Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. K. ieškiniu prašė padidinti T. K. dukrai S. K. teikiamą išlaikymą iki 180 Eur nuo ieškinio padavimo dienos, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo dienos iki S. K. pilnametystės, paliekant ieškovę A. K. lėšų tvarkytoja.

Nurodė, kad santuokos metu šalims gimė dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-05 sprendimu iš atsakovo nepilnametės dukros naudai buvo priteistas išlaikymas po 101 Eur (350 Lt), mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, kuris vėliau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimu buvo padidintas iki 115,85 Eur (400 Lt). Atsakovas dirbantis, gauna pastovias pajamas, todėl turi galimybes teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas geranoriškai dukrai 2015 m. rugsėjo pabaigoje pervedė didesnę išlaikymo sumą (130 Eur). Išlaikymas vaikui buvo priteistas 2010 m., teikiamo išlaikymo suma nebuvo keičiama penkerius metus, vaiko poreikiai ženkliai padidėjo. Nepilnamečiui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose veiklose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių. Dukros būtiniausiems poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 458 Eur. Vaikas lanko būrelius, sportuoja (lanko baseiną). Ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė, nei atsakovo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nevengia tėvo moralinių bei materialinių pareigų dukrai. 2015 m. rugsėjo mėnesį geranoriškai padidino išmoką vaiko išlaikymui iki 130 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų, kad iš esmės pasikeitė aplinkybė. Išlaikymą sudaro ir vaiko išlaikymas lankantis pas jį, lėšos dukros laisvalaikiui ir ugdymui. Dukra pas atsakovą praleidžia savaitgalius, vasarą dažnai atostogauja prie ežero, nuvažiuoja į Trakus, švenčių proga atsakovas nuperka dukrai dovanų.

Ieškovė turi kvalifikaciją ir darbo patirtį. Ji nori dirbti tik už labai didelį atlyginimą, todėl vienoje darbo vietoje ilgai neišdirba. Ieškovės finansinė padėtis yra jos neveiklumo pasekmė, todėl pareiga išlaikyti dukrą negali būti perkeliama atsakovui. Ieškovė yra netaupi, švaisto pinigus nereikalingiems daiktams, gimtadienius švenčia kavinėse ir boulinge, dažnai keliauja į užsienį. Vaikui skirti pinigai išleidžiami ieškovės reikmėms.

Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, atsakovas dirba mokytoju, darbo užmokestis kinta, priklausomai nuo gaunamų pamokų krūvio. Jau 8 metai, kai visiems pedagogams sumažinti atlyginimai. Atsakovo atlyginimas yra apie 570 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir 2003 m. gamybos automobilis „Toyota“. Automobilis nenaujas (12 metų), nevertingas. Atsakovui priklausantis butas yra dovanotas tėvų, atsakovas jame gyvena su savo pensijinio amžiaus mama. Atsakovo motinai yra 80 metų, jos pensija nedidelė, todėl atsakovas prisideda prie mamos išlaikymo. Mokykloje veikia 35 neformalūs nemokami būreliai, tačiau dukra jų nenori lankyti.

Byloje išvadą teikianti instituciją pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys pareikštas išimtinai nepilnametės interesais, nėra pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimą ir nustatė, jog atsakovas privalo mokėti dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo 2015-10-29 iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimu buvo pakeistas išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai po 115,85 Eur (400 Lt). Nėra galimybės nustatyti, ar po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai iš atsakovo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis bei gaunamos pajamos. Ieškovė dirba, jos pajamos apie 360 Eur. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, su dukra ir savo motina gyvena motinai priklausančiame bute. Atsakovas dirba dviejose darbovietėse, pajamos sudaro apie 1 027,13 Eur, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę. Byloje nėra duomenų apie kitus šalių išlaikytinius ar nedarbingumo ar neįgalumo lygį. Atsakovo motina gauna senatvės pensiją, todėl ji negali būti traktuojama kaip atsakovo išlaikytinė. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas, turėtų skirti bent pusę lėšų, reikalingų minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.

Nepilnametei yra 13 metų, ji mokosi progimnazijos 5 klasėje. Vaikas lankė mokamą baseiną. Pasak ieškovės, dukra norėtų lankyti šokių būrelį. S. K. yra sveika ir neturi specialiųjų poreikių. Išlaikymas buvo priteistas, kai vaikas buvo šešių metų, todėl akivaizdu, kad nepilnametės poreikiai ženkliai padidėjo, 115,85 Eur dydžio išlaikymas yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų kasdieninių paauglės poreikių patenkinimo bei teismų praktikos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur iki dukros pilnametystės bei nepriteisti ieškovės turėtų 100 Eur išlaidų.

