- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- 1-244-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03541-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- T. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 14 d. 13.42 val. iki 2020 m. birželio 15 d. 12.04 val. (viena diena), konstatuota, jog likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus vairuoti kelio transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota automobilio „Renault Espace“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 130 Eur (bausmė neatlikta), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. R. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. G. sveikatą, o būtent jis, 2022 m. sausio 29 d. apie 18.28 val. (duomenys neskelbtini), būdamas prie parduotuvės „IKI“, priėjęs prie nukentėjusiojo T. G. dešine ranka sugriebė pastarąjį už peties ir nusivedė už parduotuvės kampo. Po to, kaire ranka laikydamas nukentėjusiajam T. G. už plaukų, tyčia pastarojo galvą trenkė į sieną, dešinės rankos kumščiu sudavė į kaktą, o po to, kaire ranka laikydamas nukentėjusįjį už plaukų, dešine ranka užgesino rūkstančią cigaretę į nukentėjusiojo T. G. kaktą. Tokiais savo veiksmais padarė nubrozdinimą kaktoje, kuris pagal valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 381/2022(01) vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis R. K. teisme nurodė, jog savo kaltę pripažino iš dalies.
2.1. Pripažįsta, kad prie parduotuvės buvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Pripažįsta, kad dešine ranka sugriebė T. G. už peties ir nusivedė už parduotuvės kampo, bet nepripažįsta, kad po to kaire ranka laikydamas nukentėjusiajam už plaukų tyčia jo galvą trenkė į sieną. Nepripažįsta, kad dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kaktą, o po to kaire ranka laikydamas už plaukų, dešine ranka užgesino rūkstančią cigaretę į jo kaktą. Jeigu būtų taip padaręs, nebūtų laukęs policijos, o būtų išėjęs. Jis (kaltinamasis) buvo blaivus. Buvo vakaras. Kai atėjo į parduotuvę, apsauginis paklausė „R., ką daryti? Vagia nežmoniškai“. Vienas iš jų (nukentėjusysis ir jo draugas) buvo prigėrę, kitas buvo prisikrovęs brangiausios kavos. Apsauginis paklausė, ar jis juos pažįsta. Jis (kaltinamasis) jų nepažįsta. Jie (kaltinamasis ir apsaugos darbuotojas) išėjo iš parduotuvės, jis (kaltinamasis) pamatė stovintį nukentėjusįjį. Jis paklausė nukentėjusiojo, ką jis daro, o jis atsakė „Koks tavo reikalas?“. Jis išsivedė nukentėjusįjį už parduotuvės
2.2. 2022 m. gruodžio 29 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vieną kartą nukentėjusiajam delnu trenkė į kaktą, nuo smūgio nukentėjusysis pritūpė. Tuo metu nukentėjusiojo draugas filmavo, bet jis (kaltinamasis) nematė, kad filmavo. Jis (kaltinamasis) jam pasakė, kad jeigu dar kartą čia pasirodys, bus dar blogiau.
2.3. Nepamena, kaip nuvedė nukentėjusįjį už kampo. Pasakė jam „einam, pasiaiškinsim ką tu čia darai“, kad žmonės kuo mažiau matytų. Jis (kaltinamasis) leidžia sau teisę daryti tvarką (duomenys neskelbtini), niekas iš vaikų telefonų ir iš senelių rankinių neatiminės. Jis turi neoficialią teisę aiškintis tokias aplinkybes.
2.4. Nukentėjusiojo draugas vaikščiojo su ramentu. Policijos pareigūnas pasikvietė jį (nukentėjusiojo draugą) ir paklausė „Vėl čia dirbat?“. Asmuo su ramentu atsakė „Nežinau“. Policijos pareigūnas jį (kaltinamąjį) apklausė 5 minutes. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Jokios kaltės nejaučia, nes jo veiksmai buvo teisėti. Nesigaili nieko, ką padarė būtent tokiems žmonėms.
2.5. Teisme peržiūrint vaizdo įrašą Nr. 001, kaltinamasis nurodė, jog negali būti jo balsas (kalbama apie 13 kavos pakelių), jis buvo uždarytas, matosi, kad jis stovi apsivilkęs raudoną striukę.
