Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R., D. R., V. K., V. K. ir atsakovo RUAB „Diena Media News“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. R., D. R., V. K., V. K. ieškinį atsakovui RUAB „Diena Media News“ dėl teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – A. A. ir D. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. R., D. R., V. K., V. K. pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad atsakovas internetiniame tinklalapyje www.kauno.diena.lt straipsnyje „Iš politinio olimpo smigo giliai į dugną“, paviešindama ieškovų nuotrauką bei nurodydamas privataus gyvenimo informaciją, pažeidė ieškovų teises į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą; įpareigoti atsakovą pašalinti iš internetiniame tinklalapyje www.kauno.diena.lt patalpinto straipsnio „Iš politinio olimpo smigo giliai į dugną“ ieškovų nuotrauką ir informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą; priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovas yra viešosios informacijos skleidėjas, valdantis internetinę svetainę www.kauno.diena.lt. 2015 m. lapkričio 27 d. 11:44 val. www.kauno.diena.lt buvo patalpintas straipsnis „Iš politinio olimpo smigo giliai į dugną“, kuriame buvo publikuojama ieškovų asmeninė nuotrauka daryta privačioje erdvėje. Nuotraukos publikavimas yra pažeidžiantis ieškovų teises į atvaizdą ir privatų gyvenimą. Straipsnyje buvo publikuojama ieškovų asmeniniam foto albumui, tačiau ne jos skleidimui, viešinimui daryta foto nuotrauka. Teigia, kad nuotrauka buvo „pavogta“ iš ieškovės D. R. Facebook paskyros. Ieškovai nėra vieši asmenys. Pažymėjo, jog straipsnį matė/skaitė labai daug žmonių, todėl po straipsnio išplatinimo ieškovai pasijautė pažeminti, išgyveno ir iki šiol išgyvena dvasinį skausmą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Atsakovas su apeliaciniu skundu prašė priimti naują įrodymą - antstolio faktinių aplinkybių protokolą. Tačiau neįrodė nei kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nei kad būtinybė šį įrodymą pateikti iškilo vėliau, jau priėmus sprendimą pirmojoje instancijoje, nei kad pirmosios instancijos teismas atsisakė įrodymą priimti, todėl remdamasis CPK 314 straipsniu kolegija atsisako priimti šį naują įrodymą.Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo publikuotos nuotraukos, dėl ieškovų teisės į atvaizdą ir privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo, ir žalos atlyginimo.CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Minėto straipsnio 2 dalyje įvardijami tie atvejai kai tokio sutikimo nereikia nurodant jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. CK 22 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta išimtis jog asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Remdamasis CK 22 straipsnio 3 dalimi fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, jog kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai (LAT 2004 02 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004), tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į publikacijos turinį, formą ir pan. EŽTT bylose taip pat įprasta vertinti būdą, kaip straipsnis buvo publikuotas, kokiame kontekste asmuo buvo jame pateikiamas, kokiu mastu straipsnis buvo paskleistas (atsižvelgiama, ar leidinys yra nacionalinio ar vietinio lygio, koks jo tiražas) (2015 12 08 sprendimo byloje Caragea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 51/06, par. 24, cituoto Haldimann ir kiti prieš Šveicariją, par. 63).Taip pat turi būti vertinama, ar žurnalistas elgėsi sąžiningai, rėmėsi tiksliu faktiniu pagrindu, pateikė patikimą ir tikslią informaciją ir laikėsi žurnalistinės etikos reikalavimų (2015 12 08 d. sprendimo byloje Caragea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 51/06, par. 24). Kalbant apie nuotraukų publikavimą, turi būti atsižvelgiama, ar jos darytos ir vėliau publikuotos prieš tai gavus asmens sutikimą tam, ar tai daryta be asmens žinios, panaudojant neteisėtus būdus (2012 12 04 sprendimo byloje Küchl prieš Austriją, peticijos Nr. 51151/06, par. 82, 85–86).Byloje nustatyta, kad internetiniame tinklalapyje www.kauno.diena.lt 2015-11-27 straipsnyje „Iš politinio olimpo smigo giliai į dugną“ atsakovas buvo paskelbęs ieškovų D. R., D. R., V. K., V. K. nuotrauką. 