Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-993-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01300-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.1.; 2.2.2.7; 3.3.1.18.1. (S)

2017 m. gruodžio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arimetras“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-1873-853/2017 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arimetras“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama panaikinti 2017-03-14 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arimetras“ pakartotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti naują UAB „Arimetras“ įstatų redakciją. Ieškovė nurodė, kad yra UAB „Arimetras“ akcininkė, valdanti 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų, kitus 50 proc. akcijų valdo N. B., kartu esantis ir bendrovės vadovu. 2017-02-07 N. B. laikraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė informaciją apie 2017-02-28 šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyta keisti bendrovės įstatus, tačiau šis susirinkimas neįvyko, o 2017-03-14 N. B. sušaukė pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame, dalyvaujant tik pačiam vadovui, buvo priimta nauja UAB „Arimetras“ įstatų redakcija. Apie įvykusį pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovė sužinojo tik 2017-03-27, bendrovės vadovui naujus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre.

Atsakovė UAB „Arimetras“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė S. S. ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad neeilinį akcininkų susirinkimą iniciavo, nes atsakovės įstatai nebuvo peržiūrėti dar nuo 2004-07-14, nors pasikeitė nemažai įstatymų, taip pat poreikis pakeisti įstatus atsirado Lietuvoje įvedus eurą. Pakartotinis akcininkų susirinkimas buvo šaukiamas dėl to, kad 2017-02-28 visuotiniame akcininkų susirinkime nesusidarė susirinkimo kvorumas, o pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 27 str. 1 d., kvorumo reikalavimas netaikomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškovės S. S. ieškinį atsakovei UAB „Arimetras“ dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2978,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad atsakovė pasirinko neracionalius ir neveiksmingus pranešimo apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą būdus, be to, dėl naujos įstatų redakcijos patvirtinimo atsakovė užkirto kelią ieškovei, savo akcininkei, pareikšti nuomonę dėl įmonės rekomendacinės įstatų formos papildymo punktais, užtikrinančiais ir ieškovės, kaip įmonės akcininkės, nedalyvaujančios bendrovės valdyme, nes kitas bendrovės akcininkas yra ir bendrovės vadovas, teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė UAB „Arimetras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės S. S. ieškinį dėl juridinių asmenų organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu atmesti ir priteisti iš ieškovės S. S. atsakovės UAB „Arimetras“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Didžioji dalis pirmosios instancijos teisme nurodytų motyvų yra tiksli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015 kopija ir teismas minėtoje nutartyje išdėstytus motyvus pateikė kaip savo.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo CK 2.82. str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o ieškovės teisių pažeidimas buvo konstatuotas deklaratyviai. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi 2011-06-21 ABĮ redakcija, o ginčas tarp šalių kilo tik 2017 m., o tai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukopijavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir nesigilino į tarp šalių susiklosčiusią teisinę padėtį, neanalizavo naujosios įstatų redakcijos.Teismo sprendime nenurodoma, kokiu konkrečiai būdu buvo suvaržytos ieškovės teisės ir kokie konkrečiai neigiami padariniai atsirado ieškovei, teismas netyrė senosios ir naujosios įstatų redakcijų.Teismui panaikinus naująją įstatų redakciją, atsakovės įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė turės būti atstatyta į numatytą senojoje įstatų redakcijoje, t. y. išreikšta litais, taip pažeidžiant įstatų keitimo įstatymo nuostatas.Ieškovei į atsakovės siunčiamus laiškus nereaguojant, ar reaguojant praėjus labai ilgam laiko tarpui, buvo pasirinktas racionalesnis pranešimo apie susirinkimą ir pakartotinį susirinkimą būdas – paskelbimas viešai įstatuose nurodytame šaltinyje.Apie susirinkimo sušaukimą buvo paskelbta 2017-02-07, susirinkimas įvyko 2017-02-28, todėl atsakovė laikėsi ABĮ 26 str. 4 d. įtvirtinto termino pranešti apie visuotinį akcininkų susirinkimą.Naujoji įstatų redakcija yra parengta pagal rekomendacinę įstatų formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-760 (2016-12-05 redakcija Nr. 4-798).Atsiliepimu į atsakovės UAB „Arimetras“ apeliacinį skundą ieškovė S. S. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, o tariamo citavimo taisyklių pažeidimas ar kiti netikslumai nekeičia sprendimo esmės.Atsakovė tik deklaratyviai teigė, jog įstatų pakeitimai nepažeidžia ieškovės interesų, kadangi nauji įstatai parengti remiantis pavyzdine įstatų forma. Skunde nurodyti argumentai yra nauji, todėl teismas negalėjo į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą.Atsakovės vertinimu, panaikinta nuostata, kad atsakovės vadovas kartą per metus atsiskaito visuotiniam akcininkų susirinkimui apie atsakovės pajamų naudojimą, nepažeidžia ieškovės teisių, nes pagal ABĮ 37 str. 12 d. 2 p., bendrovės vadovas atsako už metinio finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo parengimą. Tačiau iš tiesų, minėti įstatymai neįpareigoja bendrovės vadovo atsiskaityti akcininkams apie pajamų naudojimą ir bendrovės vadovas gali akcininkams tik abstrakčiai pristatyti praėjusių metų įmonės veiklą.Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad nauja atsakovės įstatų redakcija nesuvaržė ieškovės, kaip reikšmingos akcininkų susirinkimo dalyvės, teises paveikti bendrovės veiklą. Atsakovės teiginys, kad atsakovės prieš daugiau kaip dešimt metų patvirtinti įstatai negali būti pakeisti ir pritaikyti pasikeitusiam ABĮ reglamentavimui nesuvaržant ieškovės teisių, yra nesusijęs su byla ir neturi teisinės reikšmės.Atsakovės teiginys, kad sena įstatų redakcija pažeidžia įstatymo reikalavimus, neturi teisinės reikšmės, nes jau priimant naują įstatų redakciją šis reikalavimas buvo pažeistas, be to, atsakovė priimdama naująją įstatų redakciją, ginčydama ieškinį pati ištęsė laikotarpį, kada jai gali būti pritaikyta atitinkama teisinė atsakomybė.Teismo išvada, kad laikinai dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo pradėti naudoti kiti nei įprasta informavimo būdai yra pagrįsta, nes byloje buvo nustatyta, kad atsakovė nuolat įvairiais klausimai bendravo su ieškove tiek registruotu paštu, tiek elektroniniu paštu, tiek bendraujant gyvai.Atsakovės teiginys, kad paskelbimas apie susirinkimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ yra racionalesnis nei kiti informavimo būdai, yra nepagrįstas, atsakovė su ieškove daug kartų keitėsi raštais ar kitais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

