Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė S. S. 2017 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), pakartotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų redakciją, išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie bendrovės sumokėtą sumą už 2017 m. vasario 7 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtą informaciją apie 2017 m. vasario 28 d. šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei šiuos duomenis patvirtinančius įrodymus, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės S. S. naudai priteisti žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, valdanti 50 proc., t. y. 153 vienetus paprastųjų vardinių akcijų. Kitus 50 proc. t. y. 153 vienetus paprastųjų vardinių akcijų valdo N. B., kuris taip pat yra ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2017 m. kovo 14 d. vykusiame pakartotinio bendrovės akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo tik įmonės vadovas N. B., buvo patvirtinta nauja bendrovės įstatų redakcija. Ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujos įstatų redakcijos patvirtinimo, kadangi sprendimas priimtas pažeidžiant jos, kaip akcininkės teises – jos tinkamai neinformavus, jai nežinant apie šaukiamus visuotinį bei vėliau pakartotinį akcininkų susirinkimą ir jai nedalyvaujant balsavime. Bendrovėje buvo nusistovėjusi praktika, jog bendrovės pranešimai, tame tarpe ir šaukimai į akcininkų susirinkimus, ieškovei buvo įteikiami asmeniškai – įteikiant į rankas, siunčiami registruotu ar elektroniniu laišku. Visi bendrovės tokiu būdu įteikiami dokumentai pasiekdavo gavėją, ieškovė niekada dėl tokių įteikimo būdo pretenzijų nereiškė. Ieškovė nesitikėjo, kad bendrovės šaukimas galėtų būti paskelbtas laikraštyje, jo skelbimų nesekė ir apie tai, kad 2017 m. vasario 28 d. šaukiamas susirinkimas nieko nežinojo. Pasirinkimas paskelbti apie rengiamą akcininkų susirinkimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ ekonomiškai nenaudingas, kadangi siunčiam tiesiogiai akcininkei būtų sutaupytos bendrovės lėšos.

2017 m. gegužės 29 d. teisme gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės atstovė atsižvelgdama į tai, kad bendrovės įstatai nebuvo peržiūrėti nuo 2004 m. liepos 14 d., nors pasikeitė nemaža dalis įstatymų, nusprendė inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl įstatų keitimo, kadangi įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė turėjo būti išreikšta eurais. Bendrovės direktorius 2017 m. vasario 28 d. sušaukė neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, apie kurį buvo paskelbta 2017 m. vasario 7 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 22. Kadangi susirinkimo kvorumas nesusidarė, nes neatvyko ieškovė, turinti 153 akcijas, kas sudaro 50 proc. viso bendrovės balsų skaičiaus, susirinkimas negalėjo priimti sprendimo dėl įstatų keitimo, todėl turėjo būti šaukiamas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas. 2017 m. kovo 14 d. buvo sušauktas pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, apie kurį buvo paskelbta 2017 m. kovo 4 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 29. Kadangi pakartotiniam akcininkų susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas bei atsižvelgiant į pasikeitusias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas, buvo nuspręsta patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją, kuri 2017 m. buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Atsakovė nesutinka su ieškinio argumentais, kadangi atsakovės pasirinktas pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą būdas atitinka ABĮ 26 straipsnio 4 dalies normas bei laikėsi visų ABĮ bei įstatuose numatytų privalomų terminų. Atsakovė pasirinko teisėtą, tiek įmonės įstatų, tiek ABĮ numatytą informavimo būdą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad buvo padarytas akcininkų susirinkimo organizavimo pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Bendrovės akcininkai yra N. B. ir S. S., abu valdantys po 50 proc., t. y. po 153 vienetus paprastųjų vardinių akcijų. 2017 m. vasario 7 d. bendrovės vadovas dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, jog 2017 m. vasario 28 d. akcininkai kviečiami į visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatytas įstatų keitimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, kadangi remiantis 2004 m. liepos 14 d. įstatų redakcijos 8.21 punktu, kuriame nurodyta, kad susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių balsų skaičiaus. Nebuvo kvorumo, nes susirinkime dalyvavo bendrovės vadovas, valdantis 50 proc. akcijų, kai tuo tarpu įstatuose numatyta, jog dalyvautų akcininkai valdantys ne mažiau 2/3 balsavimo teisę suteikiančių akcijų. 2017 m. kovo 4 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtas pranešimas, jog 2014 m. kovo 14 d. vyks pakartotinis akcininkų susirinkimas. Pakartotiniam akcininkų susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas, todėl susirinkime 2017 m. kovo 14 d., dalyvaujant tik bendrovės vadovui, valdančiam 50 proc. akcijų, buvo patvirtinta naują įstatų redakcija, kuri, ieškovės teigimu, suvaržė jos kaip akcininkės teises.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovėje yra nusistovėjusi praktika, jog visi bendrovės pranešimai, tame tarpe ir šaukimai į akcininkų susirinkimus, ieškovei būdavo įteikiami asmeniškai – į rankas, siunčiami registruotu ar elektroniniu laišku, tai patvirtino ir atsakovės atstovė, nurodžiusi, kad tokia praktika buvo, tačiau pranešimų paskelbimas spaudoje atitinka įstatuose bei ABĮ nuostatas.

Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo

Juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, kad bendrovės valdymo organų kompetencija yra griežtai atribota. Pavyzdžiui, remiantis ABĮ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 19 straipsnio 5 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

Atsižvelgiant į ABĮ 20 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, darytina išvada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems neigiamų turtinių padarinių. Siekiant užtikrinti tiek bendrovės, tiek su jos veikla susijusių asmenų (dalyvių, kreditorių) interesus, įstatyme įtvirtinama visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, bylos Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. specialios paskirties AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-856/2001; 2002 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „Šeškinės Širvinta“, bylos Nr. 3K-3-878/2002; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt.). Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą baigtinį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sąrašą ir į formuojamą teismo praktiką, sutiktina kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai neturėtų būti pripažįstami negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių bendrovei, jos akcininkams ar kuriais nepažeistas viešasis interesas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad visuotinio akcininkų priimtas sprendimas šiuo atveju suvaržė ieškovės kaip akcininkes teises, konstatuoja, jog tokiais veiksmais atsirado neigiami padariniai vienam iš įmonės akcininkų. Pažymėtina, jog neigiami padariniai įvardijami kaip naujos įstatų redakcijos priėmimas. Atsakovės atstovės teigimu, įstatų redakcijos pakeitimas nepadarė žalos ieškovei, kadangi buvo pakoreguotas įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali, kurią reikėjo išreikšti eurais, tačiau teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad priėmus naują įstatų redakciją, yra apribotos ieškovės, kaip akcininkės teisės, kadangi neliko nuostatos, jog bendrovės vadovas kartą per metus atsiskaito visuotiniam akcininkų susirinkimui apie bendrovės pajamų naudojimą bei panaikinta akcininkų susirinkimo teisė priimti nutarimą dėl bendrovės ilgalaikio turto pardavimo, nuomos, perleidimo ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų ūkio subjektų prievolių įvykdymą. Teismas pažymi, jog ne šios bylos esmė yra lyginti įstatų redakcijas bei nagrinėti kaip yra suvaržytos ieškovės teisės, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakys.

Dėl akcininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindų pažeidus akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017 m. vasario 7 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta informaciją apie 2017 m. vasario 28 d. vyksiantį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Remiantis 2004 m. liepos 14 d. įstatų redakcijos 8.14 punktu, kuriame nurodyta, kad apie šaukiamą susirinkimą administracijos vadovas paskelbia laikraštyje „Lietuvos rytas“ arba praneša kiekvienam akcininkui registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Teismas dar kartą pažymi, jog 2017 m. vasario 7 d. paskelbta informacija apie šaukiamą susirinkimą, kuris vyks 2017 m. liepos 28 d., tai reiškia, jog bendrovės vadovas, nesilaikė įstatuose nustatytos pranešimų paskelbimo tvarkos, kadangi apie vyksiantį susirinkimą pranešė likus 20 dienų, kai tuo tarpu įstatuose numatytas 30 dienų laikotarpis.

Ieškovė nurodo, kad yra pažeistos imperatyviosios ABĮ ir atsakovės įstatų normos priimant skundžiamus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, teismas privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2000). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, bylos Nr. 3K-3-3-383; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. SPAB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-856; 2002 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „Šeškinės Širvinta“, bylos Nr. 3k-3-878/2002; kt.). Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal susiklosčiusią teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt.).

ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jei nėra visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas“, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Taigi pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas tik tada, kai pirmasis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta dėl kvorumo nebuvimo. Atsakovės įstatų 8.21 punkte įtvirtinta, kad akcininkų susirinkimas gali priimti visus nutarimus, „jeigu jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip 3/4 visų balsų“, t. y. 75 proc. visų balsų. 2017 m. vasario 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo akcininkas, turintis 50 proc. balsų. Tam, kad 2017 m. vasario 28 d. visuotinis akcininkų susirinkimas ir jame priimti sprendimai būtų laikomi teisėtais, ieškovės dalyvavimas buvo būtinas. Teismas pažymi, kad paskelbimo apie įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą laikraštyje diena neįskaičiuotina į ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nurodytus pranešimo terminus (CK 1.118 straipsnio 1 dalis), o iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti suėję 30 dienų. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB FMĮ „Finasta“ ir kt. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1322/2002). Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog visuotinis akcininkų susirinkimas 2017 m. vasario 28 d. neįvyko, kadangi nebuvo kvorumo, tačiau apie jo paskelbimą buvo nesilaikoma įstatuose numatytos pranešimu paskelbimų tvarkos, kadangi pranešimas paskelbtas 2017 m. vasario 7 d., kai tuo tarpu visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo vykti 2017 m. vasario 28 d., praėjus 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Be to, pažymėtina, kad ieškovei realiai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti 2017 m. vasario 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, kad ji, kaip akcininkė, išreikštų savo valią, kiek tai susiję ir su informavimo forma. Nors formaliai ieškovės informavimo apie būsimą visuotinį akcininkų susirinkimą forma atitiko įstatų 8.14 punkto, ABĮ 26 straipsnio 4 dalies reikalavimus (apie 2017 m. vasario 28 d. visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą buvo viešai paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“), tačiau turėjo būti pasirinktas racionaliausias pranešimo apie 2017 m. vasario 28 d. visuotinį akcininkų susirinkimą būdas. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatorius N. B. turėjo pranešti apie šaukiamą susirinkimą tik vienai akcininkei – ieškovei. Atsakovė nuolat įvairiais klausimais bendravo su ieškove, tačiau laikinai dėl visuotinių akcininkų susirinkimo sušaukimo pradėti naudoti kiti informavimo būdai – viešai skelbiant spaudoje. Darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė pasirinko neracionalius ir neveiksmingus pranešimo apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą būdus. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Actual city media“, bylos Nr. 3K-3-73/2006).

Paminėtina ir tai, jog atsakovė inicijuoti naujos įstatų redakcijos patvirtinimą privalėjo iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau pažeisdama įstatymo numatytą terminą, inicijavo naujos įstatų redakcijos patvirtiną per vėlai ir nauja įstatų redakcija visuotiniame neeiliniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta tik 2017 m. kovo 14 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dėl naujos įstatų redakcijos patvirtinimo, atsakovė užkirto kelią ieškovei, savo akcininkei, pareikšti nuomonę dėl įmonės rekomendacinės įstatų formos papildymo punktais, užtikrinančiais ir ieškovės, kaip įmonės akcininkės, nedalyvaujančios bendrovės valdyme, nes kitas bendrovės akcininkas yra ir bendrovės vadovas, teises. Nurodyti pažeidimai pranešant apie šaukiamą 2017 m. vasario 28 d. visuotinį akcininkų susirinkimą pagal nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką savaime nelemia pagrindo naikinti susirinkimo priimtų sprendimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrovėje pranešimų paskelbimo tvarka pasikeitė, siekiant patvirtinti naują įstatų redakciją, į tai, kad nauja įstatų redakcija varžo ieškovės, kaip akcininkės teisės, į tai kad buvo pažeistas pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą terminas, teismas konstatuoja, jog šie pažeidimai, nelaikytini tik formaliais pažeidimais, nesukėlusiais teisinių pasekmių, kaip iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos duomenimis, ieškovė S. S., atstovaujama advokato P. L. patyrė (74,00 Eur + 2904,00 Eur) iš viso 2978,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės S. S. ieškinį dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), pakartotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų redakciją, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei S. S. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2978,00 Eur bylinėjimo išlaidas.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.