Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

V. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

5. Nagrinėjamu atveju iš V. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam už šią veiką paskirta arešto bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų.

Dėl bausmės individualizavimo

6. Teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

7. Už BK 243 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba arešto bausmė. Kadangi BK 243 straipsnio sankcijoje įtvirtinta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, minima nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Baudžiamajame įstatyme už baudžiamojo nusižengimo padarymą numatyta nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų dydžio arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. R. pripažindamas kaltu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, jam (V. R.) paskyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, t. y. apeliantui skirtas bausmės dydis yra artimas įstatyme numatytam vidurkiui. Šiame kontekste aktualus BK 61 straipsnis, o būtent tai, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. R. bausmę atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad nors apeliantas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, viso baudžiamojo proceso metu neneigė nevykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualus kaltininko (apelianto) nuoširdaus gailėjimosi momentas. Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K-276-1073/2020). Atkreiptinas dėmesys, jog nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-87-976/2020, Nr. 2K-24-654/2023).

9. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatytas vienas iš aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektas – kaltininko nuoširdus gailėjimąsis. Baudžiamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad V. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tokių duomenų nepateikia ir pats apeliantas. Priešingai, nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo poelgio, net ir teikdamas apeliacinį skundą savo priešingą teisei elgesį teisina, nurodydamas, jog vykdyti baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iš dalies negalėjo dėl darbo pobūdžio. Nors nuteistasis ir nurodo, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) specialistei Vitai Leščinskienei pranešdavo, kad yra komandiruojamas į užsienio šalis, kur jis yra ir kodėl negali lankyti smurtinį elgesį keičiančios programos, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantui V. R. ne kartą buvo sudaryta galimybė vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę grįžus iš komandiruočių, buvo pasiūlyta išklausyti programą nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (b. l. 11, 30). Probacijos tarnybos specialistė Vita Leščinskienė apklausta teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. R. jai kategoriškai nurodė, kad nevykdys paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir programoje nedalyvaus. Pasiūlius dalyvauti nuotoliniu būdu V. R. patvirtino, jog turės galimybę išklausyti kursus, tačiau prie programos neprisijungė. Nuteistasis kategoriškai atsisakė dalyvauti programoje (b. l. 145–147). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į paties nuteistojo V. R. parodymus, kurių turinys negali būti vertinamas kaip jo paties neigiama išraiška į savo poelgį ir (ar) išgyvenimus dėl padarytų veiksmų (neveikimo). Nors ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad nuoširdžiai gailisi bei paaiškino, kad ignoravo kursus (b. l. 110– 12, 113), tačiau teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme savo gailesčio dėl nusikalstamos veikos neišreiškė, teisinosi, jog nuotoliniu būdu sudalyvauti programoje negalėjo, kadangi negali sėstis prie telefono nesiprausęs, tepaluotas (b. l. 145–147). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisės taikymo ar faktų vertinimo klaidų nepadarė.

10. Skundžiamu nuosprendžiu žemesnysis teismas taip pat įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), tai, jog V. R. iš esmės pripažino savo kaltę, atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis yra dirbantis, tačiau teistas 14 (keturiolika) kartų ir ne kartą skirtos švelnesnės bausmės dėl bausmių sąlygų ir baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo buvo keistos griežtesnėmis, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad V. R. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir pažymi, kad švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nemotyvavo apelianto pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenės gyvenimo normų. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje, apylinkės teismas nuteistajam V. R. paskyrė arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis yra vienintelis šeimos maitintojas, kad su drauge augina du mažamečius vaikus, V. R. buvo žinomos ir jų svarba suprantama dar iki Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo. Šios aplinkybės nuo teisei priešingo elgesio apelianto nesulaikė. Pabrėžtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą, tuo pasireiškia asmens nubaudimas. Apeliantas V. R., būdamas eilę kartų teistas, ne vieną kartą įspėtas dėl paskirtos baudžiamojo priemonės nevykdymo, žinodamas apie gresiančią bausmę, pats pasirinko teisei priešingą elgesį taip prisiimdamas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantui nepadarius reikiamų išvadų ir nenustojus elgtis nusikalstamai, sprendimas paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo. Naujų ir reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties švelninimui, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, V. R. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Procesinis sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

11. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. R. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.