- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-360-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29042-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Olego Šibkovo (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;
- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;
- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. Š. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Š. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
UAB „N“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir UAB „N“ iš A. Š. priteista 252,89 Eur turtinės žalos atlyginimo.
UAB „I“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir UAB „I“ iš A. Š. priteista 396,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.
UAB „T“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir UAB „T“ iš A. Š. priteista 578,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
UAB „R“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir UAB „R“ iš A. Š. priteista 154,17 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. liepos 28 d. apie 15.30 val., būdamas UAB „N“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynų paėmė du 0,7 l talpos butelius romo „Bumbu The Original“, vnt. vertė 36,99 Eur, bendros 73,98 Eur vertės, vieną 0,5 l talpos butelį brendžio „Cardenal Mendoza Gran Reserva“, 39,99 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį konjako „Courvoisier VSOP,“ 42,99 Eur vertės, ir šias prekes susidėjęs į su savimi turėtą kuprinę praėjo pro kasas už jas neatsiskaitęs bei su minėtomis prekėmis mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes parduotuvės darbuotojams bandant jį sulaikyti, jis, norėdamas išvengti sulaikymo, numetė kuprinę su pavogtomis prekėmis ant žemės, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „N“ priklausantį nedidelės, t. y., 156,96 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.
2. Taip pat jis 2023 m. liepos 28 d. apie 15.30 val., pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš UAB „N“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), metu, mėgindamas pasišalinti iš minėtos parduotuvės su pavogtomis prekėmis pro parduotuvės automatiškai atsidarančias duris, kurias tuo metu parduotuvės darbuotoja buvo užblokavusi, panaudojęs jėgą, t. y. abejomis rankomis traukdamas duris į šonus, minėtas duris praskyrė, tokiu būdu sulaužydamas 174,24 Eur vertės universalų elektromagnetinį durų užraktą, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, UAB „N“ priklausantį nedidelės, t. y., 174,24 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
3. Taip pat jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuo 15.33 val. iki 16.35 val., per tris kartus iš UAB „I“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė turto, kurio bendra vertė 396,50 Eur, kuomet 2023 m. rugpjūčio 11 d. 15.33 val. užėjęs į minėtą parduotuvę prekybos salėje nuo lentynų paėmė ir į pirkinių krepšį įsidėjo vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Courvoisier“, 39,95 Eur vertės, du 0,75 l talpos butelius šampano „Philipponnat Champagne Royale Reserve/Bruit“, vnt. vertė 52,90 Eur, bendros 105,80 Eur vertės, po ko 15.52 val. minėtas prekes paslėpęs savo kuprinėje, praėjo pro kasas už jas nesumokėjęs ir išėjo iš parduotuvės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 16.05 val. grįžo į minėtos parduotuvės prekybos salę ir ten nuo lentynų paėmė ir į pirkinių krepšį įsidėjo vieną 0,7 l talpos butelį viskio „Dalwhinnie Highland Single Malt 15YO“, 59,59 Eur vertės, ir vieną 0,7 l talpos butelį romo „Don Papa Rum“, 54,95 Eur vertės, po ko 16.22 val. minėtas prekes paslėpęs savo kuprinėje, praėjo pro kasas nesumokėjęs už jas ir išėjo iš parduotuvės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 16.28 val. grįžo į minėtos parduotuvės prekybos salę ir ten nuo lentynų paėmė ir į pirkinių krepšį įsidėjo du 0,75 l talpos butelius šampano „Moet Chandon Champagne Brut Imperial“, vnt. vertė 47,95 Eur, bendros 95,90 Eur vertės, ir vieną 0,75 l talpos butelį šampano „G. H. Mumm Champagne Ice Xtra Demi – Sec“, 39,95 Eur vertės, po ko 16.35 val. minėtas prekes paslėpęs savo kuprinėje, praėjo pro kasas nesumokėjęs už jas ir išėjo iš parduotuvės bei pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo tęstiniais veiksmais ir veikdamas vieninga tyčia, jis iš viso pagrobė svetimą, UAB „I“ priklausantį nedidelės, t. y. 396,50 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
4. Taip pat jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 19.39 val., būdamas UAB „T“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynos paėmė du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy A23 5G“, kurio vnt. vertė 289 Eur, bendros 578 Eur vertės, po ko šias prekes įdėjo prie jo priėjusiam, minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į kuprinę, ir kartu su minėtu asmeniu išėjo pro parduotuvės apsauginius vartelius nesumokėję už paimtas prekes bei pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu jis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą, UAB „T“ priklausantį, t. y. 578 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