3. Nukentėjusysis T. G. teisme parodė, kad tai įvyko, kai jis išėjo iš parduotuvės. Stovėjo ir rūkė. Parduotuvėje jis (nukentėjusysis) bandė pavogti alkoholį, bet jį grąžino, nes jį sustabdė pilietis, kuris pasakė „Nešk, padėk atgal“. Tada prie jo priėjo kaltinamasis su kolega. Kaltinamasis kolegos paklausė „Ar šitas?“, o pastarasis pasakė, kad nueis pasižiūrėti. Kadangi jis (nukentėjusysis) nieko blogo nebuvo padaręs, niekur nesitraukė. Grįžęs iš parduotuvės kaltinamojo kolega pasakė, kad „Šitas.“. Buvo tamsus paros metas. Tada kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) nusivedė už parduotuvės kampo, paėmęs už plaukų, trenkė jo galvą į sieną, į metalines konstrukcijas. Vėliau trenkė kumščiu jam į kaktą ir užgesino cigaretę į jo kaktą. Kaltinamasis turėjo cigaretę, nes ėjo rūkydamas, užsirūkė prie parduotuvės. Apsaugos darbuotojas iš pradžių ėjo iš paskos, bet paskui dingo, jo nebematė. Jo (nukentėjusiojo) pažįstamas ramino ir bandė filmuoti. Kaltinamasis matyt išsigando ir jį paleido. Kaltinamasis visokiais žodžiais jį pažemino. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Jis jautėsi pažemintas, negalėjo gintis, nes prieš jį stovėjo dvigubai stambesnis vyras. Kai jis (nukentėjusysis) pamatė cigaretę, sakė „tik ne į akis“. Jautė skausmą tiek fiziškai, tiek morališkai, nes buvo pažemintas.
4. Liudytojas V. Š. (V. Š.) teisme parodė, kad įvykį atsimena, įvyko konfliktas. Gavo iškvietimą, kad yra sumuštas žmogus. Kai atvyko į įvykio vietą, į juos kreipėsi asmuo, kuris paaiškino, kad lyg jį sumušė ar cigaretę gesino į veidą, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes seniai buvo. Kai atvyko, prie jų pribėgo nukentėjusysis ir pasakė, kad jam kažką padarė kitas asmuo. Kiek pamena, nukentėjusysis rodė savo kaktą, ten buvo žymė, paraudimas. Jis pasakė, kad jį lyg sumušė už kampo. Tada nukentėjusysis nurodė į kaltinamąjį arba jie kartu nuėjo pas apsaugos darbuotoją ir tada jis nurodė kaltinamąjį. Nepamena, ką sakė kaltinamasis.
5. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, liudytojas savo parodymus patvirtino ir nurodė, kad kai atvyko, buvo nukentėjusysis, jo draugas, apsaugos darbuotojas ir kaltinamasis. Nukentėjusysis sakė, kad norėjo pavogti butelį ar butelius, bet apsaugos darbuotojas jį įspėjo. Nukentėjusysis butelį padėjo atgal. Vėliau įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kito asmens ( ne apsaugos darbuotojo). Nepamena, ką sakė dėl smūgio. Jis (liudytojas) paklausė, kur vieta, kur sumušė. Paklausė apsaugos darbuotojo ar ta vieta filmuojama, nes reikalinga vaizdo medžiaga. Apsaugos darbuotojas atsakė, kad vieta nefilmuojama. Daugiau niekas įvykio nematė.
6. Liudytojas D. B. teisme parodė, kad jis stovėjo prie „IKI“ parduotuvės, išeidinėjo nukentėjusysis, stovėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas ir kaltinamasis ir rūkė. Kaltinamasis išeidinėjo iš parduotuvės, o jie prisikabino prie jo (nukentėjusiojo). Jie nukentėjusįjį paėmė už kupros ir nuvedė jį už kampo. Kai jie vedė nukentėjusįjį už kampo, matė, kad jie kažką jam aiškino. Nukentėjusysis stovėjo susirietęs, o jie dviese pradėjo ant jo „važiuoti“. Jam (liudytojui) pasakė dingti iš ten. Jis (liudytojas) pradėjo eiti iš paskos, norėjo telefonu nufilmuoti, bet nepavyko. Nematė, ar nukentėjusįjį mušė apsauginis, bet kaltinamasis tikrai mušė. Porą kartų nukentėjusiajam sudavė. Jis (liudytojas) nuo jų buvo iki 4 metrų atstumu, kai jie užėjo už kampo. Viską gerai matė. Labai gerai matė, kaip kaltinamasis gesino nukentėjusiajam į veidą nuorūką ir kaip byrėjo žarijos. Po to jis (liudytojas) iškvietė pareigūnus. Kaltinamojo nepažinojo, matė pirmą kartą. Nukentėjusįjį pažįsta, buvo su juo kartu.
