- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 1-9-351/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Nukentėjusysis
- G. M., R. T.
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
Procesinių sprendimų kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.1.; 1.2.4.4.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 2,1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.
NUOSPRENDIS
2017 m. kovo 30 d.
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei, Redai Vingienei, Rasai Vindžigelskytei, Vaidai Gumuliauskienei, Marijai Razgauskienei, dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, Stefai Daliai Ramanauskienei, nukentėjusiajam G. M., jo atstovui advokatui A. J., nukentėjusiajam R. T., jo atstovui advokatui G. A., kaltinamajam E. Š., jo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, registruotas Darbo biržoje, teistas:
1). 2012-10-30 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 2 d. ir BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems ) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;
2) 2013-05-23 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant nurodytu laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir 30 MGL 3900 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. 2015 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 04.30 val. iki 05.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, prie pirties, esančios sodybos teritorijoje, (duomenys neskelbtini)., konflikto metu tyčia peiliu 3 kartus smogė nukentėjusiajam R. T. į nugaros ir juosmens sritis ir padarė tris durtines - pjautines žaizdas, kairio inksto dorsalinio krašto lokalų plyšimą, dešinio inksto dorsalinio kontūro pažeidimą, kraujosruvas retroperitoniškai abipus, sukėlusius šlapimo hematiną, masyvų kraujavimą į šlapimo takus ir taip dėl vidaus organų – abiejų inkstų atvirų sužalojimų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą.
Be to, netrukus po to, kai peiliu sužalojo R. T., bėgdamas iš įvykio vietos ir pievoje, netoli sodybos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pamatęs G. M., buvusį kartu su R. T., iš pykčio tyčia peiliu smogė G. M. ne mažiau kaip 4 smūgius, taip padarydamas tris durtinius – pjautinius sužalojimus nugaroje prie stuburo dešinės pusės V-VI šonkaulių lygyje, krūtinės ląstos dešinio šoninio paviršiaus - nugaros riboje pagal užpakalinę pažastinę liniją V-VI šonkaulių lygyje ir dešinio žasto viršutinio trečdalio paviršiuje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, ir vieną durtinį – pjautinį sužalojimą dešinio alkūnės sąnario šoniniame paviršiuje su stipininio riešo tiesiamojo raumens (galimai ir kitų dilbio raumenų) pažeidimu, sukėlusiu nukentėjusiajam G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl pareikšto kaltinimo E. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015-10-03 po vidurnakčio, apie 1 val. nakties, kartu su draugais L. L. ir V. M. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur pažįstama K. šventė savo gimtadienį. Šventėje buvo merginų ir vaikinų su kuriais bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Gimtadienyje susipažino su K. seserimi P., su kuria daugiausiai tą vakarą bendravo, šoko. Paryčiais, kiek buvo valandų nežino, jis su P. nuėjo miegoti. Gulėdamas su P. lovoje, pajuto kaip kažkas delnu sudavė per veidą. Atsibudęs pamatė šalia lovos stovintį R. T., todėl iš karto suprato, kad smūgį į veidą sudavė būtent jis. Iš jo kalbos suprato, kad jam sudavė dėl to, kad jis lindo prie P.. Kambaryje dar buvo ir kitų asmenų, kas tokie, - neatsimena. Po suduoto smūgio, jis atsikėlė iš lovos ir išėjo į lauką ieškoti savo draugų L. ir V.. Beeidamas pamatė ant stalo padėtą atlenkiamą peilį, kurį pasiėmė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Tik išėjęs iš pirties, pajuto tris smūgius į galvą. Išsitraukęs peilį iš inercijos dūrė T., tačiau nežino nei kur, nei kiek kartų. Pradėjęs bėgti išgirdo draugo L. balsą. Pamatė kaip tamsoje L. grumiasi su kažkokiu vaikinu, norėdamas apginti draugą pribėgęs peiliu dūrė vaikinui, tačiau nepamena nei kiek kartų, nei kur. Kadangi vaikinai juos vijosi, jie bėgo per pievas, įkrito į kanalą, atsidūrė kažkokio žmogaus sodyboje. Vyriškio paprašė, kad leistų paskambinti į policiją. Atvykę pareigūnai juos išsivežė. Bėgdamas peilį išmetė. Teigia, kad peilį pasiėmė norėdamas psichologiškai pagąsdinti, nes vaikinų buvo daugiau, peilį panaudojo norėdamas pats apsiginti ir apginti draugą.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:
Nukentėjusysis R. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė K. gimtadienį. Po vidurnakčio atvažiavo dar kažkokie trys vaikinai, kurių jis nepažinojo, tik vėliau sužinojo, kad iš jų vienas buvo vardu E.. Vakarėlyje pastebėjo, kad E. lenda prie K. nepilnametės sesers P.. Po kurio laiko jis nuėjo į kambarį ir pamatė, kad vienoje lovoje guli P. su E.. Tuomet jis priėjo prie gulinčio E. ir lengvai rankos delnu sudavė jam per veidą, sakydamas. ko jis lenda prie vaiko ir liepė jam išeiti lauk. Išgirdęs lauke šurmulį išėjo į lauką. E. Š. buvo su peiliu, po to pajuto smūgius į nugarą, jam pasidarė blogai, todėl buvo nuvežtas į ligoninę. Mano, kad E. jį peiliu sužalojo dėl to, kad jis papriekaištavo jam dėl merginos amžiaus. Jis lauke jokių veiksmų prieš kaltinamąjį nenaudojo.
