Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
1-242-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27375-19-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Nukentėjusysis
V. T.
Kaltinamasis
E. A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-242-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27375-19-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,nukentėjusiajam V. T., jo atstovei advokato padėjėjai Š. G.,kaltinamajam E. A. T., jo gynėjui advokatui A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A. T., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. T. 2019 m. birželio 29 d. apie 21.00 val. prie sodo namelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)tyčia ne mažiau kaip du kartus suduodamas V. T. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje ir muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Kaltinamasis E. A. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad grįžęs iš komandiruotės užsienyje nerado namie savo žmonos. Paskambino žmonai, ši sakė, kad yra išvažiavusi pas draugę. Pas draugę jis nevažiavo, nes nežinojo, kur ji gyvena. Po to jis jai skambino, bet žmona nekėlė telefono. Po komandiruotės jis turėjo dvi laisvas dienas, todėl 2019 m. birželio 29 d. vakare jis atvažiavo į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Ten pamatė žmoną D. T. terasoje sėdinčią su nukentėjusiuoju V. T.. Anksčiau jo nepažinojo. Jam kilo pavydas ir jis sudavė V. T.. Jam jau anksčiau buvo kilęs įtarimas, kad žmona jam neištikima, ne kartą atvykęs į sodą rasdavo rožių puokštes. Jie yra vedę apie 30 metų, turi du vaikus. Atvažiavęs į sodą mašiną paliko prie sodo. Atėjęs pamatė, kad žmona su V. T. sėdi dviese apsikabinę. Stalas buvo nukrautas maistu, degė žvakė, buvo padėtas vyno butelis. Jis nieko neklausęs iš karto puolė V. T., neatsimena, ar jam trenkė vieną, ar du kartus, ar daugiau. Sutinka su ekspertizės akte nustatytu nukentėjusiajam kūno sužalojimu. Sudavęs smūgius nematė ar nukentėjusiajam bėgo kraujas. Nuo smūgių jis suklupo. Kaltinamasis savo žmonai nesudavė. Konflikto metu nukentėjusysis jam irgi trenkė. Po to jie jį sulaikė ir uždarė ir užrakino sodo namelyje. Žmona ir nukentėjusysis iškvietė policiją. Kaltinamasis išdaužė langą ir pabėgo, stiklais susipjaustė ranką. Išlipęs pro langą jis išvažiavo namo, nes jam reikėjo į reisą važiuoti. Vaikai jį palaiko. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Savo poelgį vertina blogai. Anksčiau su žmona konfliktų nebuvo. Jis nesitikėjo žmoną užtikti soduose su kitu vyru. Sodas priklauso žmonai, bet rūpinasi juo bendrai, ten anksčiau uošviai gyveno. Žmona nuo pavasario būdavo sode, jis jautė įtampą, kad grįžęs namo neranda žmonos. Su nukentėjusiojo civiliniais ieškiniais nesutinka Jis gauna apie 1000 eurų atlyginimą. Nesutinka su nukentėjusiojo nurodytais faktais, kad žvakė buvo nuo uodų, kad jis nebuvo apkabinęs kaltinamojo žmoną, kad jis tą kartą atvežė į sodą iš darbo nurašytus baldus. Tie sode buvę baldai jau seniai buvo atvežti, jis juos prieš mėnesį matė. Žmona jam sakė, kad baldus jai atidavė darbe ir iš ten atvežė.

Nors kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tikslu išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, siekiant jo kaltę pagrįsti tik objektyviai ištirta bylos medžiaga, teismas atliko pilną įrodymų tyrimą.