7. Liudytojas S. Z. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Tą dieną parduotuvėje įvyko du nemalonūs incidentai. Iš parduotuvės buvo išnešta nemažai kavos, alkoholinių gėrimų. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo, nes jis ateidavo į parduotuvę ir paklausė jo ar jis yra vietinis, jis (kaltinamasis) atsakė, kad vietinis. Nusivedė kaltinamąjį į savo kabinetuką ir pradėjo jam rodyti įrašys iš skyrių, kuriuose buvo dažniausia vagiama, tačiau pastarasis asmenų neatpažino. Vėliau pas jį (liudytoją) atėjo vienas parduotuvės lankytojas, kuris pasakė, kad sulaikė vagį, nešantį gal 4 butelius viskio. Nukentėjusysis lyg grąžino tuos butelius. Jis su kaltinamuoju išėjo į lauką. Nukentėjusysis su savo draugu rūkė prie paštomato. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju nuėjo už paštomatų, link taromatų pusės, o jam (liudytojai) kažkas tuo metu paskambino, todėl liko stovėti prie centrinio įėjimo, rūkė. Neprisimena ar rūkė kaltinamasis. Matė tik kaip kaltinamasis vedėsi nukentėjusįjį. Nežino, kaip nukentėjusysis suprato, kad turi eiti. Negali pasakyti, ar konfliktas buvo fizinis ar žodinis, nes stovėjo toliau, prie pat įėjimo, prie šiukšlių dėžės. Paties įvykio nematė.
8. Specialistas O. P. teisme patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad jis pats apžiūrėjo nukentėjusįjį. Medicininiai dokumentai nebuvo pateikti. Nustatyti du sužalojimai kaktoje, kurie buvo pasidengę šašais. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti gesinant cigaretę į kaktą, nes vienas iš sužalojimų primena apskritimą, kuris galėjo būti padarytas panašaus skersmens daiktu. Tai galėjo būti ir smilkstanti cigaretė. Nuo sužalojimo padarymo iki apžiūros praėjo nemažai laiko, todėl nėra galimybės pasakyti, ar tai nudegimas, ar nubrozdinimas. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti kumščio krumpliais arba nagais, arba dėvimais žiedais, arba dar kokiomis nors priemonėmis.
9. 2022 m. sausio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad priimtas nukentėjusiojo pareiškimas, atlikta jo apklausa bei įvykio vietos apžiūra. T. G. nurodė, jog 2022 m. sausio 29 d. apie 18.28 val. stovėjo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), ir rūkė. Prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, vilkintis raudoną striukę, kuris jo (nukentėjusiojo) paprašė pastovėti prie „SEB“ bankomato ir laukė kol parduotuvės apsaugos darbuotojas peržiūrės filmuotą medžiagą. Grįžęs apsaugos darbuotojas pasakė, kad tai jis (nukentėjusysis) norėjo pavogti keturis butelius alkoholio, bet dėl vagystės pretenzijų neturi, nes viskas grąžinta. Tada vyras, vilkintis raudoną striukę, sugrėbė jam už peties ir pasakė, kad paeis truputį į šoną. Nuvedęs jį (nukentėjusįjį) už parduotuvės kampo prie šoninio įėjimo į parduotuvę, paėmė jį už plaukų, trenkė į sieną, dešiniu kumščiu trenkė į kaktą. Vėliau laikydamas jį su viena ranka už plaukų, su kita ranka užgesino rūgstančią cigaretę jam į kaktą. Pajautė fizinį skausmą. Reikš civilinį ieškinį. Fotolentelėje esančiose nuotraukos užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukoje Nr. 7 užfiksuotas nukentėjusysis rodantis savo katą, tačiau nuotrauka nespalvotą, todėl neįmanoma joje įžiūrėti sužeidimų (t. 1, b. l. 1-8).
10. Birt ataskaitos žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad įvykis įregistruotas 2022 m. sausio 29 d. 18.28 val. D. B. pranešė, kad prieš 5 minutes matė kaip du apsaugos darbuotojai mušė vyrą (t. 1, b. l. 28).
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 3 d. specialisto išvada Nr. G 381/2022(01), kurioje nustatyta, kad:.
11.1. T. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. sausio 29 d.);
11.2. nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytus sužalojimas nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;
11.3. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;
11.4. sužalojimų vietose požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie žalojusio objekto formą, dydžius ar žalojusių objektų skaičių, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais į nurodytas kūno sritis, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūnant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
11.5. nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo kūno pozos sužalojimų jam padarymo metu (t. 1, b. l. 50-52).
12. Specialisto paaiškinimų 2022 m. balandžio 26 d. protokolas, kuriame, į klausimą ar 2022 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 381/2022 (01) T. G. nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje galėjo būti padarytas užgesimus cigaretės nuorūką į kaktą, atsakė, kad minimas nubrozdinimas kaktoje galėjo būti padarytas užgesinus cigaretės nuorūką į kaktą (t. 1, b. l. 54-56).
