinėje byloje Nr. e2-726-856/2016 UAB „Stora Enso Lietuva“ atsisakė ieškinio R. J. atžvilgiu, o Šiaulių apygardos teismas 2016-07-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-726-856/2016 UAB „Stora Enso Lietuva“ 2016-07-26 prašymą patenkino. 2016-08-25 Šiaulių apygardos teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-726-856/2016 UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo V. K. UAB „Stora Enso Lietuva“ naudai 56 377,49 Eur žalos atlyginimo.Tik susipažinus su atsakovo M. N. 2016-01-11 atsiliepimu ir UAB „Stora Enso Lietuva“ 2016-03-21 atsiliepimu civilinėje byloje Nr. e2-138-952/2016 ieškovas V. K. suprato, jog UAB „Stora Enso Lietuva“ reiškia kreditorinį reikalavimą 56 377,49 Eur sumai, kai tuo tarpu didžiąją šios sumos dalį, t.y. 40 320 Eur, ieškovas, vykdydamas Susitarimą, jau buvo sumokėjęs atsakovui M. N., kaip tuometiniam UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovui. Ieškovui tapo aišku, jog jo atsakovui M. N. sumokėta 40 320 Eur suma net nebuvo sumokėta į UAB „Stora Enso Lietuva“ sąskaitą ir nebuvo įskaityta į žalos (nuostolių) dengimą pagal Susitarimą, o atsakovui galimai turint nesąžiningų tikslų ieškovo atžvilgiu atsakovo buvo užskaityta kaip įmoka pagal tariamą Paskolos sutartį.Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Ieškovas teismui pateikia melagingas 2011-02-07 paskolos sutarties sudarymo aplinkybes. Iš tikrųjų tarp V. K. ir tuometinio UAB „Stora Enso Miškas" generalinio direktoriaus A. M. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Žala buvo padaryta pervedant lėšas tretiesiems asmenims, kurie buvo susiję su V. K., pagal sandorius už statų mišką, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, stataus miško pardavėjai neturėjo, o lėšos buvo perduotos V. K. ar su juo susijusiems asmenims. V. K. ir A. M. susitarė, kad UAB „Stora Enso Miškas" padarytos žalos suma, pervedant lėšas fiktyviems pardavėjams sudarė 620.934 Lt. V. K. iš karto šios žalos atlyginti negalėjo, todėl buvo sutarta, kad šią žalą atlygins mokėdamas dalimis. O tam, kad UAB „Stora Enso Miškas" turėtų galimybę teisiškai reikalauti žalos atlyginimo, buvo sudaryta ginčo 2011-02-07 paskolos sutartis su tuometiniu UAB „Stora Enso Miškas" atstovu M. N., kuris gavęs lėšas iš V. K., pastarąsias pervesdavo UAB „Stora Enso Miškas" už asmenis, per kuriuos V. K. pasisavino UAB „Stora Enso Miškas" lėšas. Toks susitarimas buvo motyvuojamas tuo, kad buhalteriškai skola yra trečiųjų asmenų vardu ir V. K. nenorėjo mokėti už pastaruosius asmenis, o UAB „Stora Enso Miškas" parankiau buvo lėšas gauti kitokiu būdu. Atsakovas M. N. jokios realios naudos iš 2011-02-07 paskolos sutarties negavo, o gautas lėšas pervesdavo UAB „Stora Enso Miškas" buhalterijos tvarkytojai įmonei Stora Enso Oyj. Šias aplinkybes patvirtina pridedami M. N. banko sąskaitos išrašai. Tai, kad lėšos gautos, galėtų patvirtinti UAB „Stora Enso Lietuva", įmonės „Stora Enso Miškas" teisių perėmėja.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Stora Enso miškas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2007-06-07 Vilniaus m. VPK KP ENTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70222-07 pagal UAB „Stora Enso Miškas“ pareiškimą dėl 1 281 280 Lt žalos padarymo. Ieškovui buvo pareikštas įtarimas pagal BK 182 str.2d. 2011-02-14 Susitarimu, pateiktu baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70222-07 „Dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo“, sudarytu tarp nukentėjusio asmens UAB „Stora Enso Lietuva“, R. J. bei V. K. pastarasis įsipareigojo atlyginti padarytą žalą iš viso 175 799,36 Eur (607 000 Lt) per du metus, pradedant ją mokėti nuo 2011 m. balandžio mėnesio.Susitarimo pagrindu išvengęs baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą Ieškovas Susitarime nustatytais terminais neatlygino UAB „Stora Enso Miškas“ padarytos žalos. Nors iš pradžių vykdė mokėjimus, tačiau vėliau nustojo mokėti ir liko skolingas 56 377,49 Eur, kurie pagal UAB „Stora Enso Miškas“ teisių perėmėjos UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį buvo priteisti iš ieškovo Šiaulių apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-726-856/2016. Nurodyta skola neišieškota, nes ieškovas turtą slepia, atsiskaityti su kreditoriumi vengia. Ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl 1 281 280 Lt (371 084,34 Eur) žalos. 2011-02-14 Susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl žalos atlyginimo apėmė tik dalį padarytos žalos - 607 000 Lt ( 175 799,35 Eur). Kita dalis žalos paties ieškovo pageidavimu buvo traktuojama kaip jo paskola atsakovui. Toks buvo susitarimas su ieškovu ir generaliniu direktoriumi A. M., kuris turi būti apklaustas teismo posėdyje. Ieškovas nieko neverčiamas, laisva valia ir savo noru 2011-02-07 sudarė su atsakovu paskolos sutartį kurios pagrindu įsipareigojo atsakovui sumokėti likusią pasisavintų (pasiskolintų) pinigų dalį, iš viso 620 934 Lt arba 179 834,92 Eur, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti trečiajam asmeniui. Nevykdydamas prievolės ieškovas nesumokėjo visos skolos atsakovui ir liko skolingas 139 514,92 Eur. Siekdamas išvengti prievolės ieškovas klaidina teismą išgalvotomis aplinkybėmis. Trečiojo asmens manymu, ieškovo nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kritiškai, nes ieškovas būdamas verslininku, pakankamai jauno amžiaus ir patyręs finansiniuose reikaluose, tik po penkerių metų laikotarpio, t.y. tik tada, kai gavo atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimus civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo su R. J. neva suprato, kad 40 320 Eur skolą padengė ne pagal 2011-02-07 su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, o pagal susitarimą su trečiuoju asmeniu.Ieškovas iškreipia 2011-02-07 paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, jas neteisingai interpretuoja. Ieškovas buvo UAB „Stora Enso miškas“ darbuotojas. Vykdydamas pirkimus jis neteisėtu būdu į savo įmonę pervesdavo UAB „Stora Enso Miškas“ pinigines lėšas, už kurias privalėjo iš fizinių asmenų nupirkti statų mišką, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pinigines lėšas jis pasisavindavo, sudarydamas fiktyvias pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas fiktyvias pardavimo sutartis sudarė su L. S. (buvusi pavardė Grigaitė) ir A. K., kurios buvo nurodytos pardavėjomis, tačiau kurios miško neturėjo ir apie ieškovo fiktyvius sandorius nieko nežinojo, tačiau kurios tapo skolingos įmonei. Kadangi realiai pinigines lėšas pagal fiktyvius sandorius pasisavindavo ieškovas, tikslu netraukti atsakomybėn trečiųjų asmenų UAB „Stora Enso Miškas“ vadovas A. M. susitarė su ieškovu, kad pastarasis sumokės pasisavintas pinigines lėšas 620 934 Lt (179 834,92 Eur), sudarydamas paskolos sutartį su atsakovu M. N. ir tokiu būdu atsiskaitys už trečiuosius asmenis, kurie realiai pinigų negavo.2011-02-07 paskolos sutartis su tuometiniu UAB „Stora Enso Miškas“ atstovu M. N. buvo sudaryta tuo tikslu, kad UAB „Stora Enso Miškas“ turėtų galimybę teisiškai reikalauti piniginių lėšų grąžinimo iš ieškovo. M. N. gautas iš V. K. lėšas pervesdavo UAB „Stora Enso Miškas“ buhalterijos tvarkytojai, įmonei Stora Enso Oyj už asmenis, per kuriuos atsakovas V. K. pasisavino UAB „Stora Enso Miškas“ lėšas. Toks susitarimas buvo motyvuojamas tuo, kad reali skola, pagal buhalterinius dokumentus, yra trečiųjų asmenų vardu, todėl V. K. nenorėjo mokėti už pastaruosius asmenis.Apklausti liudytojais A. M., R. N., S. B. iš esmės patvirtino atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Stora Enso miškas“ pareikštą poziciją atsiliepimuose ir paruošiamuosiuose dokumentuose.