Nukentėjusysis G. M. parodė, kad draugė T. G. pasiūlė važiuoti į K. V. gimtadienį, kuris vyko (duomenys neskelbtini). Į gimtadienį nuvažiavo apie vidurnaktį. Pirtyje buvo daug žmonių. Jis kartu su V. M., R. T. pirtelės terasoje gėrė brendį, viskį, užeidavo ir į pirtelės vidų. Ramu buvo maždaug iki 4.30 val., tik R. T. buvo labai pasipiktinęs, kad E. Š. kabinėjosi prie nepilnametės. Jis ir pats matė kaip E. Š. lauke lindo prie nepilnametės merginos, bandė ją apsikabinti, lindo bučiuotis, o mergina visaip vengė jo. Vėliau pirties viduje R. E. pasakė, kad šis nelįstų prie nepilnametės ir sudavė E. per galvą. Jis šį konfliktą matė, bet į jį nesikišo. Po to, kai R. sudavė E. per galvą, šis paliko nepilnametę ramybėje ir kažkur nuėjo. R. nuėjo į salę, o jis nuėjo į terasą pasiimti megztuko. Išėjęs į terasą išgirdo žingsnius už nugaros ir žodžius „Tą reikia nudurti“. Pasukęs galvą pamatė, kad prie jo artėja E. Š. ir L. L.. Abu vaikinai rankose turėjo peilius. Pamatęs tai, pradėjo bėgti, o vaikinai jį vytis. Nubėgus apie 15-20 metrų vaikinai jį pasivijo, kažkuris pakišo koją ir dėl to jis nugriuvo ant pilvo. Užsidengė rankomis galvą ir tuomet pajuto dūrį peiliu į dešinį petį. Kuris iš vaikinų dūrė nematė. Kaip per miglą prisimena, kad buvo dar du smūgiai į nugaros kairę pusę. Kas vyko toliau nuo patirto šoko nieko neprisimena. Be jų daugiau aplinkui, kaip jam atrodė, nieko nebuvo. Jis pats tą vakarą nieko nemušė. Atsipeikėjo vežamas į ligoninę.
Liudytoja P. V. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime ir parodė, kad Rusnės pirtelėje šventė sesers gimtadienį. Apie vidurnaktį atvažiavo E. Š. su draugais. Ji vakarą praleido su juo, nes buvo malonus bendravimas. Jai gulint vienoje lovoje su E. Š., pamatė šalia lovos daug vaikinų, tarp kurių buvo ir R. T.. Matė, kaip R. T. trenkė E. Š.. Po suduoto smūgio E. Š. atsikėlė ir išsitraukė peilį, Ji išsigandusi, kartu su keliomis merginomis pasislėpė kaitinimo pirtyje. Atėjęs iš paskos E. Š. rankoje laikė peilį ir pasakė, kad visus subadys. M. jį išstūmė lauk. Po kelių minučių išgirdo lauke triukšmą, išėjusi į lauką matė už vartų kažkokį susibūrimą, po to matė sužeistą M., ir T.. Pačių muštynių nematė.