13. UAB „DPD Lietuva“ pateikti vaizdo įrašai ir jų 2022 m. vasario 7 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog apžiūrėti du vaizdo įrašai:
13.1. vaizdo įrašo „LT90222 Dešine - 20220129 - 180000.mp4“ kairiame kampe, viršuje yra data ir laikas 2022-01-29 17:58:31. Vaizdo įrašo trukmė 38 min. 39 s. Dešinio kampo apačioje užrašas „LT90222 Desine“. Jokių reikšmingų duomenų nėra, nes ši kamera nefilmuoja įvykio vietos;
13.2. vaizdo įraše „LT90222 Kaire - 20220129 - 180000.mp4“ kairiame kampe viršuje nurodyta data ir laikas 2022/01/29 18:00:01. Vaizdo įrašo trukmė 28 min. 4 s. Vaizdo įrašas be garso. Dešinio kampo apačioje yra užrašas „LT90222 Kaire“. Vaizdo įraše užfiksuotas DPD paštomatas, prie jo ateinantys žmonės pasiimantys siuntas, pro šalį praeinantys žmonės bei pakilimas į parduotuvę ir įvykio vieta. 18:23:18 val. iš už kampo išeina kaltinamasis vilkintis raudonos spalvos striukę, kuris dešine ranka prilaikydamas vedasi nukentėjusįjį, vilkintį juodos spalvos striukę. Dėl per žemai esančios kameros negalima pamatyti ką daro nukentėjusysis. 18:23:24 val. matyti kaip kaltinamasis prie kampo priremia nukentėjusįjį. 18:23:25 val. iš kaltinamojo judesio matyti, jog jis pastumia nukentėjusįjį. Matosi kaip šalia šių dviejų vyrų stovi ir viską stebi vyras (veido nematyti, matosi tik apatinė kūno dalis). 18:23:31 val. kaltinamasis nusisukęs nuo nukentėjusiojo. Minėtas vyras stovi šalia kaltinamojo. Matyti, kad vyrai rankomis gestikuliuoja. 18:23:42 val. kaltinamasis atsisuko į nukentėjusįjį. Matyti, kad nukentėjusysis stovi kampe. 18:24:18 val. matyti, kad nukentėjusysis nubėga į stovėjimo automobilio stovėjimo aikštelę ir mosikuoja rankomis. Kaltinamasis nuėjo į kitą pusę (t. 1, b. l. 93-95).
14. Vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kamerų ir jų 2022 m. kovo 21 d. – 2022 m. kovo 22 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog apžiūrėti vaizdo įrašai iš į įvykį atvykusių pareigūnų „Body“ kamerų:
14.1. vaizdo įrašo Nr. „2022_0129_183932_001“ kairiame kampe, apačioje matomas užrašas VLN_PR_619334 bei data ir laikas 202201/29 18:39:28. Pareigūnai sėdi automobilyje prieš parduotuvę „IKI“ girdisi pokalbis. Nukentėjusysis sako, kad jo paprašė pastovėti prie bankomato. Pareigūnas paklausė, ar pastovėti paprašė vyras su raudona striuke. Nukentėjusysis patvirtino, kad taip. Pareigūnas paklausė kam stovėti, o nukentėjusysis atsakė, kad nežino. Pareigūnas klausia kas buvo. Kaltinamasis atsakė, kad nukentėjusysis bandė pavogti keturi butelius alkoholio. Apsauginis sako, kad peržiūrėjo filmuotą vaizdo įrašą, pavogė 13 pakuočių kavos po 10 Eur. pareigūnas paklausė kas pavogė. Nukentėjusysis atsakė, kad tikrai ne jis. Nukentėjusysis pasakė, kad čia jis pirmą kartą atėjo. Pareigūnas paklausė, kas skambino policijai. Nukentėjusysis pasakė, kad jo draugas skambino. Pareigūnas paklausė kas atsitiko. Nukentėjusysis pasakė, kad jaunuolis su raudona striuke jo paprašė pastovėti prie bankomato ir nuėjo pasižiūrėti kameras. Tada jis jį (nukentėjusįjį) nusivedė už kiosko, užgesino „byčioką“, trenkė jam. Pareigūnas pasitikslino, kas nukentėjusiajam trenkė. Nukentėjusysis nurodė, kad vyras su raudona striuke, jis jam kumščiu trenkė į galvą, užgesino nuorūką, matosi, kad užgesino ir jis (nukentėjusysis) nesuprato dėl ko. Pareigūnas paklausė nukentėjusiojo ar jis atėjo su draugu. Nukentėjusysis patvirtino, kad taip, draugas su ramentu. Pareigūnai išlipo iš automobilio ir paklausė nukentėjusiojo, ką jis nori daryti, ar rašys pareiškimą. Nukentėjusysis nurodė, jog rašys pareiškimą. Pareigūnai priėjo prie kaltinamojo. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis pasiėmė 4 butelius alkoholio. Pareigūnas paklausė kada. Nukentėjusysis atsakė, kad prieš 10-20 minučių. Prie jų prieina nukentėjusiojo draugas ir pasakė, kad jis bandė filmuoti, kad jis viską matė, gali duoti parodymus, kaip kaltinamasis mušė ir užgesino nuorūką į veidą. Pareigūnas išaiškino, kad niekas neturi teisės taip elgtis, nesvarbu koks tai žmogus. Pareigūnas nukentėjusiojo paprašė pateikti asmens dokumentą. Nukentėjusysis atsakė, kad neturi. Kaltinamasis savo dokumentą pateikia pareigūnui;
