- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-2430-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17613-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- U. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei U. S. dėl laikinos motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo J. S. ieškinys atsakovei U.S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui J. S. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
3. Teismas nutartyje nurodė, kad reiškiant ieškinio reikalavimą dėl motinos (tėvo) valdžios apribojimo reikalavimas dėl privalomos mediacijos netaikytinas. Tačiau pažymėjo, kad teismas turi spręsti dėl privalomosios mediacijos dėl kiekvieno pareikšto ieškinyje reikalavimo (kadangi tame pačiame ieškinyje gali būti pareikšti įvairūs reikalavimai), o šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia dar papildomus atskirus reikalavimus skyrium gyvenančiai sutuoktinei (vaikų motinai, kuri faktiškai gyvena užsienyje) – tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tiek dėl nuolatinio išlaikymo vaikams priteisimo. Ieškinyje taip pat prašoma kartu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su šiais kitais atskirais ieškinyje pareikštais reikalavimais. Teismas sprendė, kad toks ginčas (su visais nurodytais reikalavimais) nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3-ios knygos Šeimos teisė nuostatas, byla priskirtina šeimos ginčų kategorijai, dėl to ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su atskirais reikalavimais (tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo, tiek dėl nuolatinio išlaikymo vaikams priteisimo), turėjo pasinaudoti privalomąja mediacija šiose dalyse (tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo, tiek dėl nuolatinio išlaikymo vaikams priteisimo). Išimtinių aplinkybių (pvz., smurtas šeimoje) dėl privalomosios mediacijos netaikymo nenustatyta.
4. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tiek dėl nuolatinio periodinio išlaikymo priteisimo nėra privalomai spręstini klausimai sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo reikalavimą, t. y. iš esmės atskiri ginčai. Tik situacijos, kuomet apribojamos abiejų vaikų valdžios vaiko atžvilgiu, tuomet teismas laikinai nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, ieškinį pateikė vaikų tėvas. Taigi, ieškovas turi pateikti teismui įrodymus, kad pasinaudojo privalomąja mediacija dėl minėtų reikalavimų (tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tiek dėl nuolatinio periodinio išlaikymo priteisimo).
5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinys dalyse tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tiek dėl nuolatinio periodinio išlaikymo priteisimo ieškinio pagrinde nėra motyvuotas, nėra nurodyta jokių aplinkybių (pvz., kodėl prašoma nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu; kodėl prašoma patvirtinti tokią nuolatinę bendravimo tvarką; kodėl prašoma priteisti tokį nuolatinį periodinį išlaikymą, nepateikta jokių vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties duomenų ir pan.), tam tikrų motyvų pateikta tik dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl ieškovui, pateikus teismui įrodymus apie įvykdytą privalomąją mediaciją, ieškovas turi pateikti teismui kartu patikslintą ieškinį, kad ieškinio reikalavimai būtų susieti su ieškinio pagrinde nurodytomis aplinkybėmis (kadangi šiuo atveju dėl šių 3 atskirų reikalavimų (tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tiek dėl nuolatinio periodinio išlaikymo priteisimo) pasisakyta iš esmės tik ieškinio dalyke (ir šiek tiek prašant laikinąsias apsaugos priemones), o pats ieškinio pagrindas grįstas aplinkybėmis tik dėl reikalavimo dėl motinos valdžios apribojimo.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas atleistas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje, tačiau ieškovas nėra atleistas dėl reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. du atskiri neturtinio pobūdžio reikalavimai. Mokėtinas žyminis mokestis už šiuos reikalavimus apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą kaip už kitus ginčus (t. y. 100 Eur už kiekvieną reikalavimą). Nagrinėjamu atveju ieškinį pateikus papildomai elektroninio ryšio priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t. y. 75 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo ieškovą sumokėti reikiamą žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymu (t. y. du reikalavimai po 100 Eur, bendrai 200 Eur. Kadangi sumokėta 75 Eur, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 125 Eur).
7. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas turi patikslinti (nurodyti) ieškinyje aiškiai aplinkybes, kur šiuo metu gyvena vaikai (ar pas M. S., ar pas ieškovą), ir kokiu tiksliai adresu vaikai gyvena (kam priklauso šis būstas). Taip pat paaiškinti aplinkybes, kokiu pagrindu vaikams buvo nustatyta laikina priežiūra pas M. S. – kadangi jeigu laikina priežiūra buvo nustatyta tėvo (motinos) prašymu, tuomet turėjo būti pateikti konkretūs dokumentai, įrodantis priežastis, dėl kurių vaikams buvo prašoma nustatyti laikinąją priežiūrą (pvz., duomenis apie darbą užsienyje ir pan.). Ieškovas įpareigojamas šias aplinkybes patikslinti ir nurodyti ieškinyje aiškiai, kad būtų aišku, kur gyvena vaikai, ar vaikai iš tiesų gyvena su ieškovu (tėvu) Lietuvoje, o ne su dar kitais asmenimis.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-26 nutartį ir ieškinį priimti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Ieškovas kreipėsi dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei dviejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nes pastaroji vartoja narkotikus ir nebegali tinkamai vaikais pasirūpini. Tai yra pagrindinis reikalavimas ir, kaip teismas nurodo, privaloma mediacija jam netaikoma. Iš pagrindinio reikalavimo kildinami išvestiniai, susiję su vaikų teisių ir interesų užtikrinimu. Apribojus motinos valdžią atsakovei neįmanoma nespręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su jais klausimų.
8.2. Nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo tvarkos nustatymą, nes šie reikalavimai yra išvestiniai, kurie teismo turi būti sprendžiami net jeigu ieškovas šių reikalavimų nebūtų pareiškęs.
8.3. Nesutinka su teismo nurodytu trūkumu dėl ieškinio pagrindo, nes šio ieškinio esmė yra atsakovės negebėjimas pasirūpinti vaikais. Kadangi vaikais turi rūpintis abu tėvai, nėra suprantama, kodėl tėvas turėtų nurodyti papildomus argumentus.
8.4. Dėl nutartyje nurodyto reikalavimo (iki ieškinio priėmimo) pateikti įrodymus apie vaikams sudarytas gyvenimo sąlygas, dar pateikti duomenis, kodėl ieškovo motinai buvo suteikta teisė prižiūrėti vaikus, kuo grindžiamas prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje.
8.5. Ieškovo pateiktas procesinis dokumentas atitinka minimaliems dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o visi nutartyje išvardinti klausimai yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Išvadą duodanti institucija patikrins vaikų gyvenimo sąlygas ir pateiks teismui išvadą raštu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, pagrįstumas ir teisėtumas.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
13. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
14. Nagrinėjamos bylos atveju teismas nurodė, kad reiškiant ieškinio reikalavimą dėl motinos (tėvo) valdžios apribojimo reikalavimas dėl privalomos mediacijos netaikytinas. Tačiau nurodė, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su atskirais reikalavimais (tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo, tiek dėl nuolatinio išlaikymo vaikams priteisimo), turėjo pasinaudoti privalomąja mediacija šiose dalyse (tiek dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos, tiek dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo, tiek dėl nuolatinio išlaikymo vaikams priteisimo). Išimtinių aplinkybių (pvz., smurtas šeimoje) dėl privalomosios mediacijos netaikymo nenustatyta.
15. Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos nuo 2020 m. sausio 1 d. įtvirtino pasikeitusį šeimos bylų teisminį nagrinėjimą, t. y. šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, turi būti taikoma privaloma ikiteisminė mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktas). Tačiau Mediacijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Taigi, mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį.
16. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra apriboti motinos valdžią, o iš pagrindinio reikalavimo kildinami išvestiniai, susiję su vaikų teisių ir interesų užtikrinimu. Apribojus motinos valdžią atsakovei neįmanoma nespręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su jais klausimų. Apeliacinės instancijos su tokiu ieškovo argumentu sutinka.
