- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- e2-5020-592/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46762-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- AB Energijos skirstymo operatoriaus
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nemuno būstas“, J. G., V. M.
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
atsakovės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, atstovės M. K. ir, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovės I. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB Energijos skirstymo operatoriaus ieškinį Lietuvos Respublikai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys: UAB „Nemuno būstas“, J. G., V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5893,28 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad 2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiuose AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas reorganizuoti AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri po reorganizavimo tęsia AB LESTO vykdytą veiklą ir kuri 2015-12-31 Perdavimo – priėmimo aktu AB LESTO visas teises ir pareigas perėmė nuo 2016 m. sausio 1 d.
Ieškovas tiekia elektros energiją šiems butams, kurie skolos už elektros energiją susidarymo metu nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai:
butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 1). Pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenis Butas 1 priklausė 2012-12-01 mirusiam K. A.. Po pastarojo mirties Butą 1 paveldėjo Lietuvos Respublika. Šis faktas įregistruotas NTR 2015-11-10. Atsakovę dėl šios skolos atstovauja Valstybės įmonė Turto bankas. Už namo bendrosioms reikmėms ieškovės patiektą ir namo administratoriaus UAB „Nemuno būstas“ (toliau - Administratorius) nuo 2012-12-01 iki 2015-09-01 priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 5780,25 Eur. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 2). Pagal NTR duomenis Butas 2 priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiai L. B.. Po pastarosios mirties Butą 2 2015-09-10 paveldėjo Lietuvos Respublika. Šis faktas įregistruotas NTR 2015-11-10. Atsakovę dėl šios skolos atstovauja Valstybės įmonė Turto bankas. Už namo bendrosioms reikmėms ieškovės patiektą ir Butui 2 Administratoriaus nuo 2013-12-01 iki 2015-09-01 priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 21,73 Eur skola. Visa ši skola yra už suvartotą elektros energiją bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose.butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 3). Pagal NTR duomenis Butas 3 priklausė 2013-02-22 mirusiam R. T.. Po pastarojo mirties Butą 3 2015-09-10 paveldėjo Lietuvos Respublika. Šis faktas įregistruotas NTR 2015-11-10. Atsakovę dėl šios skolos atstovauja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI). Už namo bendrosioms reikmėms ieškovės patiektą ir Butui 3 Administratoriaus priskaičiuotą nuo 2013-02-01 iki 2015-04-30 suvartotą elektros energiją skolos suma sudarė 160,45 Eur. Šią skolą sudaro 37,77 Eur už suvartotą elektros energiją bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose ir 122,68 Eur už suvartotą elektros energiją bute/patalpose. VMI apmokėjo dalį šios skolos, t. y. sumokėjo 34,01 Eur. Likusi neapmokėta suma sudaro 126,44 Eur. Atsižvelgdama į VMI atstovės paaiškinimus, ieškovė patikslino prašomą priteisti skolos susidarymo laikotarpį ir atlikus perskaičiavimus, prašo priteisti iš atsakovės už Bute 3 suvartotą elektros energiją 91,30 Eur. Skolos susidarymo laikotarpis nuo 2013-02-23 iki 2015-04-22.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad minėti butai, kuriuose susidarė skolos, yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa-butas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau -0 Taisyklių) 12 punktas reglamentuota, kad: „ <...> bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo (-ų) nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų namo įvadinėje elektros skirstomojoje (elektros apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje) <...>.“ Pažymi, kad visam namui tiek adresu (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) (toliau kiekvienas atskirai arba abu kartu vadinami – Namas) yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso Namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Bendroms namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma vienu ieškovui priklausančiu komerciniu elektros apskaitos prietaisu, įrengtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurio rodmenų pagrindu su ieškovu atsiskaitoma už patiektos visam namui elektros energijos kiekį.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Namo butuose ir patalpose, įskaitant atsakovės ginčo butuose suvartotos elektros energijos kiekį, 2004 m. kovo 9 d. sudarytos Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutarties Nr. 2004/220 pagrindu, kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo Administratorius, vadovaudamasis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, patvirtinta Ūkio ministro 2003-11-03 įsakymu Nr. 4-412 (toliau – Metodika)
Pagal Taisyklių 132.17 punktą ir Metodikos 7.2 punktą suvartota elektros energija bendrabučio patalpose (bute, kambaryje), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, taip pat priskiriama prie suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms. Metodikos 7.2 punkte nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojamos mokėtinos įmokos savininkui ar nuomininkui, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, už jo patalpose ir bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį.
Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Nemuno būstas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad su ieškiniu sutinka. Pažymi, kad paskaičiavimai atlikti pagrįstai ir vadovaujantis Metodika.
Atsakovė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į ieškinį prašo patenkinti ieškinį iš dalies, priteisiant iš atsakovės 585,38 Eur skolos už elektros energiją tiektą Butui 1 ir 21,73 Eur skolos už elektros energiją tiektą Butui 2. Pažymi, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ nepateikė , kiek deklaruota rodmenų už konkretų mėnesį, neaiškus nedeklaruotas elektros likutis bei nedeklaravusių skaitiklių butų plotas. Atsakovė neginčija fakto, kad Bute 1 nuo 2012-12-01 iki 2015-09-01 gyveno tretieji asmenys V. M. ir J. G., elektra buvo naudojama. Tačiau esant akivaizdžiai neproporcingiems skirtumams tarp elektros suvartojimo vienodo ar panašaus dydžio butuose, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų tikslumo. Mano, kad trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ nepakankamai rūpestingai atliko savo pareigas tinkamai administruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), skaičiuodamas mokesčius už elektros energiją, nesidomėjo, kodėl ir kur dingsta toks didelis kiekis neapskaitomos elektros energijos, be to, skaičiuojant suvartotą elektros energiją nebuvo remiamasi oficialiais viešais Registrų centro duomenimis (skiriasi nurodomi pastato bei butų plotai), todėl yra pagrindas mažinti prašomą priteisti iš atsakovės skolą. Mano, kad ieškovei nepateikus tikslių skaičiavimų (dėl ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ kaltės), ieškovei galėtų būti priteisiama tik skola už vidutiniškai analogiškuose butuose suvartotą elektros energijos kiekį, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Atsakovė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašo atmesti reikalavimus, susijusius su skola už Butui 3 tiektą elektros energiją. Nurodo, kad VMI 2015-12-21 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-47610 prašė ieškovo pateikti įsiskolinimą įrodančius dokumentus už laikotarpį nuo 2013-02-22 iki 2015-01-31 bei dokumentus, kuriuose bus nurodyta koks elektros energijos tarifas buvo skolos susidarymo metu, koks koeficientas buvo taikomas, apskaičiuojant butui tenkančią bendro naudojimo patalpų išlaikymo dalį.
Ieškovė 2016-12-17 raštu Nr. 3011-7201 informavo atsakovę, kad ieškovė pateiks papildomą informaciją arba kreipsis į teismą dėl 126,44 Eur skolos susidariusią už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2016-02-01.
Pažymi, kad ieškovė prašomų duomenų atsakovei taip ir nepateikė, todėl VMI 2016-12-12 raštu Nr.(28.8-08-4) RNA-37710 informavo ieškovę ir UAB „Nemuno būstas“, kad norint išvengti teisminių ginčų, pakartotinai prašant pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodyti laikotarpiai, kada susidarė skola, koks elektros energijos tarifas buvo skolos susidarymo metu ir pagal ką skaičiuojamos išlaidos, koks koeficientas buvo taikomas, apskaičiuojant butui tenkančią bendro naudojimo patalpų išlaikymo dalį. Tačiau ieškovė tokių duomenų nėra pateikusi, pateiktos sąskaitos yra neaiškios, nepateikti skaitliuko duomenys, tarifai, skaičiuoklėje už laikotarpį nuo 2013-02-23 iki 2013-02-28 priskaičiuota suma 9,50 Eur yra bendra, neišskyrus skolas į už bendrojo naudojimo patalpas ir skolos bute. Atsakovė mano, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti iš atsakovės 91,30 Eur skolos pagrįstumo.
