Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui V. S. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Nustatyta, kad pareiškėjas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu (toliau – ir Siuntimas) į Tarnybą buvo nukreiptas darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodyta, kad 2018 m. vasario mėnesį pareiškėjo rankos nušalo ir dėl to (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. Tarnybos Marijampolės teritorinis skyrius 2022 m. spalio mėnesį vertino pareiškėjo darbingumo lygį, remdamasis Siuntimo, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis, o 2022 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. STS-5430 „Dėl V. S. darbingumo lygio“, kuriuo nustatė pareiškėjui 95 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2022 m. spalio 3 d. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 4 d. apskundė Tarnybos direktoriui minėtą Tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus sprendimą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. SS-191 „Dėl V. S. darbingumo lygio“ ( toliau - ir SKS sprendimas), kuriuo paliko galioti Tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 28 d. sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos SKS sprendimu, jį apskundė Komisijai.

II.

9. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir į bylą pateiktus medicininius dokumentus, nustatė, kad pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl to, Tarnyba, atlikdama pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad: 1) dėl (duomenys neskelbtini) nustatytas 90 proc. bazinis darbingumo lygis (Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 80.15.7.2 p.). Mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kai (duomenys neskelbtini); 2) dėl (duomenys neskelbtini) nustatytas 90 proc. bazinis darbingumo lygis (Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 80.15.6.2 p.). Mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas (duomenys neskelbtini); 3) dėl (duomenys neskelbtini) nustatytas 85 proc. bazinis darbingumo lygis (Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 80.15.1.2 p.). Mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kai (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais, Tarnyba pagrįstai nustatė pareiškėjo 95 procentų darbingumo lygį.

11. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog Tarnybos Marijampolės teritorinis skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai atlikęs darbingumo lygio vertinimą, atsižvelgdamas į esančius bei papildomai pateiktus medicininius dokumentus ir įvertinto asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno rezultatus, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui nustatė 95 procentų darbingumo lygį. Teismas nenustatė, kad Tarnybos SKS 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. SS-191 įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, sprendimas priimtas pagal kompetenciją ir neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino Tarnybos skundą ir panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis Komisijos sprendimą.

III.

12. Pareiškėjas V. S. teismui pateikė apeliacinį skundą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimu.

13. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, laikosi pozicijos, kad jam nepagrįstai buvo nustatytas 95 procentų darbingumo lygis, nes (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo darbingumo lygis, lyginant su 2018-2020 metais negalėjo keistis. Pareiškėjo nuomone, teismas, priėmęs tokį sprendimą, pažeidė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas bei pareiškėjo teises.

16. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia subjektyviu teisės aktų ir medicininių dokumentų vertinimu. Pareiškėjas nepateikė duomenų arba įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 95 procentų darbingumo lygis, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu kreipėsi į Tarnybos direktorių, o Tarnybos sprendimų kontrolės skyriui netenkinus pareiškėjo skundo – į Komisiją. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 7 d. sprendimu Nr.S-52, įpareigojo Tarnybą pakeisti SKS sprendimą, kuriuo paliktas galioti Tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. STS-5430. Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi į administracinį teismą.

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo skundą ir panaikino Komisijos sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Tarnybos Marijampolės teritorinis skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai atlikęs darbingumo lygio vertinimą, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui nustatė 95 procentų darbingumo lygį.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jam nepagrįstai buvo nustatytas toks didelis darbingumo lygis, (duomenys neskelbtini) jam trukdo dirbti ir apsitarnauti, 2018-2020 metais jam buvo nustatytas dvigubai mažesnis darbingumo lygis, todėl jo vertinimas negalėjo taip greitai pasikeisti.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Apeliantas be pirmosios instancijos teismo sprendimo kritikos apeliaciniame skunde kelia ir naujus reikalavimus - prašo priteisti jam 2 760 Eur turtinę žalą dėl Tarnybos ir Tarnybos teritorinio skyriaus priimtų, jo nuomone, neteisėtų sprendimų. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iki teismo sprendimo visiško įgyvendinimo kiekvieną mėnesį po 184 Eur bei įvertinti neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų. Pasisakydama dėl šių reikalavimų priimtinumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1842-552/2024). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti nauji reikalavimai, susiję su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, kurių jis nebuvo nurodęs Komisijai teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinas ginčui spręsti faktines aplinkybes ir jos apeliacinius skundu nėra ginčijamos. Pareiškėjas 2018 metais (duomenys neskelbtini). Dėl šių (duomenys neskelbtini) pareiškėjui 2018-2020 m. buvo nustatytas 45-50 proc. darbingumo lygis. 2022 metais pareiškėjas, prašydamas įvertinti darbingumo lygį, kreipėsi į Tarnybos teritorinį skyrių, kuris įvertinęs medicininius bei kitokius kriterijus, nustatė pareiškėjui 95 procentų darbingumo lygį nuo 2022 m. spalio 3 d.

26. Ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, reglamentuojančio, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą bei ginčų dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimą, 18 straipsnis numatė, jog darbingumo lygį nustato Tarnyba. To paties įstatymo 23 straipsnis, be kita ko, nustato, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos , kuri yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija .

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis), teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).

28. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatyme, Kriterijų sąraše ir Apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju turėjo įvertinti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau – ir LVAT) praktikoje laikoma, kad teismas, atlikdamas teisminę administracinio akto pagrįstumo kontrolę, privalo įvertinti aplinkybes, kurios sudarė faktinį sprendimo priėmimo pagrindą, inter alia (be kita ko) įrodymų liečiamumo, pakankamumo, leistinumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2968-415/2021). Vertindamas įrodymus, teismas yra saistomas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje išdėstytais imperatyvais, kuriuos savo praktikoje yra atskleidęs LVAT. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas paminėtas pareigas įvykdė tinkamai, skundžiamame sprendime tinkamai įvertino surinktus įrodymus, aptarė atsakovo ir Komisijos vykdytų procedūrų teisėtumą ir jų priimtų individualių administracinių aktų pagrįstumą.

31. Nagrinėjamu atveju Komisija nurodė, jog Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 80.15.7.2 ir 80.15.6.2 punktais, tačiau nenurodė pakankamai tokią išvadą grindžiančių argumentų. Vien tai, kad, Komisijos nuomone, Kriterijų apraše nenumatytas darbingumo lygio netekimo vertinimas, kai yra (duomenys neskelbtini), tokiu argumentu nelaikytina. Komisijos siūlymas taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.15.8.3 ir 80.15.9.2 punktus bei taikyti Kriterijų aprašo 6 punkte nurodytą koeficientą nėra pagrįstas teisės aktų normomis ir neatitinka pareiškėjo (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Komisijos sprendimą kaip nepagrįstą.

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad SKS Sprendime atliktas pareiškėjo darbingumo lygio dėl priežasties „ligos arba būklės“ vertinimas ir nustatytas 85 proc. bazinis darbingumo lygis išsamiai grindžiamas išnagrinėtų surinktų medicininių duomenų visuma konkrečiu darbingumo lygio vertinimu metu. Be to, SKS Sprendime yra aptartos Kriterijų aprašo nuostatų, numatančių, kad jei organizmo kitų funkcinių sutrikimų bazinio darbingumo procentai yra 50–65 ar 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš atitinkamų nurodytų koeficientų, taikymo galimybės ir argumentuotai nurodyta, kodėl jos nagrinėjamu atveju netaikomos.

33. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantui 2018-2020 metais buvo nustatytas 45-50 procentų darbingumo lygis ir jis negalėjo taip greitai pasikeisti, teisėjų kolegija pažymi, kad darbingumo lygis nustatomas konkrečiam laikotarpiui, vertinant ir medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą; ir funkcinius; profesinius, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Funkcinių, profesinių ir kt. kriterijų vertinimo, atlikto Tarnyboje, teisingumą patvirtino ir Komisija savo sprendime. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į vertinimo metu esančią asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. 2022 metais atliekamo vertinimo metu pareiškėjo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl pagal medicininius dokumentus nebebuvo pagrindo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 82.3 papunkčio, lėmusio darbingumo lygio nustatymą 2020 metais.

34. Akcentuotina, kad Tarnybos Sprendimai neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į atsakovą dėl naujo darbingumo lygio vertinimo, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklės pasikeitimą ir po taikyto gydymo ir naudotų reabilitacinių priemonių išliekančius funkcinius sutrikimus, kuriuos patvirtintų atsiradę nauji medicininiai duomenys. Be to, naujai gali būti vertinami ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, jei keičiasi pareiškėjo galimybės apsitarnauti ar vykdyti profesinę veiklą.

35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palkti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.