Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorei Jurgitai Mastauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) 2005 m. lapkričio 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

2) 2006 m. balandžio 11 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 30 (trisdešimčiai) dienų;

3) 2008 m. balandžio 4 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

4) 2008 m. spalio 9 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

5) 2010 m. kovo 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) metams;

6) 2010 m. balandžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 10 (dešimt) mėnesių;

7) 2010 m. gegužės 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

8) 2010 m. gegužės 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

9) 2012 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, 24 straipsnio 6 dalį, 232 straipsnį, 24 straipsnio 6 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) metams;

10) 2013 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

11) 2014 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

12) 2015 m. vasario 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 15 (penkiolikai) dienų;

13) 2015 m. kovo 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyneriems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų;

14) 2015 m. spalio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

15) 2016 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

16) 2016 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. 2016-09-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2016-01-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2016-04-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams;

18) 2017 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir 232 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

19) 2018 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), pritaikius BK 641 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2017-04-21, 2017-08-24 nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams;

20) 2018 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018-01-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

21) 2022 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

22) 2022 m. lapkričio 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), pritaikius BK 64(1) straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

23) 2022 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), pritaikius BK 64(1) straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

24) 2023 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), pritaikius BK 64(1) straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2022-11-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 2022-11-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;

25) 2023 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

26) 2023 m. gegužės 24 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Pritaikius BK 64(1) straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų bei 2023 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, t.y. prie griežčiausios 3 metų ir 6 mėnesių Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 1 metus ir 4 mėnesius 2023 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų bei 10 mėnesių šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 8 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. P. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 24 d. nuosprendį bei 2023 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį atliktą bausmę ir įskaitytus laikotarpius. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

27) 2023 m. birželio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ( 2 veikos ), 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 12 mėnesių. Pritaikius BK 64(1) straipsnį paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. V. P. 2023 m. kovo 9 d. apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinėje, iš lentynos pagrobė 1 vnt. kremo gelio veidui „Filorga time filler XP“, 69,89 eurų vertės, 1 vnt. serumo „Filorga time-filler intensive“, 70,59 eurų vertės, 1 vnt. koncentruoto paakių kremo „Filorga time filler eyes“, 58,99 eurų vertės, 1 vnt. priešraukšlinio naktinio kremo „Filorga time-filler night“, 70,59 eurų vertės, ir išėjo iš vaistinės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 270,06 eurų vertės turtinę žalą.

2. V. P. 2023 m. kovo 24 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, iš prekybos salės pagrobė 36 vnt. maltos kavos „Lavaza qualita oro“, vieneto kaina – 4.59 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 165,24 eurų vertės turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), jų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, atsisakiusiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų, kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Dėl 2023 m. kovo 9 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“

Dėl 2023 m. kovo 24 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“

19. 2023 m. balandžio 18 d. Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo nurodyta, kad asmenį atpažino Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnai, buvo nustatyta, kad vagystę įvykdė pil. V. P., gyv., darbo biržos duomenimis gyv., (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 153)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

24. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

28. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

29. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. P. padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dvi veikas) pasitvirtino. Kaltinamasis V. P. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, gailėjosi. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – pareiškimai dėl vagystės, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. P. pateiktas jam priklausantis džemperis, kurį jis dėvėjo užfiksuotame vaizdo įraše, vaizdo medžiaga, apžiūrėta daiktų apžiūros protokolais ir kiti aukščiau nurodyti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

30. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos veikos yra įrodytos, jos atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, kadangi kaltinamasis 2023 m. kovo 9 d. apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinėje, iš lentynos pagrobė 1 vnt. kremo gelio veidui „Filorga time filler XP“, 69,89 eurų vertės, 1 vnt. serumo „Filorga time-filler intensive“, 70,59 eurų vertės, 1 vnt. koncentruoto paakių kremo „Filorga time filler eyes“, 58,99 eurų vertės, 1 vnt. priešraukšlinio naktinio kremo „Filorga time-filler night“, 70,59 eurų vertės, ir išėjo iš vaistinės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 270,06 eurų vertės turtinę žalą. Taip pat 2023 m. kovo 24 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, iš prekybos salės pagrobė 36 vnt. maltos kavos „Lavaza qualita oro“, vieneto kaina – 4.59 Eur., ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 165,24 eurų vertės turtinę žalą. Taigi, kaltinamojo padarytos dvi nusikalstamos veikos atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuotos teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

31. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

32. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nepripažintina, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė baudžiamuosius nusižengimus. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-395-493/2019).

33. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

34. Nors kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nurodė, jog gailisi, tačiau tuo pačiu tokį savo elgesį pateisino tuo, jog pinigų reikėjo pragyvenimui, vogdavo ir parduodavo vogtus daiktus, pinigus panaudodavo savo reikmėms. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis V. P. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, teisiamas jau 28 kartą, dauguma teistumų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, be to daug kartų baustas administracine tvarka už vagystes, o teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas analogiškos ne vienos nusikalstamos veikos padarymu. Pabrėžtina ir tai, kad jis, inkriminuotas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuomet kalėjimų viršininko sprendimu buvo išleistas į priklausomybės ligų centrą. Įvertinęs šių objektyvių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. P. savo elgesio kritiškai nevertina ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu ir gailėjimusi jis stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padarytos nusikalstamos veikos kylančias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamojo prisipažinimo ir jo gailėjimosi nepripažįsta kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

35. Vertinant kaltinamojo V. P. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra teisiamas jau dvidešimt aštuntą kartą, anksčiau teistas už įvairias padarytas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, ne visos bausmės yra atliktos. Be to, kaltinamasis daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ( 3 t., b.l. 53-94 ). Paminėtos aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo V. P. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė, kas rodo kaltinamojo antimoralines nuostatas, tai, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. V. P. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (2 t., b.l. 15), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre Šiaulių filiale konsultuotas 2021 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini), konsultuotas 2023 m. vasario 15 d., dėl (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 5-13). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-376/2023, nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b.l. 19).

36. Kaip minėta kaltinamasis anksčiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais viso buvo teistas 27 kartus (vienas nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos jam jokios siektinos teigiamos ilgalaikės įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo savanaudiškus motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta esant teistam 27 (vienas nuosprendis neįsiteisėjęs) kartus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad skiriama griežčiausia savo rūšimi bausmė, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

37. Kadangi kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

38. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. V. P. anksčiau buvo suteikta galimybė su Probacijos tarnybos priežiūra koreguoti savo elgesį ir bandyti resocializuotis, tačiau kaltinamasis probacijos metu darė nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, juolab šias inkriminuotas veikas kaltinamasis padarė teistumui neišnykus, vykdant anksčiau paskirtą bausmę, kuomet jis buvo išleistas gydymo tikslais, tačiau tuo metu padarė vagystes, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam taikomus bausmės atlikimo sąlygas gerinančius institutus. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas jau 26 kartus, vienas teismo nuosprendis dar neįsiteisėjęs, teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla jo atžvilgiu, jis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

39. V. P. atžvilgiu nuosprendžio priėmimo dienai yra įsiteisėjęs 2023 m. birželio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ( 2 veikos ), 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 12 mėnesių, o pritaikius BK 64-1 straipsnį paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu veikos padarytos iki minėto bendrintino 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio priėmimo, įvertinant tai, kad šios veikos nesiskiria pagal pavojingumą, veikų kėsinimosi objektas ir dalykas yra tas pats, padarymo būdas tapatus (slaptos vagystės be kvalifikuojančių požymių), sukelti padariniai tie patys (turtinės žalos padarymas), todėl bausmės pagal šį nuosprendį ir minėtą nuosprendį bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kokias nusikalstamas veikas padarė V. P. (nusikalstamos veikos nuosavybei), į jo teistumų ir baustumų skaičių, jauną darbingą amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų nusikalstamų veikų motyvą, savanaudiškus tikslus. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą bendrintiną teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

VI. Dėl civilinio ieškinio, procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

40. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

41. Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 270,06 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 31 ). Kaltinamasis V. P. su jam pareikštu ieškiniu sutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina. Civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinės ieškovės patirta turtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

42. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 41, 141), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Džemperį, priduotą saugojimui Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui, grąžinti V. P..

43. Kardomosios priemonės nebuvo skirtos, proceso išlaidų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu 2023 m. kovo 9 d. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu 2023 m. kovo 24 d. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir V. P. paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. birželio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2023 m. birželio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (20 dienų) ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 20 (dvidešimt) dienų.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal 2023 m. birželio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 270,06 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų 6 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kompaktines CD plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 2) džemperį, priduotą saugojimui Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui, grąžinti teisėtam savininkui V. P..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.