Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8870-615/2023 pagal ieškovų A. G. ir D. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Coral Travel Lithuania“ dėl vartotojų ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

16. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl apeliacijos objekto

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas ieškovų (turistų) reikalavimas priteisti iš atsakovo (kelionių organizatoriaus) kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl atidėto (pavėluoto) skrydžio, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) pagrįstumo

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendime padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja, o pasisako tik dėl esminių ieškovų apeliacinio skundo argumentų.

19. Sutartinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – C K) 6.747–6.755 straipsniai bei Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas. Pagal turizmo paslaugų teikimo sutarties sampratą, apibrėžtą CK 6.747 straipsnio 1 dalyje, turistinės kelionės organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas, įskaitant nakvynę, bei suteikti mažiausiai dar dvi paslaugas: vežimo ir apgyvendinimo bei esminę turistinės kelionės dalį sudarančią paslaugą, nesusijusią su vežimu ar apgyvendinimu. Turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Taigi organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimas, vežimas, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu). Atsakovė UAB „Coral Travel Lithuania“ yra kelionių organizatorius, t. y. juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 3 dalis). CK 6.754 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kelionių organizatoriaus pareiga vykdyti sutartį atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti, t. y. užtikrinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę. Paslaugos teikėjas, teikdamas paslaugas, visada gali pasitelkti trečiuosius asmenis, jeigu to nedraudžia sutartis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis).

20. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2022 m. rugpjūčio 18 d. su atsakove UAB „Coral Travel Lithuania“ sudarė Turizmo sutartį (t. y. Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 29592) dėl poilsinės kelionės į Turkiją trims asmenims (A. G., D. G., nepilnamečiui M. G.). Minėtos Turizmo sutarties sąlygos numatė, kad kelionė prasideda Vilniaus oro uoste, skrydžio Nr. TK3023, išvykimo laikas iš Vilniaus – 2022 m. spalio 28 d. 4.00 val., o atvykimo laikas į Antaliją – 7.00 val. UAB „Coral Travel Lithuania“ organizuojamos kelionės skrydį vykdė atsakovės pasitelktas oro vežėjas – aviakompanija „Turkish Airlines“.

21. Trumpąja SMS žinute, gauta 2022 m. spalio 27 d. 19.19 val., ieškovai buvo informuoti, kad 2022 m. spalio 28 d. suplanuotas skrydis Nr. TK3023 Vilnius–Antalija yra atidėtas dėl netinkamų oro sąlygų, o naujas skrydžio laikas ir skrydžio numeris: Nr. TK3041, išvykimas iš Vilniaus 15.25 val. (atvykimas į Antaliją 18.55 val.).

22. Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad ieškovai iš Vilniaus oro uosto į Antaliją išskrido 2022 m. spalio 28 d. 15.25 val., o į Antaliją atvyko 18.55 val., t. y. pavėlavę 11 valandų.

23. Atsakovei nustatytu laiku nepristačius ieškovų iš Vilniaus į Antaliją (vėluojant tai padaryti daugiau kaip 3 valandas), pastarieji prašė priteisti jiems Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą kompensaciją (po 400 Eur kiekvienam asmeniui). Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ieškovų skrydžio atšaukimas įvyko ne dėl jos ir jos pasitelkto oro vežėjo (aviakompanijos „Turkish Airlines“) kaltės, o dėl ypatingų meteorologinių aplinkybių, buvusių Vilniaus oro uoste, kurių nebuvo galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

24. Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio 6 punktą skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Sisteminis Reglamento Nr. 261/2004 nuostatų aiškinimas patvirtina, kad juo nedraudžiama keleiviui reikalauti Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto dydžio kompensacijos ne iš faktiškai skrydį vykdančio oro vežėjo, o iš kelionės organizatoriaus. Kelionės organizatoriui kaip verslininkui tenka atsakomybė už jo pasirinktų trečiųjų asmenų (šiuo atveju – oro vežėjo) netinkamą vežimo paslaugų vykdymą – skrydžio atidėjimą. Tokia praktika jau yra suformuota kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2013).

25. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje įtvirtinta apribota kompensacija. Šios kompensacijos esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti Reglamentu Nr. 261/2004 siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį. Reglamento Nr. 261/2004 preambulėje įtvirtinta, kad skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (14 punktas). Taigi, skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių. Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti tokie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (14 punkto konstatuojamoji dalis).