Liudytoja K. V. parodė, kad Rusnės pirtelėje buvo švenčiamas jos gimtadienis. Kaltinamąjį pasikvietė draugės J. ir T. Nematė, kaip buvo sužaloti nukentėjusieji, tačiau matė E. Š. rankose peilį. Kai paklausė jo kas vyksta, jis liepė jai pasitraukti.
Liudytoja A. P. parodė, kad Rusnėje, pirtelėje šventė pusseserės gimtadienį. Buvo susirinkę nemažai vaikinų ir merginų. Įėjusi į kambarį pakrauti telefono pastebėjo lovoje gulinčią savo pusseserę P. ir kaltinamąjį E. Š.. Kambaryje buvo ir daugiau žmonių. Atsisėdusi ant lovos naršė telefone. Į kambarį atėjo nukentėjusysis R. T. ir trenkė gulinčiam E. Š.. Tada prasidėjo barniai, triukšmas. Išėjusi į lauką pamatė kaip du vaikinai muša V. M.. Kai juos išskyrė, ji vedė V. nuo jų tolyn, tada pribėgęs R. T. trenkė V.. Vesdama V. pamatė svirduliuojantį G. M., kuris buvo sužeistas, buvo iškviesta greitoji pagalba. Kas sužalojo G. M. ji nematė. Taip pat nematė ir sužaloto R. T..
Liudytoja J. R. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad Rusnėje, pirtelėje šventė draugės K. V. gimtadienį. Apie 4-5 valandą jai sėdint ant sūpynių netoli pirtelės ir kalbant telefonu, pamatė iš pirtelės išbėgančias drauges, kurios pasakė bėgti, nes kažkas turi peilį. Pakilusi nuo sūpynių nuėjo prie vartų kur kažkas iš vaikinų tarpusavyje mušėsi. Kas konkrečiai mušėsi negali pasakyti, nes buvo tamsu. Ji išsigandusi nubėgo slėptis. Matė kaip R. T. spardė gulintį V. M., o likusieji bandė nuraminti jį. Kai R. atitraukė nuo Vinco, jie vienas kitą nusivijo į pievas. Kas vyko tenai ji nežino. Tuomet ji nuėjo pas drauges išsiaiškinti kas įvyko. Deimantė ir P. pasakojo, kad R. pradėjo kabinėtis prie E. ir P., visaip įžeidinėti. Pasakojo, kad R. sudavė gulinčiam E., tuomet šis atsikėlė ir išsitraukė peilį. Pamačiusios peilį merginos išsigando ir pabėgo, todėl kas vyko toliau nebematė. Apie 06.00 val. ryto jai paskambino iš nepažįstamo numerio, kalbėjo E. Š. ir pasakė, kad jie turi pusę valandos dingti iš pirties, sakė, kad jam niekas „snukio“ nedaužys.
Liudytojas V. L. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad Rusnėje dalyvavo vienos merginos gimtadienyje. Praėjus kelioms valandoms nuo atvykimo, būnant pirtelės viduje su drauge P., išgirdo lauke kažką šūkaujančius. Išėjo laukan pažiūrėti kas vyksta. Lauke pamatė sužalotą vaikiną, kurį vedė kažkokie kiti du vaikinai. Kadangi nieko iš vaikinų nepažinojo, tad negali įvardinti nei kas buvo sužalotas, nei kas vedė tą sužalotą vaikiną. Lauke buvo daug žmonių, gal koks dvidešimt. Laukuose girdėjo šūkaujantį žmogų, kuris šaukė, kad papjaus ar padurs. Iš pirtelės teritorijos nubėgo į laukus, pažiūrėti kas vyksta. Laukuose matė dviejų vaikinų siluetus, iš kurių vienas ir šaukė, kad papjaus ar padurs. Šių vaikinų atpažinti negalėtų, nes tamsoje nematė. Vienas iš vaikų bandė jį vytis, tačiau jis nuo jo pabėgo. Ar tas vaikinas turėjo peilį nematė. Bėgdamas laukais prie vieno namuko pamatė parkritusį vaikiną, prie jo buvusi mergina pasakė, kad tas vaikinas sužeistas.
