Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl 98,54 Eur skolos, 37,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei A. Š. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje tvarka įteikus ieškinio kopiją su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo atsiliepimas iš atsakovės teisme negautas, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas iš dalies pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tele2“ ir atsakovė 2002 m. rugsėjo 28 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti. UAB „Tele2“ atsakovei išrašė ir pateikė PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. 2009 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Tele2“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora visas reikalavimo teises pagal minėtu laikotarpiu pateiktas sąskaitas-faktūras atsakovės atžvilgiu. Ieškovas atsakovei pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų neįvykdė. Atsakovė 2009 m. rugsėjo 25 d. ir 2009 m. lapkričio 12 d. sumokėjo 57,92 Eur; šiomis įmokomis buvo padengta dalis palūkanų ir dalis pagrindinės skolos. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 98,54 Eur skolos, 37,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Tele2“ ir atsakovė A. Š. 2002 m. rugsėjo 28 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. T38.1 A67234084, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti (sutarties bendrųjų sąlygų 1 punktas). Iš 2009 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21, sudarytos tarp naujojo kreditoriaus UAB „Gelvora“ ir pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ matyti, kad šia sutartimi naujajam kreditoriui iš pradinio kreditoriaus buvo perleista reikalavimo teisė į sutarties prieduose nurodytus skolininkus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Iš išrašo iš priedo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui ieškovui reikalavimą į atsakovės 151,70 Eur (523,80 Lt) skolą. Ieškovas informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, išsiųsdamas jai rašytinį pranešimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnyje numatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatyta tvarka. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė grąžino visą skolos sumą ieškovui. Todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 98,54 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip prašo teismą priteisti iš atsakovės 37,45 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo skolos sumos (98,54 Eur) už 2736 dienų laikotarpį nuo dienos 2009 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (daugiau nei už aštuonerius metus).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertinamas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2010). Teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013).

Ieškovo nurodoma CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis. CK Šeštos knygos IV dalies Ketvirtojo skirsnio, kuriame apibrėžiami vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai, CK 6.360 straipsnio 5 dalyje (straipsnis galiojo iki 2014 m. birželio 13 d.) buvo numatyta, kad kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Todėl palūkanų skaičiavimas atsakovei nagrinėjamu atveju įstatyme nebuvo numatytas. Skolininkei, kaip vartotojai, pradinis kreditorius negalėjo skaičiuoti palūkanų už laiku nesumokėtą skolą. Be to, iš byloje esančių Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų matyti, kad dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio pradinis kreditorius ir atsakovė nesusitarė. Taigi, sutartyje palūkanų skaičiavimas atsakovei taip pat nebuvo numatytas. Todėl tokios teisės į palūkanas ieškovas neperėmė ir negalėjo perimti. Ieškovas naujasis kreditorius negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius. „Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kaip matyti iš išrašo iš priedo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, reikalavimo teisė į palūkanas ieškovui nebuvo perleista. Pradinis kreditorius perleido ieškovui naujajam kreditoriui reikalavimą į atsakovės 151,70 Eur (523,80 Lt) skolą.

Kadangi sutartimi palūkanų mokėjimas tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovės nebuvo numatytas, tad tokios teisės į palūkanas ieškovė neperėmė ir negalėjo perimti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanų nepagrįstas nei įstatymu, nei sutartimis (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1037-755/2016; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-212/2017).

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas pirmiau nurodyta, netenkina ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 37,45 Eur palūkanų.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 11 d. iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 98,54 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pateiktas ieškinys apmokestinamas minimaliu žyminiu mokesčiu - 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovės ieškovo naudai, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies, nes priešingas aiškinimas pažeistų ieškovės teisėtą interesą gauti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris šiuo atveju nepriklauso nuo to, kokia dalimi patenkinti ieškovo reikalavimai (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 1,51 Eur. Išlaidos neviršija 3 Eur, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,54 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 54 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Likusią dalį ieškinio atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.