Ieškinys netenkintinas.

2003 m. balandžio 2 d. UAB „STORA ENSO MIŠKAS“, kurio teisių perėmėjas yra UAB „STORA ENSO LIETUVA“ (toliau - Trečiasis asmuo) ir Ieškovas sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu Trečiasis asmuo priimtas miško ruošos darbų vadybininko pareigoms. Atsižvelgiant į Trečiojo asmens vykdomą veiklą, pagrindinė Ieškovo darbo funkcija buvo klientų, parduodančių statų mišką paieška, ir pirkimo-pardavimo sutarčių rengimas bei įforminimas (trečiojo asmens tripliko priedas Nr. 3).UAB „LADG" ir Trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 21 d. iki 2006 m. kovo 20 d. sudarė 15 pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu Trečiasis asmuo įsigijo žemės sklypus, kurių bendra suma siekė 371 084,33 EUR. Pirkimo-pardavimo sutarčių su UAB „LADG" sudarymą inicijavo Ieškovas, neatskleisdamas Trečiajam asmeniui fakto, kad UAB „LADG" vadovauja pastarojo žmona ir jis pats neoficialiai dalyvauja šios įmonės veikloje.2007-06-07 Vilniaus m. VPK KP ENTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70222-07 pagal UAB „Stora Enso Miškas“ pareiškimą dėl 1 281 280 Lt žalos padarymo. 2011 m. vasario 7 d. Ieškovas ir atsakovas M. N. (toliau - Atsakovas) sudarė Paskolos sutartį (toliau – ginčo Paskolos sutartis). Šios sutarties 2 p. šalys sulygo, kad Ieškovas gražins atsakovui 179 834,92 EUR.Ieškovas ir UAB „LADG" vadovė (Ieškovo žmona) ir Trečiasis asmuo siekdami taikiai išspręsti iškilusį ginčą dėl Ieškovo neteisėtų veiksmų 2011 m. vasario 14 d. sudarė susitarimą „Dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo" (toliau - Taikos sutartis). Taikos sutartyje šalys sulygo, kad Ieškovas atlygins Trečiajam asmeniui 175 799,35 EUR.Ieškovas, tą pačią 2011 m. vasario 14 d., siekdamas užtikrinti abiejų sutarčių įvykdymą, išdavė kiekvienos iš jų sumas atitinkančius vekselius: 24 paprastuosius neprotestuotinus vekselius 179 834,92 EUR sumai (atitinka Paskolos sutarties sumą) ir 24 paprastuosius neprotestuotinus vekselius 175 799,35 EUR sumai (atitinka Taikos sutarties sumą).Ieškovas Susitarime nustatytais terminais neatlygino UAB „Stora Enso Miškas“ padarytos žalos. Nors iš pradžių vykdė mokėjimus, tačiau vėliau nustojo mokėti ir liko skolingas 56 377,49 Eur, kurie pagal UAB „Stora Enso Miškas“ teisių perėmėjos UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį buvo priteisti iš ieškovo Šiaulių apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-726-856/2016.

Dėl ieškovo argumentų ginčijamos sutarties atžvilgiu

Ieškovo manymu ginčo Paskolos sutartis yra fiktyvi ir sudaryta tik dėl akių. Tikroji ir vienintelė sudaryta sutartis ieškovo manymu yra tik Taikos sutartis baudžiamojoje byloje. Ieškovas nurodo, kad 2011-02-07 paskolos sutartimi jis ir atsakovas tik dėl akių susitarė, jog atsakovas perduoda jo nuosavybėn 179 834,92 EUR (620 934 Lt) sumą, o jis įsipareigoja grąžinti atsakovui paskolos sumą Paskolos sutartyje numatytais terminais ir tvarka (2011-02-07 paskolos sutarties 2.1 p.). Ieškovo teigimu prieš sudarydamos tariamą 2011-02-07 paskolos sutartį, ginčo šalys susitarė, jog šia sutartimi nebus siekiama paskolos sutarties prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, t. y. atsakovas nesiekė perduoti ieškovo nuosavybėn 179 834,92 EUR (620 934 Lt) sumą, o ieškovas neplanavo tokios sumos gauti ir ją vėliau grąžinti atsakovui. Jokie pinigai pagal tariamą 2011-02-07 paskolos sutartį ieškovo nuosavybėn realiai perduoti nebuvo. Vienintelis ir tikras ginčo šalių tikslas sudarant tariamą 2011-02-07 paskolos sutartį likus vos keletui dienų iki ieškinyje minimo, tarp Ieškovo, tuometinės jo sutuoktinės R. J. ir UAB „Stora Enso Lietuva" sudaryto 2011-02-14 susitarimo dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70222-07, kuriuo ieškovas įsipareigojo atlyginti UAB „Stora Enso Lietuva" padarytą žalą, viso 175 799,35 Eur (607 000 