- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-3-210/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius (pran.), Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- D. Š., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- B. Z.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Marius Ramanauskas
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mariui Ramanauskui, atsakovei D. Š., atsakovės atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams J. T. ir A. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir D. Š. dėl atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovės D. Š. patikslintą priešinį ieškinį ieškovei B. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. Z. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ieškiniu, prašydama pripažinti, kad jos, atsakovės D. Š. naudai, į Šiaulių pirmojo notarų biuro depozitinę sąskaitą įnešta 12000 Lt suma yra tinkamas 2008-01-18 dienos Reikalavime Nr. 1 suformuluoto nurodymo įvykdymas, ir nurodė įpareigoti atsakovą – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos apsaugos ministerijos išduoti leidimą tęsti jai priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Ieškovės teigimu, ji 2008-05-27 kreipėsi raštu į Šiaulių apskrities viršininko administraciją (toliau – ŠAVA) su prašymu leisti tęsti patalpų rekonstrukcijos darbus; kad atsakovas atsakyme informavo, jog ieškovės prašymas netenkinamas, o leidimas tęsti administracinių patalpų rekonstrukcijos į prekybos ir administracines patalpas (duomenys neskelbtini), darbus bus išduotas tik įvykdžius 2008-01-18 reikalavimo Nr. 1 nurodymus ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, t. y. atlikus D. Š. bute remonto darbus ar susitarus su ja dėl kompensacijos už šiuos darbus. Ieškovė nurodė, kad toks atsakovo atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. Š. pateikė teismui priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės B. Z. 58179,71 Lt turtinei žalai atlyginti, 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti iš ieškovės B. Z. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ieškovės vykdomų rekonstrukcijos darbų rekonstruojant administracines patalpas į prekybos–administracines atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui buvo padaryta esminių pažeidimų; kad, remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 str.), atsakovės buto remonto išlaidas privalo atlyginti ieškovė. Atsakovė teigimu, dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ji patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl padarytų jos butui pažeidimų ji labai išgyveno, pablogėjo jos sveikatos būklė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės B. Z. ieškinį ir atsakovės D. Š. patikslintą priešieškinį atmetė. Atleido atsakovę D. Š. nuo valstybei mokėtino žyminio mokesčio už paduotą byloje priešieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal UAB ,,Šiaulių komprojektas“ parengtą projektą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte vykdė administracinių patalpų rekonstravimo į prekybos–administracines patalpas statybos remonto darbus, kad darbai buvo atliekami ūkio būdu; kad šių darbų metu statybos priežiūros institucijai, t. y. atsakovui ŠAVA, gavus namo bendraturtės – atsakovės D. Š. – skundą ir atlikus patikrinimą, ieškovei buvo nustatyti įpareigojimai, kuriuos ji privalėjo įvykdyti iki 2008-03-01; kad atsakovas ŠAVA 2008-01-18 reikalavimu Nr. 1 nustatė, jog, ieškovei vykdant rekonstrukcijos darbus, virš rekonstruojamų patalpų esančiame bute kaip deformacijų padariniai sienose ir pertvarose atsirado nedideli įtrūkimai, dėl to iš ieškovės buvo pareikalauta pašalinti atsiradusių deformacijų padarinius pagal ekspertų sprendimus su buto savininke sutartu laiku; kad ŠAVA atstovas nurodė, jog D. Š. užsakymu atlikta ekspertizė neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl ko buvo pareikalauta iš ieškovės užsakyti buto konstrukcijų ekspertizę ir rekomenduota kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl ekspertizės akto įvertinimo. Be to, teismas nustatė, kad, ieškovei iki reikalavime nurodyto termino neįvykdžius atsakovo įpareigojimų, ŠAVA atstovas 2008-03-03 statybos sustabdymo aktu Nr. 1 pareikalavo sustabdyti bet kokius statybos darbus iki bus gautas leidimas juos tęsti. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikto UAB ,,Statinių tyrimo ir projektavimo centro“ 2008-03-17 atlikto pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) negalima pripažinti tinkamu atsakovo ŠAVA 2008-01-18 reikalavimo Nr. 1 įvykdymu tiek dėl akto formos, tiek dėl jo turinio, nes neišsiaiškinti bute atsiradusių deformacijų priežastys ir galimi jų padariniai. Teismo vertinimu, šiuo aktu nepaneigiamos ir negali būti paneigtos UAB ,,Pastatų konstrukcijos“ atliktos statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės išvados, nurodytos 2008-01-07 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini); kad visos deformacijos bute, priklausančiame atsakovei D. Š., atsirado būtent ieškovei vykdant patalpų pirmame aukšte rekonstrukciją, jog yra netinkamai parengtas ieškovės užsakytas projektas, o vykdant rekonstrukcijos darbus, nebuvo laikomasi projekte pateiktų techninių specifikacijų. Teismas pažymėjo, kad 2008-01-18 reikalavimas Nr. 1 ir 2008-03-03 statybos sustabdymo aktas Nr. 1 yra priimti imperatyviųjų teisės normų pagrindu ir turi būti preciziškai ir besąlygiškai vykdomi, o kol jų reikalavimai neįvykdyti, jie negali būti paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nurodė, kad kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodytos visos tiesioginės išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai ir kaina; kad, vykdant statybos (remonto) darbus, remiantis viešosios teisės normomis, kai kada rangovas privalo sudaryti pažymą apie atliktus darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomąjį laikotarpį. Todėl konstatavo, kad, nesant tokių dokumentų, teismas negali tinkamai įvertinti ieškovės prašymo pripažinti, kad 12000 Lt yra tinkamas dydis atsakovei D. Š. padarytai žalai atlyginti, taip pat atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti jai iš ieškovės 58179,71 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad vienu iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita, tačiau tokių įrodymų į bylą nė viena iš šalių nepateikė; kad šalys neprašė teismo atsakovei padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę; kad vien ieškovės ar atsakovės pateiktų įrodymų ginčo atveju byloje nepakanka. Konstatavo, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas neturi pagrindo abejoti, jog dėl atsakovei padarytos turtinės žalos atsakinga yra ieškovė, ji šios aplinkybės nenuginčijo; pažymėjo, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip apačioje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims, kad asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kito savininko valdomų patalpų. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė ir priežastinio ryšio, susijusio su jos veiksmais dėl atsakovei padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliekamų rekonstrukcijos darbų ieškovės patalpose. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tačiau šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui visų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškinys ar patikslintas priešieškinis yra įrodytas dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio. Be to, teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodęs, kad žala atsakovės gyvenamajai patalpai buvo padaryta delikto pagrindu, o įstatyme neturtinės žalos atlyginimas tokiu atveju nenustatytas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nusikalstamų veiksmų dėl atsakovės turto neatliko, todėl nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą atsakovei pagal CK 6.250 str. 2 d..
III. Atsakovės D. Š. apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė B. Z. prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės B. Z. ieškinį tenkinti visiškai pagal visus jos suformuluotus reikalavimus.
Apeliaciniu skundu atsakovė D. Š. prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas D. Š. patikslintas priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - atsakovės D. Š. priešieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-78-368/2010 abu apeliacinius skundus atmetė, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šią Šiaulių apygardos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė tiek ieškovė B. Z., tiek atsakovė D. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010 Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovės apeliacinis skundas ir palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, panaikino ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistus.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės B. Z. apeliacinis skundas jau išnagrinėtas, byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal atsakovės D. Š. apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas D. Š. patikslintas priešieškinis, panaikinti ir atsakovės D. Š. priešieškinį tenkinti. Priteisti iš ieškovės B. Z. atsakovei D. Š. 58179,71 Lt turtinės žalos atlyginimo, 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, turėtas 3540 Lt išlaidas, sumokant UAB „Pastatų konstrukcijos“, įmonės kodas 144561299, už statinio ekspertizę, taip pat išlaidas, patirtas sumokant antstoliui Ričardui Kudrauskui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašymą bei bylinėjimosi išlaidas turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Įrodinėjimo taisyklės draudžia teismui be pakankamo pagrindo atsisakyti laikyti įrodymu šalies pateiktus tiesioginius duomenis, patvirtinančius tam tikro fakto buvimą, todėl esant sugadinto turto remontui būtinos sumos patvirtinančių įrodymų teismas negalėjo laikyti šių aplinkybių neįrodytomis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas negalėjo nustatyti D. Š. padarytos turtinės žalos dydžio skaičiavimo būdu remiantis pateiktomis lokalinėmis sąmatomis yra nepagrįsta.Teismas netenkino apeliantės priešieškinio nurodydamas, kad apeliantė padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti neprašė skirti ekspertizės. Tačiau apeliantė nurodė, kad jei teismas manė, jog ekspertizė būtina, ji turėjo būti skiriama teismo iniciatyva.Teismo išvada, jog ieškovė neatliko jokių nusikalstamų veiksmų apeliantės turto atžvilgiu, apeliantės nekilnojamajam turtui padaryti sugadinimai nesietini su jos patirtais dvasiniais išgyvenimais ir emociniais sukrėtimais, o laikytini tik nepatogumais, susijusiais su gyvenamosios patalpos naudojimu bei eksploatacija yra nepagrįsta. Atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo konstitucinis principas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl padarytų D. Š. vieninteliam gyvenamajam būstui pažeidimų labai išgyveno, dėl patirtų išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, didelės įtampos, nerimo pablogėjo sveikatos būklė, apeliantė tapo jautri, verksminga, išsivystė depresija.Nepagrįsta teismo išvada, jog jeigu žala asmeniui padaryta delikto pagrindu, tai įstatymas neturtinės žalos atlyginimo tokiu atveju nenumato yra nepagrįsta. Nepagrįstai teismas iš ieškovės nepriteisė apeliantės patirtų išlaidų 3540 Lt, patirtų sumokant UAB „Pastatų konstrukcijos“ už šios bendrovės atliktą patalpų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose statinio tyrimus (statinio ekspertizę ir projekto ekspertizę), taip pat jos išlaidų, turėtų sumokant antstoliui Ričardui Kudrauskui už faktinių aplinkybių konstatavimų protokolų surašymą. Minėtos išlaidos buvo būtinos, betarpiškai susijusios su ieškovės ieškinio nepagrįstumo įrodinėjimu, ieškinys buvo atmestas, todėl minėtos išlaidos turėjo būti priteistos apeliantei iš ieškovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės D. Š. apeliacinį skundą ieškovė B. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, - atsakovės - D. S. priešieškinį atmesti. Tuo pačiu prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės D. Š.. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad dėl atsakovės patirtos žalos kalta yra ieškovė. Ieškovė dar iki bylos iškėlimo teisme, tikėdamasi operatyviai išspręsti kilusį ginčą sutiko geranoriškai padengti būtinas atsakovės buto remonto išlaidas, net nekeldama savo kaltės klausimo. Ieškovė sutiko atlikti šiuos darbus savo sąskaita, juolab, kad visi šie darbai (tiek pastato fasade, tiek atsakovės bute buvo įvertinti bendra 6058,16 Lt suma (teismui pateikta tokia sąmata, paskaičiuota pagal ekspertų išvadas). Ieškovė geranoriškai, savo sąskaita atliko šiuos darbus iš lauko pusės (fasado darbai), tačiau patekti į atsakovės butą ir atlikti ten darbus ieškovė negalėjo, nes atsakovė atsisakė leisti jos bute atlikti šiuos darbus. Ieškovės manymu, atsakovės priešieškinyje nurodytos žalos sumą patvirtinančios sumos yra visiškai nerealios ir sudarytos pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Atsakovės nurodomos žalos sumos, ieškovės teigimu, yra tikrai neadekvačios nustatytų minimalių sienų paviršių suaižėjimų šalinimui, nes tokiu atveju atsakovė ne būtų grąžintą į ankstesnę padėtį iki žalos atsiradimo, o neteisėtai ir nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita.Teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovei negali būti priteista neturtinė žala. Nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės ir priežastinio ryšio aplinkybių, negalima kalbėti apie jokios žalos, taip pat ir neturtinės atlyginimą. Be to, ieškovė niekaip neįrodė neturtinės žalos atsiradimo, jos pasireiškimo formų ir jos įvertinimo pinigine išraiška metodikos.Atsakovė visiškai nepagrįstai prašo priteisti 3540 Lt išlaidų, patirtų dėl UAB „Pastatų konstrukcijos“ atlikto patalpų tyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas šioje byloje iš esmės yra niekinis, o tai pripažino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2008-03-20 dienos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), ir ŠAVA, nėra pagrindo spręsti apie tokio dokumento parengimo išlaidų atlyginimą kitos proceso šalies sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės D. Š. apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (ŠAVA teisių perėmėja) nurodo, kad dėl D. Š. apeliacinio skundo nuomonės neturi, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Be to, pažymi, kad teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė jokių nusikalstamų ar neteisėtų veiksmų ieškovė neatliko, statyba vyko laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turint statybos leidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais atsakovės D. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija ištirtų ir teisiškai įvertintų duomenų pagrindu konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Dėl atsakovės apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo atlyginti turtinę žalą.
Klausimai sprendžiant ieškovės civilinės atsakomybės pagrindų buvimą ir dėl turtinės žalos (nuostolių) dydžio.
Šioje byloje atsakovės priešieškinyje ir apeliaciniame skunde keliami du reikalavimai:
Civilinės atsakomybės (žalos atlyginimo, esant deliktinei atsakingo už žalą asmens atsakomybei) klausimas, kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos; t. y. neteisėti atsakingo už žalą asmens veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimą nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 str.); atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 str.); realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). Taip pat keliamas kitas susijęs reikalavimas: atlyginti atsakovei neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl asmeninio pobūdžio išgyvenimų, kurie tiesiogiai susiję su turtinės žalos kilimu - jos buto sugadinimu ir dėl jo sugadinimo patirtais sveikatos sutrikimais, stresu ir kitais pergyvenimais, pabloginusiais jos gyvenimo kokybę.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą nėra pagrindo abejoti, jog dėl atsakovei D. Š. padarytos turtinės žalos atsakinga yra ieškovė B. Z., kuri šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir nenuginčijo. Teismas pažymėjo, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip apačioje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims, kad asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kito savininko valdomų patalpų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė ir žalos atsiradimo priežasčių t, y. priežastinio ryšio, susijusio su jos veiksmais dėl atsakovei padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliekamų rekonstrukcijos darbų ieškovės patalpose ir padarinių.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės B. Z. veikla – patalpų, esančių po atsakovės butu remontas, įrengiant komercinės paskirties objektą, iš dalies buvo viena priežasčių, dėl kurios atsirado dalis apdailos (sienų ir kt.) sugadinimų atsakovės bute. Tokios aplinkybės ir faktai nustatyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiriant ir vertinant visumą šalių teiktų įrodymų. Taip pat apeliacinės instancijos teismo iniciatyva paskirtos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad dalis tinko supleišėjimų ir plyšių namo fasado sienoje atsirado, o dalis padidėjo dėl ieškovės atliekamo patalpų žemiau atsakovės buto remonto – t. y. langų angų didinimo ir kitų darbų, tačiau kartu nurodoma, kad dalis deformacijų neturi nieko bendra su atliekamo remonto darbais, pvz. konstatuojama, kad sąramų deformacijos buvo minimalios, iš esmės neturėjusios jokios įtakos butui. Kad namo eksploatacijai ir saugumui (atsparumui) jokios tai įtakos neturi. Tokia pat priežastis dėl dalies supleišėjimų ir buvusių supleišėjimų padidėjimo atsakovės buto viduje galėjo būti ir ieškovės veiklos ir dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su remontu. Dėl to konstatuota, kad pertvarose bei angokraščiuose aplink langus ir palanges jokių neleistinų deformacijų neužfiksuota. O vidaus apdailos ir tinko supleišėjimai aplink langų angokraščius nesusiję su I – o aukšto patalpų remontu, bet sukelti temperatūrinių drėgminių deformacijų. Taip pat konstatuota, kad užfiksuoti defektai sienų stabilumui įtakos neturi, o pastato konstrukcijos tenkina LR statybos įstatymo 4 str. nustatytus reikalavimus. Tolesnė pastato eksploatacija yra visiškai saugi.
Taigi šių apeliacinėje instancijoje ir kitų pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad ieškovės civilinei atsakomybei kilti visi būtini pagrindai yra, todėl ieškovė B. Z. yra atsakinga už realiai patirtus atsakovės nuostolius, atsiradusius dėl ieškovės veiklos - remontuojamų patalpų.
