- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-1245-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01179-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“
- Atsakovas
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ apeliacinį skundą ir atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-470/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ ieškinį atsakovui V. K. dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus, ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stadena“ dėl nuostolių už nekokybiškai atliktus statybos darbus atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stadena“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) 9 887,64 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vykdydama 2018 m. birželio 20 d. su atsakovu sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 11 (toliau – Sutartis) įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus preliminariai 66 710,00 Eur + PVM. Šalys susitarė, kad rangovas atliks darbus trimis etapais, o atsakovas įsipareigojo pagal Sutartį sumokėti avansinį 20 379,80 Eur (16 677,50 Eur + PVM) mokėjimą, vėliau mokėti tokią pačią pinigų sumą po kiekvieno etapo ir galutinai atsiskaityti su rangovu privalėjo šiam atlikus trečiojo etapo darbus. Iš viso už atliktus statybos rangos darbus Sutartimi buvo numatyti keturi mokėjimai lygiomis dalimis. Atsakovui sumokėjus avansinį mokėjimą, rangovas pradėjo statybos darbus, dalinai atliko sutartyje numatytus pirmojo etapo darbus, tačiau atsakovui atsisakius bendradarbiauti, ieškovė 2018 m. spalio 16 d. priėmė vienašališką sprendimą Sutartį nutraukti, tą pačią dieną surašė vienašališką Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovas už atliktus statybos rangos darbus liko neatsiskaitęs 9 887,4 Eur ir tolimesniems darbams atlikti pasamdė kitą įmonę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad Sutarties sąlygomis darbai buvo suskirstyti trimis etapais, o apmokėjimas numatytas lygiomis dalimis keturiais mokėjimais, kurių pirmasis buvo avansinis mokėjimas. Atsakovas sumokėjo ieškovei 20 379,80 Eur (16 677,50 Eur + PVM) avansinį mokėjimą, o ieškovė pradėjo darbų pirmąjį etapą. Ieškovė, užuot pabaigusi sutartyje numatytą I-ąjį darbų etapą, 2018 m. spalio mėnesį Sutartį vienašališkai, nesant tam jokio pagrindo, nutraukė. Apie sutarties nutraukimą jis buvo informuotas elektroniniu laišku, nurodant, kad jis su rangovu nebendradarbiauja, su juo negalima susisiekti, todėl tolesnis darbų atlikimas yra neįmanomas. Ieškovė neiniciavo atliktų darbų jam perdavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir savavališkai iš statybų aikštelės pasišalino. Atsakovas gyveno užsienyje, todėl tiesiogiai dalyvauti statybos darbų stebėjime negalėjo, tai ieškovei buvo žinoma. Atsakovas nepriėmė darbų ir nepasirašė jų priėmimo akto. Grįžęs į Lietuvą ir įvertinęs atliktų darbų kokybę, iniciavo namo apžiūrą, į kurią pakvietė specialistus, t. y. 2018 m. lapkričio 29 d. objektą apžiūrėjo ieškovės vadovas S. B., projektų vadovas T. S., techninės priežiūros vadovas K. R.. Apžiūros metu buvo nustatyti trūkumai: brokuotos sienų mūro siūlės, neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, nustatytas namo pamatų matmenų neatitikimas projektiniams sprendiniams, pastato ašių neatitikimas. Trūkumus taip pat užfiksavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Rangovo vadovas S. B. pripažino trūkumus ir žodžiu įsipareigojo juos ištaisyti, tačiau to nepadarė. Tolimesniems darbams atlikti ir trūkumams ištaisyti atsakovas buvo priverstas samdyti kitą įmonę, kuri darbus atliko.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 11 827,92 Eur žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad darbų trūkumai atsispindi 2018 m. lapkričio 29 d., t. y, apžiūros metu fiksuota brokuotos sienų mūro siūlės, neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, namo pamatų matmenų neatitikimas projektiniams sprendiniams, pastato ašių neatitikimas. Dar iki akto surašymo ieškovės atstovai pripažino trūkumus ir žadėjo iki 2018 m. spalio 15 d. juos ištaisyti, tačiau darbo trūkumai nebuvo ištaisyti, vėliau juos ištaisė kitas rangovas UAB „Akstatos grupė“. Atsakovas už netinkamai ieškovo atliktų statybos darbų defektų šalinimą bei statybos darbų I-ojo etapo darbų užbaigimą sumokėjo UAB „Akstatos grupė“ 14 774,93 Eur dydžio sumą, iš kurios 2 900,00 Eur už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur už nelygių vidaus paviršių tinkavimą, 3 315,64 Eur už pamato paviršiaus šlifavimą, tai reiškia, kad iš viso patyrė 11 827,92 Eur nuostolių, kuriuos privalo padengti ieškovė.