N. V. T. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 19 val. iš darbo su autobusu nuvežė į sodą kaltinamojo E. A. T. žmonai iš darbo laukus baldus – suolą ir stalą, ant kurių vėliau sėdėjo. Darbe leidžia nurašytus baldus pasiimti. Ant stalo degė žvakė nuo uodų, butelio vyno nebuvo, stalas buvo tuščias. D. T. ir jis apie 1,5 metų yra bendradarbiai, jie abu vienoje pamainoje dirba sandėlininkais, jos vyro jis nepažinojo, jų tarpusavio santykių nežinojo. Jo ir D. T. romantiški jausmai nesieja. Tame sode jis anksčiau yra buvęs porą kartą, gal pora savaičių iki įvykio. Pirmą kartą atvažiuodamas atvežė plastikinius kibirus. 2019 m. birželio 29 d. apie 21 val. atvykęs kaltinamasis E. A. T. priėjo prie jo ir nieko nesakęs sudavė jam smūgius, dėl ko jam buvo padaryti ekspertų nustatyti kūno sužalojimai. Po to kaltinamasis su žmona aiškinosi santykius, jis su Tamašauskiene užrakino kaltinamąjį sodo namelyje. Nukentėjusysis po to paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Jam buvo padaryta neturtinė žala, nes buvo padaryti sumušimai, moraliniai išgyvenimai, jis jautėsi nukentėjęs, nesijautė nieko blogo padaręs. Jis pergyveno dėl to, kaip atrodė sumuštas. Jo šeima žinojo, kad jis buvo sumuštas, bet jis savo žmonai nesakė, kas ir prie kokių aplinkybių jį sumušė, apie tai kad buvo sumuštas bendradarbės vyro jo darbe nežinojo. Nukentėjusysis dėl šio įvykio nervinosi, jautė galvos skausmą. Dėl sumušimo kreipėsi į savo šeimos gydytoją, pas ją nenuvyko, tik pasikonsultavo telefonu. Pats dėjosi kompresą, gėrė vaistus. Jis dirba slenkančiu grafiku, iš karto po įvykio į darbą nėjo, turėjo išeiginę, į darbą ėjo antradienį. Tą savaitgalį buvo vienas namuose, nes jo žmona buvo išvažiavusi pas tėvus į Radviliškio rajoną. Grįžusi nepastebėjo, kad jis sumuštas, apie situaciją žmonai papasakojo po poros savaičių, kai buvo iškviestas policijos. Taikytis su kaltinamuoju nesutinka. Posėdžio metu prašė tenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis 2020 m. sausio 20 d. pareiškimu prašo jo pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, iš kaltinamojo E. A. T. priteisti tik jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Liudytoja D. T., kaltinamojo E. A. T. žmona, vadovaujantis BPK 278 straipsniu, atsisakė duoti parodymus.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pranešėjas V. T. nurodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 21 val. adresu (duomenys neskelbtini)bendradarbės D. T. sutuoktinis be jokios priežasties puolė muštis, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos, nugaros, veido sritis, ko pasekoje jis patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (b. l. 12–17).

Iš 2019 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – sodo namelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), prieigų bei terasos apžiūra. Apžiūros metu niekas nepaimta. Sudaryta fotolentelė (b. l. 29–34).

2019 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1666/2019(02), iš kurios matyti, kad V. T. konstatuoti sužalojimai: kraujosruva pakaušio kairėje pusėje ir muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, padaryti kietais bukais daiktais paveikus pakaušio ir lūpų sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2019 m. birželio 29 d.) ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis E. A. T. smurtavo V. T. atžvilgiu: ne mažiau kaip du kartus suduodamas V. T. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje ir muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Teismas konstatavo, kad kaltinamasis E. A. T. savo kaltę pripažino, nurodė, kad įtarinėdamas žmoną neištikimybe, nuvažiavo į sodo namelį, kur ją rado terasoje sėdinčią apsikabinusią su tuo metu jam nepažįstamu V. T.. Kaltinamasis nurodė, kad stalas buvo nukrautas, padėtas vyno butelis, ant stalo degė žvakė. Jam kilo pavydas, todėl priėjęs prie vyriškio nieko jam nesakęs sudavė smūgius, keli jie buvo pasakyti negali, bet sutinka su specialisto išvada. Neigia, kad nukentėjusysis buvo atvežęs baldus, nes tie baldai sode jau seniai stovėjo.

