Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. atstovui advokatui Vytautui Dargiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „(duomenys neskelbtini)“) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. S. pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 4 350 Eur dydžio baudą. D. S. nuo (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 2 d. turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. D. S. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Tokiu būdu D. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. atstovas advokatas Vytautas Dargis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo ginamasis D. S. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu pateikė VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašą, kurio duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ryšius, susijusius su kitomis įmonėmis. Minėtas dokumentas, atstovo manymu, yra reikšmingas sprendžiant baudos dydžio klausimą, nes išraše yra nuoroda su įmonėmis, kuriose situacija yra analogiška kaip ir šioje. Atstovas paaiškina, kad jo klientas teigė, jog visose įmonėse jis buvo statytinis, jis, būdamas jaunas, stokojantis gyvenimiškos patirties padarė klaidą, jam draugai pasiūlė tapti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sakė, kad bus lengva, jis sutiko ir pradėjo (duomenys neskelbtini) įmonei, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo tik formalus, jis realiai tų įmonių (duomenys neskelbtini), viską valdė kiti asmenys, visi banko prisijungimai naudoti kitų asmenų, taigi, nors formaliai jis buvo (duomenys neskelbtini), tačiau nevykdė jokios veiklos. Jo atstovaujamasis neginčija, kad šiuo atveju formaliai yra administracinio nusižengimo sudėtis ir nepaneigtina, kad asmuo, kuris yra paskirtas vadovu, turi rūpintis įmonės veikla. Jo atstovaujamasis supranta padaręs pažeidimą ir supranta, už ką jam yra taikoma administracinė atsakomybė, jis prisipažįsta ir gailisi. Prašoma teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes skiriant nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą. Atstovo manymu, Institucijos prašoma skirti bauda yra nepagrįstai per didelė, baudos dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta jokių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – D. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, stengėsi, kad posėdis įvyktų, bendradarbiavo ir pasirūpino, kad į teismo posėdį atvyktų atstovas. Formaliai pakartotinumas yra ir yra pagrindas taikyti ANK 120 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudos dydį, tačiau jo atstovaujamasis buvo (duomenys neskelbtini) įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tas pats pažeidimas vyko abiejose įmonėse, todėl reiktų vertinti šią aplinkybę, kad tapati veika vyko keliose įmonėse. Be kita ko, nagrinėjamu atveju jis buvo statytinis, todėl jis nebuvo naudos gavėjas. Jo atstovaujamojo veiksmuose tiesioginės tyčios nebuvo, juo tiesiog buvo pasinaudota, jis piktybiškai nesielgė, juolab įvertinant jo atstovaujamojo amžių, nėra pagrindo skirti jam griežtos bausmės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad D. S. veiksmai tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą kreditoriams ir atsižvelgtina į tai, kad jis buvo statytinis, mokesčiai liko nesumokėti dėl kitų asmenų. Jis tiesiogiai nepadarė žalos nei valstybei, nei kitiems kreditoriams. Atstovas prašo taikyti minimalią atsakomybę atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

4. Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

5. Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad Bendrovė turi 24 219,75 Eur prievolę, kurią sudaro 22 588,04 Eur PVM, PVM delspinigiai – 987,71 Eur ir pelno mokestis – 644,00 Eur. Į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėta 18,41 Eur (b. l. 7).

6. Iš 2023 m. kovo 28 d. VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro balanso (sutrumpinto) matyti, kad finansinės ataskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso sudaro 22 255 Eur (b. l. 8).

7. Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad D. S. yra įmonių „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).

8. VMI prie FM atstovė į teismo posėdžius neatvyko, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą pareiškėjos atstovei nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą savo poziciją palaiko. Atsakomybėn traukiamas D. S. į 2023 m. liepos 3 d. 13.30 val., 2023 m. liepos 25 d. 9.00 val., 2023 m. rugpjūčio 18 d. 10.05 val. vykusius teismo posėdžius neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismo posėdžio metu D. S. atstovas advokatas prašė bylą nagrinėti D. S. nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad VMI prie FM atstovė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. apie 2023 m. liepos 3 d. 13.30 val., 2023 m. liepos 25 d. 9.00 val., 2023 m. rugpjūčio 18 d. 10.05 val. vykusius teismo posėdžius buvo informuoti tinkamai ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

D. S. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją. Atsakomybė už ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą atsiranda tuomet kai, šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai.

10. Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

11. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismas nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytos pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą. Tačiau tokia aplinkybė, kaip jau buvo paminėta, pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia jau po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numanyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

13. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nemokumo procesą inicijavo ne Bendrovės (duomenys neskelbtini) D. S., o vienas iš kreditorių – VMI prie FM. Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Byloje nustatyta, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 9 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 24 219,75 Eur, kurį sudaro PVM – 22 588,04 Eur, PVM delspinigiai – 987,71 Eur ir pelno mokestis – 644,00 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka ir delspinigiai susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais Bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių: PVM delspinigių, pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2018 m. birželio 15 d., PVM nepriemoka – nuo 2019 m. lapkričio 30 d. Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. lapkričio 8 d. buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2021 m. gruodžio 2 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. (nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) priėmimo data) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo sumokėta tik 18,41 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S., taigi būtent jo (duomenys neskelbtini) minėtai įmonei metu susidarė Bendrovės mokestinės nepriemokos. Registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, Bendrovė neturi: VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų neturi (b. l. 8). VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 8). Konstatuotina, kad pirmiau aptartų, ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad D. S., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 2 d. turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti įmonės vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė kreditorius, tam skirdamas papildomas pastangas ir žmogiškuosius išteklius.

14. ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir iš VMI prie FM pareiškime pateiktų duomenų matyti, kad D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl įmonės nemokumo proceso neinicijavimo, už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 2 200 Eur dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju VMI prie FM pateiktu pareiškimu prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam (duomenys neskelbtini) D. S. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą paskirti ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 4 350 Eur dydžio baudą, t. y. tokiu būdu prašo inkriminuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimo pakartotinumą. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S. veiksmai (neveikimas) – savalaikis įmonės nemokumo (bankroto) proceso neinicijavimas buvo atlikti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarimo priėmimo dienos, o pakartotinumas konstatuojamas tik tais atvejais, kai asmuo jau buvo nubaustas ir vėl padaro analogišką pažeidimą, todėl nagrinėjamu atveju D. S. padarytas pažeidimas, nors ir yra analogiškas, tačiau pakartotinumu nepasižymėjo ir atitinkamai jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad D. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė yra sunki, bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir suvokęs, kad bendrovė yra nemoki, turėdamas pareigą pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, nesiėmė veiksmų atkurti bendrovės mokumą ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM teises ir interesus, D. S. neveikimas (savalaikis įmonės nemokumo (bankroto) proceso inicijavimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl D. S. pripažintinas kaltu dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

17. Pastebėtina, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl administracinės nusižengimo bylos iškėlimo D. S., nagrinėjamu atveju neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų tęstinumo ir galimo veiksmų tapatumo. Teismo vertinimu, pareiškėja šioje byloje ir administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 turėjo kreiptis ne su atskirais prašymais, abi bylos turėjo būti sujungtos ir nagrinėjamos kartu, paskiriant D. S. vieną administracinę nuobaudą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ypač tais atvejais, kai jos nagrinėjamos tame pačiame teisme ir panašiu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-719/2020). Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019).

18. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje D. S. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, nuo (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 2 d. turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. D. S. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad nepriemoka dėl 987,71 Eur PVM delspinigių ir 644,00 Eur pelno mokesčio buvo susidariusi nuo 2018 m. birželio 15 d., o nepriemoka dėl PVM buvo susidariusi nuo 2019 m. lapkričio 30 d., priverstinio išieškojimo buvo vykdomi nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 D. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu už savalaikį jo (duomenys neskelbtini) įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) proceso neinicijavimą. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 ir iš šioje byloje esančio VMI prie FM pareiškimo duomenų turinio matyti, kad D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) ir turėdamas pareigą vėliausiai nuo 2022 m. birželio 15 d. kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos pareigos neįvykdė ir nesiėmė veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą, ar kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. kovo 22 d. VMI prie FM atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad minėtai įmonei už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė mokestinė nepriemoka, priverstinio išieškojimo veiksmai buvo vykdomi nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje D. S. turėjo pareigą vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 2 d. kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, o jo atžvilgiu priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarimo atveju dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo – vėliausiai nuo 2022 m. birželio 15 d., t. y. beveik tuo pačiu laikotarpiu. Iš išdėstytų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje D. S. yra traukiamas, o administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 pripažintas kaltu dėl pažeistų tapačių teisės aktų nuostatų, abiejų bylų esmė yra tapati – D. S. įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu padarė analogiško pobūdžio veiksmus – turėdamas pareigą keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, nesiėmė veiksmų atkurti įmonių mokumą ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM teises ir interesus. Institucija, kuri kreipėsi su pareiškimu ir kurios interesai buvo pažeisti nagrinėjamu atveju taip pat yra tapati – VMI prie FM. Taigi faktinių aplinkybių, dėl kurių D. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusia mokestine nepriemoka dėl pelno ir pridėtinės vertės mokesčių, susidariusių iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, sudaro ir šios bylos nagrinėjimo dalyką.

19. Teismo vertinimu, teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami šioje administracinio nusižengimo byloje ir išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023, laikytini beveik identiškais (nagrinėjamu atveju skiriasi tik pačios įmonės, kurioms D. S. (duomenys neskelbtini) pažeidimų padarymo metu), vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu (D. S.), be to, jie tarpusavyje susiję laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Todėl galima daryti išvadą, kad veika, dėl kurios D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir veika, už kurią jis traukiamas administracinėn atsakomybėn nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra susijusios savo objektyviaisiais ir subjektyviaisiais sudėties požymiais, patys veiksmai vertintini kaip pakankamai tapatūs, tai leidžia šiuos veiksmus pripažintini ta pačia veika.

20. Atsižvelgus į tai, kad D. S. veiksmai (neveikimas) – savalaikis įmonės nemokumo (bankroto) proceso neinicijavimas tiek nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, tiek išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 yra tapatūs ir įvertinus tai, kad D. S. administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 jau buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur dydžio baudą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir administracinio nusižengimo byla Nr. A6-85-1170/2023 turėjo būti sujungtos ir nagrinėjamos kartu, paskiriant vieną administracinę nuobaudą, konstatuotina, kad D. S. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – savalaikį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) proceso neinicijavimą – jau yra nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023, todėl nagrinėjamu atveju nauja administracinė nuobauda D. S. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, – savalaikio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) proceso neinicijavimą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-85-1170/2023 D. S. už analogiško administracinio nusižengimo, padaryto tuo pačiu metu, tapačiais veiksmais (neveikimu), administracinė nuobauda yra paskirta, nutarimas yra įsiteisėjęs, naujos administracinės nuobaudos šioje byloje neskirti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.