6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ieškovės atliktų darbų trūkumus reikalavo pašalinti dar 2018 m. pabaigos. 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas sudarė rangos sutartį su kitu rangovu, kuris pašalino ieškovės atliktų darbų tariamus trūkumus. Už atliktus darbus atsakovui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra. Atsakovas pareikšdamas priešieškinį, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Kadangi atsakovas reiškia priešieškinį dėl jo patirtų išlaidų šalinant ieškovės darbų tariamus trūkumus, tai faktinis priešieškinio pagrindas privalo būti atitinkamai teisiškai kvalifikuojamas kaip reikalavimas iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, o ne užsakovo patirtus nuostolius, todėl sprendžia, kad ieškinio senatis tokiam reikalavimui reikšti yra pasibaigusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Stadena“ iš atsakovo V. K. 2 296,20 Eur apmokėjimą už atliktus statybos rangos darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovės UAB „Stadena“ atsakovui V. K. 3 315,64 Eur nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus ir 285,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė.
8. Teismas, remdamasis ekspertizės išvada, laikė įrodyta, kad visi atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai, t. y. sklypo paruošimas, pamatų įrengimas, pamatų užpylimas smėliu, sienų blokelių mūras, sienų blokelių pertvarų mūras, sąramų virš langų įrengimas, pagal užsakovo pageidavimą sukeista vietomis drabužinė ir vonios kambarys, užmūrytas langas drabužinėje, buvo atlikti. Statybos rangos darbai Sutartyje buvo numatyti atlikti trimis etapais, jie išvardinti Sutarties priede – sąmatoje. Eksperto išvada patvirtino, kad Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte fiksuoti statybos rangos darbai nesudaro visų I-ojo etapo darbų apimties, o sudaro 78,8 procentus I-ojo etapo darbų. Teismas remdamasis šia išvada konstatavo, kad rangovas atliko 78,8 procentus Sutarties I-ojo etapo darbų.
9. Teismas nurodė, jog nustatant 78,8 procentų I-ojo etapo atliktų darbų kainą, svarbu nustatyti, kokia buvo visa pirmojo etapo darbų kaina, nes šalys skirtingai aiškino Sutarties sąlygą dėl darbų kainos. Iš Sutarties turinio nustatė, kad darbai atliekami pagal „Užsakovo pateiktą pageidavimą“, „trimis etapais, kurie nurodyti darbų sąmatoje“ (Sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Sutarties priede (sąmatoje) nėra nurodyti atliekamų darbų kiekiai bei kiekvieno iš darbų konkreti kaina, bet įrašyta bendra I-ojo etapo kaina. Pirmojo etapo kaina Sutarties priede (sąmatoje) nurodyta 20 179,775 Eur (su PVM). Teismo vertinimu vertinant rašytinį Sutarties (priedo – sąmatos) tekstą, bei tai, kad Sutartį ruošė ieškovė, o atsakovas šiuo atveju yra paruoštos sutarties varianto gavėjas, bei kaip vartotojas pagal teisinę padėtį – silpnesnioji šalis, sutiko su atsakovo pozicija ir sprendė, kad Sutartimi buvo numatyta atsiskaitymo sąlyga už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais. Tokią išvadą sustiprino faktas, kad Sutartyje numatyta galutinė Sutarties kaina nėra tvirtai fiksuota, ji nurodyta kaip preliminari. Todėl avansinis mokėjimas buvo skirtas galutinio atsiskaitymo išlyginimui, nenumatytiems darbams, išbrangusioms medžiagoms ir pan. padengti. Analogiškai sutarties sąlygą dėl darbų etapų vienodo įkainio suprato ir ekspertas, susipažinęs su Sutarties sąlygomis. Teismas sprendė, kad I-ojo statybos rangos darbų etapo įkainis yra 16 677,50 Eur + PVM, kuris gali kisti dėl pasikeitusių sąlygų, medžiagų išbrangimo, užsakovo noro keisti medžiagas ar pan., tačiau ne daugiau nei avansinio mokėjimo dydžiu.
