Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-212-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
2S-212-198/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
A. M.

Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –212–198/2015

Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01065-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 113.1.; 117.1.; 117.2.; 129.;129.2.;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1319-500/2014 pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė I. E.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktu skundu pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje išieškojimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo teismą skundą tenkinti ir paaiškino, kad jis 2014 m. gegužės mėnesį gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl 8918 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo. Sprendimą įvykdyti, t. y. nepriemoką sumokėti buvo reikalaujama per 30 d., tačiau reikalavimo sumokėti nepriemoką per 30 d. neįvykdė, todėl antstolei I. E. buvo pateiktas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. 2014-06-21 iš antstolės gavo raštą apie nesumokėtą skolą, todėl 2014-06-23 pats nuvyko pas antstolę. Pabendravęs su antstole suprato, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo neišvengs, todėl 2014-06-26 sumokėjo paminėtą nepriemoką. Sumokėjęs nepriemoką nuvyko pas antstolę ir apie tai pranešė antstolei, kuri įteikė jam patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir išieškojimo apskundė antstolei, tačiau ji vykdymo išlaidas sumažino tik 50 Lt. Mano, kad antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi antstolė jokių vykdymo veiksmų faktiškai neatliko, visą mokestinę nepriemoką sumokėjo pats ir kvitą pristatė antstolei. Kadangi antstolė jokių vykdymo veiksmų neatliko, visą mokestinę nepriemoką sumokėjo pats, mano, kad atlyginimas antstolei nepriklauso. Be to antstolės prašomos sumokėti vykdymo išlaidos yra labai didelės, pareiškėjas yra iš dalies nedarbingas, remia studentą sūnų, turi įsipareigojimus kreditoriams.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad sprendimo pateikimo priverstinai vykdyti antstoliui metu pareiškėjas mokestinės nepriemokos į biudžetą nebuvo sumokėjęs, todėl antstolis pagrįstai 2014-06-19 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, apskaičiavo vykdymo išlaidas, o gavęs iš išieškotojo duomenis, kad pareiškėjas mokestinę nepriemoką sumokėjo, apskaičiavo vykdymo išlaidas už antstolio atliktus vykdymo veiksmus ir įteikė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Teismas sprendė, jog tai kad mokestinę nepriemoką sumokėjo pats pareiškėjas, o ne iš jo turimo turto išieškojo antstolis, neturi reikšmės, kadangi visą mokestinę nepriemoką skolininkas sumokėjo jau priverstinio sprendimo dėl nepriemokos išieškojimo vykdymo metu, todėl turi pareigą atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas (CPK 610 str.). Vykdomojoje byloje antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui dydis atitinka vykdymo išlaidų paskaičiavimo dieną galiojusį „Sprendimų vykdymo instrukcijoje“ numatytą vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui dydį, todėl teismas sprendė, kad antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje paskaičiuotos pagrįstai ir teisingai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir panaikinti antstolės I. E. 2014-10-16 patvarkymą Nr. S-19777 ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0163/14/01349. Pareiškėjas nesutinka mokėti atlyginimo antstoliui. Nurodo, jog mokestinė nepriemoka buvo sumokėta net nepradėjus jokių priverstinių išieškojimo veiksmų. Nurodo, jog antstolė atlygį apskaičiavo, neatlikusi išieškojimo. Atlygio už darbą antstolis gali reikalauti tik įvykdęs išieškojimą, todėl jo patvarkymas išieškoti vykdymo išlaidas dalyje dėl atlygio už išieškojimą neteisėtas. CPK 611 str. 1 ir 2 d. nenumato, jog antstolis turi teisę išieškoti vykdymo išlaidas – atlygį antstoliui, kai vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, todėl priimdamas 2014-06-25 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, antstolis nepagrįstai vadovavosi šia įstatymo norma. Nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į 2014-11-04 skunde nurodytą teismų praktiką. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo pastangų atsiskaityti su išieškotoju, iš esmės palengvinusiu VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo procesą, kuris ir yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog šio ginčo atveju sprendimo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti VMI prie LR FM priimtą sprendimą, todėl skolininkui, neįvykdžius sprendimo gera valia, per įstatyme nustatytą ( LR Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas) dvidešimt dienų terminą, jis turės atlyginti visas vykdymo išlaidas. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, šis faktas nėra pagrindas laikyti kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Nurodo, jog šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kur jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t.y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartis naikintina, byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str.1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl vykdymo išlaidų vykdomoje byloje išieškojimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju skolininkas skolą 2014-06-26 sumokėjo tiesiogiai išieškotojui VMI – po to, kai jo skolos išieškojimas 2014-06-18 buvo perduotas vykdyti antstolei. Mokesčio mokėtojas, neįvykdęs įstatymo nustatytos pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką per nustatytą terminą, turi patirti neigiamus tokio elgesio padarinius – atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios yra reglamentuotos 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimo vykdymo instrukcijos aktualioje redakcijoje. Priteistinų vykdymo išlaidų dydis konkrečiu atveju priklauso nuo to, kokiu būdu ir kuriuo momentu buvo išieškota skola, nuo skolos dydžio, nuo atskirų atliktų vykdomųjų veiksmų ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiškose bylose, yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007, 3K-7-5/2007).

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas antstolio paduotą CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, turi patikrinti visų antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, taip pat tai, ar prašomos išieškoti sumos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo antstoliui dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jis pripažino, jog turi sumokėti antstoliui vykdomosios bylos administravimo išlaidas, taip pat faktiškai atliktų atskirų vykdymo veiksmų išlaidas, tačiau nesutinka mokėti atlyginimo antstoliui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad pareiškėjas turi pareigą atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas, tik nurodė, kad vykdomojoje byloje antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui dydis atitinka vykdymo išlaidų paskaičiavimo dieną galiojusį „Sprendimų vykdymo instrukcijoje“ numatytą vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui dydį, todėl pirmos instancijos teismo vertinimu antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje paskaičiuotos pagrįstai ir teisingai. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui dydžio pagrįstumo ir teisingumo išsamiai nepasisakė, jų nedetalizavo.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2007-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-5/2007 konstatavo, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl priteistino antstoliui atlyginimo dydžio nurodė, kad jei atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes nustatoma, kad atlyginimas antstoliui gali būti mažinamas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Ir tik dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Pirmos instancijos teismas netyrė ir neanalizavo, ar nagrinėjamoje byloje yra aplinkybių, kurioms esant antstoliui priteistinas atlyginimas galėtų būti mažinamas. Skundžiama nutartis priimta nenustačius visų bylos nagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių, nemotyvuota ( LR CPK 329 str.2 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Birutė Jonaitienė