Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant ieškovui R. P., atsakovei E. P., jos atstovei advokatei D. O., trečiajam asmeniui A. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. J. Š., B. M., K. P., AS (duomenys neskelbtini) filialo atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. P., tretiesiems asmenims R. J. Š., B. M., A. P., K. P. dėl santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui, tretiesiems asmenims R. J. Š., B. M., A. P., K. P., AS (duomenys neskelbtini) filialui dėl santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos, uzufrukto nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, priteisė ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), bei įvairius kilnojamuosius daiktus, o už ieškovui po santuokos nutraukimo atitekusį turtą priteisė iš jo atsakovei 30757,40 Eur piniginę kompensaciją. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 26 d. Ieškovas neturi santaupų, iš kurių galėtų sumokėti atsakovei priteistą piniginę kompensaciją. Šiuo metu ieškovas pardavinėja jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau turto pardavimas gali užtrukti. Pardavęs turtą, nedelsiant atsiskaitys su atsakove. Prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmestinas.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Tokias pat aplinkybes teismas turi vertinti ir spręsdamas klausimus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020). Įrodinėjimo pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai proceso šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, priteisė ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), bei įvairius kilnojamuosius daiktus, o už ieškovui po santuokos nutraukimo atitekusį turtą priteisė iš jo atsakovei 30757,40 Eur piniginę kompensaciją (7 t., b. l. 197-218). Apeliaciniu skundu ieškovas skundė pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą, taip pat prašydamas pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei 30757,40 Eur piniginė kompensacija iš ieškovo, priteistą sumą sumažinant iki 21791,90 Eur (8 t., b. l. 15-24). Spręstina, kad ieškovas apeliaciniu skundu neskundė iš jo priteistos 21791,90 Eur piniginės kompensacijos dalies, su ja sutiko, tačiau nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nesumokėjo atsakovei bent dalies sumos iš jo priteistos piniginės kompensacijos. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog po teismo sprendimo priėmimo jis nedelsdamas kreipėsi į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo, siekiant atsiskaityti su atsakove, ėmėsi kitų aktyvių veiksmų gauti lėšų šiam atsiskaitymo su atsakove tikslui, taip pat nepateikė įrodymų, kad jo prašymai pasiskolinti pinigus kompensacijai sumokėti buvo atmesti. Iš internetiniame portale (duomenys neskelbtini) esančio skelbimo matyti, kad ieškovas pradėjo pardavinėti jam nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta kaina: 58000 Eur, skelbimas įdėtas 2023 m. birželio 20 d., t. y. jau po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, o teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi pasiūlė ieškovui iki teismo posėdžio pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius reikalingumą atidėti sprendimo vykdymą (duomenis apie santaupų neturėjimą, duomenis apie pardavinėjamą turtą). Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, jog skelbimą apie parduodamą butą jis įdėjo prieš vieną mėnesį. Darytina išvada, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, nesielgė sąžiningai atsakovės atžvilgiu, nesiėmė aktyvių veiksmų iškart po paskelbto pirmosios instancijos teismo sprendimo sumokėti atsakovei bent dalį jos naudai priteistos piniginės kompensacijos, įvertinus ir aplinkybę, jog dėl delsimo atsiskaityti su atsakove pinigų vertė krenta dėl infliacijos, atsakovei ribojamos galimybės priteistą teismo sprendimu piniginę kompensaciją panaudoti savo bei artimųjų asmenų poreikių tenkinimui.

Nors ieškovas nurodo, jog atsiskaityti su atsakove jis negali dėl blogos finansinės padėties, nes iš kas mėnesį gaunamų 500-900 Eur pajamų jis 400 Eur sumoka nepilnamečių vaikų išlaikymui, 250 Eur sumoka atsakovei už namą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Atsakovė pateikė į bylą duomenis, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėnesio iki birželio mėnesio jai išmokėtas 5376,38 Eur darbo užmokestis arba vidutiniškai po 896,06 Eur kas mėnesį. Atsakovė nurodo, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau turi skolinių įsipareigojimų kitiems asmenims, augina, rūpinasi nepilnamete dukterimi, ieškovas šių atsakovės nurodytų aplinkybių nepaneigė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daryta išvada, jog ieškovas neįrodė, kad egzistuoja išskirtinės objektyvios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas turi būti atidėtas, ieškovas neįrodė, jog yra svarus pagrindas nukrypti nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tokiu būdu užtikrinant ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą ir nepaneigiant teismo sprendimo privalomumo principo įgyvendinimą, nepažeidžiant atsakovės teisėto lūkesčio į šio sprendimo tinkamą įgyvendinimą, todėl ieškovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas atidėti teismo sprendimo vykdymą neužkerta ieškovui galimybės ir toliau pardavinėti jam nuosavybės teise priklausantį butą ir kuo skubiau atsiskaityti su atsakove. Žinojimas, kad jam priklausantis turtas gali būti realizuotas priverstine tvarka, teismo nuomone, skatins ieškovą imtis skubių veiksmų ir kuo greičiau savanoriškai atsiskaityti su atsakove.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant ieškovo prašymą teisme, ji patyrė 700 Eur teisinių paslaugų išlaidas jos atstovei susipažįstant su ieškovo prašymu, teikiant atsiliepimą į prašymą, papildomus duomenis į bylą, atstovaujant ją teismo posėdyje.

Vertindamas atsakovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas).

Įvertinus atsakovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas atmestinas, atsakovei iš ieškovo priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d., 284 str., 290-292 str., teismas

nutaria:

atmesti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Priteisti E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini, 700 Eur (septynių šimtų eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.