Nors apeliacinėje instancijoje ieškovė ginčijo kad pakenkimai virš jos remontuojamų patalpų atsirado dėl jos veiklos, teigdama, kad iš esmės ji nesutinka, jog žala atsakovės patalpoms atsirado dėl jos veiksmų, o savo lėšomis atlyginti galimus nuostolius sutiko dar iki bylos iškėlimo teisme tik siekdama geranoriškai išspręsti kilusį tarp šalių ginčą, siekdama greitesnio interesų suderinimo ir galimybės kuo greičiau tęsti savo patalpų remontą, tokius jos teiginius teismas vertina, kaip dalinį pripažinimą, kad jos veiksmai galėjo iš dalies sąlygoti padarinius. Pažymėtina, kad ji sutiko atlikti būtinus remonto darbus savo sąskaita, juolab, kad visi šie darbai (tiek pastato fasade, tiek atsakovės bute) buvo įvertinti bendra 6058,16 Lt suma. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Marius Ramanauskas taip pat iš dalies sutiko, jog dalis defektų sienose atsakovei priklausančiame bute galėjo atsirasti dėl ieškovės vykdomo žemiau esančių patalpų remonto, todėl iš esmės sutiko su eksperto išvadoje nurodytais darbais ir jų atlikimo sąmata (kaina), kurią pateikė ekspertai 2012-08-31 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti jos nurodytą sumą, kuri yra nereali ir atlyginti neturtinę žalą ir išlaidas susijusias su įrodymų rinkimu ir teikimu teismui - 3540 Lt išlaidų, patirtų dėl UAB „Pastatų konstrukcijos“ atlikto patalpų tyrimo, nes šis dokumentas jokios reikšmės šioje byloje neturi ir nebuvo vertinamas. Todėl jo parengimo išlaidas turi prisiimti pati atsakovė. Kartu nurodė, jog atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs visą eilę galimai reikalingų buto remontui darbų ir įkainių sąmatas, kurios yra visiškai nerealios, nepagrįstos ir neatitinkančios faktinės padėties. Taip pat teigė jog atsakovės atstovo naujai pateikta darbų sąmata, taip pat yra nepagrįstai išpūsta, nereali, ja siekiama tik pagrįsti savo pirminių reikalavimų dydį, kurio esmė – siekimas praturtėti ieškovės sąskaita.
Įvertinusi visumą šių duomenų, teisėjų kolegija jų pagrindu konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos deliktinei ieškovės B. Z. civilinei atsakomybei sąlygos. CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Dėl ieškovės vykdomų rekonstrukcijos darbų rekonstruojant administracines patalpas į prekybos-administracines patalpas atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui buvo padaryti pažeidimai. Remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 str.) realias ir pagrįstas atsakovės buto remonto išlaidas privalo atlyginti ieškovė.
Dėl nuostolių dydžio
CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kartu nurodoma, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; taip pat teigiama, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai nurodyti ir pagrįsti, tai jų dydį nustato teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, taip pat formuodamas teisminę praktiką panašaus pobūdžio civilinėse bylose, aiškindamas šios teisės normos esmę ir turinį, yra konstatavęs, kad CK 6.249 str. 1 d. nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai nurodyti ir pagrįsti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Kartu pabrėžiama, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti, nes, taikydamas CK 6.249 str. 1 d., teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Taigi teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008, taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-3-493/2010).
Pirmosios instancijos teismas, minėta, nustatęs ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, t. y. atsakomybę už atsakovės patirtą žalą ir ieškinį, ir priešieškinį atmetė. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko.
Priešieškinio, t. y. atsakovės reikalavimo priteisti žalą atmetimo motyvu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tačiau šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui visų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškinys ar patikslintas priešieškinis yra įrodytas dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio. Be to, teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodęs, kad žala atsakovės gyvenamajai patalpai buvo padaryta delikto pagrindu, o įstatyme neturtinės žalos atlyginimas tokiu atveju nenustatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė savo apeliaciniame skunde šiuo atveju iš dalies pagrįstai nurodė, jog įrodinėjimo taisyklės draudžia teismui be pakankamo pagrindo atsisakyti laikyti įrodymu šalies pateiktus tiesioginius duomenis, patvirtinančius tam tikro fakto buvimą ar jo nebuvimą, taigi esant įrodymams apie sugadinto turto vertę, remontui būtinas išlaidas, juos privalėjo vertinti, o teismui suabejojus jų pagrįstumu, spręsti dėl būtinų įrodymų išreikalavimo, tame tarpe spręsti ir dėl būtinos ekspertizės skyrimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su šiuo apeliantės skundo argumentu, konstatuoja, kad nors nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokioms byloms, kuriose teismas turi iniciatyvos teisę rinkti įrodymus (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai), šiuo atveju teismas nuostolių dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o trūkstant duomenų pasinaudoti pareiga ir teise išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kad būtų priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas ir ginčas tarp šalių išspręstas.
Kartu primintina, jog CPK 179 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis CPK 159 str. nustatyta pareiga rūpintis kiek galima išsamesniu bylos aplinkybių ištyrimu, manydamas, jog byloje esančių įrodymų neužtenka, kad būtų išaiškintos visos su ja susijusios aplinkybės ir sudarytos sąlygos priimti materialiai teisingą sprendimą, turėtų pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų ir nurodyti, dėl kurių bylos aplinkybių reikia papildomos medžiagos, taip pat ir pasiūlyti šalims dėl ekspertizės skyrimo.
