- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-78-368/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Danutė Matiukienė, Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- B. Z.
- Atsakovas
- D. Š., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Marius Ramanauskas
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams J. T., A. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Z. ir atsakovės D. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir D. Š. dėl atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovės D. Š. patikslintą priešinį ieškinį ieškovei B. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. Z. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad jos atsakovės D. Š. naudai į Šiaulių pirmojo notarų biuro depozitinę sąskaitą įnešta 12 000 Lt suma yra tinkamas 2008-01-18 dienos Reikalavime Nr. 1 suformuluoto nurodymo įvykdymas, įpareigoti atsakovą – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos apsaugos ministerijos išduoti ieškovei B. Z. leidimą tęsti priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė teismui priešinį ieškinį ir patikslintą priešinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės B. Z. 58 179,71 Lt turtinei žalai atlyginti, 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti iš ieškovės B. Z. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės B. Z. ieškinį ir atsakovės D. Š. patikslintą priešinį ieškinį atmetė. Atleido atsakovę D. Š. nuo valstybei mokėtino žyminio mokesčio už paduotą byloje priešinį ieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė B. Z. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės B. Z. ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti, kad ieškovės - B. Z. atsakovei - D. Š. į Šiaulių pirmojo notarų biuro depozitinę sąskaitą įnešta 12 000 Lt suma yra tinkamas 2008-01-18 dienos Reikalavime Nr. 1 suformuluoto nurodymo įvykdymas; įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos apsaugos ministerijos išduoti B. Z. leidimą tęsti jai priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas ekspertės K. J. tyrimo (ekspertizės) išvada negalėjo vadovautis ir imti ją domėn, kaip įrodymą, kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atsakingi darbuotojai įvertino UAB "Pastatų konstrukcijos" ekspertės K. J. tyrimą (ekspertizę) neigiamai, konstatavo jos neatitikimą įstatymams. Juolab, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2008-03-20 dienos rašte Nr. 8.4-115-2 (atsakyme į ieškovės paklausimą) aiškiai nurodė, kad tokie tyrimai (ekspertizė) neatitinka įstatymų reikalavimų, atliekant tyrimą nebuvo atlikta jokių skaičiavimų (pvz. perdenginių įlinkių matavimų), nenaudota jokių spec. techninių priemonių (tik vizualinė apžiūra), akte nepakankamai įvertinta statinio techninė būklė ir skaičiavimais neįrodyta, kad yra jo avarijos grėsmė.
2. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog konstatavus, kad K. J. atlikta ekspertizė neatitinka įstatymų reikalavimų ir kad nėra jokių avarinės būklės požymių, nebėra teisinio pagrindo statybos darbų stabdymui, dėl ko atsakovo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atsisakymas išduoti leidimą ieškovei tęsti statybos darbus yra visiškai neteisėtas.
3. Teismo išvada, kad ieškovės B. Z. užsakytas tyrimo aktas negali būti pripažintas tinkamu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2008-01-18 reikalavimo Nr. 1 įvykdymu, tiek dėl savo formos, tiek dėl turinio, kadangi nėra išsiaiškintos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atsiradusių deformacijų priežastys bei galimos jų pasekmės yra nepagrįsta. Akte metodiškai išdėstytos priežastys, bei pasekmės.
4. Dėl ieškovės užsakytos ekspertizės formos trūkumų teismas nepasisakė visiškai. Jei teismas nevertino UAB „Statinių tyrimo ir projektavimo centras" atlikto darbo išdavoje surašyto dokumento kaip - ekspertizės, dėl formos trūkumų, tuomet jis turėjo aiškiai nurodyti tokius motyvus ir palyginti tarpusavyje byloje pateiktas ekspertizes.
5. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus atsisakydamas priimti ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį su papildomais reikalavimais, susijusiais su žalos atlyginimu ir priimdamas tik atsakovės prašymą atlyginti jos patirtą žalą.
6. Nepagrįstas teismo motyvas, kad teismas, neturėdamas atliktų darbų aktų negali konstatuoti, kad 12 000 Lt sumos sumokėjimas atsakovei yra pakankamas dydis atsakovei padarytos žalos atlyginimui. Toks reikalavimas ieškovei pateikti atliktų darbų aktus yra absoliučiai neteisėtas ir nepagrįstas įvertinant bylos medžiagą ir tą esminę aplinkybę, kad atsakovė jokiomis sąlygomis nesutinka įsileisti į savo butą ieškovės samdytų darbuotojų minėtiems darbams atlikti.