10. Teismas nurodė, kad šalys Sutartyje nenurodė nei atliktų darbų kiekių, nei atskirų darbų kainos ar jų įkainių. Ekspertas nustatė darbų vidutinę rinkos kainą ir pateikė išvadą, kad objekto statybos darbų, atliktų iki 2018 m spalio 16 d., skaičiuojamoji kaina, įvertinant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas (vertinant 2018 m. spalio mėnesį buvusiomis kainomis), buvo 22 676,00 Eur (kaina nurodyta su PVM). Šią kainą teismas laikė objektyviai pagrįsta ir spręsdamas šalių ginčą laikė ją esant įrodyta.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą dėl esą neįtraukto į ekspertizės aktą skaičiavimo dėl statybvietės įrengimo (9 procentų nuo statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos ir rangovo maržos, kuri yra ne mažesnė nei 5 procentai) išlaidų. Nurodė, kad šis ieškovės argumentas buvo pateiktas tik baigiant civilinę bylą nagrinėti iš esmės 2023 m. balandžio 24 d., atsakovui ir teismui jis yra siurprizinis, jo nebuvo nė viename paruošiamajame ieškovės procesiniame dokumente, be to, 9 procentai pagal aritmetinius skaičiavimus aritmetiškai nesudaro ieškovo reikalaujamos ieškiniu bendros sumos.
12. Teismas nurodė, kad šalių parodymai ir rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad prieš rangovui pradedant rangos darbus atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 20 379,80 Eur avansinį mokėjimą. Tokiu būdu atsakovas už atliktus statybos rangos darbus ieškovei liko skolingas 2 296,20 Eur (22 676,00 – 20 379,80). Vertinant Sutartyje aptartą galimybę darbams išbrangti avansinio mokėjimo ribose, šią sumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovo, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
13. Teismas nurodė, kad trūkumų šalinimo termino šalys tarpusavio susitarimu nenustatė. Ieškovei nutraukus sutartį vienašališkai, o darbų trūkumai nors ieškovės ir buvo pripažinti, tačiau ištaisymo darbų ji per protingą laiką nepradėjo, todėl atsakovas įgijo teisę šalinti juos savo nuožiūra ir reikalauti iš to patirtų nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu atsakovas įgijo reikalavimo teisę ne į visą prašomą priteisti sumą, bet į tą jos dalį, kuri sudaro nekokybiškų darbų ištaisymo išlaidas. Vertindamas darbų kokybę, teismas rėmėsi eksperto tyrimu, kuris atsakė į klausimą, kad faktiškai nustatyti 18 cm, 7 cm, 5 cm pamato išsikišimai į pastato išorę už išorinių sienų neatitinka projekto, įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir laikytini defektu. Teismas laikė, kad pamato išsikišimas į pastato išorę už išorinių sienų laikytinas darbų trūkumu/defektu. Pamato šlifavimo darbu ištaisė UAB „Akstatos grupė“, kuriai atsakovas pagal išrašytą sąskaitą–faktūrą sumokėjo 3 315,64 Eur. Kitų esminių statinio defektų ekspertas nenustatė, todėl šią sumą teismas priteisė atsakovui iš ieškovės, o likusioje dalyje priešieškinį atmetė.
