- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-571-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00037-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą E. M. nugriauti į K. K.-B. žemės sklypą patekusį pastato – kluono svečių namai (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ar svetimame sklype esančią jo dalį, priteisti iš atsakovo E. M. ieškovui N. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2024 m. sausio 10 d. nutartimi (kurioje buvo nurodyti ieškinio trūkumai), ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2024 m. sausio 22 d. ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovo N. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. nutartyje, tame tarpe, buvo nurodyta, kad: „ieškovas nurodydamas, kad atsakovo pastatas pastatytas savavališkai ieškinyje nenurodo jokių argumentų, ir nepateikia jokių įrodymų apie pastato pastatymą savavališkai, Statybos įstatymo bei poįstatyminių aktų pažeidimą, taip pat nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo pastatas mažina nurodyto žemės sklypo vertę (duomenų apie sklypo vertę nepateikta). Iš ieškinio turinio nėra aišku, kuo atsakovas pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises, kai pats ieškovas nurodo, kad atsakovui priklausantis pastatas pastatytas ir įregistruotas 2008 metais, kai tuo tarpu K. K.-B. priklausantis sklypas buvo įkeistas 2014 metais. Taip pat pats ieškinio reikalavimas nėra suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, nėra aišku apie kokį svetimą sklypą nurodoma, nenurodyta prašomo nugriauti pastato dalis, buvimo vieta ir konkretus dydis, nenurodytas planas (kieno sudarytas, data, koordinatės ir pan.), nenurodytos nugriovimo pasekmės, terminas. Pateiktame plane tik fiksuota ginčo statinio buvimo vieta, be to pažymėtas servitutas (nėra aišku kaip tai susiję su ieškovo reikalavimu). Taip pat ieškovas nieko nenurodo ir nepateikia jokių oficialių įrodymų (institucijų, specialistų išvadų, planų, projektų ir pan.), kad yra galimybė nugriauti būtent pastato dalį (būtent kokią dalį ir kad toks nugriovimas yra įmanomas). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iki hipotekos nustatymo nežinojo apie svetimą pastatą žemės sklype, tačiau nenurodo kada būtent šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos“.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas nustatytu terminu visų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškovo ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Teismas 2024-01-10 nutartimi ieškovui buvo nustatęs terminą iki 2024-01-22 pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovas, vykdydamas teismo nurodymą, 2024-01-18 pateikė prašymą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, patikslintą ieškinį ir 2024-01-10 teismo nutartyje išvardintus papildomus rašytinius įrodymus.
6.2. Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nepateikė jokių argumentų, kuriuos ieškinio trūkumus ieškovas neištaisė ar ištaisė netinkamai. Teismas abstrakčiai nurodė, jog ieškovas neištaisė 2024-01-10 nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų bei pacitavo dalį 2024-01-10 nutarties. Dėl nutarties motyvacijos trūkumo ieškovui nėra aišku kokie konkretūs ieškinio trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų ištaisyti.
6.3. Pateiktame prašyme dėl ieškinio trūkumų pašalinimo pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad trečiajam asmeniui K. K.-B. nuosavybės teise priklauso ieškinyje žemės sklypas su namu, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.; kad minėtame žemes sklype yra pastatytas būtent Atsakovui E. M. nuosavybės teise priklausantis pastatas – kluonas (svečių namai). Taip pat pateikė įrodymus, jog pastatas – kluonas (svečių namai), kuris priklauso atsakovui E. M., stovi K. K.-B. priklausančiame žemės sklype. Ieškovas pateikė tikslią atestuoto matininko sudarytą planą, schemą (žr. prašymo dėl ieškinio trūkumų pašalinimo priedą Nr. 4), kurioje tiksliai nurodyta šalintina pastato – kluono (svečių namai) dalis stovinti ieškovui įkeistame žemės sklype.
6.4. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų argumentų, jog ieškovo pateiktoje atestuoto matininko sudarytame plane, schemoje yra tiksliai nurodyta šalintina pastato – kluono (svečių namai) dalis stovinti ieškovui įkeistame žemės sklype. Taip pat apie šio pastato savavališką pastatymą svetimame žemės sklype yra užfiksavęs antstolis, vykdantis pastato – kluono (svečių namai) priverstinį pardavimą iš varžytynių. Ieškovas, siekdamas pašalinti teismo 2024-01-10 nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė paaiškinimą, kad ieškiniu nenurodė ir nepateikė duomenų apie pastato dalies nugriovimo pasekmes, nes ieškovas nevaldydamas svetimo atsakovui priklausančio statinio, jo neprojektavęs ir nestatęs, neturi galimybės nustatyti pakenktų ar nepakenktų tam statiniui neteisėtai stovinčios jo dalies pašalinimas. Ieškovo įsitikinimu, šią informaciją, visų pirma, turėtų pateikti atsakovas ir šis klausimas nesunkiai būtų išspręstas nagrinėjant bylą. Ieškovo įsitikinimu pareikštas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami – ieškovo pateiktame ieškinyje suformulavo neturtinio pobūdžio reikalavimą nugriauti į K. K.-B. žemės sklypą patekusį pastato – kluono svečių namai (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ar svetimame sklype esančią jo dalį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti pastatui–kluonui svečių namai (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės perleidimo draudimą iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo.
6.5. Aplinkybė, jog teismui nėra pateikti konkretūs, dar detalesni duomenys apie prašomo nugriauti pastato dalį, šios dalies buvimo vietą, konkretus jo dydis, nugriovimo pasekmės, galimybės nugriauti tik dalį pastato, nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje spręsti, jog tokio turinio reikalavimus negalės užtikrinti sprendimo vykdymas.