7. Teismas visiškai ignoravo faktinę aplinkybę, kad ieškovės užsakymu buvo atlikta UAB "Statinių tyrimo ir projektavimo centras", gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) techninės būklės įvertinimo ekspertizė po pirmo aukšto rekonstrukcijos ir šios ekspertizės pagrindu UAB „Šiaulių komprojektas" padarė būtinų atlikti deformacijų šalinimo darbų sąmatą (6058,16 Lt). Ieškovės atsakovei pervesta dvigubai didesnė suma yra akivaizdus įrodymas, kad deformacijos už šią sumą tikrai bus pašalintos.
8. Teismas nesilaikė LR civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas D. Š. patikslintas priešieškinis, panaikinti. Atsakovės D. Š. priešieškinį tenkinti. Priteisti iš ieškovės B. Z. atsakovei D. Š. 58 179,71 Lt turtinės žalos atlyginimo, 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, turėtas 3 540 Lt išlaidas, sumokant UAB „Pastatų konstrukcijos", įmonės kodas 144561299, už statinio ekspertizę, taip pat išlaidas, patirtas sumokant antstoliui R. K. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašymą bei bylinėjimosi išlaidas turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
1. Įrodinėjimo taisyklės draudžia teismui be pakankamo pagrindo atsisakyti laikyti įrodymu šalies pateiktus tiesioginius duomenis, patvirtinančius tam tikro fakto buvimą, todėl esant sugadinto turto remontui būtinos sumos patvirtinančių įrodymų teismas negalėjo laikyti šių aplinkybių neįrodytomis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas negalėjo nustatyti D. Š. padarytos turtinės žalos dydžio skaičiavimo būdu remiantis pateiktomis lokalinėmis sąmatomis yra nepagrįsta.
2. Teismas netenkino apeliantės priešieškinio nurodydamas, kad apeliantė padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti neprašė skirti ekspertizės. Tačiau apeliantė nurodė, kad jei teismas manė, jog ekspertizė būtina, ji turėjo būti skiriama teismo iniciatyva.
3. Teismo išvada, jog ieškovė neatliko jokių nusikalstamų veiksmų apeliantės turto atžvilgiu, apeliantės nekilnojamajam turtui padaryti sugadinimai nesietini su jos patirtais dvasiniais išgyvenimais ir emociniais sukrėtimais, o laikytini tik nepatogumais, susijusiais su gyvenamosios patalpos naudojimu bei eksploatacija yra nepagrįsta. Atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo konstitucinis principas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl padarytų D. Š. vieninteliam gyvenamajam būstui pažeidimų labai išgyveno, dėl patirtų išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, didelės įtampos, nerimo pablogėjo sveikatos būklė, apeliantė tapo jautri, verksminga, išsivystė depresija.
4. Nepagrįsta teismo išvada, jog jeigu žala asmeniui padaryta delikto pagrindu, tai įstatymas neturtinės žalos atlyginimo tokiu atveju nenumato yra nepagrįsta.
5. Nepagrįstai teismas iš ieškovės nepriteisė apeliantės patirtų išlaidų 3540 Lt, patirtų sumokant UAB „Pastatų konstrukcijos" už šios bendrovės atliktą patalpų (duomenys neskelbtini) statinio tyrimus (statinio ekspertizę ir projekto ekspertizę), taip pat jos išlaidų, turėtų sumokant antstoliui R. K. už faktinių aplinkybių konstatavimų protokolų surašymą. Minėtos išlaidos buvo būtinos, betarpiškai susijusios su ieškovės ieškinio nepagrįstumo įrodinėjimu, ieškinys buvo atmestas, todėl minėtos išlaidos turėjo būti priteistos apeliantei iš ieškovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė D. Š. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas ieškovės B. Z. ieškinį atmetė, palikti nepakeistu. Ieškovės B. Z. apeliacinį skundą atmesti. Iš ieškovės B. Z. atsakovei D. Š. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė B. Z. prašo atsakovės D. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, - atsakovės - D. S. priešieškinį atmesti. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės D. Š..