14.2. vaizdo įrašo Nr. „2022_0129_184432_002“ kairiame kampe, apačioje yra užrašas VLN_PR_619334 bei data ir laikas 202201/29 18:44:31. Nukentėjusysis sako, kad jis grąžino atgal alkoholį, bet kaltinamojo nelietė. Pareigūnas pasakė eiti prie automobilio ir kaltinamąjį įsodino į automobilį. Nukentėjusysis ranka parodė į kaltinamąjį ir pasakė, kad jis jo (nukentėjusiojo) paprašė prie bankomato palaukti, o paskui nusivedė ten už kampo, jis (kaltinamasis) paėmė jį, trenkė į sieną ir tada paėmė dar trenkė kumščiu ir po to gesino nuorūką. Pareigūnas paklausė ar kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis atsakė, kad taip ir, kad jeigu ne draugas, tai galbūt būtų ir toliau mušęs. Nukentėjusysis atsisėdo į tarnybinio automobilio galą. Pareigūnas pasitikslina, kur kaltinamasis nusivedė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pasako bei nurodo savo asmens kodą. Pareigūnas kalusia, kas nukentėjusįjį sulaikė parduotuvėje, kai pastarasis pasiėmė alkoholį. Nukentėjusysis pasakė, kad pirkėjas, jo čia nėra. Pareigūnas paklausė, ką nukentėjusįjį sustabdęs pirkėjas sakė. Nukentėjusysis atsakė, kad tas pirkėjas pasakė, kad nukentėjusysis taip „naglai“ nesielgtų. Nukentėjusysis toliau pasakoja, kad jis išėjo iš parduotuvės, sustojo, užsidegė cigaretę, rūkė, o tada išėjo kaltinamasis ir apsauginis, kaltinamasis pasiliko, o apsauginis nuėjo kameras pasižiūrėti. Apsauginis grįžo ir pasakė „jis“ ir pasakė eiti su juo. Jį (nukentėjusįjį) nusivedė už kampo, iš pradžių trenkė jį į sieną paėmęs už plaukų;
14.3. vaizdo įrašo Nr. „2022_0129_184931_003“ kairiame kampe, apačioje yra užrašas VLN_PR_619334 bei data ir laikas 202201/29 18:49:30. Nukentėjusysis toliau pasakoja, kad jeigu ne jo draugas, jie būtų ir toliau daužę. Pareigūnai aiškinasi nukentėjusiojo asmens duomenis;
14.4. vaizdo įrašuose Nr. „2022_0129_185430_004“, „2022_0129_185929_005“, „2022_0129_190428_006“, „2022_0129_190927_007“, „2022_0129_191426_008“, „2022_0129_191925_009“, „2022_0129_192424_010“, „2022_0129_192923_011“, „2022_0129_193422_012“, „2022_0129_193921_013“, „2022_0129_194420_014“, „2022_0129_194919_015“, „2022_0129_195418_016“, „2022_0129_195917_017“, „2022_0129_200416_018“, „2022_0129_200915_019“, „2022_0129_201414_020“ pareigūnai sėdėdami tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 98-102).
15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 11 d. atsakymas į teismo 2023 m. sausio 10 d. prašymą pateikti papildomus paaiškinimus ar nuotraukoje matomas ir specialisto išvadoje nurodytas nubrozdinimas nukentėjusiojo kaktos vidinėje linijoje galėjo būti padarytas smilkstančia nuorūka, kuriame nurodyta, jog minėtas odos pakitimas yra panašus į I laipsnio paviršinį odos nudeginimą, todėl neatmetama galimybė, kad galėjo būti padarytas ir smilkstančia nuorūka (t. 2, b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
16. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
17. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).??? ???Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).??? ??? Formuojamoje teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes. Apie kaltę gali būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015).
18. Kaltinamasis R. K. kaltinamas tuo, kad dešine ranka sugriebė T. G. už peties, nusivedė už parduotuvės kampo, po to kaire ranka laikydamas nukentėjusiajam už plaukų tyčia jo (nukentėjusiojo) galvą trenkė į sieną, tada dešiniu kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kaktą ir tada, kaltinamasis laikydamas kaire ranka laikydamas T. G. už plaukų, dešine ranka užgesino rūkstančią cigaretę į nukentėjusiojo kaktą. Kaltinime nurodyta, jog dėl tokių kaltininko veiksmų nukentėjusiajam padarytas nubrozdinimas kaktoje.
19. Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kaltinamasis R. K. sugriebė T. G. už peties ir nusivedė už „IKI“ parduotuvės kampo. Aplinkybę, kad nusivedė nukentėjusįjį už parduotuvės kampo teisme pripažino pats kaltinamasis. Teisme kaltinamasis nurodė, kad buvo vakaras, atėjęs į parduotuvę kalbėjo su apsauginiu dėl asmenų nuolat vagiančių iš parduotuvės, o išėjęs į lauką su apsauginiu pamatė T. G., kuris kėsinosi pavogti prekių. Nukentėjusįjį nusivedė už kampo pasiaiškinti, ką pastarasis daro. Nusivedė už kampo, kad žmonės mažiau matytų. Neprisiminė, ar vedėsi laikydamas už peties. Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo už kampo nuvestas kaltinamojo patvirtino ir nukentėjusysis T. G., liudytojas D. B. bei liudytojas S. Z.. Tai, kad nukentėjusysis buvo vedamas už peties, patvirtina vaizdo įrašas. Vaizdo įraše Nr. „LT90222 Kaire - 20220129 - 180000.mp4“ 18:23:18 val. užfiksuota kaip iš už kampo išeina kaltinamasis, kuris dešine ranka prilaikydamas vedasi nukentėjusįjį.
20. Smurto faktą prieš nukentėjusįjį kaltinamasis R. K. pripažįsta tik iš dalies. Jis teisme pripažino, kad nuvedęs nukentėjusįjį už kampo, kur mažiau matoma žmonėms, vieną kartą sudavė pastarajam į kaktą, o nuo smūgio nukentėjusysis prisėdo. Tačiau nurodė, kad sudavė delnu, o ne kumščiu. Nepripažino kaltinimo aplinkybių, kad kaire ranka laikydamas nukentėjusiajam už plaukų tyčia jo galvą trenkė į sieną bei, kad kaire ranka laikydamas už plaukų, dešine ranka užgesino rūkstančią cigaretę į jo kaktą.
21. Taigi, matyti, kad kaltinamasis savo kaltę dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį pripažino tik iš dalies. Tačiau kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes, kurias kaltinamasis neigia, patvirtina nukentėjusiojo T. G. nuoseklūs parodymai viso baudžiamojo proceso metu ir duoti paaiškinimai įvykio vietoje atvykusiems pareigūnams, kurie užfiksuoti pareigūnų uniformoje esančia „Body“ kamera. Nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtina ir liudytojo D. B. parodymai, iš dalies vaizdo įrašai, daryti vaizdo kamera, esančia šalia įvykio vietos (kamera vaizdą filmuoja intervalais, todėl nėra užfiksuota įvykių eiga nuo 18 val. 23 min. 48 s iki 18 val. 24 min. 17 s), pareigūno daryta nuotrauka nukentėjusiojo veido įvykio vietoje, specialisto išvada ir specialisto O. P. papildomai nurodytos aplinkybės teisme.
22. Nors kaltinamasis siekė sumenkinti nukentėjusiojo parodymus, apeliuodamas į jo vedamą gyvenimo būdą, tai, kad galimai jis dažnai vagia iš parduotuvių, tačiau nukentėjusiojo vedamas gyvenimo būdas savaime nedaro jo parodymų nepatikimais. Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme neneigė, kad kėsinosi pagrobti prekes iš parduotuvės, tačiau pamatęs, kad jį pastebėjo pirkėjas, prekes padėjo atgal. Visgi, nukentėjusiojo elgesys nagrinėjamu atveju, nėra aplinkybė, kuri savaime sudarytų pagrindą juo netikėti. Juolab, kad kaltinamojo kaltę patvirtina iš dalies jo paties parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie be kita ko paneigia būtent kaltinamojo versiją.