Nurodo, kad ir patikslinus ieškinį pateiktoje skaičiuoklėje skolinis reikalavimas yra formuojamas iš dviejų sumų: priskaičiuota suma už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpas ir priskaičiuota suma bute. Minėtus reikalavimus ieškovė yra pateikusi tik už ginčo laikotarpio keturis mėnesius, o nuo 2013-08-14 ieškovė skolos už sunaudotą elektrą bute jau neskaičiuoja.
Mano, kad nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų apie elektros energijos sunaudojimą per ginčo laikotarpį, jos paskirstymo pagrįstumą pagal Metodikos 7.2 punktą, t. y. proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstymą suvartotą elektros energiją bendro naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją. Ieškovės pateikta tik paskaičiavimai bendroms reikmėms, detalaus paskaičiavimo pagal Metodikos 7.2 punkto reikalavimus nėra pateikta (duomenys apie sunaudotą elektros energijos kiekį, įvado rodmenis, patalpų bendrąjį plotą ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrisdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas šio trečiojo asmens prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje nedalyvaujant jo atstovui.
Tretiesiems asmenims J. G., V. M. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Prašymų iš jų negauta.
Byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant tretiesiems asmenims ar jų atstovams (CPK 7, 247 straipsniai).
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butams: nuo 2012-12-01 iki 2015-09-01 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris priklausė 2012-12-01 mirusiam K. A., o po pastarojo mirties šį butą paveldėjo Lietuvos Respublika; 2013-12-01 iki 2015-09-01 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiai L. B., o po pastarosios mirties šį butą paveldėjo Lietuvos Respublika; butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiam R. T., o po pastarojo mirties šį butą paveldėjo Lietuvos Respublika (1 t., b.l. 12-14, 16-21, 72-73).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo dydžio pagrįstumo.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų apie elektros energijos sunaudojimą per ginčo laikotarpį, jos paskirstymo pagrįstumą pagal Metodikos 7.2 punktą, t.y. už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstymą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už butuose suvartotą (priskirtiną) elektros energiją. Ieškovė ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu pateikė tik atskirus duomenis, reikalingus skaičiavimams atlikti, tačiau pačių detalių paskaičiavimų nepateikė, ko iš esmės ir prašė atsakovė tiek raštuose ieškovei, tiek atsiliepimuose į ieškinį (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas išaiškino ieškovei teisę pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis), tačiau pastaroji šia teisę tinkamai nepasinaudojo, nes taip ir nepateikė detalių paskaičiavimų su pirminiais duomenimis, todėl neaiškūs galutiniai paskaičiavimai pagal Metodikos 7.2 punktą (nurodomą formulę) – kaip buvo apskaičiuota reikalaujama suma tiek už butams, tiek už namo bendro naudojimo patalpoms patiektą elektros energiją.
Tuo pačiu teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad atsakovė pripažino faktą dėl 607,11 Eur dydžio skolos pagrįstumo (Buto 1 ir Buto 2 atžvilgiu). Byloje nėra duomenų, kad tokį pripažinimą laikyti nenustatytu, todėl CPK 187 straipsnio 1 dalies pagrindu darytina išvada, kad pagrįstas reikalavimas dėl šios sumos pagrįstumo.
Taigi konstatuotina, kad pagrįstas yra ieškovės reikalavimas tik dėl 607,11 Eur skolos priteisimo, o likusioje dalyje reikalavimas nėra pakankamai pagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Patenkinus reikalavimą dėl 607,11 Eur skolos priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo dienos - 2017-01-04 (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovė, pripažindama faktą bylos nagrinėjimo metu, iš esmės pripažino aplinkybę, jog už patiektą elektros energiją netinkamai buvo atsiskaitoma iki ieškinio padavimo teismui.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus iš dalies atmetus, ieškovei nepriteistina 14 Eur žyminio mokesčio (607,11 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 607,11 Eur (šešis šimtus septynis eurus 11 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 607,11 Eur sumą nuo 2017-01-04 iki teisimo sprendimo visiško įvykdymo, 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinio likusią dalį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.