Atsiliepimu į D. Š. apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad dėl D. Š. apeliacinio skundo nuomonės neturi, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į B. Z. apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka. Mano, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir priešinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2008-01-18 reikalavimu Nr. 1 nustatė, kad ieškovei vykdant rekonstrukcijos darbus virš rekonstruojamų patalpų esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) deformacijų pasekmėje atsirado pertvarose ir sienose nedideli įtrūkimai, dėl to iš ieškovės buvo pareikalauta pašalinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atsiradusių deformacijų pasekmes pagal ekspertų sprendimus su buto savininke sutartu laiku. Taip pat buvo pareikalauta ieškovės užsakyti pakartotinę buto Nr. (duomenys neskelbtini) konstrukcijų, nes atlikta ekspertizė (aktas Nr. SE 07-13) netenkina teisės aktų reikalavimų. Reikalavimai turėjo būti įvykdyti iki 2008 m. kovo 1 d. Ieškovė teismui pateikė tik UAB ,,Statinių tyrimo ir projektavimo centras“ 2008-03-17 atliktą pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo aktą Nr. 08-12, praleidusi atsakovo reikalavime nurodyta terminą, dėl ko pastarasis pareikalavo 2008-03-03 statybos sustabdymo aktu Nr. 1 sustabdyti, bet kokius statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas tyrimo aktas negali būti pripažintas tinkamu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-01-18 reikalavimo Nr. 1 įvykdymu, tiek dėl savo formos, tiek dėl turinio, kadangi nėra išsiaiškintos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atsiradusių deformacijų priežastys bei galimos jų pasekmės. Minėtu tyrimo aktu nėra paneigiamos ir negali būti paneigtos UAB ,,Pastatų konstrukcijos“ atliktos statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės išvados, ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.
Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismu, kad byloje dėl žalos atlyginimo atsakovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Remiantis visuma įrodymų matyti, kad atsakovės D. Š. bute atsiradę įtrūkimai ir kiti gyvenamųjų patalpų sugadinimai gali būti pašalinti atliekant skirtingos apimties patalpų remontą. Byloje nėra pateikta nei vienos šalies konkreti, tiksli atsakovės D. Š. patalpų būsimo remonto darbų kaina. Kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas kuriame nurodytos visos tiesioginės išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina. Kai kada vykdant statybos (remonto) ar kitus rangos darbus, remiantis viešosios teisės normomis rangovas privalo sudaryti pažymą apie atliktus statybos (remonto) darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomąjį laikotarpį. Tokių duomenų byloje nėra, todėl aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad nesant tokių dokumentų teismas negali tinkamai įvertinti ieškovės prašymo pripažinti, kad 12000 Lt suma yra tinkamas dydis atsakovei D. Š. padarytos žalos atlyginimui, o taip pat ir atsakovės D. Š. priešinio ieškinio reikalavimo priteisti jai iš ieškovės 58179,71 Lt turtinės žalos atlyginimui. Vienu iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita, tačiau ir šio dokumento nei viena šalis teismui nepateikė. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas nesant atitinkamų įrodymų jai nustatyti, negali sprendime remtis jos dydį nepatvirtinančiais įrodymais, o tuo pačiu negali tenkinti šalių reikalavimų, kad būtų teisingai išspręstas jų ginčas. CK 6.249 str., reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tačiau šioje byloje priešingai, kaip jau minėta, nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui visų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškinys ar patikslintas priešinis ieškinys yra įrodytas dėl atsakovės D. Š. patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.
Sprendžiant bet kokio pobūdžio civilines bylas dėl žalos atlyginimo, žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo privalo įrodyti aplinkybių visumą, leidžiančią daryti pagrįstas išvadas, kad yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti (žalai atlyginti). Tokiu atveju toks asmuo privalo įrodyti a) atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo faktą, b) žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, c) priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei d) atsakovo kaltę. Tokio pobūdžio bylose ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, t.y. visų aukščiau minėtų aplinkybių visumos egzistavimą. Teisėjų kolegija, objektyviai išanalizavus bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai atmetė priešinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes iš tiesų jokių nusikalstamų ar neteisėtų veiksmų statytoja neatliko, statyba vyko laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turint statybos leidimą.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 263 str.), todėl jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.