Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-07 · Administracinė byla Nr. I-2832-406/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-11-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-07
Bylos Nr.
I-2832-406/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00539-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
S. Z.
Atsakovas
Marijampolės pataisos namams
Administracinė byla Nr. I-2832-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00539-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 21; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b.l. 7-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti 20000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę vieneriems metams už tai, kad į elektros tinklą buvo įjungęs savadarbę metalinę spiralę. Nurodo, kad pareigūnai nenustatė, kad ši spiralė priklauso jam, nereagavo į tokius jo paaiškinimus, be pagrindo surašė tarnybinį pranešimą ir todėl nepagrįstai skyrė nuobaudą. Jam paskirtą nuobaudą jis apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris dėl nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo nutarimą pripažino negaliojančiu. Teigia, kad dėl Marijampolės pataisos namų administracijos kaltės tris mėnesius ir 15 dienų buvo drausmės grupėje, kurioje negalėjo vaikščioti į ilgalaikius pasimatymus su žmona, dėl to su ja kilo pykčiai, buvo kilusi grėsmė vedyboms. Pažymi, kad jis prašė įstaigos administracijos papildomo pasimatymo, tačiau buvo atsakyta. Už neteisėtais pareigūno veiksmais jam padarytas kančias ir pergyvenimus, psichologinį sužlugdymą prašo priteisti 20000 Eur žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu nuteistajam S. Z. nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausminę grupę vieneriems metams buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Nors Kalėjimų departamento 2015 m. kovo 4 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LV-674 šis nutarimas dėl padaryto nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo buvo panaikintas, tačiau išvadoje, įvertinus visą su nuobaudos skyrimu susijusią dokumentinę medžiagą, buvo padaryta išvada, kad nuteistasis padarė režimo reikalavimų pažeidimą. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodančių faktų, patvirtinančių jo skunde nurodytus teiginius, kad jį buvo siekiama palaužti, sužlugdyti psichologiškai. Jis nenurodo ir kokias kančias patyrė, kaip tos kančios pasireiškė, be to, po pervedimo į drausmės grupę dėl pablogėjusios sveikatos jis nesikreipė nei į medikus, nei į psichologinę tarnybą. Pažymi, kad nuo nuobaudos paskyrimo iki jos panaikinimo, praėjo trys mėnesiai ir 8 d., todėl pagal BVK 73 str. 2 d. paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Tokiu būdu daro išvadą, kad pareiškėjo teiginys dėl jo negalėjimo eiti į ilgalaikius pasimatymus su žmona yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto nubaudimo, perkėlus jį iš paprastosios grupės į drausmės grupę vieneriems metams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 143 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę vieneriems metams (b.l. 22) už tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. apie 01 val. 30 min. pareigūnams užėjus į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. 1 buvo pastebėta prie nuteistojo S. Z. lovos ant plytų pajungta metalinė spiralė, kuri buvo įjungta į elektros tinklą. Nutarime nurodyta, kad tuo nuteistasis pažeidė Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 4/07-28.

Pareiškėjui apskundus nutarimą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir 2015 m. kovo 4 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-674 (b.l. 32-35 nustatyta, kad Marijampolės PN direktorius, 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu skirdamas nuobaudą nuteistajam S. Z., pažeidė nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. nutarimas nebuvo laiku užregistruotas Nutarimų ir įsakymų kopijų (išrašų) dėl nuobaudų skyrimo nuteistiesiems registracijos žurnale, neregistruota pažyma dėl pareiškėjo padaryto režimo pažeidimo, nutarime nėra nurodyta, kokios įstatymo normos nuteistasis nevykdė. Dėl padarytų procedūrinių pažeidimų buvo nutarta 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą dėl nuteistojo S. Z. nubaudimo pripažinti negaliojančiu.

2015 m. kovo 23 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-106 „Dėl nuteistojo S. Z. nuobaudos panaikinimo“ 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimas buvo pripažintas netekusiu galios (b.l. 28).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja būtent su šios jam skirtos nuobaudos atlikimu, t. y. kad jis dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų (kaltės) 3 mėnesius ir 15 dienų buvo drausmės grupėje, dėl to negalėjo vaikščioti į ilgalaikius pasimatymus su žmona ir patyrė kančias bei pergyvenimus.

Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip minėta, ginčo atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina būtent iš pirmiau minėtos nuobaudos, kurią aukštesnė institucija panaikino, skyrimo fakto. Nuobaudos – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausminę grupę vieneriems metams – vykdymą reglamentuoja BVK 142 straipsnis. Pabrėžtina, kad drausmės grupėje nuteistųjų teisės, lyginant su paprastąja grupe, yra ribojamos (BVK 75 str.), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog perkėlus jį į drausmės grupę, jam buvo taikomi teisės aktuose nustatyti suvaržymai, apribojimai.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad skiriant pareiškėjui S. Z. nuobaudą, Marijampolės pataisos namų pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų bei jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė neatidžiai, nerūpestingai, paviršutiniškai ir tokiu būdu pažeidė nuobaudos skyrimo procedūrą, taigi atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad tiek Kalėjimų departamentas tarnybinio tyrimo išvadoje (b.l. 32-35), tiek ir pats atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje dėl socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko K. P. tarnybinio nusižengimo (b.l. 36, 37) pripažino, jog šis pareigūnas nesivadovavo Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 250 p. nuostatomis ir Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 21011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punkto reikalavimais ir padarė tarnybinį nusižengimą. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Pasisakydama dėl neturtinės žalos fakto nustatymo teismas taip pat pažymi, kad administracinėje byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas savaime nesuponuoja tokio fakto atsiradimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013). Tam, kad tam tikri valstybės valdžios institucijos asmens atžvilgiu padaryti veiksmai (neveikimas) būtų pakankamu pagrindu konstatuoti pinigais įvertintinos neturtinės žalos asmeniui atsiradimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismui yra būtina įvertinti neteisėtų veiksmų pobūdį, jų mastą ir įtaką asmeniui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai CK 6.250 straipsnio taikymo prasme būtų pripažinti neabejotinu pagrindu konstatuoti, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų asmuo patyrė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą neigiamą poveikį (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas dėl nepagrįstos nuobaudos paskyrimo bei jos atlikimo metu taikomų suvaržymų jautė skriaudą, nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau kita vertus, administracinėje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dėl patirtų nepatogumų, išgyvenimų pareiškėjui būtų prireikę vaistų, kad jis būtų kreipęsis į medikus, taigi dvasiniai sukrėtimai nebuvo tokie dėl kurių būtų reikalinga medicininė pagalba bei konsultavimas pas atitinkamos srities specialistus. Administracinėje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuteistasis S. Z., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, į sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus paskutinį kartą kreipėsi 2014 m. liepos 22 d., o į psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų nebuvo kreipęsis per visą bausmės atlikimo laiką (b. l. 38, 39). Teismas taip pat pastebi, jog pareiškėjas drausmės grupėje buvo nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. kovo 23 d., taigi pakankamai ilgą laiką.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų pareigūnų veiksmų vertintina 200 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas, be kita ko, pažymi, jog pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais (kančios, pergyvenimai, psichologinis sužlugdymas), šių teiginių visiškai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais. Teismas taip pat atsižvelgia į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, laiką, į tai, kad nuobauda panaikinta ne dėl paneigtos pareiškėjo kaltės, bet tik dėl pažeistų nuobaudos skyrimo procedūrų, kad dėl jo skunde nurodytų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas