Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. P. ieškinį J. P. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei ir turto padalijimo bei J. P. priešieškinį L. P. dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

7. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

9. Ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad toks reikalavimas keliamas dėl J. P. moralėms normoms prieštaraujančio elgesio. Jis, gyvendamas kartu su ieškove, tuo pačiu bendravo su kita moterimi, apkalbėjo žmoną, buvo jai neištikimas. Tokius teiginius grindžia į bylą pateiktais įrodymais – fotonuotraukomis ir atsakovo susirašinėjimu su drauge. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas nuolat girtavo, šlapindavosi į lovą, o jai nuolat tekdavo kuopti ne tik patalynę, bet ir visus namus dėl atsakovo polinkio kaupti daiktus iš šiukšlyno.

10. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nurodė, kad šeimoje neliko tarpusavio supratimo, pagarbos vienas kitam, bendrų interesų ir tikslų. Jo teigimu, ieškovė niekada nedirbo, visą laiką buvo jo išlaikytinė, ji yra nesugyvenamo charakterio, kerštinga ir impulsyvi.

11. Byloje nustatyta, kad J. P., gyvendamas kartu su atsakove, susirašinėjo su kita moterimi, buvo su ja susitikęs, kartu leido laiką, diskutavo kur turėtų išeiti gyventi ieškovė, svetima moteris siūlėsi padėti ieškovę paerzinti, kad ji paliktų atsakovą, kurstė netinkamai elgtis, atsakovas svarstė, ar galėtų ieškovė gyventi su neištikimu vyru. Svetima moteris ragino trinti žinutes, kad ieškovė nesužinotų apie jų tarpusavio bendravimą. Ir nors atsakovo susirašinėjime su kita moterimi nėra tiesioginių žinių apie buvusią neištikimybę, tačiau iš viso susirašinėjimo konteksto, lingvistinio teksto suvokimo, byloje esančios nuotraukos aišku, kad buvo pažeistos esminės santuokinės pareigos nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose, todėl laikytina, kad toks elgesys nėra rinkamas sutuoktiniui.

12. Iš į bylą pateiktų šalių sąskaitų išrašų matyti, kad nepasitvirtino atsakovo teiginiai, kad ieškovė niekada nedirbo, buvo jo išlaikytinė. Prieš pat sudarant santuoką ieškovė pardavė butą, turėjo santaupų iš buto pardavimo, dalį jų pervedė atsakovui, pirko daiktus šeimai, vėliau dirbo, kai kuriais laikotarpiais buvo registruota Darbo biržoje, prekiavo Amway prekėmis, prižiūrėjo ūkį. Atsakovas nepateikė pakankamai konkrečių įrodymų, leidžiančių konstatuoti ieškovės lojalumo pareigos pažeidimą šalims būnant santuokoje.

13. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

14. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

15. Ieškovė pateikė konkrečių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovas pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos pareigas, buvo neištikimas šalims gyvenant santuokoje, todėl įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas.

16. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.

17. Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nustačius, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus, todėl šiuo atveju ieškovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimą, kurį teismas įvertino 700 Eur suma, atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykius, jų turtinę padėtį, ieškovės nurodytas aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų dėl atsakovo kaltės.

18. Šalys, prašydamos padalinti santuokoje įgytą turtą, iš esmės sutiko su viena kitos pateiktais turto padalijimo būdais, nesutaria tik dėl kemperio LONG VEHICLE – vertė 400 Eur, krovininio automobilio priekabos BENSING TP8 – vertė 50 Eur padalijimo. Taip pat atsakovas į dalintino turto balansą neįtraukė kubilo – vertė 1000 Eur, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad kubilas yra. Šalys nesprendė 10 dviračių padalijimo klausimo ir 1 dulkių siurblio, kurį nurodo atsakovas, padalijimo klausimo.