Byloje kilo ginčas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra apeliantės UAB „Arimetras“ akcininkė, valdanti 50 proc. paprastųjų vardinių įmonės akcijų. Kitą pusę įmonės akcijų valdo N. B., kuris yra ir įmonės vadovas. 2017-02-07 N. B. laikraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė informaciją apie 2017-02-28 šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyta keisti įstatus, tačiau nesusirinkus kvorumui, susirinkimas neįvyko. 2017-03-04 bendrovės vadovas laikraštyje „Lietuvos rytas“ pranešė apie 2017-03-14 šaukiamą pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo tik N. B., nes, vadovaujantis ABĮ 27 str. 1 d., pakartotinai šaukiamam akcininkų susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas. Pakartotinio susirinkimo metu buvo patvirtinti naujieji UAB „Arimetras“ įstatai. Ieškovė apie pakartotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti naują įstatų redakciją sužinojo tik 2017-03-27, kai bendrovės įstatai buvo įregistruoti juridinių asmenų registre.Ieškovė teigia, kad naujoji įmonės įstatų redakcija įtvirtino esminius pakeitimus, kurie suvaržo ieškovės teises, nes naujuosiuose UAB „Arimetras“ įstatuose neliko nuostatos, jog bendrovės vadovas kartą per metus atsiskaito visuotiniam akcininkų susirinkimui apie bendrovės pajamų naudojimą; neliko nuostatos, jog bendrovės vadovas perka prekes, atlieka darbus ir teikia paslaugas vadovaudamasis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta prekių, paslaugų ir darbų pirkimo tvarka, panaikinta akcininkų susirinkimo teisė priimti nutarimą dėl bendrovės ilgalaikio turto pardavimo, nuomos, perleidimo ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų ūkio subjektų prievolių įvykdymą, nustatyta nauja premijų mokėjimo tvarka, kuri numato, jog premijos gali būti mokamos avansu kad ketvirtį neribojant premijų biudžeto. Taip pat buvo įtvirtinta ir grupė pakeitimų, kuriais yra ribojama akcininkų teisė į informaciją apie bendrovės veiklą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: UAB „Arimetras“ 2016 m. metinį pranešimą ir 2017-06-28 UAB „Arimetras“ raštą dėl bendrovės dokumentų pateikimo. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 180 str., 306 str. 3 d., 314 str., 324 str. 3 d.).