23. Nukentėjusysis T. G. tiek atvykusiems pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė sutampančius parodymus, kad kaltinamasis, nepaisant to, kad apsaugos darbuotojas jam pretenzijų neturėjo, laikydamas jį už peties nusivedė jį už kampo, kur paėmęs jį už plaukų trenkė į sieną, po to kumščiu trenkė į kaktą, o po to cigaretę, kurią turėjo su savimi ir rūkė, užgesino jam į kaktą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina vaizdo įrašas. Vaizdo įraše „LT90222 Kaire - 20220129 - 180000.mp4“ 18:23:18 val. matyti, kaip iš už kampo išeina kaltinamasis, kuris dešine ranka prilaikydamas vedasi nukentėjusįjį. 18:23:24 matosi kaip norintį nueiti nukentėjusįjį stumia veidu į sieną, kaltinamojo rankos pakeltos (nukentėjusiojo ir kaltinamojo pečių ir galvų kamera nefiksuoja, matosi dalis torso), nuo kontakto sus siena nukentėjusysis pritupia, atsisuka į kaltinamąjį, asmenys kalbasi. Matosi kaltinamojo dešinės rankos plaštaka, kurios pirštų galais nuolat laikomas mažas daiktas. Kadangi kamera fiksuoja vaizdą su pertraukomis, vaizdo įrašas nutrūksta 18:23:48 ir tęsiamas 18:24:16. 18:24:18 matosi, kaip nukentėjusysis nubėga nuo kaltinamojo, ant galvos nėra nei gobtuvo, nei kepurės, plaukai pakankamai ilgi, kad juos būtų galima suimti. Tai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusiojo negalėjo suimti už plaukų, nes jie buvo itin trumpi bei ant galvos buvo užmauta kepurė bei dar užmautas kapišonas. 18:24:21 matosi, kaip kaltinamasis eidamas nukentėjusiojo bėgimo kryptimi, link paštomatų, numeta pirštų galais laikytą mažą daiktą.
24. Taigi, vaizdo kamerų užfiksuotos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis, nusivedęs jį už kampo, suėmė už plaukų ir trenkė į sieną. Taip pat patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo D. B. parodymus, kad nukentėjusysis turėjo rankose cigaretę.
25. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį kumščiu į kaktą bei į kaktą užgesino laikytą cigaretę. Kaip minėta, po nukentėjusiojo pastūmimo į sieną, praėjus kelioms sekundėms vaizdo įrašas vaizdo įrašas nutrūko 29 sekundėms, tačiau prasidėjus vaizdo įrašui kaltinamasi ir nukentėjusysis stovėjo prie to pačio kampo ir nukentėjusysis pradėjo bėgti tik 18:24:18, t. y. nors pusę minutės konfliktas kameros nebuvo užfiksuotas, tačiau jis toje vietoje tebesitęsė. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis toliau buvo mušamas, t. y. suduotas vienas smūgis į kaktą bei, kad į kaktą užgesinta cigaretė, patvirtino ir liudytojas D. B., kuris nurodė, kad nukentėjusiajam už kampo buvo suduoti du smūgiai ir, kad jis matė kaip buvo gesinama cigaretė į kaktą, matė net sklindančias žiežirbas. Pažymėtina, kad būtent šis liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad buvo mušamas nukentėjusysis. Tai, kad cigaretė buvo užgesinta į kaktą, nukentėjusysis nurodė būdamas pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas nudegimo žymę matė ir ją užfiksavo nufotografuodamas (spalvota nuotrauka įrašyta į kompaktinę laikmeną, nespalvota – yra fotolentelėje (t. 1, b. l. 8, fotonuotrauka Nr. 7). Nukentėjusiojo T. G. parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 3 d. specialisto išvada Nr. G 381/2022(01), kurioje, apžiūrėjus T. G., nustatyta: 1) kaktos dešinėje pusėje 5 cm į dešinę nuo vidurio linijos ir 2 cm aukščiau dešinės akiduobės viršutinio krašto 0,3x0,5 cm odos nubrozdinimas, pasidengęs rusvu, iškiliu, kraštuose pradėjusiu dalintis šašu; 2) kaktos vidurio linijoje, 3 cm aukščiau jungiančios menamos linijos 0,6 cm skersmens, netaisyklingo apskritimo formos odos nubrozdinimas, pasidengęs rusvu, iškiliu, kraštuose pradėjusiu dalintis šašu. Nustatyta, kad odos nubrozdinimai kaktoje, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. sausio 29 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais į nurodytas kūno sritis, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūnant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Teisme apklaustas specialistas O. P. savo išvadą palaikė ir nurodė, kad buvo nustatyti du sužalojimai kaktoje. Neatmetama, kad vienas sužalojimas galėjo būti padarytas cigarete, nes jis primena apskritimą, kuris galėjo būti padarytas panašaus skersmens daiktu, galėjo būti padarytas rūkstančia cigarete. Sužalojimai galėjo būti padaryti taip pat kumščio krumpliais arba nagais, arba dėvimais žiedais ir pan. Apžiūrėjęs pareigūno darytą fotonuotrauką nurodė, kad nuotraukoje stebimas kaktos srityje, vidurio linijoje apskritimo formos odos pakitimas, be paviršinio odos sluoksnio (epidermio) bei atviru kiek rausvesniu nei aplinkinė oda dugnu, kurį supa smulkiai šerpetotos aplinkinės odos paviršinio sluoksnio (epidermio) skiautės. Minėtas odos pakitimas panašus į I laipsnio paviršinį odos nudegimą, todėl neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas ir smilkstančia nuorūka (t. 2, b. l. 24).
26. Taigi, teismas įvertinęs ištirtų ir aprašytų įrodymų visumą, tiek kiekvieną įrodymą atskirai, konstatuoja, kad pasitvirtino nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis ne tik sudavė kumščiu į kaktą, bet, kad suėmęs už plaukų stūmė nukentėjusįjį į sieną, kad užgesino tarp pirštų laikytą cigaretę nukentėjusiajam į kaktą.
27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. G381/2022(01) nurodyta, kad abu nubrozdinimai kaktoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat teismas neabejoja, kad stūmimas į sieną, smūgis į kaktą ir nuorūkos gesinimas į ją sukėlė nukentėjusiajam ir fizinį skausmą.
28. Kaltinamojo veiksmai, nuvedimas nukentėjusio į mažiau žmonėms matomą vietą, jo išsakyti teiginiai, kad taip pastarasis nori palaikyti tvarką rajone, kad rajone nebūtų vykdomos vagystės bei plėšimai, rodo, kad kaltinamasis mušdamas (suduodamas) ir kitaip smurtaudamas (stumdamas į sieną, gesindamas smilkstančią cigaretę į kaktą) suprato savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas kaltinamojo R. K. tyčinis smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį ir dėl to atsiradusios pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam T. G.. Todėl teismas pripažįsta kaltinamąjį R. K. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
30. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???
31. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
32. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
33. Nenustatyta kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
34. Kaltinamasis R. K. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. 2022 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis, per 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo jis 4 kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, padarė ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į apskaitą pažeidimą, pažeidė priešgaisrinės saugos taisykles, vairavo automobilį neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), jam paskirtas baudas apmokėjo (t. 1, b. l. 118-122). Kaltinamasis praeityje vieną kartą teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. K. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės (nesumokėjęs jam paskirtos baudos) bei esant teistumui.
35. Iš šios bylos duomenų, kaltinamojo teisme duotų paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis pats siekia „vykdyti“ teisingumą. Teisme ne kartą nurodė, kad jis vykdo tvarką kaip pilietis, savo veiksmais siekia, kad kiti asmenys nedarytų nusikalstamų veikų. Iš teisme kaltinamojo duotų parodymų matyti, jog R. K. savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį pateisina. Tačiau, taip pat matyti, jog kaltinamasis sistemingai nepažeidinėja įstatymų, ši jo padaryta nusikalstama veika yra pirma, nulemta jį apėmusių emocijų. Todėl, atsižvelgęs į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sutinka su prokurore, kad šiuo atveju tikslingiau skirti vieną iš švelniausių sankcijoje nustatytų bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, šiek tiek mažesnio nei vidutinio termino – 1 metų. Bausmės laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį: per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis bei per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai). Teismo nuomone, būtent ši bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimais ir draudimais, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, be kita ko, užkirsti kelią galimoms naujoms tapačioms veikoms, turės prevencinį poveikį, suteiks gebėjimus kaltinamajam suvaldyti kylančias emocijas, taip išvengiant konfliktų.
V. Dėl pareikšto civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
36. Byloje pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. G. 2022 m. gegužės 9 d. civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti T. G. iš R. K. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 45).
37. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
38. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją.
39. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr. bylą eA-2796-492/2021).
Žemesnės instancijos teismas
40. Grįsdamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis T. G. nurodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo (užgesinta cigaretė, sumuštas veidas) jautė fizinį skausmą, jautė diskomfortą kaktos srityje, skaudėjo veidą. Visą įvykį išgyveno morališkai.
41. Nukentėjusysis T. G. teisme civilinį ieškinį palaikė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis visokiais žodžiais jį pažemino, jautėsi pažemintas, negalėjo gintis, nes kaltinamasis dvigubai už jį didesnis, jautė skausmą. Savo išgyvenimus vertina 2 000 Eur suma.
42. Teismas neabejoja, jog nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, kad junto skausmą, jautėsi pažemintas, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgęs į tai, jog konfliktas vyko vakare, tamsiu paros metu, už parduotuvės kampo, buvo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, įvykį matė, tik nukentėjusiojo pažįstamas (kiti asmenys įvykio nematė), jog nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius sveikatai, teismas sprendžia, jog prašoma 2 000 Eur suma yra neproporcinga, todėl mažintinas iki 500 Eur. Taigi, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
VI. Kiti klausimai
43. Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
44. Trys kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašais, nukentėjusiojo spalvota nuotrauka – paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, R. K. įpareigoti:
· per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;
· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą.
Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
T. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš R. K. priteisti 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir nukentėjusiojo spalvota nuotrauka, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.