Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo asociacijos Kėdainių rajono medžiotojų klubo „Aras“ (toliau – ir Klubas arba MK „Aras“) 2016 m. birželio 12 d. sprendimą pašalinti ieškovą V. G. iš klubo narių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas daugiau kaip dvidešimt devynerius metus buvo atsakovo MK „Aras“ nariu. Per visą narystės asociacijoje laikotarpį ieškovui nebuvo paskirta jokių nuobaudų, nebuvo taikyta jokių drausminio poveikio priemonių, o taip pat nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, kaip nors susijusių su ieškovo naryste asociacijoje. Atsakovo 2016 m. balandžio 24 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu, svarstant einamuosius klausimus, atsakovo nario J. T. pasiūlymu ieškovui buvo pareikštas nepasitikėjimas ir nutarta pašalinti jį iš klubo narių. Neeilinio visuotinio MK „Aras“ narių 2016 m. birželio 12 d. susirinkimo metu sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos buvo panaikintas (nuspręsta ieškovą „atstatyti į klubo narius“). Tame pačiame neeiliniame visuotiniame atsakovo narių susirinkime ieškovas buvo pakartotinai pašalintas iš MK „Aras“ narių, visuotiniam narių susirinkimui nusprendus, kad ieškovas pažeidė klubo įstatų 4.3.1 punktą, kuris reikalauja laikytis klubo įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių bei sutarčių, 4.3.6 punktą, t. y. nevykdė medžiotojų pareigų medžioklės metu vykdyti teisėtus medžioklės vadovo nurodymus, nesilaikė medžiotojo etikos taisyklių, 6.12.1 punktą, t. y. pažeidė medžiotojo etiką. Atsakovo priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos narių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nebuvo nustatytos ir neegzistavo sąlygos, kurioms esant asociacijos nariui gali būti taikoma pati griežčiausia įmanoma poveikio priemonė - pašalinimas iš asociacijos narių. Apie atsakovo valdybos 2016 m. gegužės 27 d. posėdyje suformuluotą būsimo visuotinio susirinkimo darbotvarkę atsakovo nariai nebuvo tinkamai informuoti: telefonu jiems buvo pranešta, kada ir kur vyks visuotinis asociacijos narių susirinkimas, galimai buvo nurodyta, jog bus svarstomas 2016 m. balandžio 24 d. priimto sprendimo dėl ieškovo pašalinimo panaikinimo klausimas ir bus iš naujo sprendžiama dėl ieškovo pašalinimo, tačiau nei vienam asociacijos nariui nebuvo aiškiai ir konkrečiai žinoma, už ką ketinama šalinti ieškovą iš klubo. Be to, neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkės sudarymo pažeidimai, darbotvarkės paskelbimo atsakovo nariams pažeidimai yra dar svarbesni ir dėl to, kad 2016 m. birželio 12 d. visuotiniame atsakovo susirinkime net 8 klubo nariai buvo atstovaujami savo įgaliotinių ir tiesiogiai visuotiniame susirinkime nedalyvavo, taigi, savo nuomonės išreikšti negalėjo. Ieškovas iki šiol nežino, už ką konkrečiai jis yra pašalintas, tačiau yra pagrindo manyti, kad ieškovas buvo kaltinamas beveik prieš pusantrų metų, daugiau kaip prieš vienerius metus ir penkis mėnesius iki neeilinio visuotinio susirinkimo, t. y. 2015 m. sausio 9 d., nevykdęs teisėtų medžioklės vadovo J. T. nurodymų. MK „Aras“ buvo išduota ir 2015 m. sausio 9 d. galiojo licencija, leidžianti sumedžioti elnią, atsakovo nario J. T. teigimu, pas J. T. prieš medžioklę buvęs pravestas instruktažas svečiams (norvegams) ir būrelio nariams, šio instruktažo metu visi buvo informuoti, jog medžioklės metu elnio medžioti negalima. Ieškovas šioje medžioklėje nušovė elnią, tačiau toks ieškovo elgesys negali būti laikomas pažeidimu, užtraukiančiu skundžiamą nuobaudą (pašalinimą iš asociacijos). Ieškovas tiksliai negirdėjo ir negalėjo girdėti medžioklės vadovo instrukcijų, nes patalpa, kurioje buvo vedamas minėtasis „instruktažas“, buvo maža, joje tilpo tik maža dalis atsakovo narių, svečiai iš Norvegijos, vertėjas. Visi būrelio nariai buvo lauke ir apie instruktaže duotus nurodymus sužinojo tik iš nuogirdų, vienas iš kito, o ne tiesiogiai iš medžioklės vadovo. Vykstant medžioklei, atsakovo vadovas B. Ž., pas kurį ir buvo licencija elniui, telefonu atšaukė draudimą medžioti elnią ir ne vienam atsakovo nariui pranešė, jog leidžiama ir galima nušauti elnio jauniklį, jeigu toks pasitaikys. Ieškovas leidimą medžioti elnio jauniklį suprato kaip draudimo medžioti elnią atšaukimą, juo labiau, kad toks draudimas jokiais sprendimais ir niekaip nebuvo įformintas: jis buvo duotas žodžiu, taigi ir atšauktas galėjo būti žodžiu. Be to, klube buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią tam tikri nurodymai buvo duodami, tam tikri draudimai buvo atšaukiami telefonu. Ypač svarbu yra tai, kad draudimą medžioti elnią atšaukė ne eilinis būrelio narys, bet būrelio vadovas. Būrelio vadovas atvežė ir elnio medžioklės licenciją ir perdavė ją ieškovui, pasveikino ieškovą nušovus elnią ir taip pripažino ieškovą veikus teisėtai. Medžioklės vadovas J. T. savo parašu, paties darytais rankraštiniais įrašais pripažino ir patvirtino, jog jokių pažeidimų medžioklėje ieškovas nepadarė: J. T. įrašė į medžioklės lapą Nr. 36 įrašą apie tai, kad ieškovas sumedžiojo elnią, kad šio žvėries sumedžiojimui buvo panaudota klubo turėta licencija Nr. 00227. J. T. nesustabdė medžioklės ir jos neatšaukė, nepranešė aplinkos apsaugos pareigūnams ir atitinkamoms institucijoms apie esą ieškovo padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą, nors privalėjo taip padaryti ir būtų tai padaręs, jeigu tikrai būtų egzistavęs medžioklės taisyklių pažeidimas pagal 2000 m. birželio 27d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.1., 24.2, 24.6. 24.10 punktus. Be to, pagal to paties nutarimo 25 p., J. T. kaip medžioklės vadovas turėjo teisę šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius teisėtų medžioklės vadovo reikalavimų laikytis medžioklės taisyklių ar medžioklės plotų naudotojo nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje, apie tai pažymėdamas medžioklės lapo antrojoje pusėje ties medžiotojo pavarde ir patvirtindamas įrašą savo parašu. J. T., būdamas medžioklės vadovu, tokių veiksmų neatliko, o atsakovo vadovas B. Ž., žinodamas apie esą buvusį draudimą medžioti elnius, savo elgesiu ir savo veiksmais patvirtino šį draudimą buvus atšauktą. Nei vienas iš atsakovo narių nepatvirtino buvus kokį nors konfliktą ir nepatvirtino ieškovo agresyvumo, nepatvirtino netinkamo elgesio J. T. ar kitų atsakovo narių atžvilgiu.Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas 2015 m. sausio 9 d. organizavo iš anksto suplanuotą medžioklę aštuoniems svečiams iš Norvegijos bei visiems norintiems šioje medžioklėje dalyvauti atsakovo nariams. Už šią medžioklę svečiai buvo įsipareigoję sumokėti medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini)Eur. Prieš medžioklę medžiotojų klubo atstovui pirmininkui B. Ž. buvo perduoti (duomenys neskelbtini)Eur, likusi (duomenys neskelbtini)Eur suma turėjo būti sumokėta po medžioklės. Medžiotojų klubo pirmininkas medžioklės vadovu paskyrė J. T., kuris tuo metu taip pat buvo atsakovo valdybos nariu. Visi svečiai, atsakovo nariai bei du vertėjai susirinko pas J. T. sodyboje. J. T. per instruktažą išaiškino, kad netrukus įvyksiančioje medžioklėje negalima medžioti elnių, o vieninteliai leistini medžioti žvėrys yra šernai bei visi plėšrūnai. Priežastis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas nemedžioti elnių dalyvaujant svečiams iš Norvegijos buvo ta, kad susipažinus su