26. Kadangi ne visos ypatingos aplinkybės lemia atleidimą nuo pareigos mokėti kompensacijas, asmuo, kuris nori jomis remtis, turi įrodyti, kad jų nebūtų buvę galima niekaip išvengti imantis adekvačių situacijai priemonių, t. y. tokių priemonių, kurias tuo momentu, kai atsirado ypatingos aplinkybės, oro transporto vežėjas galėjo įvykdyti techniškai ir ekonomiškai. Tokiu atveju būtina įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir, atsižvelgiant į savo įmonės pajėgumus tuo metu, nedarydamas nepakeliamos aukos vežėjas akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti skrydžio atšaukimo dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė. Taigi, pareiga įrodyti ypatingų aplinkybių, dėl kurių buvo atšauktas skrydis, egzistavimą, tenka atsakovui, t. y. siekdamas išvengti pareigos mokėti keleiviams kompensacijas, skrydį vykdantis vežėjas (kelionių organizatorius) turi įrodyti: aplinkybes, dėl kurių skrydis atidėtas ar atšauktas, t. y. jis turi įrodyti ir aplinkybių atsiradimą, ir priežastinį ryšį tarp šių aplinkybių ir skrydžio atidėjimo arba atšaukimo; kad jis ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų ypatingų aplinkybių atsiradimo ir skrydžio atidėjimo arba atšaukimo. Skrydį vykdantis oro vežėjas taip pat turi pateikti įrodymus, kad negalėjo rasti alternatyvaus, jam ekonomiškai priimtino sprendimo arba toks sprendimas jam negalėjo būti pasiūlytas; kad aplinkybės atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai kontroliuoti dėl jų pobūdžio ar atsiradimo priežasčių.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pasitelktas oro vežėjas (aviakompanija „Turkish Airlines“), teikiantis keleivių pervežimo oru paslaugas atsakovei, pirmiausiai privalo užtikrinti skrydžio saugumo, tame tarpe ir keleivių, sąlygas, todėl tokios paslaugos yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių / meteorologinių sąlygų. Galimos tokios situacijos, kurių oro pervežimo paslaugas teikiantis asmuo negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai (įvairūs gamtos reiškiniai), kurie negali būti prognozuojami sutarties sudarymo metu, kada vežėjas praranda realią galimybę užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų tinkamą ir savalaikį įvykdymą.

28. Ieškovai tiek savo pateiktame ieškinyje, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės akcentavo vienintelę aplinkybę, jų nuomone, paneigiančią atsakovės teiginius, kad Vilniaus oro uoste skrydžio dieną buvusios meteorologinės sąlygos laikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. kad nors jų skrydis į Antaliją, turėjęs įvykti 2022 m. spalio 28 d. 4.00 val., buvo atšauktas dėl blogų meteorologinių sąlygų, tačiau tiek Lietuvoje, tiek Turkijoje skrydžio dieną oro sąlygos buvo pakankamai geros, tiek į Vilnių leidosi, tiek iš Vilniaus kilo kitų aviakompanijų lėktuvai (2022 m. spalio 28 d. 5.00 val. į Antaliją išskrido FH/FHY Frieebird Airlines lėktuvas; 2022 m. spalio 28 d. 5.10 val. į Antaliją išskrido X9/NVD Avion Express lėktuvas; 2022 m. spalio 28 d. 5.25 val. į Antaliją išskrido X9/NVD Avion Express lėktuvas; 2022 m. spalio 28 d. 5.35 val. į Antaliją išskrido GW/GJT GetJet Airlines lėktuvas; 2023 m. spalio 28 d. 2.20 val. iš Antalijos nusileido FH/FHY Freebird Airlines lėktuvas). Atsižvelgiant į tai, apeliantų nuomone, 2022 m. spalio 28 d. buvusios meteorologinės sąlygos negali būti laikomos ypatingomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nemokėti jiems Reglamente Nr. 261/2004 numatytos kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta dėl toliau nurodomų motyvų.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų nurodoma aplinkybė (aprašyta nutarties 28 punkte) turėtų faktinę bei teisinę reikšmę tik tuo atveju, jeigu ir kitos, ieškovų ieškinyje minimos aviakompanijos (Freebird Airlines; Avion Express; GetJet Airlines) skrydžius 2022 m. spalio 28 d. būtų vykdžiusios analogišku orlaiviu, kokiu skrydį 2022 m. spalio 28 d. į Antaliją turėjo vykdyti atsakovės pasitelktas oro vežėjas „Turkish Airlines“, t. y. orlaiviu „Boeing 737-900“ (D kategorija). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovų nurodyti kiti oro vežėjai (Freebird Airlines; Avion Express; GetJet Airlines) skrydžius 2022 m. spalio 28 d. iš Vilniaus oro uosto į Antaliją vykdė analogiškais orlaiviais (t. y. orlaiviais „Boeing 737-900“ (D Kategorija)) byloje nėra.

30. Iš Aerodromų kliūčių perskridimo aukščių, naudojimo ir kilimo minimumų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 2BE-288 (žr. redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 6 d. iki 2023 m. kovo 22 d.) matyti, kad orlaivių kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis pėdomis (RVR) skirtingiems orlaiviams yra nevienodas ir skiriasi priklausomai nuo orlaivio kategorijos (A, B, C, D). Trečiojo asmens Lietuvos transporto saugos administracijos byloje pateikta medžiaga liudija, kad 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus oro uoste galiojo ILS CAT 1 artėjimo tūpti procedūra, pagal kurią D kategorijos orlaiviams RVR buvo 600 pėdų. Tuo tarpu pagal byloje pateikto aviakompanijos „Turkish Airlines“ patvirtinto „Skrydžių vykdymo vadovo“ A dalies 8 skyriaus „Skrydžio procedūros“ reikalavimus minimalus matomumas artėjimo tūpti procedūrai jos eksploatuojamiems D kategorijos orlaiviams yra 700 pėdų. Iš to seka, kad oro vežėjo „Turkish Airlines“ pasirinktam orlaiviui „Boeing 737-900“ (D Kategorija), turėjusiam pirmiausia atlikti skrydį Nr. TK3022 maršrutu Antalija–Vilnius bei leistis Vilniaus oro uoste 2.35 val. vietos laiku, tai daryti buvo nesaugu ir pavojinga dėl tą naktį galiojusios ILS CAT 1 artėjimo tūpti procedūros, kurios taikymas buvo nulemtas tik blogų meteorologinių sąlygų Vilniaus oro uoste.

31. Nagrinėjamu atveju itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad oro vežėjas „Turkish Airlines“ orlaiviu „Boeing 737-900“ (D Kategorija) pirmiausia turėjo vykdyti skrydį Nr. TK3022 maršrutu Antalija–Vilnius, leistis Vilniaus oro uoste 2.35 val. vietos laiku ir tik tuomet, tuo pačiu orlaiviu, jau atlikti grįžtamąjį skrydį Nr. TK3023 maršrutu Vilnius–Antalija, kuriuo ieškovai iš Vilniaus oro uosto turėjo išskristi 4.00 val. vietos laiku. Tačiau pagal išankstinę orų prognozės ataskaitą (TAF), laiko intervale nuo 2022 m. spalio 27 d. 17.00 val. iki 2022 m. spalio 28 d. 11.59 val., Vilniaus oro uoste buvo prognozuojamos itin nepalankios oro sąlygos (rūkas, prastas matomumas ir žemas debesų padas). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, dėl tokių susiklosčiusių meteorologinių sąlygų Vilniaus oro uoste galiojo artėjimo tūpti procedūra ILS CAT I, kuri turi griežtesnius apribojimus ir pagal kurią galiojo minimalus RVR 600 pėdų matomumo reikalavimas D kategorijos orlaiviams. Oro vežėjo „Turkish Airlines“ orlaivis „Boeing 737-900“ (D Kategorija), tokiomis meteorologinėmis sąlygomis leistis Vilniaus oro uoste negalėjo, dėl ko skrydis Nr. TK3022 maršrutu Antalija–Vilnius buvo atšauktas, o laiku neįvykus šiam skrydžiui, automatiškai buvo atšauktas ir grįžtamasis skrydis Nr. TK3023 maršrutu Vilnius–Antalija. Iš to seka, kad būtent meteorologinės sąlygos, kurių oro vežėjas negali nei numatyti, nei kontroliuoti, o ne kokios nors kitos priežastys, tokios kaip, pavyzdžiui, orlaivio gedimas, Antalijos oro uosto / Vilniaus oro uosto administracijos pareigūnų veiksmai, pačios aviakompanijos darbuotojų veiksmai (tokie, kaip, pvz., streikas), kurias protingas ir rūpestingas oro vežėjas gali numatyti ir atitinkamai pasirengęs – gali jų išvengti, nagrinėjamu atveju buvo skrydžio Nr. TK3023, kuriuo ieškovai turėjo išskristi į Antaliją, vėlavimo priežastimi.

