- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-1015-232/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. P. 406,17 EUR skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra namo, esančio A. g., Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratorius ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines bei priežiūros paslaugas. Pasak ieškovo, atsakovė būdama patalpų, esančių A. g., Vilniuje, savininkė, privalėjo laiku mokėti mokesčius už namo bendrųjų patalpų ir inžinerinių sistemų eksploatavimą, priežiūrą ir komunalines paslaugas, tačiau šio savo sutartinio įsipareigojimo nevykdė ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-10-31 už suteiktas paslaugas su ieškovu neatsiskaitė, todėl liko skolinga 406,17 Eur. A. S. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas niekada neaptarnavo nei patalpos, esančios A. g., Vilniuje, nei paties namo. Pasak atsakovės, ieškovas nėra sudaręs sutarties su minėto namo savininkų bendrija, taip pat ir su atsakove. Pažymėjo, kad atsakovė nėra skolinga ieškovui už pastato administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, kadangi ieškovas jokių paslaugų atsakovės priklausančioms patalpoms neteikė. Be to atsakovė minėtomis patalpomis nesinaudoja, tačiau jos sūnus ir žmona patalpose, esančiose A. g., Vilniuje, yra įkūrę kirpyklą ir vykdo verslą.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės S. P. ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ naudai 295,24 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (295,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas teikia namui, esančiam A. g., Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, veikdamas 2008 m. birželio 16 d. pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad 2008 m. birželio 16 d. pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia ar neteisėta (CPK 178 straipsnis), todėl sprendė, kad pagrindo teigti, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo teikti namo, esančio A. g., Vilniuje, eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, nėra. Teismas vadovaudamasis CK 4.82 str. 3 d. nurodė, kad pareiga apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, priskirta būtent butų ir kitų patalpų savininkui, kuri nėra susijusi su aplinkybe, kokiu būdu savininkas naudojasi savo patalpomis – vykdo jose veiklą ar nevykdo. Teismas sprendė, jog atsakovės teiginiai, jog ji patalpomis, esančiomis A. g., Vilniuje, nesinaudoja, jas yra perleidusi savo sūnaus žmonai, savaime neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčius. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra perdavusi nurodytą turtą, todėl pagrindo išvadai, jog už minėtų patalpų išlaikymą yra atsakingi kiti asmenys, nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, todėl prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37, 6.38, 6.63 straipsniai). Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės neatleidžia jos nuo CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos mokėti išlaidas ir mokesčius namo priežiūrai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti 406,17 Eur skolos dydį. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie įsiskolinimą teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-10-31 priskaičiuoti mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantys atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai, yra 295,24 EUR. Todėl teismas prašomą priteisti 406,17 EUR skolą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-10-31 sumažino iki 295,24 EUR.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. prašo pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą kaip neteisėtą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad ieškinys išnagrinėtas ir sprendimas priimtas jai dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalint atstovauti savęs teisme ir jos advokatei neatstovaujant apeliantės, grubiai pažeidžiant CPK 51 str. 1 ir 2 d. ir CPK 246 str. 4 d., CPK 12,13 ir 17 str. Sprendimas priimtas 2016-03-24 posėdyje nedalyvaujant nei apeliantei nei jos atstovei – advokatei S. B., kuri neatvyko į 2016-03-24 teismo posėdį ir nenurodė jokių neatvykimo priežasčių, advokatė nepateikė į bylą šios bylos išsprendimui esminę reikšmę turinčių įrodymų. Sprendimas taip pat priimtas teismui neleidus apeliantės įgaliotam pagal įgaliojimą asmeniui – sūnui A. P. susipažinti su bylos medžiaga. Sprendimas priimtas neišnagrinėjus apeliantės į bylą pateikto 2016-05-06 prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo vadovaujantis CPK 166 str. 1 d. iki apeliantei bus paskirtas atstovas pagal įstatymą ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo kai bus apeliantei paskirtas atstovas pagal įstatymą, pažeidžiant CPK 256 str. ir 163 str. 1 d. nuostatas. Sprendimas priimtas neištyrus į bylą pateiktų šios bylos išsprendimui esminę reikšmę turinčių įrodymų, kad ieškovas nėra pastato adresu A. g., Vilniaus m., administratorius, kad pastato administratorius yra kitas asmuo.
Atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepimu prašo 2016-05-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu atsakovę atstovavo 2016-03-22 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ paskirta advokatė S. B.. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl sprendimo panaikinimo, neatstovaujant jos advokatei yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėjo, kad 2016-03-24 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, nes atsakovė dar neturėjo atsakymo iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl paskirto atstovo. Prašymas dėl sustabdymo yra visiškai nepagrįstas ir neparemtas byloje esančiais duomenimis. Pažymėjo, jog ieškovas teikia namo, esančio A. g., Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas 2008-06-16 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties pagrindu. Apeliantė teigdama, jog UAB „Naujininkų ūkis“ nėra namo administratorius, nepateikai jokių objektyvių įrodymų, kuriuos būtų galima įvertinti. Apeliantė net nenurodo kas pasak jos yra namo A. g., Vilniuje administratorius. Pažymėjo, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios daiktinės nuosavybės eksploatavimu, butų ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ar apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą. Taigi atsakovė nepaneigė savo pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti nustatytus mokesčius bei rinkliavas, taip pat nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog mokesčiai paskaičiuoti neteisingai ir/ar netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir ieškovo argumentais. Apeliantės teigimu jai nebuvo sudaryta galimybė turėti atstovą. Apeliantei dėl sveikatos būklės negalint savęs atstovauti teisme, jos advokatė apeliantės neatstovavo teisme, į 2016-03-24 teismo posėdį neatvyko. Minėti apeliantės argumentais yra nepagrįsti ir atmestini. Pagal bylos medžiagą, 2016 m. kovo 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ apeliantei suteikta antrinė teisinė pagalba, paskirta advokatė S. B.. 2016-03-24 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas. 2016-04-21 teismo posėdžio metu atsakovę atstovavo advokatė S. B.. Todėl pagrindo išvadai, jog apeliantei nebuvo sudaryta galimybė turėti atstovą nėra. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neišsprendė į bylą 2016-05-09 pateikto 2016-05-06 prašymo dėl bylos sustabdymo vadovaujntis CPK 166 straipsnio 1 dalimi iki apeliantei bus paskirtas atstovas pagal įstatymą ir bylos iš esmės atnaujinimo. Pažymėjo, kad atstovas pagal įgaliojimą ėmėsi veiksmų dėl globos ar rūpybos apeliantei nustatymo, kadangi apeliantė yra neįgali (neveiksni). Be to teismo sprendimas yra priimtas neatsižvelgus į 2016-05-06 prašyme pateiktus naujus įrodymus. Šie apeliantės teiginiai taip pat yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju 2016-04-21 teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės atstovei, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, pabaigusi posėdį teisėja išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, kuris buvo priimtas 2016-05-10. Teisme 2016-05-09 gautas atsakovės 2016-05-06 pareiškimas ir prašymas. Teisėja 2016-05-09 rezoliucija grąžino atsakovei pareiškimą, kadangi teismas yra teismo sprendimo priėmimo stadijoje ir prašymai šioje stadijoje nepriimami. CPK 251 str. yra reglamentuojama kuomet pasibaigia bylos nagrinėjimas iš esmės. CPK 256 straipsnyje nustatyta, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tai reiškia, kad išnagrinėtos bylos atnaujinimas yra galimas tik tais atvejais, kada procesinio sprendimo priėmimo metu teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. CPK nesuteikia teisės šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims prašyti teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, norint pateikti papildomus įrodymus byloje. Šalys įrodymus į bylą turi pareigą pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios įrodymų pateikimas vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje galimas tik jei tai ne užvilkins bylos nagrinėjimo, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (CPK 178, 181 straipsniai). Taip užtikrinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei bendradarbiavimo principų įgyvendinimas civiliniame procese. Nagrinėjamu atveju byloje nėra papateikta įrodymų, jog atsakovė yra pripažinta neveiksnia, kad jai nustatyta globa/rūpyba. Kita vertus apeliantės prie 2016-05-06 prašymo pridėti rašytiniai įrodymai teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas teikia namui, esančiam A. g., Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, 2008 m. birželio 16 d. pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties pagrindu, pasirašytos tarp ieškovo ir Daugiabučio namo A. g. savininkų bendrijos atstovo P. L.. Sutiktina su pirmosios instancjos teismo argumentais, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad 2008 m. birželio 16 d. pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia ar neteisėta, todėl pagrindo teigti, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo teikti namo, esančio A. g., Vilniuje, eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, nėra. Apeliantės teigimu UAB „Naujininkų ūkis“ nėra namo administratorius. Tačiau šiems argumentams pagrįsti apeliantė objektyvių įrodymų iš esmės nepateikia, nenurodo, kas jos manymu yra namo adresu A. g. Vilniuje administratorius. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nustačius, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name, o ieškovui teikiant namo, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ieškovė turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant minėtas paslaugas, o atsakovei kyla pareiga mokėti mokesčius už namo bendrųjų patalpų ir inžinerinių sistemų eksploatavimą, priežiūrą ir komunalines paslaugas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ir apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepaisant atsakovės argumentų, kad ji patalpomis nesinaudoja, jas yra perleidusi savo sūnaus žmonai, tačiau nepateikus įrodymų, jog yra perdavusi šias patalpas, savaime neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčius. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.