Dėl pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą tinkamumo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar apeliantė UAB „Arimetras“ tinkamai informavo ieškovę, savo akcininkę S. S., apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą.ABĮ 16 str. numatyta, kad dalyvavimas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsavimas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pagal akcijų suteikiamas teises yra neturtinės akcininkų teisės. Tam, kad akcininkai galėtų tinkamai įgyvendinti šias teises, ABĮ 26 str. yra numatyta informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarka. ABĮ 26 str. 4 d. pasakyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. To paties straipsnio 6 d. pasakyta, kad apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Apeliantės UAB „Arimetras“ įstatų 8.14 punkte nustatyta, kad apie šaukiamą susirinkimą administracijos vadovas paskelbia laikraštyje arba praneša kiekvienam akcininkui registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Bendrovės informacija skelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas“. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės vadovas N. B. apie 2017-02-28 visuotinį akcininkų susirinkimą dienraštyje Lietuvos Rytas paskelbė 2017-02-07. Apie 2017-03-14 visuotinį akcininkų susirinkimą tame pačiame dienraštyje buvo paskelbta 2017-03-04, t. y. likus 10 dienų iki susirinkimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir neatsižvelgė į atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad pranešimų įteikimo būdą šaukiant susirinkimą ir pakartotinį susirinkimą buvo būtina pakeisti, kadangi įprastinė bendrovėje nusistovėjusi praktika – įteikiant ieškovei pranešimus asmeniškai per jos sūnų, dirbusį bendrovėje – negalėjo būti taikoma, kadangi ieškovės sūnus bendrovėje nebedirbo. Apeliantė taip pat teigia, jog informacijos apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą paskelbimas dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo racionalus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą buvo pasisakęs dėl informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirikimą tinkamumo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, vertindamas, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovei neatvykus į 2017-02-28 visuotinį akcininkų susirinkimą, apeliantės vadovas N. B. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė apie šaukiamą pakartotinį susirinkimą ir jo metu, nedalyvaujant ieškovei, priėmė UAB „Arimetras“ naują įstatų redakciją. ABĮ 20 straipsnyje yra įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, keisti bendrovės buveinę, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, rinkti stebėtojų tarybos narius, priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ir kitas esmines įmonės veiklai teises. Taigi, visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl esminių bendrovės klausimų, kurie lemia tiek bendrovės, tiek jos dalyvių padėtį. Anksčiau minėta tinkamo informavimo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą tvarka reglamentuojama ABĮ 26 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą turinys, 4 d. pasakyta, kad pranešimas turi būti skelbiamas viešai arba įteikiamas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą paskelbimas dienraštyje „Lietuvos rytas“ negali būti laikomas racionaliu ir tinkamu akcininko informavimu apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Byloje nustatyta, kad UAB „Arimetras“ yra tik du akcininkai, turintys po 50 procentų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Teismo vertinimu, siekiant informuoti akcininkus apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą būtina imtis visų priemonių, kurios leistų informuoti kitą akcininką apie susirinkimą. Byloje apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo bandoma pranešti apie šaukiamą susirinkimą kitais, negu informacijos paskelbimas dienraštyje, būdais. Kaip minėta, visuotiniame akcininkų susirinkime yra sprendžiami svarbiausi su bendrovės veikla sprendžiami klausimai, todėl bendrovė turi išnaudoti visus racionalius būdus informuoti savo akcininką apie vyksiantį susirinkimą, o ne tik formaliai laikytis įstatuose įtvirtintos nuostatos apie galimybę informaciją paskelbti dienraštyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neišnaudojo visų galimybių informuoti ieškovę apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir taip pažeidė ieškovės teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl naujos įstatų redakcijos patvirtinimo.