5. Taip pat jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. spalio 27 d. apie 20.12 val., būdamas UAB „R“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynų paėmė tris 0,7 l talpos butelius degtinės „Grey Goose“, vnt. vertė 51,39 Eur, bendros 154,17 Eur vertės, kuriuos susidėjo į su savimi turėtą kuprinę, praėjo pro kasas nesumokėjęs už minėtas prekes, išėjo iš parduotuvės bei pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „R“ priklausantį nedidelės, t. y. 154,17 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl A. Š. paskirtos bausmės, pritaikant nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba nuteistajam paskirti kuo švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Šalies argumentai
6.1. Skunde yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. Š. netaikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pasak apelianto, teismų praktikoje įtvirtinta tai, kad svarbiausias prisipažinimo aspektas – būtent prisipažinimo savanoriškumas. Nagrinėjamoje byloje A. Š. prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų savo valia ir laisvu noru. Nors nuteistasis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, taigi nėra pakankamai kritiškas savo elgesiui, tačiau nuteistasis dėl savo elgesio gailisi objektyviai, kadangi yra išreiškęs norą keisti savo gyvenimą. Apelianto nuomone, A. Š. pradėjo kritiškai vertinti savo elgesį, išreiškė norą keistis bei pasitaisyti, taigi ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų.
6.2. Apeliantas pabrėžia, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, kuris formaliai atitinka rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos konkrečios rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymi tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas suabsoliutino A. Š. neigiamai apibūdinančias aplinkybes, o A. Š. paskirtos bausmės dydis yra neproporcingas nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, nei bausmės paskirčiai.
6.3. Remdamasis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, apeliantas nurodo, jog šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra mažesnis, nei toks, kuris iš esmės reikalautų tokios griežtos bausmės: nuteistasis padarė penkias nusikalstamas veikas, kurių viena priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, o likusios – prie baudžiamųjų nusižengimų. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas ir sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, tačiau jos nėra labai pavojingos, yra susijusios su finansine nauda ir yra sąlygotos A. Š. priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Pabrėžia, kad A. Š. išreiškė norą gydytis nuo esamos priklausomybės.
6.4. Apelianto nuomone, pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti ne skiriant nuteistajam realų laisvės atėmimą, bet taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y., atidedant A. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojant nuteistąjį gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, toks sprendimas taip pat nereiškia, kad nuteistasis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o priešingai – jam bus suteikta galimybė pakeisti savo elgesį ir daugiau nenusikalsti.
7. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė papildomai A. Š. padarytas nusikalstamas veikas vertinti kaip tęstinę, kadangi kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje nuteistojo atžvilgiu, galimai jo padarytos analogiškos nusikalstamos veikos bus įvertintos kitaip nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti A. Š. paskirtą bausmę arba bausmės vykdymą atidėti.
9. Visų pirma, pasisakytina dėl papildomų teismo posėdyje pareikštų nuteistojo gynėjo prašymų. Apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai buvo pateikti papildomi prašymai vertinti A. Š. padarytas nusikalstamas veikas kaip tęstinę veiką, taip pat atsižvelgti į sprendimą, kuris bus priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-873/2024, kadangi, kaip nurodė gynėjas, šioje byloje taip pat keltas klausimas dėl A. Š. padarytų nusikalstamų veikų vertinimo kaip tęstinių. Vis dėlto pažymėtina, jog pirmiau nurodyti gynėjo prašymai išeina už apeliacinio skundo ribų, kadangi yra nesusiję su paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu arba jos švelninimu, taip pat nėra minimi apeliacinio skundo motyvuose. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas iš apeliacinio skundo ribų gali tik tada, kai nagrinėdamas bylą nustato esminių BPK pažeidimų, dėl ko, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik tam tikram asmeniui, dėl kurio skundo yra nagrinėjama byla, tačiau ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, jų nenurodė ir apeliacinį skundą padavęs asmuo, dėl to nėra teisinio pagrindo išeiti iš apeliacinio skundo nustatytų ribų. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų gynėjo prašymų.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti A. Š. atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kadangi nuteistasis dėl savo padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nors sutiktina, kad nuteistasis neginčijo jam pateiktų pranešimų apie įtarimą turinio bei pripažino esmines padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, be to, minėta aplinkybė yra nurodyta ir kaltinamajame akte kaip jo atsakomybę lengvinanti (2 t., b. l. 167–171), nesutiktina su argumentais, jog pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios.
11. Teismų praktikoje sprendžiant dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-211-1073/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, kuri lengvina baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra akivaizdžiai įrodyta kitais bylos duomenimis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-303/2023).
12. Nagrinėjamu atveju vertinant A. Š. parodymų turinį (2 t., b. l. 23–25, 35–36, 43–45, 58–60, 73–75, 89–91, 192–194) pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuteistasis savo kaltę pripažino ir neginčijo esminių aplinkybių dėl jo atliktų vagysčių, tačiau iš esmės nesutiko su inkriminuotomis aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės automatiškai atsidarančių durų sugadinimo. Šios detalės parodo, kad nuteistasis nėra linkęs pilnai prisiimti atsakomybę už savo atliktus veiksmus, kas sudaro pagrindą abejoti nuteistojo nuoširdumu. Šią abejonę pagrindžia ir A. Š. praeitis – nuteistojo polinkį nusikalsti bei sistemingai daryti nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, pagrindžia bylos medžiagoje esantys objektyvūs duomenys (2 t., b. l. 94–111, 139–154). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad A. Š. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir gailėjimasis dėl savo veiksmų negali būti pripažintas nuoširdžiu, o buvo pateiktas siekiant gerinti nuteistojo procesinę padėtį. Dėl to nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje ir pripažinti A. Š. kaltės pripažinimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
14. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertino minėtų duomenų visumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nuteistasis A. Š. iš viso padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, o likusios keturios – prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis); visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, siekiant finansinės naudos; keturiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta reali turtinė žala. Be to, teismas taip pat motyvuotai nusprendė nuteistojo atžvilgiu netaikyti baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, įvertinta ir A. Š. charakterizuojanti medžiaga, t. y., jog jis teistas užsienyje ir Lietuvoje, daugiausia už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat už analogiško pobūdžio veikas (vagystes), šiuo metu nedirba, nėra sukūręs šeimos. Nors ir nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybių gydymą, tačiau šioje byloje pateikta VšĮ „NG“ pažyma dėl nuteistojo priėmimo gydymui – reabilitacijai.
16. Pažymėtina, jog įvertinus A. Š. atliktų veiksmų visumą, jų priežastis ir pasekmes, paskirtos laisvės atėmimo bei arešto bausmės yra teisingos bei adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir dėl jų kilusias pasekmes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad priklausomybė nuo narkotinių medžiagų sudaro pagrindą švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys 2024 m. sausio 24 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (2 t., b. l. 94–111) bei 2024 m. sausio 24 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas (2 t., b. l. 139–154) patvirtina, jog A. Š. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o turimi duomenys leidžia daryti išvadą dėl nuteistojo požiūrio į visuomenėje priimtinas vertybes, įstatymų numatytus draudimus bei įpareigojimus.
17. Nors sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė 30 parų arešto bausmes A. Š. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, tačiau šios bausmės nepagrįstai buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
18. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų, kurie numatyti skirtinguose BK straipsniuose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-699/2015). Tai tokie atvejai, kai išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau nei vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Šiame kontekste pabrėžtina tai, kad LAT praktikoje yra konstatuota, jog nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jeigu, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos, t. y. būtinos viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys ir minėtos veikos yra padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).
Žemesnės instancijos teismas
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo apklausoje (2 t., b. l. 23–25) A. Š. paaiškino, jog jis, į kuprinę susidėjęs keturis butelius su alkoholiniais gėrimais, nuėjo link savitarnos kasų. Tame skyriuje parduotuvės darbuotoja prie jo priėjo ir kažką sakė, o jis staigiai išbėgo iš to skyriaus ir nubėgo prie parduotuvės durų. Parduotuvės darbuotoja greičiausiai buvo užblokavusi duris, nes jis jų atidaryti negalėjo, todėl rankomis bandė atidaryti duris ir, pavykus tą padaryti, išbėgo iš tos parduotuvės. Bėgdamas pamatė, kad jį vejasi greičiausiai parduotuvės apsaugos darbuotojai, dėl to numetė kuprinę su viduje buvusiais alkoholiniais gėrimais ir jo asmeniniais daiktais ir nubėgo toliau. Matė, kad ji vijęsi vyrai paėmė jo kuprinę. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina liudytojo R. S. (R. S.) parodymai (1 t., b. l. 48–49), 2023 m. spalio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 50–51).
