Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudž. byla Nr. 1A-250-651/2016

Teisėja Skaistė Bystriakovienė Proceso Nr. 1-01-1-36504-2015-9

2016 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 str. d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. (2015-06-26 nusikalstama veika) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. (2015-06-30 nusikalstama veika) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams ir pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y. jis 2015 m. birželio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, dienos metu, kieme namo, adresu (duomenys neskelbtini), rado J. K. (J. K.), gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį dokumentą 2015-06-26 ir 2015-06-30, turėdamas tikslą realizuoti turtą kito asmens vardu, panaudojo pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), lombardo darbuotojams, prisistatydamas kaip J. K. ir užstatydamas pavogtus dviračius, bei, neturėdamas teisėto pagrindo, vairuotojo pažymėjimą laikė prie savęs iki 2015-07-02, kol dokumentą iš jo paėmė policijos pareigūnas.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. jis 2015-06-26 nakties metu, tiksli valanda nenustatyta, iš (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, esančio sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinęs D. P. priklausančio sandėliuko duris ir durų spyną, pagrobė J. R. priklausančius du dviračius „Treck“, 430 Eur vertės, ir „Pinnacle“, 430 Eur vertės. Tokiu būdu R. S., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė J. R. priklausančio turto už 860 Eur.

Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą, t. y. jis 2015-06-26 nakties metu, įvykdęs dviračių vagystę iš (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, turėdamas tikslą realizuoti turtą kito asmens vardu, su pavogtais J. R. priklausančiais dviračiais atvyko į lombardą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kur lombardo darbuotojui T. J. prisistatęs J. K. vardu pateikė neteisėtai laikomą J. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vardu pateikė užstatyti du dviračius. Suklaidintas T. J., nesuprasdamas R. S. nusikalstamų veikų pobūdžio, pagal R. S. nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis surašė sutartį Nr. 11209 J. K. vardu, priėmė du dviračius ir R. S. išmokėjo 130 Eur, o pastarasis lombardo sutartyje grafoje „su taisyklėmis susipažinau, pinigus gavau“ parašė rankraštinius įrašus „J. K.“ ir pasirašė jo vardu. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015-06-29 nakties metu, tiksli valanda nenustatyta, iš (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, esančios laiptinės aikštelės, tarp 9 ir 10 aukštų, paėmė ir išsinešė tarpusavyje surakintus spyna, kurios vertė 50 Eur, V. T. priklausančius du dviračius „Pegasus“, 160 Eur vertės, ir „Enik“, 150 Eur vertės. Tokiu būdu R. S. pagrobė V. T. priklausančio turto už 360 Eur.

Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2015-06-30 nakties metu, įvykdęs dviračių vagystę iš (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, turėdamas tikslą realizuoti turtą kito asmens vardu, su pavogtais V. T. priklausančiais dviračiais atvyko į lombardą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kur lombardo darbuotojui J. J. prisistatė J. K. vardu, pateikė neteisėtai laikomą J. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vardu pateikė užstatyti du dviračius. Suklaidintas J. J., nesuprasdamas R. S. nusikalstamų veikų pobūdžio, pagal R. S. nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis surašė sutartį Nr. 11209 J. K. vardu, priėmė du dviračius ir R. S. išmokėjo 90 Eur, o pastarasis lombardo sutartyje grafoje „su taisyklėmis susipažinau, pinigus gavau“ parašė rankraštinius įrašus „R. S.“ ir pasirašė savo parašu. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrą dokumentą.

Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti

Nors nuteistasis R. S. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, jog nors apylinkės teismas konstatuoja, kad R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau vėliau pasisako apie tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas anksčiau teistas penkiolika kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei. Bausmę pagal paskutinį nuosprendį atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, iš pataisos namų išleistas 2015-04-10, naujas nusikalstamas veikas padarė 2015 m. birželio mėn., t. y. netrukus išėjęs į laisvę, – padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, t. y. tris nesunkius (BK 178 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2 epiz.)) ir du apysunkius (BK 178 str. 2 d., 302 str. 2 d.) nusikaltimus. Padaryti penki tyčiniai nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvų, pagal BK 27 str. 1 d. jis yra laikomas recidyvistu. Taigi po 2015-03-19 BK 60 str. 1 d. 13 p. pakeitimų (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) laikytina, jog veiką padarius recidyvistui, tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas, paskirdamas bausmę, vertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę. R. S. teistas 15 kartų, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalto neilgai trukus po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, nors yra jauno darbingo amžiaus, nusikalstamų veikų darymo metu niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, padarytos žalos ar bent jos dalies nukentėjusiesiems neatlygino, nesiėmė jokių veiksmų civiliniams ieškiniams atlyginti, šiuo metu vis dar nedirba, tačiau darbo biržoje registruotas. Atkreiptinas dėmesys, kad visa tai, kas nurodyta anksčiau – teistumas, padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai – apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, net ir realus laisvės atėmimas, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Tai rodo, kad R. S. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, todėl, teismo vertinimu, teisinga išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad jis nori toliau gydytis savo priklausomybę nuo narkotikų vartojimo ir būtent todėl prašo taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmė atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119/2014, 2K-568/2013, 2K-568/2013, 2K-337/2012, 2K-449/2007 ir kt.). Taigi, bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, paskirties įgyvendinimas nėra ir negali būti siejamas vien su kaltininko parodymais, jo asmenybės ar pasikeitusio elgesio vertinimu ir pan. (būtent tuo iš esmės ir argumentuojamas apelianto prašymas), juo labiau suteikiant kaltininko (nuteistojo) interesams prioritetą. Pažymėtina, kad į Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Dalios Kursevičienės raštą „Dėl informacijos pateikimo“ labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ laikinai einanti direktoriaus pareigas L. J. atsiuntė atsakymą, kuriame informavo, kad R. S. į Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę „Prieglobstis“ atvyko 2016-05-18, tačiau programoje Dvylika žingsnių į blaivybę nedalyvavo, kadangi atvyko abstinencijos būklėje. Gydymas net nebuvo pradėtas, kai R. S. Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę „Prieglobstis“ paliko savo noru 2016-05-26. Taigi apeliacinį skundą nuteistasis grindžia melagingais duomenimis, o jo tariamas gydymasis nėra pagrindas, kuriuo remdamasis teismas galėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad visas nusikalstamas veikas nuteistasis R. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, teismų anksčiau paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos – nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi nėra objektyvaus pagrindo, kuriuo remdamasis teismas galėtų vertinti, jog švelnesnės bausmės skyrimas padės užtikrinti BK 41 str. 2 d. numatytų tikslų tinkamesnį įgyvendinimą bei paskatins nuteistąjį keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybė, kad nusikaltimai buvo padaryti aktyviai vartojant stipriai veikiančias narkotines medžiagas, yra lengvinanti atsakomybę. Nors BK 59 str. 2 d. yra numatyta, kad baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų nereikėtų laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo labiau, kad šis apsvaigimas nebuvo priverstinis. Tokį teismo vertinimą pagrindžia ir BK 19 str. 1 d., kurioje numatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Savanoriškas fiziologinis apsvaigimas, nors ir sukelia psichinę būseną, kai asmuo ne taip gerai suvokia jį supančią aplinką ir gali kontroliuoti savo veiksmus, tačiau toks apsvaigimas neeliminuoja asmens ryšio su išoriniu pasauliu, todėl jis gali suvokti jį supančią aplinką ir kontroliuoti savo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172/2013, 2K-536/2012). Nagrinėjamu atveju vienintelė baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nuteistasis R. S. laisva valia prisipažino padaręs visas penkias nusikalstamas veikas, nurodė visas esmines aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę dar vienu trečdaliu.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo R. S. valstybės naudai 28,95 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.