19. Teismas nustatė, kad atsakovas, priešieškiniu prašydamas padalinti santuokoje įgytą turtą, sutiko su turto padalijimo būtų, tačiau turtas, kuris priteistinas ieškovei, yra nurodomas padidinus jo vertes, o jam priteistinas turtas nurodytas pagal ieškovės pateiktas vertes. Atsakovas prašo ieškovei priteisti kompiuterį – vertė 400 Eur (ieškovė įvertino 100 Eur), planšetę – vertė 200 Eur (ieškovė įvertino 20 Eur), printerį – vertė 50 Eur (ieškovė įvertino 30 Eur), fotoaparatą – vertė 50 Eur (ieškovė įvertino 30 Eur), aparatą Dermaconic – vertė 500 Eur (ieškovė įvertino 230 Eur), aparatą Rofes – vertė 250 Eur (ieškovė įvertino 180 Eur), dujinę viryklę – vertė 100 Eur (ieškovė įvertino 50 Eur), televizorių LG – vertė 400 Eur (ieškovė įvertino 250 Eur), šildytuvą – vertė 40 Eur (ieškovė įvertino 10 Eur), lėtaeigę sulčiaspaudę – vertė 40 Eur (ieškovė įvertino 30 Eur), siuvimo mašiną – vertė 40 Eur (ieškovė įvertino 30 Eur), paprastą vaflinę keptuvę – vertė 15 Eur (ieškovė įvertino 10 Eur), 2 dulkių siurblius – vertė 20 Eur (ieškovė nurodo turint vieną, įvertino 20 Eur), sekciją – vertė 200 Eur (ieškovė įvertino 90 Eur), ofisinę kėdę su ratukais – vertė 30 Eur (ieškovė įvertino 20 Eur), masažinę lovą – vertė 130 Eur (ieškovė įvertino 60 Eur). Atsakovas ieškovės nurodytą sienų plokščių kainą, kuri priteistina jam, sumažina nuo 540 Eur vertės iki 40 Eur vertės.

20. Posėdžio metu nei viena iš šalių neįrodinėjo, dėl kokių priežasčių nurodė būtent tokias daiktų vertes. Teismas vertina, kad atsakovas tendencingai nurodė padidintas turto vertės išimtinai to turto, kuris tenka ieškovei ir visiškai nepakeitė daiktų kainų, tenkančių jam ir netgi vieną gerokai sumažino. Kad atsakovas nepagrįstai padidino kai kurių daiktų kainas patvirtina ieškovės į bylą pateiktas įrodymas – dokumento su naujo prietaiso Dermasonic, kurio kaina 233,86 Eur išrašas iš internetinio tinklapio. Atsakovas aparatą Dermaconic įvertino 500 Eur, ieškovė įvertino 230 Eur. Akivaizdu, kad atsakovas padėvėtą aparatą įvertino daugiau nei dvigubai brangiau nei naujo aparato vertė. Atsižvelgiant į tai, teismas, priimdamas sprendimą padalinti santuokoje įgytą turtą, vadovaujasi ieškovės nurodytomis turto kainomis.

21. Pažymėtina, kad dalijant santuokoje įgytą turtą, šalims priteisiami tie daiktai, dėl kurių nėra ginčo. Teismui nėra kliūčių padalinti turto natūra, nes daiktai yra kilnojamieji, todėl dalinant ginčo turtą atsižvelgtina į tai, kad šalims tektų mokėti kuo mažesnio dydžio kompensaciją už jiems tenkančią turto dalį. Daiktai, dėl kurių yra ginčas: kemperis LONG VEHICLE – vertė 400 Eur, krovininio automobilio priekaba BENSING TP8 – vertė 50 Eur, kubilas – vertė 1000 Eur, 1 dulkių siurblys, vertė 10 Eur, dalintini tokia tvarka – ieškovei priteistinas kubilas – vertė 1000 Eur, kemperis LONG VEHICLE – vertė 400 Eur, atsakovui priteistina krovininio automobilio priekaba BENSING TP8 – vertė 50 Eur, dulkių siurblys, vertė 10 Eur. Taip pat papildomai kiekvienai iš šalių priteistina po 5 dviračius, kurių vieno vertė 50 Eur.

22. Padalijus santuokoje įgytą turtą ieškovei priteista turto už 3355 Eur, atsakovui priteista turto už 3710 Eur. Kadangi atsakovui tenka didesnė turto dalis, jis ieškovei turėtų sumokėti 177,50Eur piniginę kompensaciją (3710 Eur – 3355 Eur = 355 Eur / 2). Atsakovas iki santuokos nutraukimo ieškovei yra davęs 150 Eur, todėl sumoka ieškovei 27,50 Eur už jam tenkančią didesnę turto dalį.

23. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nutrūkus bendram gyvenimui, atsakovas savo banko sąskaitoje turėjo 9745 Eur šeimos santaupų. Atsakovas tokio fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad pinigus grąžino pagal paskolos raštelį L. B.. Skolos buvimo faktą grindžia skolos rašteliu.

24. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirko prieš pat santuokos sudarymą iš bendrų lėšų, tačiau ieškiniu neprašė pripažinti šio turto bendrąja jungtine ar daline nuosavybe. Tačiau prašė jai priteisti pusę atsakovo banko sąskaitoje 2018-09-20 buvusių piniginių lėšų.

25. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

26. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

27. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis).

28. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas turėjo asmeninė prievolę L. B., kurią grąžino iš bendrų sutuoktinių santaupų, buvusių jo sąskaitoje, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo 2018-09-20 banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų ½ priteisimo jai, tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 4872,50 Eur.

29. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. P. šeimos reikmėms panaudotus už butą iki santuokos sudarymo gautas asmenines lėšas. Ieškovė nurodė, kad prieš 3 mėnesius iki sudarant santuoką, ji (duomenys neskelbtini) už 16000 Lt (4634 Eur) pardavė jai priklausantį turtą. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai – pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovės teigimu, už butą gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui: remontuojamas atsakovo vardu registruotas turtas, perkami įvairūs daiktai, maistas, mokami mokesčiai.

30. Iš byloje esančių sąskaitos išrašų matyti, kad šalys viena kitai siuntė pinigine perlaidas, iš sąskaitų buvo mokami mokesčiai, siunčiami pinigai tretiesiems asmenims. Ieškovė po santuokos sudarymo kurį laiką nedirbo, todėl elementaru, kad savo įnašą į bendrą šeimos gyvenimą vykdė asmeninėmis lėšomis. Ieškovė neįrodė savo reikalavimo priteisti jai 4634 Eur kaip šeimos reikmėms panaudotus už butą iki santuokos sudarymo gautas asmenines lėšas, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

31. Šalims (duomenys neskelbtini) Plungės raj. savivaldybės administracijos CM skyriuje sudarius santuoką atsakovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovė ir atsakovas nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka santuokines pavardes nepažeidžiant LR CK 3.69 str. Šioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi.

32. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys bendrų vaikų neturi, tokių reikalavimų nekelia, todėl tuo klausimu teismas nepasisako.

33. Lietuvos Respublikos CPK93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

34. Ieškovei VGTPT Klaipėdos skyriaus 2018-10-11 sprendimu Nr.2.3- (NTP-2)-18-T-1993-17711 antrinė teisinė pagalba. Pagal pateiktą pažymą paskaičiuotos 586,04 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės Jovytos Piekienės suteiktas paslaugas. Atsakovas pateikė duomenis, kad už advokato pagalbą advokatui Mariui Griciui sumokėjo 1000 Eur ir 170 Eur žyminio mokesčio.

35. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista bei išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimu (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88str. 96 str. 1 d.).

36. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį 72 proc. apimtimi, iš atsakovo priteistina 421,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu bei 263,52 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista.

37. Teismui tenkinus atsakovo priešieškinį 40 proc. apimtimi, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 400 Eur išlaidų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir 68 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

1. santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės raj. savivaldybės administracijos CM skyriuje, tarp L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr.190, nutraukti, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl J. P. kaltės;

2. po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. ir atsakovui J. P. palikti santuokines pavardes – P., P..

3. L. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2 kėdes šezlongus – vertė 20 Eur, laistytuvą – vertė 5 Eur, 2 dviračius 100 Eur vertės, žalią sieninį laikrodį 5 Eur vertės, juodą sieninį laikrodį 5 Eur vertės, kompiuterį – vertė 100 Eur, planšetę – vertė 20 Eur, printerį – vertė 30 Eur, fotoaparatą – vertė 30 Eur, aparatą Dermaconic – vertė 230 Eur, aparatą Rofes – vertė 180 Eur, šaldiklį – vertė 200 Eur, dujinę viryklę – vertė 50 Eur, 2 dujų balionus – vertė 20 Eur, televizorių LG – vertė 250 Eur, tepalinį šildytuvą – vertė 20 Eur, šildytuvą – vertė 10 Eur, lėtaeigę sulčiaspaudę – vertė 30 Eur, siuvimo mašiną – vertė 30 Eur, elektrinį arbatinuką – vertė 10 Eur, paprastą vaflinę keptuvę – vertė 10 Eur, dulkių siurblį – vertė 10 Eur, lovą – vertė 60 Eur, medinį staliuką su ratukais – vertė 20 Eur, 2 šviesias kėdes – vertė 10 Eur, sekciją – vertė 90 Eur, ofisinę kėdę su ratukais – vertė 20 Eur, lyginimo lentą – vertė 5 Eur, sulankstomą džiovyklę – vertė 5 Eur, masažinę lovą – vertė 60 Eur, mažą staliuką – 10 Eur vertės, raudoną apvalų pufą – vertė 5 Eur, šviesią medinę mažą kėdutė – vertė 5 Eur, kėdutes – pufus – vertė 20 Eur, odinį kampą – 30 Eur, kemperį LONG VEHICLE – vertė 400 Eur, kubilą – vertė 1000 Eur, 5 dviračius – vertė 250 Eur. Iš viso turto už 3355 Eur.