Vertinant pirmosios instancijos teismo ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teikiamus CPK 212 str. 1 d. išaiškinimus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad CPK 212 str. 1 d. norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-222/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-166/2009).
Šioje nagrinėjamoje byloje akivaizdu, nustatant nuostolių dydį buvo reikalingos specialios žinios. Šalių pateiktieji įrodymai dėl nuostolių dydžio pagrįstai teismo pripažinti nepakankamais, vienpusiškais ir neatskleidžiančiais tikrosios (realios) žalos dydžio. Todėl nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys neprašė teismo atsakovei padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę ir kad vien ieškovės ar atsakovės pateiktų įrodymų ginčo atveju byloje nepakanka, todėl tenkinti reikalavimą nėra teisinio pagrindo, teismas privalėjo spręsti dėl tokios ekspertizės skyrimo teismo iniciatyva. Ir tik tokiu atveju šalims nevykdant teismo įpareigojimo įmokėti nustatytas sumas už ekspertizės darymą į teismo specialiąją sąskaitą, spręsti dėl įrodymo gavimo kitaip. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai pripažįstami iš dalies pagrįstais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant šalių teisinį ginčą ir nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir visumą šalių teiktų įrodymų, vienaip ar kitaip nusakančių galimą žalos dydį, taip pat naujus įrodymus, kurie tiesiogiai susiję su žalos dydžio skaičiavimais.
Minėta, kad nuostolius vadovaujantis CK 6.251 str. nuostatomis privalo atlyginti statytoja, tačiau visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.
Iš byloje esančių duomenų matyti iš 2008-01-18 reikalavimo Nr. 01 atsakovei D. Š. priklausančiame bute, atliekant to paties namo pirmajame aukšte rekonstrukcijos darbus, pertvarose ir sienose atsirado pavieniai įtrūkimai. Remiantis šalių į bylą teiktais rašytiniais įrodymais, bute atsiradę įtrūkimai ir kiti gyvenamųjų patalpų sugadinimai gali būti pašalinti atliekant skirtingos apimties patalpų remontą. Šie šalių teikti duomenys labai skirtingi ir prieštaringi. Štai pagal ieškovės pateiktas sąmatas ir darbų apimtis jų kaina gali būti nuo 6058,16 Lt iki 35491,95Lt (t. 1, b. l. 9-10, 109-110, 148-149, 180-181, t. 2, b. l. 65-68), o pagal atsakovės pateiktas lokalines sąmatas nuo 39986,06 Lt iki 61222,25 Lt (t. 1, b. l. 62-63, 117-121, 143-145, t. 2, b. l. 49-52). Akivaizdu, kad tokiais prieštaringais duomenimis remtis priimant sprendimą teismas negalėjo. Siekdamas išaiškinti tikrąsias aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva paskyrė šioje byloje ekspertizę, kuri buvo atlikta kompetentingų nepriklausomų specialistų, užduodant jiems šalių pateiktus klausimus, todėl spręsdamas dėl pagrindo civilinei atsakomybei ir jos dydžio nustatymui apeliacinės instancijos remiasi iš esmės šios ekspertizės išvadomis.
Šioje ekspertizės išvadoje be jau konstatuotų faktinių aplinkybių ir defektų galimos kilmės ir reikšmės tolesnei atsakovės buto eksploatacijai ir tinkamam naudojimui, ekspertai nustatė, kad siekiant atstatyti buto (duomenys neskelbtini) deformacijas, sukeltas rekonstruojant po juo esančias patalpas, bei gyvenamųjų patalpų vidaus apdailos atstatymo išlaidas likviduojant įtrūkimus, deformacijas, atstatant suskilinėjusias vidines sienas, šalinant kitus defektus (atsiradusius dėl rekonstruojamų žemiau esančių patalpų), atstatant šių gyvenamųjų patalpų akustinius ir šiluminius parametrus (buvusius iki rekonstrukcijos), nustatytus teisės norminiuose aktuose, kartu įvertinant ir kraustymosi (jeigu to reikia) bei kitas su šių patalpų remontu susijusias išlaidas, turi būti atlikti tokie darbai:
Pakeistos virtuvės sienos plytelės;Užtaisyti pertvaroje tarp patalpų 14-6 ir 14-7 ir patalpoje 14-18 atsiradę įtrūkimai;Užtaisyti palangėse esantieji plyšiai;Atnaujinta patalpų 14-6 ir 14-7 apdaila;Užtaisyti plyšiai lauko sienoje;Atlikta lauko sienos remontuotos zonos apdaila.
