Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 18 (aštuoniolikos) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės arešto bausmės dalis, ir skirta galutinė subendrinta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 11 d. (viena para) ir pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 8 d. (viena para) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš L. M. priteista 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. M. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2018 m. spalio 12 d., apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), iš A. K. priklausančio žemės sklypo pagrobė svetimą nedidelės vertės A. K. priklausantį turtą – 250 Eur vertės modulinius pastolius, tuo nukentėjusiajam A. K. padarydamas 250 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama L. M. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai analizuojamu atveju išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su L. M. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę L. M. apylinkės teismas atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas), įvertino ir L. M. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje L. M. teistas, tik iš dalies vykdo ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės apribojimo bausmes, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nuo 2019 m. sausio 19 d. vykdo individualią veiklą. Spręsdamas L. M. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas L. M. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas jos dydį lygų sankcijoje numatytam vidurkiui. Nors apeliaciniu skundu L. M. nesutinka su šios bausmės jam paskyrimu, tačiau, įvertinus nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, spręsti, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu L. M. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neproporcinga nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais ir L. M. paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu, visų pirma pažymėtina, kad bylos duomenimis, L. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas šeštą kartą. Ankstesniais nuosprendžiais už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas buvo taikoma švelnesnio pobūdžio bausmė – laisvės apribojimas, tačiau, įvertinus tai, kad L. M. ir atlikdamas laisvės apribojimo bausmę padarė naują baudžiamąjį nusižengimą, akivaizdu, kad teigiamos įtakos L. M. elgesiui ši bausmė neturėjo, todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam skirti dar švelnesnę – viešųjų darbų bausmę. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistasis buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka už turtinio pobūdžio administracinius nusižengimus, o laisvės apribojimo metu ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 59-67-137), dalies paskirtų baudų nėra sumokėjęs, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines L. M. nuostatas, neigiamą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog L. M. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų.

10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl jo darbo. Nors nuteistasis nurodo, kad 2019 m. vasario 11 d. sudarė darbo sutartį ir dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, tačiau iš išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, matyti, kad L. M. minėtoje bendrovėje dirbo iki 2019 m. kovo 28 d., šiuo metu verčiasi individualia veikla. Įvertinus L. M. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be trumpalaikio laisvės atėmimo, nėra pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo gali susiformuoti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11. Švelninti nuteistojo teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos L. M. pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, pripažįstant jas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl vertinti jas pakartotinai ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų jo gailestį dėl padaryto, baudžiamoji byla L. M. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o galutinė jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.

12. Visumos šių aplinkybių pagrindu abejonių pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės griežtumu, aukštesniajam teismui nekyla. Ši bausmė analizuojamu atveju nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

13. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, kurių pagrindu keisti L. M. paskirtos bausmės rūšį ar dydį, teisinio pagrindo nėra, vis tik pažymėtina, jog pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus, už kurio padarymą L. M. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas L. M. charakterizuojančias aplinkybes, šis skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidos ištaisymas nesuponuoja pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė.

14. Be to, skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad nuosprendis buvo priimtas 2018 m. vasario 1 d., kai iš tiesų minėtas nuosprendis buvo priimtas 2019 m. vasario 1 d, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas ištaisant padarytą klaidą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį:

nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti nuosprendžio priėmimo datą – 2019 m. vasario 1 d.

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti L. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Likusią Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.