Liudytojas E. A. parodė, kad kartu su draugu R. T. buvo merginos gimtadienyje Rusnėje. Jis daugiausia laiko praleido pirtelės viduje. Įėjęs į kambarį pamatė, kad E. Š. guli vienoje lovoje su mergaite. R. pasakė E. Š., kad mergaitė nepilnametė ir paprašė jo išeiti. Ar R. T. sudavė E. Š. jis nematė. E. Š. pasiėmė megstuką ir išėjo. Po kurio laiko išgirdęs triukšmą išėjo į lauką ir pamatė, kad vyksta kažkoks konfliktas. Pamatė pareinantį sužeistą R. T., kurį išvežė į ligoninę. Peilių nematė. Vėliau R. T. jam pasakė, kad jį peiliu sužalojo E. Š..
Liudytoja D. M. parodė, kad ji buvo Rusnėje draugės gimtadienyje. Ji alkoholio iš vis nevartojo, todėl viską gerai pamena. Būdama pirtelėje užuodė dūmų, nepanašų į cigarečių kvapą. Mano, kad tai galėjo būti rūkomų narkotinių medžiagų kvapas. Vaikinų ji nepažinojo, vienas buvo su tatuiruote, kuris turėjo peilį, kurį jai demonstravo dar prieš konfliktą, o kitas boksininkas tai yra R. T.. Vakarėlyje R. T. buvo agresyviai nusiteikęs. Konfliktas prasidėjo miegamajame, kai grupelė vaikinų pradėjo priekaištauti vaikinui su tatuiruote dėl merginos amžiaus, matė, kaip R. T. sudavė tam vaikinui. Pakilęs iš lovos ir žiūrėdamas į jų pusę tas vaikinas pagrasino kad papjaus. Tiek vaikinas su tatuiruote, tiek R. T. buvo apsvaigę. Kaip buvo sužaloti vaikinai ji nematė.
Liudytojas L. B. parodė, kad į Rusnę atvažiavo pasiimti savo brolio. Jaunimas šventė, o jis sėdėjo lauke ir rūkė. Vienu metu buvo kilęs konfliktas, po to atbėgę vaikinai pasakė, kad yra sužalotas T., jis savo automobiliu jį išvežė į ligoninę, kai sugrįžo, reikėjo vežti dar vieną sužalotą vaikiną. Jis konflikto nematė.
Liudytojas L. L. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime, ir parodė, kad kartu su E. Š., V. M. atvyko į Rusnę, kur pirtelėje šventė gimtadienį. Vakarėlyje jis vartojo svaigalus ir rūkė „žolę“, todėl po kurio laiko nuėjo atsigulti. Pabudo nuo triukšmo. Pakėlęs galvą pamatė prie E. lovos stovintį R. T., po to išgirdo pliaukštelėjimą. Gulėdamas lovoje išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą. Nors ir buvo girtas vis tiek nusprendė išeiti pažiūrėti kas vyksta. Išėjęs į lauką pamatė vaikinų susibūrimą, visi šūkavo, stumdėsi. Matė savo draugus E. ir V., kažkurį iš jų mušė, kurį pasakyti negali. Jis pradėjo eiti link savo draugų, bet vaikinai pradėjo skirstytis į visas puses, gaudyti vienas kitą. Kas ką vijosi: ar V. ir E. vaikinus, ar vaikinai juos, - pasakyti negali. Jis taip pat pradėjo bėgti. Matė, kaip E. pasivijęs vaikiną smogė jam. E. isteriškai klykė „padūriau padūriau“. Peilio E. rankose tuo metu nematė. Iš E. isteriško šaukimo suprato, kad šis turėjo peilį ir kažką sužalojo. E. skambino Juditai ir liepė visiems dingti. Įkalbėjęs E. palikti viską ir eiti namo, kartu su juo nubėgo, brido per kanalą, tuomet ir pasakė E., kad reikia išmesti peilį, tuo metu buvo kažkur prie ūkininko. Vėliau jų prašymu ūkininkas iškvietė policiją, kuri juos pristatė į komisariatą.
Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad atvyko draugės kvietimu į gimtadienį. Vakarėlyje viskas buvo gerai. Jis vartojo alkoholį, todėl buvo smarkiai apgirtęs. Gimtadienyje buvę žmonės šoko, sėdėjo prie stalo, ėjo laukan parūkyti. Buvo pastovus judėjimas. Šokdamas pamatė einančius žmones į pirties miegamąjį, kuriame prieš tai buvo pasidėjęs savo striukę. Nuėjęs pažiūrėti kas vyksta miegamajame, sutiko E., kuris jam pasakė: „Varom lauk, mes čia nepageidaujami“. Jis E. neklausė, kodėl jie baliuje nepageidaujami, tik pasiėmė savo striukę ir išėjo lauk. Rūkydamas ėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra netoli vartų. Atėjus prie aikštelės pajuto smūgį į galvą, nuo kurio nuvirto. Po to kažkas jį spardė, sudavė apie 10 smūgių į galvą. Kadangi aikštelėje buvo tamsu nematė kas jį muša, tuo metu aikštelėje buvo kokie 5 žmonės, kurie buvo atbėgę iš pirtelės. Po suduotų smūgių jis atsikėlė ir ėmė bėgti laukais. Bėgdamas pasivijo vaikiną, kuris kumščiu sudavė smūgį į veidą. Paaiškėjo, kad smūgį sudavė E.. Kur tuo metu buvo Lukas nežino. Iš pradžių bėgo su E., bet po to su juo išsiskyrė, nes E. norėjo grįžti į pirtį aiškintis santykius, o jis nenorėjo jokių reikalų daugiau turėti. Tą vakarą jokių konfliktų, muštynių tarp Luko ir kitų vaikinų nematė, taip pat nematė dėl ko tarp E. ir R. T. kilo konfliktas. Tik bėgant laukais su E., iš jo žodžių suprato, kad viskas prasidėjo nuo to, kai pirtyje R. T. E. sudavė smūgį į galvą dėl to, kad E. lovoje gulėjo su mergina.
Liudytojas E. R. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliai datos neprisimena, anksti ryte kieme pradėjo loti šuo, todėl išėjo pažiūrėti kas ten yra. Kieme pamatė du šlapius, sušalusius ir išsigandusius vaikinus. Vaikinai minėjo, kad plaukė per kanalą, kad juos gaudė automobiliais kažkokie asmenys. Jis vaikinams pasiūlė paskambinti policijos pareigūnams. Vienas iš vaikinų bandė paskambinti policijai iš savo telefono, tačiau jam nėjo susikalbėti, nes telefonas buvo sušlapęs. Pavykus prisiskambinti policijai, pareigūnai netrukus ir atvažiavo. Nei pas vieną iš vaikinų jokio peilio nematė. Iš jų kalbos suprato, kad jie nori tik išsikviesti policiją.
Liudytojas R. K. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesio pradžioje, anksti ryte pradėjo loti šuo. Išėjo į lauką pažiūrėti ir pamatė tarp namo ir ūkinio pastato ant žemės gulintį vaikiną, kuris buvo nuogas iki pusės. Kaip vaikinas atrodė, apibūdinti negali. Netrukus iš kažkur atėjo mergina. Kiek suprato, vaikinas šalimais esančioje pirtelėje buvo kažką šventęs. Po to, atėjo dar du sužeistojo draugai ir kartu su mergina tą sužeistą vaikiną nusivedė per pievą iki kelio. Per kur tas vaikinas atbėgo į jo sodybą, pasakyti negali. Matė, kad vaikinas buvo kruvinas, tačiau kokios kūno vietos buvo sužeistos pasakyti negali.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kieme, ant žolės aplink namą, ant gėlių netoli ūkinio pastato rasta raudonų į kraują panašių dėmių (t. 1; b. l. 10-16).
Iš E. Š. parodymų patikrinimo nustatyta, kad kaltinamojo nurodytoje vietoje buvo rastas ir paimtas peilis (t. 3.; b. l. 16-18). Šis peilis apžiūrėtas specialisto, kuris pateikė išvadą, kad peilis šaltiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Peilis pagamintas pramoniniu būdu. (t. 2, b. l. 38).
Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš Šilutės ligoninės buvo paimti nukentėjusiojo R. T. rūbai, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad ant sportinės striukės ir marškinėlių yra į kraują panašios dėmės. Sportinė striukė ir džemperis yra su mechaniniais pažeidimais: striukės nugarinėje dalyje yra trys kiauryminiai (maždaug 2 cm ilgio) pažeidimai, ties užtrauktuku ir gobtuvu yra plyšimai; marškinėlių nugarinėje dalyje taip pat trys kiauryminiai pažeidimai. (t. 2, b. l. 42-55).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto įrašo nustatyta, kad 2015-10-03, 05:10 val,. Centro informacinėje sistemoje fiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jog reikalinga greitoji pagalba į „(duomenys neskelbtini), kur yra peiliu sužalotas žmogus. (t. 2, b. l. 62-64).