14. Teismas ieškovės reikalavimas taikyti 1 metų sutrumpintos ieškinio senaties institutą ir dėl esą praleisto senaties termino kreiptis teisminės gynybos atmetė. Atsižvelgęs į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir atsakovo reikalavimo pobūdį, priešieškinyje suformuluotą jų pagrindą ir dalyką, teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kvalifikuotinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir jam taikomas ne 1 metų terminas dėl darbų kokybės, kaip nurodė ieškovė, bet CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
15. Teismas atsižvelgęs į ta, jog buvo patenkinta 23 procentai ieškinio reikalavimų, o atmesta 77 procentai, bei patenkinta 28 procentai priešieškinio reikalavimų, o atmesta 72 procentai, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas ir atlikęs priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisė 285,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Stadena“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą: taikyti ieškinio senatį ir atmesti atsakovo priešieškinį; ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 9 887,64 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas atsisakydamas taikyti ieškinio senaties termino institutą atsakovo priešieškinio reikalavimams, nepagrįstai sprendė, kad priešieškinio reikalavimas yra pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl išlaidų už trūkumų šalinimą atlyginimo, ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bei padarė materialinės teisės normų pažeidimą.
16.2. Teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 3 315,64 Eur nuostolių atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas byloje nebuvo pateikęs įrodymų apie faktiškai patirtas 3 315,64 Eur išlaidas, t. y. byloje nėra pateiktas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Teismas, priteisdamas minėtas išlaidas, kaip nuostolius, pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
16.3. Teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 27 kartus didesnį išlaidų atlyginimą, nei tokių išlaidų dydį apskaičiavimo paties atsakovo pasitelktas teismo ekspertas D. K.. Teismas turėjo taikyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės, esant nuketėjusiojo asmens kaltei, institutą.
16.4. Teismas nors ir rėmėsi teismo ekspertizės aktu priteisdamas dalį skolos ieškovės naudai, tačiau tuo pačiu dalies teismo ekspertizės akte nurodytų darbų, kaip faktiškai atliktų, neįtraukė į bendrą priteistiną sumą ir niekaip tokio savo sprendimo nemotyvavo.
16.5. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pozicija dėl statybvietės įrengimo išlaidų buvo siurprizinė. Klausimas dėl statybvietės įrengimo išlaidų atsirado tik teismo ekspertui parengus ir į bylą pateiktus teismo ekspertizės aktą. Teismas sudarė galimybes atsakovui pasisakyti dėl statybvietės įrengimo išlaidų, todėl šis klausimas negali būti laikomas siurpriziniu.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismas tinkamai kvalifikavo priešieškinio reikalavimo teisinį pagrindą bei tinkamai taikė ieškinio senaties termino institutą.
17.2. Atsakovas yra įrodęs kokio dydžio realią žalą yra patyręs. Pamato defektai buvo nustatyti visame namo pamatų perimetre ir įmonė, šalinusi ieškovės nekokybiškai atliktų darbų pasekmes, savo darbą įvertino pagal faktiškai objekte atliktų darbų apimtis, surašė atliktų darbų aktą, bei sąskaitą faktūrą, kuri buvo apmokėta atsakovo. Atsakovas įrodė, kad turėjo ir patyrė nuostolių dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai priteisė 3 315,64 Eur sumą iš ieškovės.
17.3. Tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Nagrinėjamu atveju jokie papildomi darbai, nurodomi ieškovės, su atsakovu nebuvo derinami, apie juos atsakovas informuotas nebuvo, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Visi reikalingi atlikti darbai (o taip pat ir ieškovės nurodomi kaip papildomi, kurių neįtraukė ekspertizę atlikęs ekspertas, kaip antai betono maišyklės nuoma, fasadinių pastolių nuoma, darbų priežiūros paslaugios ir kt.)) buvo įtraukti į sąmatą. Todėl pagrįstai laikytina, kad I etapo statybos darbų kaina buvo tokia, kokia nurodyta sąmatoje – 20 179,78 Eur su PVM. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs tokio paties dydžio avansą ir nelaikytinas skolingu ieškovei už atliktus darbus, juolab kad ir I etapo darbų atlikta tik 78 proc.
17.4. Atsakovui ir teismui ieškovo pozicija dėl statybvietės įrengimo išlaidų buvo siurprizinė, nes jo nebuvo nė viename paruošiamajame ieškovės procesiniame dokumente, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas atmetė kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti pilnai ir priteisti likusią 8 512,28 Eur sumą, o ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovė, vengdamas atsakomybės už netinkamai atliktus darbus, 2018 m. spalio 16 d. sutartį tariamai vienašališkai nutraukė, nors iki 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. iki namo apžiūros akto sudarymo ir defektų nustatymo, toliau vykdė darbus ginčo objekte, kas laikytina, jog rangos sutartis nutraukta nebuvo.