2016-05-16 ieškovų atstovė advokatė A. R. pateikė atsakovui prašymą „Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo“, kuriuo prašė per 5 dienas pašalinti iš internetiniame tinklalapyje www.kauno.diena.lt 2015-11-27 patalpinto straipsnio „Iš politinio olimpo smigo giliai į dugną“ pareiškėjų foto nuotrauką bei informaciją apie privatų pareiškėjų gyvenimą. Atsakovas 2016-05-20 raštu patvirtino 2016 05 17 gavęs ieškovų atstovės prašymą ir pašalinęs ieškovų nuotrauką iš publikacijos. Nurodė, jog nuotrauka buvo paimta iš viešos erdvės, socialinio tinklo Facebook, kuriame nuotrauką pareiškėjai patys ir patalpino nepasinaudoję šio socialinio tinklo suteikiamomis privatumo politikos galimybėmis, nuotrauka buvo patalpinta taip, kad ji buvo viešai prieinama. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą teigė, jog šia nuotrauka pareiškėjai buvo patys patalpinę socialiniame tinkle Facebook viešai, ji buvo prieinama visiems socialinio tinklo naudotojams pareiškėjai patys galimai siekdami viešumo, populiarumo ar kitų asmeninių tikslų vedami susiaurino savo privataus gyvenimo ribas. Taip pat nurodė, kad iš nuotraukos sunku spręsti, jog ji daryta privačioje erdvėje o ne viešoje vietoje pvz. kavinėje, restorane ar kt. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovų sutikimo viešai skelbti jų atvaizdus, kolegijos nuomone pagrįstai nesutiko su atsakovės teiginiais, jog ieškovai sutikimą viešai skelbti jų nuotrauką davė konkliudentiniais veiksmais ieškovei D. R. patalpinus nuotrauką savo facebook paskyroje. Atsakovė, tokį savo teiginį rėmė citata iš Facebook socialinio tinklo naudojimosi sąlygų, nurodydama, kad kai Facebook vartotojas skelbia turinį ar informaciją naudodamas nustatymą „Viešas“, vartotojas tuo pasirinkimu duoda sutikimą bet kam, įskaitant ir ne Facebook vartotojus pasiekti ir naudoti tą informaciją bei susieti ją su vartotoju, kuris paskelbė informaciją apie save. Šalys nepateikė tiesioginių įrodymų byloje ar nuotrauka buvo patalpinta apribojant prieigą prie jos tam tikru asmenų ratu, kaip tai numatyta socialinio tinklo taisyklėse ar ne. Tačiau nuotraukos patalpinimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse.Teismas išsamiai pasisakė ir dėl straipsnio kuriame publikuota ginčo objektu tapusi nuotrauka turinio ir pastebėjo, kad jis nėra vien nukreiptas į seimo nario R. A. R. politinę karjerą, bet ir apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ galimai neteisėtą ūkinę – finansinę veiklą. Jame rašoma apie R. A. R. sutuoktinės ir ieškovų atstovės A. R. dalyvavimą Kauno miesto mero rinkimuose bei V. K. dalyvavimą savivaldos rinkimuose. Straipsnio skirsnyje „Sąrašo perlai“ V. K. ir V. K. nurodyti kaip asmenys, kurių atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Straipsnyje rašoma, kad V. K. atžvilgiu byla buvo nutraukta, V. K. ėmėsi atstovauti advokatė A. R., tačiau kokia viso tyrimo baigtis, nenurodyta. Advokatės A. R. atstovavimas V. K. susietas su kandidatavimu savivaldos rinkimuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė jog ginčo nuotrauka publikuota siekiant parodyti artimesnį A. R. ryšį su K.. Straipsnyje nurodyta, kad ta nuotrauka pasidalijo viena iš merginų. Įvertinęs viso straipsnio pobūdį apie politinės partijos veiklą susiejant kai kurias aplinkybes su R. šeimos gyvenimo detalėmis ir ieškovams neigiant, kad patalpinant ginčo nuotrauką Facebook socialiniame tinkle buvo duotas sutikimas ją publikuoti viešai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados nebuvus ieškovų sutikimo viešai skelbti jų nuotrauką, laikė esant didelei tikimybei, jog nuotrauką galėjo perkelti ir kas nors iš ieškovės draugų socialiniame tinkle rato į reikiamą (arba tiesiog išviešinti socialiniame tinkle pagal suinteresuoto asmens prašymą). Kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo nuotrauka padaryta privačioje erdvėje (kavinėje vykusio privataus vakarėlio metu). Tačiau kolegijos nuomone tos aplinkybės kad D. R., kuri dirba Europos Parlamente europarlamentaro patarėja ir faktas jog V. K. kandidatavo savivaldos rinkimuose leidžia konstatuoti, jog jie tapo viešaisiais asmenimis, visuomenė turi teisę žinoti apie rinkimuose dalyvaujančius asmenis, taip pat ir apie Lietuvos atstovo europarlamente (europarlamentaro) politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad duomenis apie kandidatus į savivaldybės tarybą bei duomenys apie europarlamentarus iš Lietuvos jų aparatą skelbiami viešai.