Teigė, kad ieškovė neargumentavo vaiko išlaikymo padidinimo. Ieškovė rėmėsi savo nuožiūra sudaryta išlaidų lentele. Atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio mokėjo po 130 Eur kas mėnesį savo iniciatyva. Jis siūlė išlaikymą padidinti iki 145 Eur, bet ieškovė nesutiko. Prie vaiko išlaikymo abu tėvai turi prisidėti vienodai. Ieškovės turtinė padėtis yra jos pačios neveiklumo pasekmė. Ieškovė dažnai keičia darbus, dirba 2-3 savaites per mėnesį, dažnai važinėja po užsienį. Ieškovė turėjo automobilį „VV Passat“, bet būdama neblaivi sukėlė eismo įvykį, kuriame buvo sužalota dukra, automobilis nepataisomai sugadintas. Ieškovė buvo įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, prarado teises.

Vaikas nelanko jokių būrelių ir nesportuoja. Parengiamasis teismo posėdis vyko sausio 7 d., o sausio 9 d. ieškovė nuvedė dukrą į baseiną, tačiau vienkartinis apsilankymas baseine – ne sportas. Mokykloje veikia daug nemokamų būrelių, bet dukra jų lankyti nenori. Vaikas mokyklos valgykloje nesimaitina, į ekskursijas su klase nevažiuoja. Mergaitė 4 metus buvo vežiojama į mokyklą, nors šalia yra mokykla, kurią dabar dukra lanko. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, atsakovas dirba mokytoju, darbo užmokestis nėra pastovus, priklauso nuo darbo krūvio ir valandų skaičiaus. Jau 8 metai kaip mokytojų atlyginimai nebuvo keliami. Atsakovas turėjo sveikatos problemų, t. y. 2014 m. spalio mėnesį, atsakovui buvo atlikta kelio sąnario artroskopinė operacija, kuri kainavo 579,24 Eur.

Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas neįrodė blogos turtinės padėties. Nustatant išlaikymo dydį, svarbiau vaiko interesai, o ne atsakovo nenoras teikti išlaikymą.

Atsakovas 2012-04-18 įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir lėšas panaudojo asmeniniams nebūtiniems poreikiams patenkinti. Minimalus išlaikymas skirtas tik esminiams vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis yra visiškai normalus, pagrįstas ir nėra nepagrįstai didelis. Dėl to ieškovė nematė prasmės įrodinėti padidėjusius vaiko poreikius. Priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai, atitinka vaiko poreikius bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš atsakovo priteistas ne visas išlaikymas vaikui, o tik pusė jo, kurią jam priklauso teikti pagal įstatymus, o kita pusė teiktina iš ieškovės, todėl argumentai, susiję su asmeninėmis nuoskaudomis ir teiginiais neva apie išlaidavimą ir ieškovės asmeninių poreikių tenkinimą yra nepagrįsti.

Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016-04-19 pažyma patvirtina aplinkybę, kad ieškovė per paskutinius 5 metus nesikreipė į nepriklausomybės ligų įstaigą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2015-11-05 sprendime nurodytas 115,85 Eur dydžio išlaikymas dukrai, išlaikymą nepilnamečiui vaikui padidinus iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistų 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl nepilnamečiui vaikui priteistos išlaikymo sumos padidinimo

Apeliantas skundą grindžia tuo, kad ieškovė nurodo realybės neatitinkančias sumas, būtinas nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, o ieškovės prasta finansinė padėtis nulemta pačios ieškovės veiksmų.

Kasacinis teismas pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja prejudicialumo (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimu priteistą 115,85 Eur išlaikymo dydį padidino iki 180 Eur atsižvelgęs į tai, jog iš esmės pasikeitė (padidėjo) nepilnamečio vaiko poreikiai, o ne šalių pajamos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaikymas nepilnametei buvo priteistas, kai nepilnametei buvo šešeri metai, teikiamo išlaikymo suma nuo 2010-11-05 keičiama nebuvo, o nepilnamečio vaiko poreikiai po 2010-11-05 ženkliai padidėjo. Įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina skirti dėmesį vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje esančius duomenis apie vaiko amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į šalių paaiškinimus pateiktus teismo posėdžio metu, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė 458,16 Eur sumą per mėnesį, būtiną nepilnamečiui vaikui išlaikyti, kas sudarytų 229,08 Eur per mėn. vienam tėvui (b. l. 32). Nors atsakovas teigia, kad ieškovės sudaryta vaiko poreikių lentelė neatitinka protingumo kriterijų, o joje nurodytos sumos vaiko išlaikymui yra pernelyg didelės, tačiau atsakovas teismui nepateikė alternatyvios vaiko poreikių lentelės, kurioje būtų nurodytos atsakovo nurodytos vaikui išlaikymui skirtinos sumos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, vaiko poreikių lentelė buvo analizuota ir atitinkamai įvertinta.