Lt) sumai, patvirtinimo buvo užtikrinti kreditoriaus UAB „Stora Enso Lietuva" reikalavimus, jeigu ieškovo ir UAB „Stora Enso Lietuva" sudarytas 2011-02-14 susitarimas dėl kokių nors priežasčių procesiniu dokumentu nebūtų patvirtintas ir/arba ieškovas nuspręstų neprisipažinti kaltu dėl žalos UAB „Stora Enso Lietuva" padarymo. Be to, ginčo šalys apskritai neketino vykdyti ir nevykdė 2011-02-07 paskolos sutarties.Teismas nesutinka su ieškovo argumentais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad šalys iš tiesų siekė sukurti teisinius santykius pagal abi sutartis. Šiuo atveju reikia vadovautis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei jų pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika, numatančia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004).Visų pirma, iš minėtų įrodymų ir paaiškinimų darytina išvada, kad Ieškovas Trečiajam asmeniui padarė 550 919,25 EUR žalos, dėl kurių atlyginimo derėjosi ir pasirašė Paskolos ir Taikos sutartis dėl 355 633 EUR sumokėjimo. Abi sutartys Ieškovo sudarytos ir vykdymu patvirtintos.Nors Ieškovas teigia, kad vienintelis ir tikras ginčo šalių tikslas sudarant 2011 m. vasario 7 d. paskolos sutartį buvo užtikrinti kreditoriaus UAB „Stora Enso Lietuva" reikalavimus, jeigu ieškovo ir UAB „Stora Enso Lietuva" sudarytas 2011-02-14 susitarimas dėl kokių nors priežasčių procesiniu dokumentu nebūtų patvirtintas ir/arba ieškovas nuspręstų neprisipažinti kaltu dėl žalos UAB „Stora Enso Lietuva" padarymo. Tačiau šį teiginį visiškai paneigia tas faktas, kad Ieškovas 2011 m. vasario 14 d. siekdamas užtikrinti ne tik vienos, bet abiejų sutarčių įvykdymą išdavė kiekvienos iš jų sumas atitinkančius vekselius: 24 paprastuosius neprotestuotinus vekselius 179 834,92 EUR sumai (atitinka Paskolos sutarties sumą) ir 24 paprastuosius neprotestuotinus vekselius 175 799,35 EUR sumai (atitinka Taikos sutarties sumą).Ieškovo manymu ginčo sandoris buvo fiktyvus. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas. Tačiau Ieškovas pats sau prieštarauja teigdamas, kad Paskolos sutarties tikslas patvirtinimo buvo užtikrinti kreditoriaus UAB „Stora Enso Lietuva" reikalavimus, jeigu ieškovo ir UAB „Stora Enso Lietuva" sudarytas 2011-02-14 susitarimas dėl kokių nors priežasčių procesiniu dokumentu nebūtų patvirtintas ir/arba ieškovas nuspręstų neprisipažinti kaltu dėl žalos UAB „Stora Enso Lietuva" padarymo. Iš to sektų, kad Paskolos sutartis, pasak Ieškovo, vis tik turėtų atlikti užtikrinimo funkciją, o tai jau yra aiškus ketinimas sukurti teisinius santykius sandorio sudarymo momentu.Kaip jau minėta, tik dėl akių sudaromas fiktyvus sandoris nėra apskritai vykdomas. Tačiau Ieškovas vykdė ne tik Taikos sutartį, bet ir Paskolos sutartį, mokėdamas sumas Atsakovui pagal išduotus vekselius, kurie atitinka Paskolos sutarties mokėjimo dydžius ir datas. Tai reiškia, kad ginčo paskolos sutartis negali būti laikoma fiktyvia.Ieškovo teiginys, kad Paskolos sutarties tikslas buvo užtikrinti kreditoriaus UAB „Stora Enso Lietuva" reikalavimus, jeigu ieškovo ir UAB „Stora Enso Lietuva" sudarytas 2011-02-14 susitarimas dėl kokių nors priežasčių procesiniu dokumentu nebūtų patvirtintas ir/arba ieškovas nuspręstų neprisipažinti kaltu dėl žalos UAB „Stora Enso Lietuva" padarymo, yra nelogiškas, nes ginčo sutartyje aiškiai yra apibrėžtas paskolos grąžinimo terminas. Sutarties šalys nenurodė papildomų sąlygų, jog ginčo sutartis nustoja galios pasirašius 2011-02-14 Taikos sutartį. Be to, faktą, jog Paskolos sutartis buvo pakeista Taikos sutartimi paneigia ir aplinkybė, jog ginčo Paskolos sutartyje ir Taikos sutartyje nesutampa sumos ir laikotarpiai. Paskolos sutarties sumą yra 179 834,92 EUR sumai, Taikos sutarties suma yra 175 799,35 EUR. Jei šios sutartys dubliuotų viena kitą, jų sumos sutaptų, ko šiuo atvjeu nėra.Kad ieškovas pripažino prievoles pagal abejas