4. J. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1 kastuvą – vertė 5 Eur, 2 sniego kastuvus – vertė 10 Eur, 1 grėblį – vertė 5 Eur, 4 sulankstomas kėdes – vertė 20 Eur, medinį stalą su suolais – vertė 30 Eur, 40 Eur vertės hamaką, 20 Eur vertės karutį, 30 Eur vertės metalines kopėčias, 20 Eur vertės elektrinę žoliapjovę, 30 Eur vertės žoliapjovę trimerį, 5 Eur vertės drabužių džiovykles lauke, 5 Eur vertės pavėsinę, 10 Eur vertės vandens šlangas, 50 Eur vertės 3 vandens siurblius, 3 Eur vertės lauko laužo keptuvę, 3 Eur vertės laužo puodą, 5 Eur vertės vonią malkoms, 3 Eur vertės pjūklą, 15 Eur vertės 2 kirvius, 30 Eur vertės šlifavimo įrankį, 30 Eur vertės malkų pjovimo stakles, 50 Eur vertės malkas, 10 Eur vertės kompresorių, 200 Eur vertės lenteles, 540 Eur vertės sienines plokštes, 20 Eur vertės sienų dangą, 20 Eur vertės plėvelę namui, 150 Eur vertės 6 langus, 30 Eur vertės žvyrą, 30 Eur vertės smėlį, 10 Eur vertės stiklinę kriauklės spintelę, 300 Eur vertės dušą – vonią, 15 Eur vertės kraną virtuvės kriauklei, 100 Eur vertės židinio kapsulę, 10 Eur vertės juodą metalinį dėklą malkoms, 10 Eur vertės lempą, 10 Eur vertės navigaciją PRESTIGIO, 20 Eur vertės maršrutizatorių, 10 Eur vertės imtuvą ACME, 20 Eur vertės ANDROID TV, 200 Eur vertės šaldytuvą, 5 Eur vertės paprastą arbatinuką, 5 Eur vertės sulčiaspaudę GAMMA, 7 Eur vertės elektrinę vaflinę keptuvę, 50 Eur vertės lovą, 25 Eur vertės medinį virtuvinį bufetuką, 60 Eur vertės 3 šviesias spinteles, 40 Eur vertės medinę komodą, 20 Eur vertės spintą, 25 Eur vertės medinį virtuvės stalą, 10 Eur vertės kėdes prie stalo, 200 Eur vertės melyną medžiaginį kampą, 50 Eur vertės tamsų bufetą prie židinio, 40 Eur vertės 2 lovos čiužinius, 10 Eur vertės juodą televizoriaus spintelę miegamajame, 10 Eur vertės sofą verandoje, 1200 Eur vertės automobilį VW Transporter valst. Nr.(duomenys neskelbtini) krovininio automobilio priekabą BENSING TP8 – vertė 50 Eur, dulkių siurblį, vertė 10 Eur, 5 dviračius, vertė 250 Eur. Iš viso turto už 3710 Eur.

5. Priteisti iš J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovė L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 27,50 Eur už jam tenkančią didesnę turto dalį ir ½ banko sąskaitoje 2018-09-20 buvusių piniginių lėšų – 4872,50 Eur, iš viso 4900 Eur.

6. Priteisti iš J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovė L. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

II. Priteisti iš J. P., a.k(duomenys neskelbtini), 263,52 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ir, 421,95 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630.

III. Priteisti iš L. P. a.k. (duomenys neskelbtini), J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur išlaidų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir 68 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.