Visi darbai atliekami pagal darbų sąmatą, pateiktą ekspertizės išvadoje. Šioje sąmatoje nurodytų darbų su pridėtinėmis išlaidomis ir PVM kaina yra 8479,02 Lt. Taigi, teisėjų kolegija vertindama ekspertizės akte nustatytus atstatymo darbus, bei juos ir jų kainą pagrindžiančią sąmatą, konstatuoja, kad nustatyti tikrųjų ir realių išlaidų dydį leidžia skaičiavimai, atlikti specialistų, kurie nėra suinteresuoti ir kurie nėra galimi darbų rangovai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Remontui reikalingos lėšos turi būti suskaičiuojamos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Vadinasi, jei sugadintas turtas (daiktas) yra naujas, tai jo būklė sugadinimo metu yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės, o jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (jis nusidėvėjęs), nes sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažeidimo metu daikto esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį, todėl atkūrimo išlaidos tokiu atveju yra lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tokia situacija yra ekonomiškai pagrįsta. Tačiau šioje situacijoje nėra įmanoma atkurti atsakovės turtą tos būsenos, kurios jis buvo iki jo sugadinimo. Visais atvejais tai galima padaryti tik naujomis medžiagomis, todėl turtas vis tiek bus atnaujintas labiau, nei atsakingas dėl jo sugadinimo kaltas asmuo. Tačiau šiuo atveju kitaip kompensuoti atsakovei jos praradimus nėra galimybės. Todėl priešieškinis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovės Lt kompensaciją už sugadintą turtą (buto remonto išlaidas).
Teisėjų kolegija spręsdama dėl žalos (nuostolių) dydžio negali remtis atsakovės pateiktomis sąmatomis (komerciniais pasiūlymais) dėl galimų išlaidų buto remontui, nes jos akivaizdžiai nerealios, pagrįstos vienpusiais skaičiavimais, atliktais galimų darbų rangovų, kurių tikslas siekti kuo didesnio pelno. Be to, akivaizdu, kad pagal visą bylos medžiagą ir šalių teiktus dokumentus, taip pat pagal ekspertizės išvadoje nurodytus defektus atsiradusius dėl ieškovės veiklos, bei buto faktinę būklę ir vertę iki jo sugadinimo, tokiu buto remontu, kuris siūlomas teiktuose D. S. įmonės „Normaida“ ir UAB „Vijinys“ komerciniuose pasiūlymuose, atsakovės turtas būtų žymiai pagerintas, lyginant jo būklę iki defektų atsiradimo, bei kartu padidinta viso buto vertė ieškovės sąskaita. Tokiu atveju jei turtui atkurti yra panaudojamos žymiai geresnės medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (LAT CBS 2001-09-19 nutartis c/b Nr. 3K-3763, kat. 39.2.4.). Tokia situacija teisėje netoleruotina, nes kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkciją bet negali atlikti kalto asmens dėl žalos nubaudimo funkcijos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės D. Š. priešieškinio reikalavimas dėl 350000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokiais atvejais teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nėra, todėl priešieškinio dalį dėl neturtinės žalos netenkino.
Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė jokių nusikalstamų veiksmų atsakovės turto atžvilgiu neatliko, nurodo kad tai dar nereiškia, kad atsakovė negali reikalauti atlyginti jai, jos manymu padarytą neturtinę žalą kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokiu atveju, kai nėra sąlygos nustatytos CK 6.250 str. 2 d., kur numatytas (preziumuojamas) neturtinės žalos atlyginimas visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, šiuo atveju atsakovė turi įrodyti tokios žalos buvimą.
Nors atsakovė, reikalaudama priteisti jai iš ieškovės 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teigė, kad dėl ieškovės padarytų jos butui pažeidimų ji labai išgyveno, dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo jos sveikatos būklė, tapo jautri, verksminga, išsivystė depresija, pergyvena, jaučia įtampą ne tik dėl to, kad sveikata pablogėjo, tačiau ir dėl to, kaip šis pablogėjimas paveiks jos sveikatą ateityje, o 2009-01-07 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtino, jog ji serga išemine širdies liga, jai nustatyta pirminė arterinė hipertenzija, didelė rizika, hipertenzinė kardiopatija, tačiau byloje nepateikė įrodymų, kad jos tokią sveikatos būklę sukėlė ieškovės veiksmai remontuojant negyvenamas patalpas, esančias po atsakovės butu.