Iš atlikto mobiliojo ryšio abonentų, kurių naudotojai yra E. Š. ir J. R., įeinančių ir išeinančių skambučių analizės nustatyta, kad netrukus po to, kai buvo sužaloti R. T. ir G. M., kaltinamasis E. Š. 2015-10-03, 05:32 val.; 05:34 val., 05:37 val., 06:02 val. ir 06:08 val. skambino J. R.. (t. 2, b. l. 81-85).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad G. M. padaryti keturi durtiniai – pjautiniai sužalojimai: nugaroje prie stuburo dešinės pusės V-VI šonkaulių lygyje, krūtinės ląstos dešinio šoninio paviršiaus- nugaros riboje pagal užpakalinę pažastinę liniją V-VI šonkaulių lygyje, dešinio žasto viršutinio trečdalio paviršiuje, dešinio alkūnės sąnario šoniniame paviršiuje su stipininio riešo tiesiamojo raumens pažeidimu. Dėl sužalojimų išsivystė nesunkus šokas. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu – keturiais dūriais. Vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, ekspertas pažymėjo, kad dešinės rankos alkūnės sąnario srities sužalojimas su stipininio riešo tiesiamojo raumens ( galimai ir kitų dilbio raumenų) pažeidimu yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, o kiti sužalojimai vertinami, kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 2; b. l. 11-12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad pagal įrašus, esančius R. T. medicininiuose dokumentuose, konstatuoti šie sužalojimai: trys durtinės pjautinės žaizdos nugaroje ir juosmens srityje, kairio inksto, kairio inksto dorsalinio krašto lokalus defektas -plyšimas, dešinio inksto dorsalinio kontūro defektas, kraujosruvos retroperitoniškai abipus, šlapimo hematinas, masyvus kraujavimas į šlapimo takus. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu ). Sužalojimai galimai padaryti 2015-10-03 iki 05.30 val., tai yra iki atvykimo į gydymo įstaigą. R. T. vidaus organų – abiejų inkstų sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai imant žaizdą nugaroje priestuburinėje linijoje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. (t. 2, b. l. 16-17).
Specialisto išvada nustatyta, kad E. Š. nustatytas galvos ir veido sumušimas, odos nubrozdinimas nugaroje iš dešinės paravertebraliai, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste. Nustatytus sužalojimus E. Š. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja, kad nustatytus sužalojimus E. Š. galėjo patirti 2015-10-03 paros pirmoje pusėje. E. Š. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 2, b.l.32- 33).
Specialisto išvada nustatyta, kad R. T. kraujyje rasta 1,07 % etilo alkoholio, šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (DMA), metilendioksiamfetamino (MDA), tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 1,30 promilių etilo alkoholio. (t. 1; b. l. 23, 24)
Specialisto išvada nustatyta, kad G. M. kraujyje rasta 1,86 % (promilės) etilo alkoholio. (t. 1, b. l. 39).
Iš alkoholio matuoklio kvito nustatyta, kad 2015-10-03, 05:24 E. Š. nustatytas 0.96 promilės girtumo (t. 2, b. l. 193).
Specialisto išvada nustatyta, kad E. Š. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 1,23 % promilės etilo alkoholio. (t. 2, b. l. 191).
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. Š. tyčia peiliu sužalojo du asmenis, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. T. ir jo veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, bei nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. M. ir jo veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Byloje nenustatyta, kad iki R. T. suduoto smūgio jam per veidą, kaltinamasis gimtadienio pobūvyje būtų elgęsis netinkamai. Tuo būdu byloje lieka nepaneigtas kaltinamojo aiškinimas, jog R. T. sudavus jam per galvą kaltinamasis turėjo pagrindą manyti, jog gali būti užpultas ir sumuštas nukentėjusiojo bei jo draugų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo R. T. elgesys nebuvo nepriekaištingas. Tačiau nekyla abejonių, jog ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų jauno amžiaus kaltinamasis nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, pernelyg hiperbolizavo galinčias kilti grėsmes ir pasirinko netinkamą, nepateisinamai pavojingą smurtavimo būdą. Vienok, aptartos aplinkybės nepaneigia, jog pagrindinis ir lemiamas kaltinamojo smurtavimo motyvas buvo siekis išvengti, jo manymu, gresiančio nukentėjusiojo bei jo draugų užpuolimo.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje nustatyta, kad konfliktą, kurio metu buvo sužaloti du asmenys, pradėjo nukentėjusysis R. T., tačiau, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų provokavę kaltinamąjį nusikalsti, ar kad dėl jų elgesio kaltinamasis būtų atsidūręs būtinosios ginties situacijoje, todėl pripažinti esant ir BK 59 str. 1 d. 6 ir 9 p. numatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nėra jokio pamatuoto pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo tiesioginės reikšmės nusikaltimo padarymui.
BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
E. Š. padarė nesunkų ir sunkų tyčinius smurtinius nusikaltimus. Sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą ir sukėlė realią grėsmę jo gyvybei. Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į itin didelę atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmę – kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, prieš tai jis buvo teistas už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimą ir laikymą bei nesunkų kito žmogaus kūno sužalojimą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Taip pat teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, gailisi nusikaltęs ir atgailauja, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė taikant BK 75 str., kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį.
Į Bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (BK 66 str.)
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 3354,30 Eur dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiųjų R. T. ir G. M. gydymą (b.l. 67-67, t. 2).
Civiliniai ieškiniai įrodyti, pagrįsti, kaltinamasis jų dydžio neginčija, todėl tenkintini.
Nukentėjusysis G. M. pareiškė 3500 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l.6, t.4). Savo ieškinį nukentėjusysis grindžia tuo, jog dėl keturių dūrių peiliu į nugarą buvo gydomas VŠĮ Šilutės ligoninėje, dėl kūno sužalojimo patyrė fizinį skausmą, kančias pažeminimą ir baimę. Jis iki šiol jaučia tokių sužalojimų psichologines ir fizines pasekmes. Taip pat teismo posėdžio metu pateikė įrodymus dėl turėtų 57 Eur dydžio išlaidų už medicinines paslaugas ir prašo priteisti 57 Eur dydžio turinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis R. T. pareiškė 10000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 96-98, t. 3). Nukentėjusysis ieškinį grindžia tuo, jog dėl padarytų trijų durtinių-pjautinių žaizdų jam buvo sužaloti abu inkstai. Jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę ir stresą. Jam nuolat tenka lankytis pas gydytojus. Jis visą laiką aktyviai sportavo, todėl šiuo metu negali to daryti ir neaišku ar ateityje galės aktyviai sportuoti. Negalėdamas užsiimti mėgstama veikla jaučiasi nepilnavertis ir nesaugus.
Kaltinamasis nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma.
Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, ką tik atlikęs privalomąją karinę tarnybą, nedirba, turto neturi. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 3475,44 Eur (12 000 Lt). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam panašaus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų būtų iš esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kūno funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, jog nukentėjusiajam G. M. turėtų būti priteista 2500 eurų, R. T. 5500 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.
Nukentėjusysis G. M. prašo priteisti iš kaltinamojo 800 Eur atstovavimo išlaidų už advokato jam suteiktas teisines paslaugas, taip pat 3,46 Eur turėtų išlaidų už medicininių dokumentų kopijų parengimą civiliniam ieškiniui pagrįsti. Šios išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, atstovo darbo sąnaudas mano, kad prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilis – sunaikintinas. R. T. priklausantys marškinėliai ir sportinė striukė, saugomi Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Organizaciniame poskyryje grąžintini nukentėjusiajam R. T..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir 138 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams.
-pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d.,4d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trims metams ir 6 mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-03 iki 2015-10-04.
Vadovaujantis BK 75 str., 1d., 2 d. 5p., 8p., 10 p., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant E. Š. per šį laikotarpį:
1.nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
2.neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3.per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje;
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš E. Š. 3354,30 Eur žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už G. M. ir R. T. gydymą.
Priteisti iš E. Š. 5500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. T..
Priteisti iš E. Š. 2500 Eur neturtinės žalos ir 57 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. M..
Priteisti iš E. Š. 800 Eur atstovavimo ir 3,46 Eur bylinėjimosi išlaidų G. M..
Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį, saugomą Šilutės rajono PK – sunaikinti. Marškinėlius ir sportinę striukę gražinti nukentėjusiajam R. T..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.