- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-247-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-36-1009/2018, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese 9 vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti santuokoje įgytas prievoles asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas santuokos metu prisiėmė įsipareigojimų, praleido šių prievolių įvykdymo terminą, todėl antstolė E. R. pradėjo priverstinį skolų išieškojimą. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė, jog atsakovui priklauso ½ dalis ieškovės gaunamų pajamų. Ieškovė nesutinka, kad atsakovo įgytos prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės ir ieškiniu prašo pripažinti šias prievoles atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Ieškovė su atsakovu bendro ūkio nebeveda nuo 2017-02-02, todėl išieškojimas iš ieškovės darbo užmokesčio prieštarauja protingumo ir teisingumo principams (1–2 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė ieškovės L. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas pripažįsta reikalingu sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas. Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti išieškojimą vykdymo procesuose. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Ieškovė su atsakovu bendro ūkio neveda nuo 2017 m. vasario 2 d., todėl išieškojimas iš ieškovės šiuo metu gaunamų lėšų prieštarauja protingumo ir teisingumo principams bei CK 3.67 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
5.2. Išieškojimas iš ieškovės gaunamų pajamų pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, be to, programuoja dar vieną teisminį ginčą tarp šalių – išsprendus bylą dėl santuokos nutraukimo, ieškovė turės kreiptis į teismą dėl išieškotų lėšų priteisimo iš atsakovo. Kadangi atsakovas turi ir daugiau kreditorių, ieškovės galimybė atgauti priteistas lėšas yra apsunkinta. Išieškojimo vykdymo procesuose sustabdymas ieškovės atžvilgiu garantuotų, kad ateityje nekils dar vienas teisminis ginčas dėl išieškotų lėšų priteisimo ieškovei iš atsakovo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė neskundė Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties, kuria nustatyta, jog atsakovui priklauso ½ dalis ieškovės pajamų, nutartis yra įsiteisėjusi, ja vadovaujantis antstolė vykdo išieškojimą. Santuokos metu atsirado prievolės, kurios yra solidariosios abiejų sutuoktinių prievolės, vyksta išieškojimas iš abiejų sutuoktinių turimo turto, todėl visiškai pagrįstai antstolė atsisakė nutraukti išieškojimą. Vien tik civilinės bylos iškėlimas ieškovės atsakomybės pagal solidariąsias prievoles nepanaikina. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad prievolės yra išimtinai atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas pats savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis c. b. Nr. 2-1235/2014), o ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas reikalingas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b. Nr. 2-2343/2013, 2014-01-09 nutartis c. b. Nr. 2-26/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bei atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovė L. Š. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose, taikomą ieškovės atžvilgiu. Nurodė, kad iš jos gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) yra vykdomas atsakovo asmeninių skolų išieškojimas, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes šalys nuo 2017 m. vasario 2 d. bendro ūkio nebeveda. Pirmosios instancijos teismas ieškovės L. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ieškovės atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose. Taigi, faktiškai ieškovė prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, nes siekia sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese, vykdomosiose bylose.
CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą gali lemti tiek galimi atsakovo veiksmai ar neveikimas, tiek objektyvios aplinkybės. Egzistuojanti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui suponuoja pareigą teismui taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantė grindžia aplinkybe, kad yra pradėti išieškojimo veiksmai pagal atsakovo M. Š. įsipareigojimus, šios skolos yra asmeninės atsakovo skolos ir, jeigu bus išieškotos piniginės lėšos, ateityje gali kilti nauji teisminiai procesai dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
Pažymėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1246-1009/2016 nustatė, kad skolininkui M. Š. priklauso ½ sutuoktinės L. Š. gaunamų pajamų ar kitų išmokų (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, L. Š. apeliacine tvarka šios nutarties neskundė, laikytina, kad su šia nutartimi apeliantė sutiko.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties motyvais, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis c. b Nr. 2-480/2011). Taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas vykdant teismo spendimą gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju būtinybės taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemonės nenustatyta. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai, nepateikiant jokių prašymo aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o taip pat įrodymų, kad antstolės E. R. išieškomos skolos yra išimtinai atsakovo prievolės, taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Šių išaiškinimų kontekste konstatuotina, kad apeliantė nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino ieškovei, kad su prašymu dėl išieškojimo sustabdymo vykdomosiose bylose ji turėtų kreiptis į antstolę, o antstolei netenkinus L. Š. prašymo – skųsti antstolės veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinės teisės normų, ieškovės teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.