sutartis patvirtina buvę bylinėjimosi procesai. Pagal LITEKO duomenis Šiaulių apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-726-856/2016 priteisė Trečiajam asmeniui 56377,49 EUR. Šiaulių miesto apygardos teismo priteistos sumos Ieškovas neginčijo, nors vėliau kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą nurodė, kad Atsakovui, pagal Paskolos sutartį sumokėta suma privalo būti įskaitytą į 56 377,49 EUR sumą. Be to, kai 2016 m. lapkričio 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-138-952/2016 nutraukė Ieškovo ir R. J. (Krutoguzenkovienės) santuoką, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje buvę sutuoktiniai sulygo, kad 56 377,47 EUR skola Trečiajam asmeniui bei 139 514,92 EUR skola Atsakovui atitenka Ieškovo asmeninėn atsakomybėn. Taigi ir šiuo atveju 56 377,49 EUR sumos Ieškovas neginčijo, nors šioje byloje teigia, kad į ją turėjo būti įskaityta Paskolos sutartį sumokėtą 40 320 EUR sumą.Teismas remdamasis išdėstytu laiko ieškovo argumentus dėl ginčo sandorio panaikinimo pagal CK 1.86 str. 1ir 2 d. , kaip nepagrįstus ir atmeta ieškinį.

Dėl novacijos

UAB „Stora Enso Miškas“ teigimu dėl ginčo sutarties yra įvykusi novacija. Nors ginčo sutartis, buvo sudaryta 2011 m. vasario 7 d. tarp Ieškovo ir atsakovo M. N., Atsakovas ir trečiasis asmuo laikosi vienodos pozicijos, jog minėta sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens UAB „Stora Enso Miškas“ interesais ir atsakovas netiesioginio atstovavimo būdu atstovavo UAB „Stora Enso Miškas“ interesus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – pavedimų matyti, jog atsakovas, gavęs iš ieškovo pinigus, juos pervesdavo į UAB „Stora Enso Miškas“ kasą (žr.: atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimo ir tripliko priedai).Atsakovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje, o taip pat ir liudytojai A. M. ir R. N., iš esmės patvirtino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens UAB „Stora Enso Miškas“ interesais, kaip Trečiojo asmens patirtos žalos dalis, kurią jis patyrė Ieškovui veikiant per Statytinius - fizinius asmenis, o kita sutartis sudaryta 2011 m. vasario 14 d. tiesiogiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Stora Enso Miškas“ buvo sudaryta dėl kitos žalos dalies, kurią padarė UAB „LADG".Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų: Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. vasario 25 d. pareiškimo, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. baudžiamojo įsakymo (žr.: UAB „Stora Enso Miškas“ tripliko ir paaiškinimų priedai), Atsakovo ir trečiojo asmens atstovų, o taip pat ir liudytojų A. M., R. N. paaiškinimų, šalių santykiai yra kvalifikuotini, kaip pagal įstatymą atsiradusios žalos atlyginimo prievolės pakeitimas dviem susitarimais, kuriais buvo siekiama taikiai išspręsti šalių ginčą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog pirminė ieškovą ir trečiąjį asmenį siejanti prievolė kilo iš žalos atlyginimo teisinių santykių, darytina išvada, kad, šalims susitarus dėl paskolos, įvyko novacija, t. y. viena prievolė pakeista kita prievole (CK 6.141 straipsnis).Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacija yra prievolės pasibaigimas, kai šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo, arba veiksmai, kai naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo ankstesniam kreditoriui. Novacija yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, todėl visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas keičiasi (dalykas, įvykdymo būdas, subjektinė sudėtis), egzistuojanti prievolė pasibaigia ir jos vietoje sukuriama nauja. Novacija nepreziumuojama, todėl visada turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 straipsnio 2 dalis). CK 6.141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudžiama taikyti novaciją prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu susijusiomis prievolėmis. Šioje byloje žalos atlyginimo prievolė, kurią ieškovas ir atsakovas pakeitė paskolos grąžinimo prievole, kilo iš žalos dėl neteisėtų buvusio trečiojo asmens darbuotojo (ieškovo) veiksmų atlyginimo, jos vykdymas nėra išimtinai susijęs su ieškovo asmeniu, todėl nėra sąlygų, apribojančių novacijos taikymą. Dėl to sutiktina su atsakovo ir trečiojo asmens pozicija, kad ieškovas ir trečiasis asmuo turėjo teisę susitarti ir pakeisti žalos, padarytos neteisėtais ieškovo, kaip įmonės darbuotojo veiksmais, atlyginimo prievolę į paskolos grąžinimo prievolę. Todėl 2011 m. vasario 7 d. ginčo sutartis turi būti kvalifikuotina, kaip paskolos sutartis sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Stora Enso Miškas“, kurį atstovavo atsakovas M. N..

Dėl Ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis

Trečiojo asmens manymu nagrinėjamu ieškiniu Ieškovas piktnaudžiauja savo teise į teisminę gynybą. Taip pat jis atkreipia dėmesį į tai, kad Taikos sutarties pagrindu išvengęs baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą Ieškovas Susitarime nustatytais terminais negrąžino UAB „Stora Enso Miškas" padarytos žalos. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 str. 2 d.).Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu teisėtai įgyvendina subjektyvias teises todėl ieškovo kreipimasis nagrinėjamu ieškiniu negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepatiekė. Nors byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Stora Enso Lietuva“ teisme patyrė 1400 EUR ir 1250 EUR išlaidų už advokato paslaugas (sąskaitose įvardijamas, kaip teisinių paslaugų teikimas) teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Stora Enso Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas patyrė tik atstovaujamas advokato L. D.. Ši atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2017-08-07. Advokatas L. D. teikdamas teisines paslaugas trečiajam asmeniui UAB „Stora Enso Lietuva“ pateikė teismui vieną paaiškinimą (b.l. 106-112), bei atstovavo klientą 2017-08-22 ir 2017-10-04 vykusiuose posėdžiuose. Atitinkamai, posėdžių trukmė 11 min. ir 2 val. 21 min.Kadangi Rekomendacijose nėra numatytas maksimalus užmokesčio dydis už paaiškinimus teismui, teismas konstatuoja, kad apskaičiuojant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti vadovaujamasi Rekomendacijų 8.16 punktu, kuriame nustatytas 0,4 maksimalus dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ir paaiškinimai. Taikomo koeficiento pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. II ketv. Bruto sudarė 838,7 eur.). Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios trečiajam asmeniui priteistinos išlaidos už procesinio dokumento parengimą šioje byloje gali siekti 335,48 eurus (838,7 x 0,4.).Rekomendacijų 8.19 p. numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą turi būti taikomas – 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Įvertinus aplinkybę, jog 2017-08-22 vykęs teismo posėdis truko 11 minučių, bei aplinkybę, jog 2017-10-04 vykęs teismo posėdis truko 2 valandas ir 21 min, maksimalios trečiajam asmeniui priteistinos išlaidos už atstovavimą teisme šioje byloje gali siekti 167,74 eurus. Byloje daugiau nėra duomenų apie trečiajam asmeniui suteiktas teisines paslaugas, taip pat byloje nėra patiekta detali suteiktų teisinių paslaugų ataskaita iš kurios būtų galima spręsti apie suteiktų teisinių paslaugų pobūdį. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, sprendžia, jog yra pagrindas trečiajam asmeniui priteisti maksimalią 503,22 eurų bylinėjimosi išlaidų sumą iš ieškovo V. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo V. K. ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „Stora Enso Lietuva“ į.k. 111783927, 503,22 eurų (penkis šimtus tris eurus ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.