20. Pažymėtina, jog vagystės objektyvioji pusė yra apibūdinama dviem momentais – neteisėtu slaptu arba atviru svetimo turto paėmimu (pirmasis momentas) ir neatlygintinu turto pasisavinimu (antrasis momentas). Turto paėmimas negali būti prilyginamas nurodyto turto pasisavinimui, kadangi turto pasisavinimo baigtumas siejamas su realios galimybės neteisėtai jį valdyti, naudotis bei disponuoti turtu pagal savo valią, įgijimu. Aptariamoje situacijoje akivaizdu, jog A. Š. įsidėdamas į kuprinę keturis butelius su alkoholiniais gėrimais, buvo šį turtą tik paėmęs, tačiau dar nebuvo įgijęs galimybės juo disponuoti pagal savo valią. Pasisavinti minėto turto jam nepavyko, tačiau tiek paties A. Š. parodymai, tiek liudytojo R. S. pateikti paaiškinimai bei objektyvi bylos medžiaga patvirtina tai, kad nuteistasis, siekdamas įgyti paimtą turtą bei galėti juo naudotis nepriklausomai, bandė kaip įmanoma greičiau pasišalinti iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, dėl ko, panaudodamas fizinę jėgą, atidarė užrakintas automatiškai atsidarančias duris, taip sugadindamas svetimą, jam nepriklausantį turtą, nes dėl tokių jo veiksmų sugadintas universalus elektromagnetinis durų užraktas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, darymo metu, nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, nebuvo baigta, o pirmiau nurodytas baudžiamasis nusižengimas padarytas siekiant užbaigti vagystę. Darytina išvada, kad pirmiau nurodytos aplinkybės įrodo tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, padarytos esant idealiajai sutapčiai, todėl nuteistajam šioje dalyje paskirtos bausmės nepagrįstai subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, šių bausmių bendrinimas atliekamas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir nuteistajam paskiriama subendrinta 30 parų arešto bausmė.
21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pirmiau nurodyta 30 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su kitomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių jam paskirtų bausmių, ir A. Š. skirtina subendrinta 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. Š. skirtina galutinė subendrinta 5 mėnesių 20 parų laisvės atėmimo bausmė.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
22. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma įvertinti galimybę A. Š. atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir spręsti dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo prašymas yra nepagrįstas ir nenustatytos objektyvios priežastys atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą.
23. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
24. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y., nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).
25. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, nėra pagrindo A. Š. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnyje, t. y., už jo padarytas nusikalstamas veikas jam paskirta mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau kitos byloje nustatytos ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju yra negalimas.
26. Nagrinėjamu atveju A. Š. padarė penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK XXVIII skyriuje – „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Be to, nuteistojo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo nebuvo pripažintas jo baudžiamąją atsakomybę švelninančia aplinkybe, tačiau buvo pripažintos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punkte, kas didina tiek jo padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą. Pažymėtina tai, jog paskutinį kartą A. Š. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 5 dalį už nusikalstamas veikas, kurios padarytos laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. sausio 16 d., likus pusmečiui iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Darytina išvada, kad aplinkybės, susijusios su A. Š. praeities teistumais, parodo jo akivaizdų polinkį nesilaikyti įstatymuose numatytų įpareigojimų bei draudimų, o tai, jog A. Š. atžvilgiu ir vėl buvo nagrinėjama baudžiamoji byla rodo, kad anksčiau jam paskirtos bausmės iš esmės nebuvo pakankamos užtikrinti, jog jis pakartotinai nenusikals. Konstatuotina, jog pakartotinis nuteistojo nusikalstamų veikų darymas negali būti vertinamas kaip pagrindas jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
27. Įvertinus pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, įstatymų nepažeidė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tačiau neteisingai subendrino paskirtas bausmes, dėl ko buvo neteisingai paskirta galutinė bausmė. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. Š. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Š. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pirmiau nurodytą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su kitomis A. Š. paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir jam paskirti subendrintą 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.