medžioklės ypatumais Norvegijoje paaiškėjo, jog toje valstybėje tiek elniai, tiek stirnos yra priskiriami vienai žvėrių kategorijai, dėl ko egzistavo didelė tikimybė, kad leidus medžioti elnius, norvegai medžios ir stirnas, o tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo aiškus draudimas medžioti stirnas. Ieškovas buvo tarp medžioklėje dalyvavusių asmenų ir instrukcijas girdėjo. Jis taip pat suprato, kad minėtos instrukcijos yra privalomos. Nepaisant gautų nurodymų, ieškovas sumedžiojo elnią. Svečiai iš Norvegijos sužinojo apie sumedžiotą ieškovo elnią ir labai pasipiktino, teigė, kad patys matė ne vieną elnią, bet šių gyvūnų nemedžiojo, nes medžioklės vadovas buvo aiškiai nurodęs to nedaryti. Jie nesuprato, dėl kokių priežasčių vienas iš paties atsakovo narių nepakluso draudimui. Nurodė, kad medžioklės vadovo instrukcijos buvo privalomos visiems medžioklėje dalyvavusiems asmenims be išimties. Tie asmenys, kurie negirdėjo duodamų nurodymų ar jų nesuprato, privalėjo įsitikinti, kad prieš pradėdami medžioti, jie žino visas sąlygas ir visus išdėstytus draudimus. Medžioklės vadovo draudimą galėjo atšaukti tik pats medžioklės vadovas, tačiau to jis nepadarė ir draudimas liko galioti visos medžioklės metu. Todėl sumedžiodamas elnią ieškovas pažeidė medžioklės vadovo nurodymus. Ieškovui sumedžiojus elnią, medžioklės vadovui neliko nieko kito, kaip tik įtraukti šį žvėrį ir šį sumedžiojimo faktą į turimą medžioklės lapą. Dėl tos pačios priežasties atsakovo pirmininkas turėjo nuvykti paimti ir kartu su savimi atsivežti ieškovo minimą licenciją elnių medžioklei. Atsakovo atstovams neatlikus šių veiksmų, ieškovo sumedžiotas žvėris valstybės institucijų ir jų pareigūnų būtų laikomas sumedžiotu neteisėtai ir būtų traktuotas kaip administracinis teisės pažeidimas bei užtraukęs tiek ieškovui, tiek medžioklės vadovui J. T. administracinę atsakomybę. Dėl ieškovo elgesio, kuomet šis sumedžiojo elnią, svečiai liko pasipiktinę, ir jiems suteiktą paslaugą - medžioklės suorganizavimą laikė netinkamu, todėl atsisakė sumokėti likusius mokėti už medžioklę 500 Eur, taip pat pareikalavo grąžinti bent dalį sumos iš jau sumokėtų pinigų. Dėl šios priežasties buvo vienbalsiai nuspręsta norvegams grąžinti 1000 Eur. Kitą dieną. t. y. 2015 m. sausio 10 d., ieškovas elgėsi itin agresyviai J. T. atžvilgiu: provokavo muštynes, turėjo ginklą ir dėl šių priežasčių praėjusios dienos medžioklės vadovas nusprendė pasitraukti ir nedalyvauti ieškovo keliamose provokacijose. Akivaizdu, kad tokiu savo elgesiu ieškovas toliau tik tęsė veiksmus, kurie nebuvo suderinami su jo kaip medžiotojų klubo nario pareigomis. Sprendimas dėl ieškovo pašalinimo buvo priimtas balsų dauguma, tačiau dėl šio klausimo išankstinio neįtraukimo į dienotvarkę pačiam ieškovui nebuvo galimybės gintis, todėl buvo nuspręsta šias padarytas procedūrines klaidas eliminuoti ir visą procesą dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo medžiotojų klubo vykdyti pagal aiškius atsakovo įstatų reikalavimus. Ieškovui buvo sudarytos sąlygos iš anksto susipažinti su visuotinio susirinkimo darbotvarke, per įstatuose nustatytą terminą pasirengti susirinkimui, susipažinti su visa ieškovą liečiančia medžiaga, žinoti, kad į darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl ieškovo narystės panaikinimo, buvo sudaryta teisė dalyvauti susirinkime, jame pasisakyti, pateikti savo argumentus dėl pašalinimo iš medžiotojų klubo narių. Apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių, visi atsakovo nariai žinojo jau nuo 2016 m balandžio 24 d. visuotinio medžiotojų klubo narių susirinkimo, kurio metu šis klausimas buvo iškeltas pirmą kartą. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš MK „Aras“ nebuvo padaryta procesinių pažeidimų, galėjusių lemti ieškovo teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš atsakovo narių).