N. V. T. parodė, kitaip nei kaltinamasis, kad jis pas savo bendradarbę D. T. atvežė nurašytus darbe baldus, kad jie sėdėjo, kalbėjosi. Stalas buvo tuščias, degė žvakė nuo uodų. Atvažiavęs kaltinamasis E. A. T. nieko nesakęs sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko jis vėliau blogai jautėsi, jam skaudėjo galvą, todėl jis konsultavosi telefonu su šeimos gydytoja, gėrė vaistus. Šitų aplinkybių nepatvirtino kaltinamojo žmona D. T., nes ji atsisakė liudyti teisiamo vyro byloje.

Be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. T. konstatuoti sužalojimai: kraujosruva pakaušio kairėje pusėje ir muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, padaryti kietais bukais daiktais paveikus pakaušio ir lūpų sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2019 m. birželio 29 d.) ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis E. A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. A. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės.

Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 47), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 48), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 51, 53), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 21 d. (b. l. 48), pagal 2019 m. liepos 26 d. specialisto išvadą E. A. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 62), dirba (b. l. 49).

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus vieną švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, tai yra laisvės apribojimą. Teismas pažymi, kad viešųjų darbų bausmę dirbančiam asmeniui skirti netikslinga. Laisvės apribojimo terminas skirtinas artimas minimaliam. Kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Baudžiamojoje byloje kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau nesant aiškioms visoms bylos aplinkybėms, byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.

Baudžiamoje byloje 2019 m. spalio 28 d. nukentėjusysis V. T. pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti 750,20 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 83–89, 90–93). 2019 m. lapkričio 26 d. teismui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas dėl 150 eurų atstovavimo išlaidų (b. l. 97, 98). 2019 m. gruodžio 19 d. nukentėjusysis pateikė pareiškimą, kuriame nurodė atsiimantis civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir prašo priteisti tik jo turėtas atstovavimo išlaidas (b. l. 109).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo prašymo, nukentėjusysis V. T., turėdamas teisę, nuo ieškinio atsisakė gera valia, jo atsisakymas nuo ieškinio baudžiamojoje byloje neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, todėl teismas atsisakymą nuo ieškinio šioje byloje priima, civilinio ieškinio dalyje byla nutrauktina (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nukentėjusiojo V. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme yra įrodytos pateiktais dokumentais -PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymu, pinigų priėmimo kvitais (b. l. 90–93, 97, 98). Nukentėjusiojo atstovė advokato padėjėja Š. G. procese dalyvavo pradėjus nagrinėti bylą teisme ikiteisminio tyrimo metu procese nedalyvavo (b. l. 82). Ji, atstovaudama nukentėjusįjį V. T., parteikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 83–89), dalyvavo 2019 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje, kuris buvo atidėtas, kad kaltinamasis ir jo gynėjas galėtų susipažinti su pareikštu ieškiniu, posėdis truko 15 min (b. l. 94–95). 2019 m. lapkričio 26 d. teisiamasis posėdis, kuriame buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusysis, išklausytos baigiamosios kalbos ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, truko su pertrauka 1 val. 23 min (b. l. 100–105). 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 20 d. nukentėjusysis pateikė prašymą dėl civilinio ieškinio atsiėmimo (b. l. 109, 124), 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 20 d. nukentėjusiojo atstovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir 2019 m. gruodžio 20 d. bei 2020 m. sausio 20 d. teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo (b. l. 111, 123).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumą (bylą sudaro vienas tomas, kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu prisipažino), teismo proceso trukmė nebuvo ilga (byla teisme gauta 2019 m. spalio 3 d.), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 900,20 eurų suma advokato pagalbai apmokėti nėra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiojo interesus pirmos instancijos teisme ir ji mažintina iki 500 eurų. Tokios nuomonės apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-24-245/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 1A-27-327/2019). 500 eurų advokato atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. A. T..

Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. A. T. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Priimti nukentėjusiojo V. T. atsisakymą nuo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir civilinio ieškinio dalyje bylą nutraukti.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Nukentėjusiojo V. T. turėtas 500 Eur (penkių šimtų eurų) atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo E. A. T. nukentėjusiajam V. T. 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje nukentėjusiojo prašymo netenkinti.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius