Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 9 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G.-P. 2024 m. kovo 16 d., apie 04.30 val., viešoje vietoje – prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikydama elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties sukėlė konfliktą su S. V. ir priėjusi prie pastarosios, sugriebusi šiai už plaukų dešine ranka ją tampė, dėl ko nukentėjusioji S. V. parkrito ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai S. V. poodinę kraujosruvą kairės akies išoriniame kampe, 11-o danties vainiko nuskėlimą, dešinio kelio odos nubrozdinimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji R. G.-P. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad viskas vyko praeitų metų kovo mėnesį. Ji po antros valandos nakties atvyko į klubą viena. Buvo išgėrusi šampano. Kai atvyko į klubą užsisakė „šotukų“ ir juos išgėrė. Ten sutiko savo pažįstamą V.. V. pavardės nežino, kur gyvena, irgi nežino, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Su V. šoko ir matė nukentėjusiąją su kompanija – dar viena mergina ir vaikinukas. Jos užkabino viena kitą ir kažką pasakė. Ką tiksliai sakė nežino, nes garsiai grojo muzika. Ar buvo replikuota dėl per didelės iškirptės, nepamena. Greičiausiai kažką pasakė jai dėl (duomenys neskelbtini) kalbos, nes ji (duomenys neskelbtini) ir kalba (duomenys neskelbtini). Jos susikabino ir viena panelė iš nukentėjusiosios kompanijos nuėjo pasakyti apsauginiui. Apsauginis liepė nesipykti. Toliau buvo šokama, ji matė nukentėjusiąją su kompanija, tačiau jokių incidentų tarp jų nebuvo. Išėjo iš klubo apie 4.30 – 5.00 val. Išsikvietė taksi ir laukė rūkydamos. Parūkę vėl sutiko nukentėjusiąją. Neatsimena, ar jos su V. pirmos išėjo iš klubo, ar nukentėjusioji su kompanija. Dėl ko prasidėjo barniai neatsimena, bet tikrai negalėjo būti dėl cigarečių, nes ji visada turi savo. Vėl pradėjo su nukentėjusiąja vadintis negražiais žodžiais. Kokie tai buvo tiksliai žodžiai neprisimena, bet jie tikrai buvo negražūs. Kas pradėjo konfliktą lauke, pasakyti negali. Ir su vaikinu mušėsi, stumdėsi su juo, krito. Pirmiausia gal pradėjo stumdytis su vaikinuku, bet nėra dėl to tikra, gal ir su mergina pirmiausia apsistumdė. Kažkokių smūgių suduota nebuvo, tik tampėsi už plaukų. Gal kai voliojosi ir buvo suduoti kažkokie smūgiai vienos kitai, dabar negali pasakyti. Jas su nukentėjusiąja labai greitai išskyrė atbėgęs vaikinukas, kuris pradėjo ją tampyti. Jie buvo trise, o ji viena. Iš galvos tikrai netrenkė nukentėjusiajai į veido sritį, nes būtų likę ir jai sužalojimų. Gal galėjo suduoti ranka. Po konflikto buvo iškviesta policija, medikų pagalba nebuvo suteikta. Supranta, kad yra kažkiek kalta dėl visos šios situacijos, bet kalta ir nukentėjusioji. Jie žodžiavosi ir ji taip pat. Po įvykio apklausta buvo po 7 mėnesių, sunkiai prisiminė nukentėjusiąją. Jeigu būtų žinojusi, kad nukentėjusioji kreipsis į policiją, ji irgi būtų kreipusis į medikus, nes buvo matyti nubrozdinimai ir išrauti plaukai. Ji pati po įvykio į medikus nesikreipė. Kai pavartoja alkoholio būna konfliktiška, tačiau alkoholį vartoja ne dažnai. Jeigu atsitinka kažkokių konfliktų, ji vėliau kurį laiką niekur nevažiuoja, būna namuose.

2024 m. spalio 15 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas. Apžiūros objektas yra garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-03-17 04_41_42)“. Garso įrašo trukmė 1 minutė 21 sekundė (b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal baudžiamojo proceso įstatymo normų nustatytas ribas. Taigi, BPK nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. G.-P. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nors apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. G.-P. savo kaltės nepripažino ir nurodė nesudavusi nukentėjusiajai smūgių bei netampiusi jos už plaukų, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. kovo 16 d., apie 04.30 val., viešoje vietoje – prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikydama elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties sukėlė konfliktą su S. V. ir priėjusi prie pastarosios, sugriebusi šiai už plaukų dešine ranka ją tampė, dėl ko nukentėjusioji S. V. parkrito ant žemės. R. G.-P. patvirtino, kad nurodytą dieną tarp jos ir nukentėjusiosios galimai kilo konfliktas, tik R. G.-P. negalėjo prisiminti, dėl kokios priežasties. Kaltinamosios nurodoma versija, kad konfliktas galimai galėjo kilti dėl to, kad ji kalbėjo rusiškai, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai nurodė, kad kaltinamoji įvykio vakarą kalbėjo lietuviškai.

Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji R. G.-P. 2024 m. kovo 16 d., apie 04.30 val., viešoje vietoje – prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikydama elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties sukėlė konfliktą su S. V. ir priėjusi prie pastarosios tyčia kartą galva sudavė nukentėjusiajai S. V. į veidą. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamoji R. G.-P. tyčia kartą galva sudavė nukentėjusiajai S. V. į veidą, šią aplinkybę neigė pati kaltinamoji bei jos nepatvirtino liudytojai. Liudytojai J. R. ir T. R. nurodė, jog kaltinamoji nukentėjusiąją tampė už plaukų, po ko jos nugriuvo ant žemės. Jokių papildomų veiksmų ar smūgių galva į nukentėjusiosios veidą, liudytojai nematė. Aplinkybės, kad nukentėjusiajai buvo trenkta į veido sritį su galva, nenurodė ir liudytoja G. D. M., kuriai nukentėjusioji iškart po įvykio pasakė, jog „<...> ta moteris paaiškino, kad moteris šviesiais plaukais įsikibo jai į plaukus ir ją apdraskė“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamoji tyčia kartą galva sudavė nukentėjusiajai S. V. į veidą. Šios aplinkybės „tyčia kartą galva sudavė nukentėjusiajai S. V. į veidą“ pašalinimas kaltinamosios teisių nepažeidžia, jos padėties neblogina, jos atsakomybės pagal BK 284 straipsnį taip pat nepašalina.

Fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu aplinkybę patvirtina ir pačios nukentėjusiosios S. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 1, 28-29, 44-45). Be kita ko, fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamoji R. G.-P. S. V. atžvilgiu bylai aktualiu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai J. R. ir T. R. (b. l. 54, 57-58), taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Goda D. M. (b. l. 62).

Taigi, visi pirmiau aptarti proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji R. G.-P. bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. kovo 16 d., apie 04.30 val., viešoje vietoje - prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikydama elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties sukėlė konfliktą su S. V. ir priėjusi prie pastarosios, sugriebusi šiai už plaukų dešine ranka ją tampė, dėl ko nukentėjusioji S. V. parkrito ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai S. V. poodinę kraujosruvą kairės akies išoriniame kampe, 11-o danties vainiko nuskėlimą, dešinio kelio odos nubrozdinimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog kaltinamoji R. G.-P. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Minėtos aplinkybės apklausiama posėdžio metu pati kaltinamoji neneigė, nurodė, jog „pavartojus alkoholio būna konfliktiška, <...>. Jeigu atsitinka kažkokių konfliktų, ji vėliau kurį laiką niekur nevažiuoja, būna namuose“.

Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad R. G.-P. fizinį smurtą nukentėjusiosios S. V. atžvilgiu panaudojo vietoje, atitinkančioje viešosios vietos reikalavimus, t. y. prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir tai padarė kitų asmenų akivaizdoje. Minėtas kaltinamajai inkriminuotas faktines aplinkybes įrodo tiek atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 21), tiek kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų J. R., T. R., G. D. M. apklausos protokolai (b. l. 1, 28-29, 44-45, 54, 57-58, 62, 82, 84-85, 105-106). Iš pirmiau nurodytos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad vieta, kurioje kaltinamoji R. G.-P. panaudojo fizinį smurtą, buvo prieinama kiekvienam pašaliniam asmeniui, joje laisvai judėjo kiti asmenys ir į ją bet kada buvo galima patekti, o įvykio metu, be kaltinamosios ir nukentėjusiosios, ten buvo ir kiti asmenys - anksčiau minėti liudytojai ir kiti klubo lankytojai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013; 2K-171/2015; 2K-198/2015; 2K-310-942/2016). Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019).

Iš baudžiamosios bylos duomenų (nukentėjusiosios, kaltinamosios, liudytojų J. R., T. R. parodymų, 2024 m. kovo 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 909/2024 (01)) matyti, kad nukentėjusiosios S. V. atžvilgiu buvo panaudotos fizinis smurtas ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaip jau buvo minėta, fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje – prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės be pateisinamos arba dėl labai menkavertės priežasties, kitų su konfliktu nesusijusių asmenų, kurie bandė minėtą konfliktą nutraukti, akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamosios veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis – fizinis smurtas buvo panaudotas kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, jų akivaizdoje, kurie dėl kilusio konflikto buvo priversti imtis tikslingų veiksmų, nukreiptų minėtą konfliktą išspręsti. Be to, dėl kaltinamosios nusikalstamo elgesio buvo iškviesta policija. Todėl daroma išvada, kad kaltinamosios fizinio smurto veiksmai atlikti be aiškios priežasties nukreipti prieš nukentėjusiąją sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad R. G.-P. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius.

Be to, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamajai inkriminuoti veiksmai pasižymėjo tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K- 447/2012). Kaltinamoji nurodė, kad neturėjo tikslo sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, konfliktas kilo dėl neaiškios priežasties, tačiau pastarosios nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų dinamika bei vieta, leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji veikė nesukonkretindama, kokį poveikį visuomenei turės jos veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. G.-P. 2023 m. kovo 16 d., apie 04.30 val., viešoje vietoje - prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikydama elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties sukėlė konfliktą su S. V. ir priėjusi prie pastarosios, sugriebusi šiai už plaukų dešine ranka ją tampė, dėl ko nukentėjusioji S. V. parkrito ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai S. V. poodinę kraujosruvą kairės akies išoriniame kampe, 11-o danties vainiko nuskėlimą, dešinio kelio odos nubrozdinimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios R. G.-P. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę R. G.-P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). R. G.-P. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad ji veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų atlikimui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Aptariant kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina ir tai, kad pastaroji yra jauno amžiaus, Lietuvos Respublikoje teista 9 kartus, iš jų tris kartus už analogiško pobūdžio veiką (b. l. 112-119), bausta administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 120-121). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, bet nuo trečiadienio pradės dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes (Sodros duomenų bazėje apie kaltinamosios esamą ar būsimą darbovietę, taip pat nėra) (b. l. 152-158), turi du nepilnamečius vaikus, yra ištekėjusi (b. l. 114). Duomenų apie kaltinamosios gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajai skirtos švelnesnės bausmės nesulaikė kaltinamosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G.-P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 50 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra teisinis pagrindas atidėti R. G.-P. skirtos arešto bausmės vykdymą, nes kaltinamoji nėra tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui, augina du nepilnamečius vaikus. Be to, kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda kaltinamajai skiriamos bausmės vykdymą vieneriems metams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu), netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu kaltinamosios nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai R. G.-P. vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės turėtų įtakos jos elgesiui bei gyvenimo būdui. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajai skirtinos šios pareigos:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepateiktas. Byloje nebuvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Prie bylos I tomo viršelio prisegtas vokas su CD laikmena su įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. G.-P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, atidėti R. G.-P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. G.-P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie bylos I tomo viršelio prisegtą voką su CD laikmena su įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) turi susisiekti su probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius tel. +37067288430, +37067294080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.