Kolegijos vertinimu aplinkybė, jog parengiamasis teismo posėdis vyko 2016-01-07, o ieškovė tik po 2016-01-07 posėdžio į bylą pateikė 2016-01-12 kvitą už baseino paslaugas, neturi reikšmės. Viena vertus, kaip matyti iš 2016-01-07 vykusio parengiamojo teismo posėdžio pažymos, ieškovė tik 2016-01-07 posėdžio metu buvo įpareigota pateikti papildomus dokumentus apie vaiko poreikius (b. l. 38), kita vertus, tai, kad nepilnametė dukra pradėjo baseiną lankyti po 2016-01-07, niekaip nepaneigia nepilnamečio vaiko poreikio išmokti plaukti bei pasirinkti tokią popamokinę veiklą, kuri labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko poreikius bei galimybes. Taigi atmestini apelianto teiginiai, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios buvo pagrindas pakeisti 2010-11-05 sprendimu priteistą išlaikymo dydį. Įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį (apeliacinį skundą) argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog po 2010-11-05 sprendimo, kuriuo nepilnametei iš atsakovo buvo priteistas 115,85 Eur išlaikymas, iš esmės pasikeitė nepilnametės poreikiai, t. y. paaugus vaikui, jam (vaikui) reikalinga skirti didesnes išlaidas mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. reikšmingiems vaiko socializacijai poreikiams lavinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepilnametei būtina keisti ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, turi nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų konkrečiu atveju būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Apeliantas teigia, kad nuo 115,85 Eur iki 180 Eur padidintas išlaikymas nepilnametei yra per didelis, nes atsakovo turtinė padėtis yra prasta, o ieškovės turtinė padėtis prasta tik dėl jos pačios (ieškovės) nulemtų veiksmų (nuolatinio darbų keitimo, pernelyg didelio išlaidavimo ir kt.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar atsakovui buvo nustatyti galimybės dirbti apribojimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas skundžiamo sprendimo priėmimo metu dirbo BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ bei Vilniaus Maironio progimnazijoje, gavo su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas (b. l. 13-16). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas disponuoja nekilnojamojo turto objektais: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei garažu (boksu), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat transporto priemone (b. l. 20-22, 24), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovas nurodė, kad neturi prievolių (skolinių įsipareigojimų) tretiesiems asmenims (b. l. 36). Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių atsakovas nepaneigė, jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą, nei skundžiamame sprendime nurodyta, nepateikė. Nagrinėjamu atveju atsakovo siūlomas 145 Eur išlaikymas nesusietas su jokiais objektyviais kriterijais, t. y. atsakovo nedarbingumu, turimų kitų išlaikytinių skaičiumi, prievolių tretiesiems asmenims buvimu ar pan. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė taip pat dirbanti, gaunanti pajamas, tačiau jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 7-9, 17-19, 25). Lyginant ginčo šalių pajamas bei tą aplinkybę, jog iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-27 sprendimu buvo nustatyta su ieškove (motina) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), sutiktina su skundžiamo sprendimo motyvu, jog atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo siūlomas 145 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui neužtikrintų net minimalių, būtinųjų vaiko poreikių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentaciją, taip pat atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, atsakovo ir ieškovės amžių, galimybę šalims susirasti geriau apmokamą darbą, sprendžia, kad iki 180 Eur padidintas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra pakankamas, teisingas bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas teigia, jog ieškovės prasta turtinė padėtis iš esmės sąlygota jos pačios veiksmų, t. y. atsakovė mėgsta prabangų gyvenimo būdą, išlaidauja, dažnai keičia darbus, be to, yra įrašyta į nepriklausomybės ligų centro kliniką. Viena vertus, atsakovo nurodyti teiginiai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią dukros atžvilgiu ar neturėtų socialinių įgūdžių. Tokių duomenų nėra ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2016-01-05 išvadoje. Iš atsakovo priteisiama nedidelė išlaikymo suma, kuri niekaip negali būti užsienio kelionių finansavimo šaltiniu.

Ieškovė pateikė Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016-04-19 pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovė 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ir / ar gydymo Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 89). Teisėjų kolegija sprendžia, kad į esminius apeliacinio skundo klausimus atsakyta, o kitos apelianto nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Atsakovas nesutinka ieškovės naudai priteistu 100 Eur atlyginimu, skirtu advokato pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos ir procesinių dokumentų sudėtingumą (byla nebuvo sudėtinga, o ieškovės parengtame procesiniame dokumente iš esmės nurodytos tik faktines bylos aplinkybes bei pacituota teismų praktika), ieškovės pateiktų procesinių dokumentų kiekį pirmosios instancijos teisme (ieškovė pateikė nedidelės apimties ieškinį), byloje buvusius 2 posėdžius (2016-01-01 ir 2016-02-04), iš kurių 2016-02-04 ieškovę atstovavo advokatas, taip pat į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2. punkte nurodytą koeficientą už ieškinį parengimą (2,5), sprendžia, jog ieškovės patirtos 100 Eur dydžio išlaidos pagrįstos, įrodytos, nėra neprotingai didelės, todėl priteistos pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pareiškė prašymą atlyginti 200 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Bylos duomenimis, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 90-91). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirta 200 Eur dydžio suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11. punkte nurodytą koeficientą už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą (1,3), todėl ieškovei turi būti atlyginta 200 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 200 Eur priteisiant iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtai eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.