17. CK 3.130 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Pagal šio straipsnio 4 dalį apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodyto straipsnio nuostatas, spręstina, kad esant pareikštam reikalavimui dėl vieno iš tėvų laikino valdžios apribojimo, šalių galimybės susitarti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais nustatymo yra ribotos. Pareiškus ieškovui reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo, šalių susitarimai dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo negali būti sprendžiami derybų (mediacijos) būdu, nes motinai gali būti sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, susijusios su vaikų priežiūra. Tai reiškia, kad tik išsprendus motinos valdžios (ne)apribojimo klausimą, bus galima svarstyti kitus ieškovo ieškinyje nurodytus reikalavimus. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vadovaudamasis geriausių vaiko interesų principu, turi nuspręsti dėl motinos ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo ir jos tinkamumo, bendravimo su vaikais intensyvumo tam, kad būtų užtikrinti geriausi vaikų interesai. Spręstina, kad šiuo atveju šalių taikus susitarimas ir atitinkamai mediacija dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo nėra galima dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo, susijusio su motinos valdžios apribojimu. Tas pats pasisakytina ir dėl išlaikymo vaikams iš motinos priteisimo, kadangi tik išsprendus pagrindinį reikalavimą ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, galės būti sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas. Taigi, sutiktina su ieškovu, iš pagrindinio reikalavimo kildinami išvestiniai, susiję su vaikų teisių ir interesų užtikrinimu, todėl mediacijos procesas pagal šioje byloje pareikštą ieškinį nėra privalomas.
18. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nes šie reikalavimai yra išvestiniai, kurie teismo turi būti sprendžiami net jeigu ieškovas šių reikalavimų nebūtų pareiškęs. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad pagrindinis reikalavimas byloje yra tėvų valdžios apribojimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes tuo atveju jei bus patenkintas reikalavimas dėl motinos valdžios apribojimo, turės būti išspręsti kiti ieškovo pareikšti reikalavimai. Darytina išvada, kad teismo įpareigojimas ieškovui sumokėti papildomą žyminio mokesčio dalį laikytinas nepagrįstu.
19. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su nutartyje nurodytas reikalavimas (iki ieškinio priėmimo) pateikti įrodymus apie vaikams sudarytas gyvenimo sąlygas, pateikti duomenis, kodėl ieškovo motinai buvo suteikta teisė prižiūrėti vaikus, kuo grindžiamas prašomas priteisti išlaikymo dydis.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju skundžiamojoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai yra susiję tik su įrodymų pateikimu, kas neturėjo sudaryti esminių kliūčių proceso eigai, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, teismas gali surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
21. Iš ieškovo pateiktų priedų matyti, kad jis pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina, kad dėl motinos priklausomybės narkotinėms medžiagoms vaikams kyla grėsmė, taip pat pateikė duomenis, kad vaikams buvo paskirta laikinoji priežiūra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu nuo 2022 m. liepos 26 d., iki šis įsakymas bus pripažintas netekusiu galios, bet ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir esant reikalui pats rinkti įrodymus, t.t. pasinaudojant jam suteiktomis prieigomis prie duomenų bazių. Toks teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilines bylas, kuriose sprendžiami su šeimos teisiniais santykiais susiję klausimai, vertinamas kaip nešališkumo principo nepažeidžianti teismo teisė, siekiant išsiaiškinti su byla susijusias faktines aplinkybes, neapsiriboti vien proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet įvardinti ir kitus bylai svarbius įrodymus bei juos išreikalauti (CPK 376 straipsnis).
22. Sprendžiant ginčą dėl vaikų, nagrinėjamu atveju dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir kitų su šiuo reikalavimų susijusių klausimų (CPK 3.174 str.), yra privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, kuri ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, duoda teismui išvadą dėl ginčo, t.t. pateikia ją pagrindžiančius duomenis (CPK 3.178 str.), todėl teismo įpareigojimas ieškovui pateikti pažymą vaikų gyvenimo sąlygas, atsakovės pajamas ir kiti reikalavimai paaiškinti dėl vaikų laikinos priežiūros nustatymo laikytini pertekliniais.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Ieškovas prašo priimti ieškinį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Išaiškintina ieškovui, kad apeliacinės instancijos teismas grąžina ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Taip pat prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme tik išsprendus ieškinio priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovo J. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir perduoti ieškovo J. S. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.