Atsiliepimas
18.2. Atsakovas nesutinka su eksperto ir teismo daroma išvada, jog labiausiai tikėtina, jog pertvarų prijungimas prie mūro sienų armuotas atskirais armatūros strypais, dalį strypo įleidžiant į sieną, kitą dalį – paslepiant pertvaros mūro siūlėse, t. y. sujungta lanksčiais ryšiais taip, kaip buvo numatyta projekte. Tiek ekspertas, tiek teismas neatkreipė dėmesio, kad ir 2018 m. lapkričio 29 d. namo apžiūros akte, bei statybos techninės priežiūros vadovo M. Z. akte (2019 m. gruodžio 14 d. statybos objekto apžiūros aktas), eksperto doc. dr. D. K. vertinimo akte fiksuoti analogiški ieškovės atliktų darbų trūkumai, tame tarpe ir tai, kad neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, kas akivaizdžiai paneigia eksperto, kuris nebuvęs objekte ir jo neapžiūrėjęs, padarytą išvadą, kuri yra labiau tikėtina. Atsakovas, nebūdamas statybos specialistu, pasitikėdamas ir ieškove, ir kitais asmenimis, turinčiais specialių žinių statybų srityje, matydamas visų patvirtintus ir pripažintus ieškovės atliktų darbų trūkumus, pasielgė tinkamai, daugiau nei pusę metų laukdamas kol pati ieškovė ištaisys netinkamai atliktus darbus ir tik nesulaukęs, kreipėsi į įmonę, kuri tuos darbus atliko.
18.3. Atsakovas nesutinka ir su eksperto ir teismo daroma išvada, jog „vertinimo akte nustatyta, kad Objekte buvo nustatyti 10 mm siekiantys keraminių blokelių mūro sienų nelygumai pridėtos 2 m ilgio liniuotės ruože. Projekte išorės sienas numatyta apšiltinti ir tinkuoti. Įprastai yra keliamas reikalavimas, kad tokiu atveju mūro nelygumai 2 m ilgio liniuotės ruože būtų ne didesni, negu 10 mm, t. y. 10 mm ir mažiau siekiantys nelygumai yra leidžiami. Dėl nustatytų nelygumų išorės sienų mūro darbai atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir nelaikytini atliktais su defektais.“ Kaip nurodęs pats ekspertas pateiktoje išvados 2 lentelėje, leistini vertikalių sienos paviršių nelygumai pridėtos dviejų metrų ilgio liniuotės ruože yra 5 mm.
18.4. Tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties sulygtų I etapo darbų galutinė kaina buvo 16 677 (plius PVM). Atsakovas ieškovei yra sumokėjęs tokio paties dydžio avansą. Tuo tarpu su rašytiniais paaiškinimais ieškovės pateikti sistelos bendrieji ekonominiai normatyvai, kuriais bando remtis ieškovė bandydama naujai pagrįsti savo ieškinio kainos skaičiavimus, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir šalims neprivalomi. Nustatyta, buvo atlikta tik apie 78 proc. I etapo darbų, kas akivaizdžiai prieštarauja tarp šalių sudarytos sutarties nuostatoms tiek dėl darbų apmokėjimo, tiek dėl atliktų darbų akto pasirašymo.
18.5. Ieškovė darbus atliko netinkamai, atsakovas su jų kokybe nesutiko, ieškovė su atsakovo teiginiais dėl netinkamai atliktų darbų kokybės sutiko, tačiau savo įsipareigojimų pašalinti abiejų šalių nustatytus defektus neįvykdė. Atsakovas apmokėjo už I etapo nustatytų statybos darbų defektų šalinimą ir dėl to patyrė 11 827,92Eeur žalą, kuri, nežiūrint į ekspertizės išvadas, turėjo būti kompensuota ieškovės.