32. Pažymėtina, kad patys apeliantai apeliaciniame skunde nekelia abejonių, jog 2022 m. spalio 28 d. 4.00 val. turėjusio įvykti skrydžio į Antaliją vėlavimas buvo netinkamo atsakovės ar atsakovės pasitelkto faktinio oro vežėjo (aviakompanijos „Turkish Airlines“) darbo organizavimo pasekmė, nenurodo kitokio pobūdžio priežasčių, kas reiškia, jog netiesiogiai jie patys pripažįsta faktą, kad būtent nepalankios meteorologinės sąlygos Vilniaus oro uoste tiesiogiai sąlygojo skrydžio Nr. TK3023 atšaukimą.

33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačių ieškovų kartu su ieškiniu pateiktas dokumentas (skrydžių informacija, gauta iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Lietuvos oro uostai“) liudija, kad į Vilniaus oro uostą 2022 m. spalio 28 d. laiku neatvyko ne tik oro vežėjo „Turkish Airlines“ orlaivis iš Antalijos, skrydžio Nr. TK3022, kuris Vilniaus oro uoste turėjo nusileisti 2022 m. spalio 28 d. 2.35 val., tačiau ir aviakompanijos „airBaltic“ orlaivis iš Rygos oro uosto, skrydžio Nr. BT349, turėjęs Vilniaus oro uoste nusileisti keliomis valandomis anksčiau, t. y. 2022 m. spalio 28 d. 0.05 val. Ši aplinkybė taipogi rodo, kad dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ne tik „Turkish Airlines“ (kaip kad teigia ieškovai), bet ir kitų aviakompanijų (pvz. „airBaltic“) orlaiviai Vilniaus oro uoste 2022 m. spalio 28 d. naktį nesileido. Tai, kad ieškovo nurodomų oro vežėjų (Freebird Airlines; Avion Express; GetJet Airlines) orlaiviai 2022 m. spalio 28 d. naktį kilo iš Vilniaus oro uosto, neturint duomenų, kokie konkrečiai (kokio modelio ir kategorijos) tai buvo orlaiviai, nepatvirtina ir negali patvirtinti aplinkybės, kad meteorologinės sąlygos Vilniaus oro uoste leistis atsakovės pasitelkto oro vežėjo „Turkish Airlines“ orlaiviui „Boeing 737-900“ (D Kategorija) buvo tinkamos ir saugios.

34. Apeliacinės instancijos teismas visiškais sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, nenumato atsakovei pareigos, priešingai nei kad nurodo ieškovai, ieškoti būtent to oro vežėjo ir sutartį dėl keleivių pervežimo sudaryti būtent su tuo oro vežėju, kuris sau kelia pačius mažiausius galimus keleivių pervežimo saugumo reikalavimus, keleivių pervežimą oru vykdo laikydamasis pačių mažiausių galimų orlaivių ir keleivių saugumo standartų ir kurio skrydžių saugumo taisyklės leistų vykdyti oro skrydžius net tada, kai kiti oro vežėjai skrydžių nevykdo dėl savo nustatytų aukštesnių skrydžių saugumo reikalavimų.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Kiti apeliaciniame skunde / atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemenės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą rezoliucinėje dalyje suformuluoto prašymo paskirti ieškovams 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovė nenurodė absoliučiai jokių tokio prašymo motyvų / argumentų, taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų, kurie turėtų patvirtinti tariamą ieškovų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis faktą.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų A. G. ir D. G. pateikto apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl ieškovų apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

39. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas 27 Eur dydžio žyminis mokestis) nėra atlyginamos. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių dokumentų byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.