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas pažeidė klubo įstatus: 4.3.1 p. dalį „privalo laikytis Įstatų“ pažeidimą, 4.3.2 p. „privalo laikytis medžiotojo ir medžioklės etikos taisyklių“; todėl buvo pagrindas pašalinti ieškovą iš MK „Aras“ narių; pagal įstatų 6.12.1 punktą iš MK „Aras“ narių asmuo gali būti šalinamas grubiai pažeidęs medžioklės taisykles bei medžiotojo etiką. Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad medžioklės vadovas instruktažo metu buvo uždraudęs medžioti elnius. Šio draudimo viso medžioklės, vykusios 2015 m. sausio 9 d., metu jis neatšaukė. Tokio leidimo atšaukti MK „Aras“ vadovas B. Ž. negalėjo, nes ne jis tą dieną vadovavo medžioklei. Nebuvo jokios logikos pradžioje uždrausti medžioti elnius ir nepasikeitus jokioms aplinkybėms nuo medžioklės pradžios, per pirmą varymą, ryte, tokį draudimą panaikinti. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nelaikė šių aplinkybių svarbiomis, t. y. ignoravo imperatyvias Medžioklės taisyklių 24 p., 24.6. p. nuostatas. Atsakovas akcentuoja, kad bet kokį instruktaže išsakytą draudimą medžioti tam tikros rūšies žvėrį turi teisę atšaukti tik tos dienos medžioklės vadovas. Tokia teisė nesuteikiama nei medžiotojų klubo pirmininkui, nei valdybos nariams, nei kitiems klubo nariams. Tik tiesiogiai medžioklės vadovo atšauktas draudimas ar duotas nurodymas yra tas, kuriuo turi vadovautis medžioklėje dalyvaujantys asmenys. Ir nors pirmosios instancijos teismas taip pat užsimena apie ieškovo paaiškinimus, susijusius su telefonine teise, bei pateikia juos kaip nepaneigtus kitais byloje surinktais įrodymams, tačiau toks teiginys vertintinas kritiškai. Byloje nebuvo nustatyta, kada, kokiais laikotarpiais ir kokiais atvejais buvo naudojama vadinamoji „telefoninė“ teisė, kas ja naudojosi, kokiems konkretiems klausimams spręsti. Vien ieškovo nekonkrečių paaiškinimų šiuo atveju negalėjo pakakti, nes jie nebuvo patvirtinti kitais leistinais įrodymais, todėl teismas tokiais paaiškinimais vadovautis neturėjo. Tiek licencijos įvėrimas į elnio ausį, tiek šio žvėries įrašymas į medžioklės lapą nepašalina ir nepaneigia anksčiau ieškovo padaryto pažeidimo. Neteisėtas jo veiksmas - elnio sumedžiojimas esant medžioklės vadovo draudimui medžioti šios rūšies žvėrį, netapo teisėtu įvėrus licenciją ir įrašius elnią į J. T. turėtą medžioklės lapą. Nei asociacijų įstatyme, nei įstatuose nei kituose tiesiogiai MK „Aras“ veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta senaties terminų, kuriems suėjus asmuo, padaręs pažeidimą, nebegali būti šalinamas iš MK „Aras“ narių. Asociacijų įstatymas nenumato, kad asociacijos vidaus tvarkai ar jos bei jos narių santykiams reglamentuoti pagal analogiją galėtų būti taikomi DK, ATPK, todėl, priešingai nei nurodė teismas, šių įstatymų nuostatos neturėtų būti taikomos. Atsakovo MK „Aras“ 2016 m. gegužės 27 d. valdybos susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko laikantis aktualių įstatų nuostatų. Apie šiame susirinkime priimtus sprendimus: nustatytą neeilinio visuotinio medžiotojų klubo narių susirinkimo datą, laiką, vietą, dienotvarkę visi nariai buvo informuoti telefonu. Dalis dienotvarkės klausimų, susijusių su ieškovo narystės MK „Aras“ atstatymu ir jo šalinimu iš medžiotojų klubo, buvo itin aktualūs pačiam ieškovui, 2016 m. gegužės 28 d. pranešimu jis apie minėtame valdybos susirinkime priimtus sprendimus buvo informuotas raštu. Ieškovui įteiktame pranešime buvo įvardintas teisinis pagrindas. Faktinis pagrindas buvo žinomas iš 2016 m. balandžio 24 d. eilinio visuotinio MK „Aras“ narių susirinkimo. Naujų faktinių aplinkybių 2016 m. birželio 12 d. susirinkimo metu iš atsakovo pusės nebuvo nurodyta, jos išliko tos pačios.Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad būtų buvusi pažeista 2016 m. birželio 12 d. MK „Aras“ susirinkimo sušaukimo, informavimo apie susirinkimą tvarka, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas iš MK „Aras“ narių pašalintas nesant materialiųjų pašalinimo pagrindų.Ieškovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Pagal klubo įstatų 4.3.1. p. kiekvienas atsakovo narys privalo laikytis įstatų, vidaus tvarkos taisyklių bei sutarčių – atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad ieškovas būtų pažeidęs kokias nors sutartis. Atsakovas pripažino, jog nėra priėmęs vidaus tvarkos taisyklių, o įstatų pažeidimu nurodė pažeidimą – pareigos laikytis medžiotojo ir medžioklės etikos taisyklių pažeidimą, numatytą įstatų 4.3.6 p. (kiekvienas atsakovo narys privalo laikytis medžiotojo ir medžiotojo etikos taisyklių). Atsakovo įstatų 6.12.1 p. nustato teisę pašalinti klubo narį, kai jis grubiai pažeidė medžioklės taisykles bei medžiotojo etiką. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiame įstatų papunktyje įtvirtintos pašalinimo iš klubo narių sąlygos yra ne alternatyvios, o kumuliatyvios, t. y. šio įstatų papunkčio pagrindu narys gali būti pašalintas tik esant abiem sąlygoms – grubiai pažeidus ir medžioklės taisykles, ir medžiotojo etiką. Taigi nei vienas iš atsakovo nurodytų materialiųjų pašalinimo iš klubo pagrindų realiai neegzistavo ir neegzistuoja. Visų šių byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bet kuriuo atveju, kaip bebūtų vertinamas instruktažas prieš medžioklę, uždraudimas medžioti elnius ar jo nebuvimas, ieškovas pagal susiklosčiusias aplinkybes veikė teisėtai, tinkamai, ne tik nepadarydamas šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų, kurios suteiktų teisę spręsti ieškovo pašalinimo iš asociacijos klausimą, bet ir nepažeisdamas kitų Medžioklės taisyklių reikalavimų. Sutiktina su teismo sprendimo argumentais dėl to, jog šiurkštaus Medžioklės taisyklių pažeidimo, už kurį būtų galima taikyti atsakovo įstatuose numatytą pašalinimą iš klubo narių, ne tik nebuvo nustatytas, bet jis ir neegzistavo – nei vertinant galimo pažeidimo pobūdį pagal Medžioklės taisykles, nei pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusią Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio redakciją. Sprendžiant apie galimą agresyvų ar konfliktišką ieškovo elgesį su atsakovo nariu J. T. 2015 m. sausio 10 d. pažymėtina, kad jokių patikimų duomenų apie konfliktą byloje nebuvo gauta, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog neįrodė šio ieškovo galimai padaryto pažeidimo tinkamais ir leistinais įrodymais. Teismas, pagrįstai konstatavo buvus grubiai pažeistą juridinio asmens valdymo organo sprendimo priėmimo procedūrą, todėl pagrįstai konstatavo egzistuojant Lietuvos Respublikos CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytus sprendimo negaliojimo pagrindus. Nors apeliantas neigia, jog buvo padaryti esminiai pašalinimo procedūros pažeidimai ir tvirtina, jog atsakovas tinkamai ir įstatuose nustatyta tvarka vykdė visas ieškovo ginčijamas procedūras, tačiau pažymėtina, jog atsakovas privalėjo užtikrinti, kad būtų sudarytos priimtiniausios ir tinkamiausios sąlygos ieškovui pateikti savo argumentus, apsiginti nuo pareikštų kaltinimų, o atsakovo nariams turėjo būti sudarytos priimtiniausios ir tinkamiausios sąlygos būti informuotiems apie konkrečius ieškovo galimai padarytus pažeidimus, jų esmę ir kt.