6.6. Dėl teismo reikalaujamų pateikti papildomų duomenų, ieškovas nurodė, jog neturi galimybės tokius duomenis pateikti, kadangi ieškovas nevaldo svetimo atsakovui priklausančio statinio, tuo labiau nėra jo neprojektavęs ir statęs.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškinio reikalavimas nėra suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, nėra aišku apie kokį svetimą sklypą nurodoma, nenurodyta prašomo nugriauti pastato dalis, buvimo vieta ir konkretus dydis, nenurodytas planas (kieno sudarytas, data, koordinatės ir pan.), nenurodytos nugriovimo pasekmės, terminas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas nieko nenurodo ir nepateikia jokių oficialių įrodymų (institucijų, specialistų išvadų, planų, projektų ir pan.), kad yra galimybė nugriauti būtent pastato dalį (būtent kokią dalį ir kad toks nugriovimas yra įmanomas).
11. Ieškovas, šalindamas trūkumus, pateikė identišką ieškinį pavadintą patikslintu ieškiniu ir prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė savo paaiškinimus dėl teismo 2024-01-10 nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų. Iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas nepašalino esminio trūkumo – tinkamai nurodyti ieškinio dalyką.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022, 15 punktas).
13. Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 56 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021). Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
14. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas nėra konkretus. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė ieškinyje nenurodyta prašomo nugriauti pastato dalis, buvimo vieta ir konkretus dydis, nenurodytas planas (kieno sudarytas, data, koordinatės ir pan.), nenurodytos nugriovimo pasekmės, terminas.
15. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jis pateikė tikslią atestuoto matininko sudarytą planą, schemą, kurioje tiksliai nurodyta šalintina pastato – kluono (svečių namai) dalis stovinti ieškovui įkeistame žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovo argumentu, atkreipia dėmesį, kad ieškiniu prašoma: įpareigoti atsakovą E. M. nugriauti į K.K.-B. žemės sklypą patekusį pastato – kluono svečių namai (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ar svetimame sklype esančią jo dalį (tiksli dalis apibrėžta pridedame geodeziniame plane su koordinatėmis). Tačiau nei su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu nėra pateiktas geodezinis planas. Dalyke taip pat konkrečiai nenurodyta, pagal kokio asmens parengtą planą ieškovas siekia nugriauti į K. K.-B. žemės sklypą patekusio pastato – kluono svečių namų (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį.
16. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo pateiktoje atestuoto matininko sudarytame plane, schemoje (Priedas Nr. 4) yra tiksliai nurodyta šalintina pastato – kluono (svečių namai) dalis stovinti ieškovui įkeistame žemės sklype. Taip pat pažymi, kad apie šio pastato savavališką pastatymą svetimame žemės sklype yra užfiksavęs antstolis, vykdantis pastato – kluono (svečių namai) priverstinį pardavimą iš varžytynių. Tačiau, kaip matyti, ieškovas su ieškiniu pateikė lokacijos planą, iš kurio nėra aiškios šalintinos pastato dalys, nes šiame plane nėra nurodyta, kuri pastato dalis pagal ieškovo ieškinį turi būti pašalinta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek nutartyje dėl trūkumų šalinimo, tiek skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo pateiktame plane tik fiksuota ginčo statinio buvimo vieta, pažymėtas servitutas (nėra aišku kaip tai susiję su ieškovo reikalavimu). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas prašydamas nugriauti pastato dalį, nenurodė nugriovimo pasekmių ir termino per kurį pastatas turėtų būti nugriautas. Esant neaiškiam (nekonkrečiam) ieškinio dalykui (ieškinio dalyke nenurodoma nei tiksli pastato šalintina dalis nei konkretus planas, iš kurio būtų matoma šalintina statinio dalis) civilinės bylos pagal tokį pareikštą ieškinį nagrinėjimas neįmanomas.
17. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog teismui nėra pateikti konkretūs, dar detalesni duomenys apie prašomo nugriauti pastato dalį, šios dalies buvimo vietą, konkretus jo dydis, nugriovimo pasekmės, galimybės nugriauti tik dalį pastato, nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje spręsti, jog tokio turinio reikalavimus negalės užtikrinti sprendimo vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad reikalavimai pareiškimo turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems adresuojamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reikalavimų esme, žinotų aplinkybes, kuriomis reikalavimai grindžiami, taigi turėtų galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, kai yra tokių pareiškimo trūkumų, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad pareiškimą padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.
18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo reikalaujamų įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo pastatas mažina nurodyto žemės sklypo vertę, pažymi, kad nors įstatymas ir numato pareigą šaliai įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), tačiau tai, kaip ji šią pareigą ir kokia apimtimi įgyvendins, yra jos pasirinktas veikimo modelis, tuo pačiu prisiimant ir riziką, kad tokios pareigos nevykdymas (ar netinkamas vykdymas) jai gali sukelti neigiamas teisines pasekmes – reikalavimų atmetimą, neįrodžius jų pagrįstumo. Be to, paminėtina ir tai, kad šalis įrodinėjimo pareigą gali įgyvendinti ir vėlesnėse teisminio proceso stadijose, o ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, prisiimdama pavėluoto įrodymų pateikimo procesinę riziką.
19. Taigi, šiuo atveju visų įrodymų nepateikimas negalėjo būti pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui, tačiau netinkamas ieškinio dalyko nurodymas, laikytinas esminiu ir užkertančiu kelią teisminiam procesui pagal ieškovo ieškinį pradėti. Dėl to, ieškovui nepašalinus pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų, susijusių su ieškinio dalyku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškovo atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovo N. K. atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.