18.6. Ieškovė ieškiniu reikalavo iš priteisti 9 887,64 Eur kaip skolą už ieškovės atliktus darbus. Tačiau šiuo atveju jokia atsakovo skola ieškovei neegzistuoja ir ieškovė atsakovo atžvilgiu neturi reikalavimo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
20. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl 9 887,64 Eur skolos už atliktus ir atsakovui perduotus statybos darbus priteisimo. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 11 827,92 Eur dydžio turtinę žalą, nurodydamas, kad už netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimą bei statybos darbų I etapo darbų užbaigimą apmokėjo UAB „Akstatos grupė“ 14 774,93 Eur dydžio sumą, iš kurios 2 900,00 Eur už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur už nelygių vidaus paviršių tinkavimą ir 3 315,64 Eur už pamato paviršiaus šlifavimą, dėl ko atsakovas nurodė patyręs 11 827,92 Eur dydžio nuostolius, kurie priteistini iš ieškovės. Ieškovė taip pat prašė taikyti CK 6.667 straipsnyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinius skundus padavė abi šalys, prašydamos pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinant jų reikalavimus pilna apimtimi, o priešingos šalies atmetant. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus, darbų kiekio ir kokybės. Ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl skolos už faktiškai atliktus darbus priteisimo, o priešieškiniu prašoma atlyginti nuostolius dėl neužbaigtų ir nekokybiškai atliktų darbų, todėl tik išsprendus priešieškinio reikalavimų pagrįstumą galimas ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas.
21. 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė UAB „Stadena“ (rangovas) ir atsakovas V. K. (užsakovas) sudarė rašytinę sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui pastatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei. Sutarties rangos darbų bendra preliminari kaina numatyta 80 719,10 Eur (66 710,00 Eur + PVM) (ieškinio priedas Nr. 1-10). Šalys susitarė, kad statybos darbai susidarys iš trijų etapų, Užsakovas sutarties pasirašymo dieną sumokės rangovui 20 379,80 Eur (16 677,50 Eur + PVM) avansą, gavusi avansą ieškovė pradės statybos darbus objekte. Tolesnis apmokėjimas numatytas po kiekvieno darbų etapo lygiomis dalimis, t. y. po 20 379,80 Eur (16 677,50 Eur +PVM). Užsakovui sumokėjus pradinę 20 379,80 Eur įmoką, rangovas pradėjo statybos rangos darbus, tačiau 2018 m. spalio mėnesį, nebaigęs pirmojo etapo darbų, sutartį vienašališkai nutraukė, pranešdamas atsakovui, kad šis nebendradarbiauja, nepriima atliktų darbų, nepasirašo darbų perdavimo – priėmimo akto. Atsakovas sutarties vienašališko nutraukimo neginčijo, tačiau pareiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja atsiskaitymo už jos faktiškai atliktus statybos rangos I-ojo etapo darbus – 9 887,64 Eur. Atsakovas reikalauja priteisti 11 827,92 Eur dydžio nuostolius, kuriuos grindžia tuo, kad atlikta tik dalis pirmajame statybų etape numatytų darbų ir jie atlikti nekokybiškai, pirmojo etapo darbai neužbaigti. Nurodo, kad už netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimą bei statybos darbų I etapo darbų užbaigimą apmokėjo UAB „Akstatos grupė“ 14 774,93 Eur dydžio sumą, iš kurios 2 900,00 Eur už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur už nelygių vidaus paviršių tinkavimą ir 3 315,64 Eur už pamato paviršiaus šlifavimą, todėl patyrė 11 827,92 Eur dydžio nuostolius, kuriuos turi atlyginti ieškovė.
22. Statybos rangos teisiniai santykiai reglamentuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.681–6.699 straipsniuose. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.687 straipsnį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės.
23. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
24. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo nurodė kvalifikuojantis kaip reikalavimą atlyginti žalą, kuriam taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas ir sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Priešieškinio reikalavimus tenkino toje apimtyje, kurioje laikė, kad buvo nustatytas esminis statinio defektas – pamatų išsikišimas ir kurio šalinimui atsakovas patyrė 3 315,64 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Visų pirma, CK 6.665 straipsnis, reglamentuojantis užsakovo galimus naudoti jo pažeistų teisių gynimo būdus, jų neapriboja vien tik esminiais darbų trūkumais, kitaip tariant net ir dėl tų darbų trūkumų, kurie nėra esminiai, užsakovas gali reikšti reikalavimą tiek sumažinti kainą, tiek atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Antra, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinęs priešieškinyje suformuluotą reikalavimo pagrindą sprendžia, jog atsakovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo įvertinti priešieškinio faktinio pagrindo, nes jis apskritai priešieškinyje nėra nurodytas. Kaip matyti iš pateikto procesinio dokumento turinio, priešieškinyje yra itin gausiai cituojamos įvairios teisės normos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, visiškai jų nesiejant su faktinėmis aplinkybėmis. O kas sudaro reikalaujamą priteisti sumą, kaip ji buvo apskaičiuota, kodėl tokio dydžio reikalavimas yra reiškiamas nėra nurodyta. Atsakovui nenurodžius priešieškinio faktinio pagrindo nėra įmanomas pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, nei jų teisinis kvalifikavimas.
25. Priešingai nei priešieškinyje ir apeliaciniame skunde teigia užsakovas, šioje byloje nėra taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė, esant ginčams, susijusiems su sutartiniais santykiais, taikytina, kai žala atsiranda dėl neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, kai derybos dėl tam tikros sutarties sudarymo nepasibaigia sutarties pasirašymu; dėl to, kad sandoris laikomas niekiniu; dėl neteisėtų sutarties šalies veiksmų, nukreiptų prieš trečiuosius asmenis; dėl neteisėtų veiksmų pasibaigus sutartiniams santykiams; ir tik įstatymo nustatytais atvejais deliktinė atsakomybė gali atsirasti, esant sutartiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovo prašomi atlyginti nuostoliai kildinami iš šalių sudarytos sutarties netinkamo vykdymo, dėl ko ginčo išsprendimui deliktinės atsakomybės nuostatos nėra taikytinos.
26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų; taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų ir pan. Reikalaujant atlyginti nuostolius, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo kartu įrodinėjant visas sutartinės atsakomybės sąlygas. Pagal atsakovo nurodomus 11 827,92 Eur sumos susidarymo pagrindus: už netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimą bei statybos darbų I etapo darbų užbaigimą, iš kurių 2 900,00 Eur už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur už nelygių vidaus paviršių tinkavimą ir 3 315,64 Eur už pamato paviršiaus šlifavimą, visiškai nėra aišku kokį reikalavimą ir kokiu pagrindu byloje reiškia atsakovas. Nenurodoma kodėl ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovui už statybos darbų I etapo darbų užbaigimą, t. y. ar čia turima omenyje, kad ieškovė reikalauja atlyginimo už tuos darbus, kurių ji faktiškai nėra atlikusi, ar, kad dėl to, kad ieškovė neužbaigė darbų atsakovas patyrė nuostolių (turėjo daugiau sumokėti kitam rangovui, nei kad būtų reikėję ir pan.). Tuo atveju, jeigu atsakovas laiko, kad ieškovė reikalauja apmokėjimo už tuos darbus, kurių ji neatliko – atsakovas turi procesinę pareigą aiškiai nurodyti tuos darbus, kurie nebuvo atlikti. Tuo atveju, jeigu reikalauja nuostolių atlyginimo, dėl to, kad ieškovė neatliko darbų – turi nurodyti ir įrodyti ir konkretų nuostolių dydį (šio reikalavimo apimtyje) ir visas kitas sutartinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir priežastinį ryšį tarp prašomų atlyginti nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų. Dėl trūkumų šalinimo dalies turėjo įrodyti darbų trūkumų faktą ir jų šalinimo kainą, o dėl kainos sumažinimo – kokia apimtimi ir dėl kokios priežasties už kiekvieną konkretų darbą kaina turi būti mažinama. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo byloje, kurioje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo kildinamas iš rangos sutarties, pateiktą išaiškinimą, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45, 46 punktai). Taigi užsakovo pažeistų teisių gynybai žalos atlyginimo priteisimas taikytinas toje apimtyje, kurioje pažeistos teisės negali būti apgintos CK 6.665 straipsnyje numatytais būdais.