CK 6.250 str. 1 d. nustato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsakovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 35000 Lt suma. Tačiau byloje nustatyti faktai ir aplinkybės patvirtina, kad atsakovės butui, remontuojant ieškovei negyvenamas patalpas buvo padaryti minimalūs pakenkimai, kurie pagal jų dydį ir kitas aplinkybes negali būti siejami su jos patirtais dvasiniais išgyvenimais, emociniais sukrėtimais ir pasireiškusiais jos nurodytų ligų simptomais (t. 1, b. l. 168), o laikytini tik buitiniais nepatogumais susijusiais su gyvenamosios patalpos naudojimu bei eksploatacija. Todėl teisėjų kolegija visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog jai dėl nurodytų aplinkybių buvo padaryta neturtinės žalos. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, šis apeliantės D. Š. apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmetamas.
Dėl atsakovės turėtų teismo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas apeliantės patirtų išlaidų 3540 Lt, sumokant UAB „Pastatų konstrukcijos“ už šios bendrovės atliktą patalpų (duomenys neskelbtini) statinio tyrimus (statinio ekspertizę ir projekto ekspertizę), taip pat jos išlaidų, turėtų sumokant antstoliui Ričardui Kudrauskui už faktinių aplinkybių konstatavimų protokolų surašymą atmesdamas ieškinį ir priešieškinį netenkino.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant kokias šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, patenkinant ieškinį ar priešieškinį priteisti iš kitos šalies, būtina nustatyti ar minėtos išlaidos buvo būtinos ir reikalingos, kiek jos betarpiškai susijusios su ieškinio ar priešieškinio reikalavimais, bei atsikirtimais į reikalavimus. Kokia apimtimi buvo patenkintas ar atmestas šalies reikalavimas.
Šioje bylos atsakovės teiktos UAB „Pastatų konstrukcijos“ patalpų (duomenys neskelbtini) statinio tyrimo išvados, už kurių parengimą atsakovė patyrė išlaidų, nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo nebuvo vertinamos, kaip įrodančios ar patvirtinančios atsakovės reikalavimų pagrįstumą ir dydį. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje abi šalys teikė prieštaringas specialistų išvadas, kuriomis, priimant procesinius sprendimus remtis nebuvo galima, taigi nors ieškovės ieškinys buvo atmestas, o apeliacinės instancijos ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, minėtos išlaidos – atsakovės sumokėtos sumos UAB „Pastatų konstrukcijos“ ir antstoliui Ričardui Kudrauskui apeliantei D. Š. nepriteistinos.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė dar iki civilinės bylos iškėlimo kreipėsi į atsakovę D. Š., siekdama išspręsti ginčą taikiai bei siūlydama pastarajai savo jėgomis bei lėšomis atlikti jos patalpų remontą ar apmokėti remonto išlaidas. Savo pasiūlyme nurodė, kad kaip kompensacija už būsimus remonto darbus D. Š. bus sumokėta 15000 litų suma. Savo nurodymą realiai įvykdė įnešdama 12000 Lt sumą. Tačiau šį ieškovės pasiūlymą atsakovė atmetė. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. Š. nesiekė spręsti kilusio ginčo taikiai ir objektyviai, bendradarbiauti ir kooperuotis. Į šias aplinkybes taip pat atsižvelgiama vertinant atsakovės reikalavimo priteisti jai išlaidas už įrodymų rinkimą nepatenkinimą.
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija, naikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsakovės materialinių teisinių reikalavimų, atitinkamai keičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 2 d.). Nustatyta, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti 9,1 proc. (reikalauta 93179,71 Lt, o patenkinta 8479,02 Lt).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti 9,1 proc., o ieškovės reikalavimai buvo atmesti visiškai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais kriterijais atsakovei priteistina iš ieškovės atitinkamai 625,58 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 72,80 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 114, 167; t. 2, b. l. 169, 204-205; t. 3, b. l. 1, 56).
Nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 175,81 Lt (t. 2, b. l. 175; t. 3, b. l. 120, 126). Šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės B. Z. ir atsakovės D. Š. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovės D. Š. priešieškinis, pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Priteisti atsakovei D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8479,02 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus ir 2 centus) turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje atsakovės D. Š. priešieškinio reikalavimus atmesti.“
Priteisti atsakovei D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 625,58 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus 58 centus) advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 72,80 Lt (septyniasdešimt du litus 80 centų) žyminio mokesčio.
Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 87,90 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 90 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.