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad D. R. R. ir V. K. nėra vieši asmenys ir nėra pagrindo pripažinti, kad duomenys apie vykdytą V. K. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą turėjo tokią viešo intereso reikšmę ir kad atsakovas be ieškovų sutikimo paskelbė visų ieškovų bendrą, privačioje erdvėje darytą nuotrauką tokiam straipsnio kontekste, kuris nesusijęs su ieškovų D. R., D. R. ir V. K. vieša veikla, o tai, kad V. K. kandidatavo savivaldos rinkimuose, nepateisina visų ieškovų nuotraukos su informacija apie galimus ieškovų artimus ryšius viešo paskelbimo internete fakto neva viešu interesu. Tačiau reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas išsakęs argumentus, jog atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja esant visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, o vėliau pasisakęs, jog neįrodyta, kad ieškovai patyrė žalą, išdėstė prieštaringus teiginius. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog ieškovai neįrodė patyrę neturtinę žalą, kurią įrodinėjo vien savo atstovės procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose išsakytais teiginiais, kad ypač D. R. patyrė dvasinius pergyvenimus, nes po ginčo nuotraukos ir informacijos apie privatų gyvenimą paskleidimo ji turėjo aiškintis Europos Parlamente apie jos reputacijai kenkiančius ryšius, ji svarstė, ar iš viso galės toliau tęsti darbą Europos Parlamente. Pagal ieškovų atstovės paaiškinimą, pergyvenimus patyrė ir D. R., kuri turėjo teisintis savo bendramoksliams ir dėstytojams universitete, kad nesusijusi su jokiais įtartinos reputacijos asmenimis. Taip pat nenustatyta, kad ginčo nuotraukos publikavimas ir informacijos apie prieš K. vykdytą ikiteisminį tyrimą pakenkė jų reputacijai bei verslui santykiuose su klientais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog šiuos ieškovų atstovės teiginius paneigi ta aplinkybė, kad ieškovai su reikalavimu pašalinti jų nuotrauką ir informaciją iš ginčo publikacijos pateikė tik beveik praėjus pusei metai po publikacijos. Manytina, kad jeigu būtų egzistavusios ieškovų atstovės įvardijamos aplinkybės, pretenzijos būtų pareikštos žymiai anksčiau iš karto po publikacijos, nes tokios publikacijos skaitomos ir tampa žinomos iš karto po publikacijos, vėliau gi žinios pasensta tampa nebeaktualios, jas naujai skaitančių asmenų ratas susitraukia. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje nustatyta, kad ieškovų V. K. ir D. R. nuotraukos patalpintos neteisėtai be ieškovų leidimo, tačiau neturtinės žalos, kurią būtų galima išreikšti pinigine išraiška byloje nenustatyta, taip pat pritartina pirmosios instancijos argumentams, kad ieškovės D. R. elgesys patalpinant nuotrauką socialiniame tinkle Facebook vertintinas kaip didelis neatsargumas, nerūpestingumas sudaręs galimybes išviešinti ją plačiau, nes net ir išplatinus duomenis ar žinias (šiuo atveju nuotrauką) tik Facebook socialinio tinklo siauram draugų ratui asmuo negali tikėtis, kad kas nors iš pastarųjų neplatins jos toliau.Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovas, gavęs ieškovų atstovės pretenziją iš karto nutraukė neteisėtus veiksmus, pašalino ieškovų nuotrauką iš straipsnio.Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas visą ieškinį nepasisakė dėl reikalavimo pašalinti informacijos apie privatų ieškovų gyvenimą. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas nes teismas motyvuodamas savo sprendimą motyvuose pasisakė dėl abiejų reikalavimų. Be to, pažymėtina, jog straipsniu buvo siekiama nušviesti viešųjų asmenų gyvenimą, jų ryšius, pažįstamų ratą informacija apie D. R. pateikta kaip apie A. ir R. A. R. dukterį bendraujančią su broliais K., vieno iš kurių atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o Informacija apie V. K. pateikta kaip apie kandidato į savivaldybės rinkimus brolį, bendraujantį su R. dukterimis, Faktų teisingumo nei vienas iš ieškovų neneigia. Todėl atsakovui patenkinus pretenziją dėl nuotraukos pašalinimo neliko ir pagrindo tenkinti likusią ieškinio reikalavimų dalį. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos nei vienai iš šalių.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.