27. Asmuo norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Dėl ko būtent teisminės gynybos siekiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti tinkamai parengtą procesinį dokumentą. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, (prieš)ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas (atsakovas) grindžia savo reikalavimą (faktinis (prieš)ieškinio pagrindas). (Prieš)ieškiniui, kaip teismui teikiamam procesiniam dokumentui, iš esmės keliami du formalūs reikalavimai, t. y. būtina nurodyti dalyką (materialiniai reikalavimai) ir pagrindą (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas), kadangi nurodyti elementai individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Kitaip tariant faktinis (prieš)ieškinio pagrindas ir dalykas, kartu su priešingos šalies pateiktais atsikirtimais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Šalis neturi pareigos savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovas iš esmės neišdėstė faktinio pagrindo, o vien nurodymas, kad patyrė tam tikro dydžio nuostolius, negali būti laikomas tinkamu reikalavimo faktinio pagrindo nurodymu. Atsakovas su priešieškiniu yra pateikęs lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta išorės sienų tinkavimo darbai (2 900 Eur), nelygių vidaus paviršių paprastas tinkavimas (5 612,28 Eur), tačiau atsakovas nepagrindžia kodėl šių darbų kainą turi atlyginti ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo apmokėti nei už vidinių nei už išorinių sienų tinkavimo darbus. Faktinis pagrindas turi būti išdėstytas procesiniame dokumente ir negali būti numatomas iš pateikiamų priedų. Taigi iš pateikto priešieškinio yra neaišku kokį galimai pažeistų teisų gynimo būdą ar kelis prašo taikyti atsakovas. Nors atsakovas prašo atlyginti nuostolius ir laiko, kad šiam reikalavimui yra taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, tačiau pats priešieškinyje cituoja kasacinio teismo pateiktą išaiškinimą, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe.
28. Nagrinėjamu atveju esant neaiškiam priešieškinio faktiniam pagrindui nėra įmanoma nustatyti kokį galimai pažeistų teisių gynimo būdą prašo taikyti atsakovas ir atitinkamai nėra aišku kokios faktinės aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos byloje atsižvelgiant į šios nutarties 26 punkte pateiktą išaiškinimą. Be to, pareikštų reikalavimų teisinis kvalifikavimas, kuris gali būti atliekamas tik esant aiškiam faktiniam pagrindui, yra reikšmingas ir senaties taikymo aspektu.
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju, pirmiausiai įvertinus pareikštų reikalavimų pagrindą ir tinkamai kvalifikavus prašomą taikyti galimai pažeisto teisės gynimo būdą (-us), spręstina koks ieškinio senaties terminas turi būti taikomas – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ar CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų. Tada turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia, kuri atkreiptinas dėmesys, taip pat nustatoma skirtingai. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš nurodytos bendrosios ieškinio senaties termino pradžios taisyklės išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nustačius ieškinio senaties termino pradžią, spręstina ar šis terminas nebuvo praleistas, jeigu buvo – ar nėra pagrindų jo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, abstrakčiai nurodant, kad teismas įvertino atsakovo reikalavimo pobūdį, priešieškinyje suformuluotą jų pagrindą ir dalyką, neduoda pagrindo pripažinti, kad klausimas, kuris iš civiliame kodekse įtvirtintų ieškinio senaties terminų turėtų būti taikomas, išspręstas tinkamai.
30. Teisėjų kolegija taip pat negali pritarti ir pirmosios instancijos teismo motyvų daliai, kuria buvo iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes, viena vertus, pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad sutartimi buvo numatyta atsiskaitymo sąlyga už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais, t. y. pripažįsta, kad šalys sutartimi susitarė dėl darbų kainos, o, kita vertus, priteisia ieškovei eksperto skaičiuojamosios statybinės ekspertizės metu 2018 m. spalio mėnesio duomenimis nustatytą vidutinę statybos darbų rinkos kainą, lyg šalys nebūtų susitarusios dėl darbų kainos (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Taigi ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte, dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, galima spręsti tik išsprendus priešieškinio reikalavimus.
23. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
24. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės naujais aspektais. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, egzistuojant poreikiui pasinaudoti priešieškinio trūkumų šalinimo institutu, neatskleidus bylos esmės, teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.