Dėl ieškovės teisių pažeidimo patvirtinus naujus įstatus

Ieškovė teigia, kad patvirtinus naujus bendrovės įstatus buvo suvaržytos ieškovės kai bendrovės UAB „Arimetras“ teisės. Grįsdama šį teiginį ieškovė nurodo, kad naujojoje įmonės įstatų redakcijoje neliko nuostatos, kad bendrovės vadovas kartą per metus atsiskaito visuotiniam akcininkų susirinkimui apie bendrovės pajamų naudojimą, neliko nuostatos, jog bendrovės vadovas perka prekes, atlieka darbus ir teikia paslaugas vadovaudamasis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta prekių, paslaugų ir darbų pirkimo tvarka, panaikinta akcininkų susirinkimo teisė priimti nutarimą dėl bendrovės ilgalaikio turto pardavimo, nuomos, perleidimo ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų ūkio subjektų prievolių įvykdymą, nustatyta nauja premijų mokėjimo tvarka, kuri numato, jog premijos gali būti mokamos avansu kad ketvirtį neribojant premijų biudžeto. Naujuose įstatuose taip pat panaikinta akcininkų teisė tvirtinti konfidencialios informacijos sąrašą ir susipažinimo su ja tvarką, taip pat numatyta, kad akcininkams informacija teikiama atlygintinai.Apeliantės senosios įstatų redakcijos 8.5. punkte numatyta, kad susirinkimo nutarimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai nutarimai turi būti priimti ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių akcininkų balsų. 2/3 balsų dauguma reikalinga, be kita ko, keičiant ir papildant bendrovės įstatus (senosios įstatų redakcijos 8.5.1. punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime dalyvavus ir atsakovei, tarp šalių būtų vykęs dialogas įstatų priėmimo klausimais, taip apskritai išvengiant teisminio ginčo.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais turi dvejopą paskirtį: suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus yra siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą; apsaugoti bendrovės ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių asmenų interesus. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą paskelbimas dienraštyje „Lietuvos rytas“ nebuvo racionaliausias ir tinkamiausias ieškovės informavimo būdas, ieškovei nedalyvavus visuotiniame susirinkime, naujieji bendrovės įstatai buvo priimti tik vieno akcininko iniciatyva, ir pagrįstai nurodė, kad tokie pažeidimai nėra laikytini tik formaliais, nesukėlusiais teisinių pasekmių.

Dėl senosios įstatų redakcijos prieštaravimo įstatymo normoms

Apeliantės teigimu, teismui panaikinus naująją įstatų redakciją, apeliantės įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė turės būti atstatyta į numatytą senojoje įstatų redakcijoje, t. y. išreikšta litais, taip pažeidžiant įstatų keitimo įstatymo nuostatas. Apeliantė nurodo, kad taip būtų pažeistos įstatymų nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, panaikinus apeliantės naujuosius įstatus šalys bendrai galėtų spręsti naujų įstatų priėmimo tvarką, o bendrovės veikla nebus neigiamai paveikta. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo (toliau – Įstatų keitimo įstatymas) 6 str. 1 dalyje numatyta, kad Bendrovės įstatai turi būti pakeisti, įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę juose išreiškiant eurais. Pakeisti bendrovių įstatai juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per 24 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Įstatų keitimo įstatymo 9 str. 1 d. pasakyta, kad Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantės naujoji įstatų redakcija priimta buvo tik 2017-03-14, juridinių asmenų registre įregistruota tik 2017-03-27, t. y. pažeidžiant Įstatų keitimo įstatymo 9 str. 1 d. numatytą 24 mėnesių terminą, taigi apeliantės argumentas, kad jos įstatai prieštaraus naujoms ABĮ nuostatoms, yra nepagrįstas. Be to, apeliantė byloje nepateikė įrodymų, kad teismui panaikinus naująją įstatų redakciją būtų neigiamai paveikta įmonės veikla. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismui panaikinus apeliantės naująją įstatų redakciją bus pažeisti bendrovės interesai.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neišnagrinėjus bylos iš esmės, o tik nukopijavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Kaip teisingai nurodo ieškovė, K. T. 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog perkėlė kasacinio teismo nutartį į savo nutartį ir nesiaiškino bylos aplinkybių visapusiškai ir objektyviai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių įrodinėjamas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismo rėmimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra laikytinas netinkamu vien todėl, kad, kaip teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo išdėstytus motyvus pateikė kaip savo.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus, patvirtinančius apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, todėl apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.