Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas D. B. atstovo advokato Mariaus Grucės skundas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 750 Eur dydžio bauda, paliktas galioti, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-151-2021 D. B. buvo nubaustas pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį 1 750 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko neypatingojo gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimą: pastato rūsyje atliko įgilinimą po pastato esamais pamatais įrengdamas naujas laikančiąsias konstrukcijas, tuo padidindamas pastato rūsio plotą ir tūrį, o rūsio aukštį padidino nuo 1,75 m iki 2,91 m, taip pat pertvarkė įėjimo į rūsį laiptų konstrukcijas.

2. 2021 m. lapkričio 3 d. institucijos nutarimą D. B. atstovas advokatas M. Grucė apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir skundžiamas institucijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog D. B. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas nusprendė, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį: sumažinti skirtą 1 750 Eur dydžio baudą iki 350 Eur; arba panaikinti skundžiama nutartį ir priimti naują sprendimą: administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apelianto vertinimu, jam paskirta bauda yra per griežta, neteisinga ir neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent: padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę.

3.2. Skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko savo gyvenamojo namo rūsio pamatų sutvirtinimo darbus, dėl kurių natūraliai (tvirtinant pamatus, dedant armatūrą) teko juos pagilinti, dėl ko padidėjo rūsio aukštis ir tūris. Teigiama, kad pareiškėjas neįrengė naujų patalpų, nenugriovė dalies esamų aukštų, prie statinio nepristatė priestato, nepašalino dalies esančių laikančiųjų konstrukcijų, kas, pareiškėjo vertinimu, rodo tai, kad atlikti darbai pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingi nei kiti darbai, kurie laikomi statinio rekonstravimu.

3.3. Pažymima, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti gyvenamojo namo rūsio pamatų sutvirtinimo darbai būtų sukėlę pavojų kitiems asmenims ar jų turtui, ar kad atlikti darbai negalėtų būti atlikti ir/ar įteisinti, kas pareiškėjo teigimu, rodo mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą. Be to, byloje nepaneigta aplinkybė, jog minėti darbai buvo būtini, kadangi gyvenamojo namo rūsio pamatų būklė su laiku tapo pavojinga ir pradėjo kelti pavojų viso namo integralumui.

3.4. Teigiama, kad pareiškėjas nežinojo, jog, sutvirtindamas gyvenamojo namo rūsio pamatus, jis atlieka statinio rekonstravimo darbus, kadangi gyvenamojo namo rūsio pamatų sutvirtinimo darbai savaime iš esmės nėra laikomi statinio rekonstravimu, o tapo rekonstravimu dėl padidėjusio rūsio patalpos aukščio, nuėmus šiltinimo medžiagos sluoksnį, kas, pareiškėjo vertinimu, negali būti laikoma patalpos rekonstravimu ir rodo tai, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai suklysti dėl atliekamų darbų pobūdžio.

3.5. Pareiškėjo manymu, byloje nepagrįstai nė viena aplinkybė nebuvo pripažinta kaip lengvinanti jo atsakomybę. Skunde teigiama, jog pareiškėjas yra prisipažinęs padaręs administracinį nusižengimą, kas užfiksuota tiek pareiškėjo skunduose, tiek jo paaiškinimuose, kadangi aplinkybė, kad pareiškėjas papildomai nurodė, jog nežinojo, kad tokiems darbams yra privalomas leidimas, ar kad šis neskiria statybos darbų ir remonto darbų sąvokas nereiškia, jog jis nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Taip pat nurodoma, jog faktas, kad byloje nėra atspindėti konkretūs žodžiai, jog pareiškėjas nuoširdžiai gailisi nereiškia, jog taip nėra, kadangi pareiškėjas tai buvo išreiškęs žodžiu. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybės, jog pareiškėjas 2020 m. birželio 12 d. teikė institucijai įrodymus (fotonuotraukas) ir paaiškinimus dėl atliktų ginčo darbų, dalyvavo apžiūrint statinį bei surašant protokolą, rodo tai, kad pareiškėjas padėjo išaiškinti jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.

3.6. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, pavojingumu ir priežastimis, nagrinėjamu atveju taip pat galėtų būti laikytinos pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.7. Skunde pažymima, jog pareiškėjas neteistas, nėra baustas už panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, nustatytas pažeidimas vienkartinis, sąlygotas būtinybės, o ne piktybiškai tyčinių pareiškėjo veiksmų rezultatas. Be to, atlikti darbai iš esmės yra galimi, jais nepažeidžiami imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, dėl ko pareiškėjas gali įteisinti savavališką statybą.

3.8. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamoje byloje nebuvo atsižvelgta į teisingumo ir protingumo principus, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (pavojingumą) bei jo padarymo aplinkybes, dėl ko buvo nepagrįstai netaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis bei skirta per griežta nuobauda.

3.9. Skunde pabrėžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pakankamai plačiai taikomas teismų praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, iš kurių matyti, jog identiškose bylose paprastai skiriamos baudos, kurių dydis varijuoja nuo 289,62 Eur iki 521,32 Eur. Todėl, pareiškėjo teigimu, jam turėtų būti skirta mažesnė bauda negu ANK numatyta minimali bauda – 350 Eur, t. y. artimą teismų skiriamų baudų vidurkiui, dydžio bauda.

3.10. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog nutarimą priėmusi institucija dėl gyvenamajame name atliktų rūsio pamatų sutvirtinimo darbų kreipėsi į pareiškėją 2020 m. vasarą, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nebuvo surašytas nei administracinio nusižengimo protokolas nei nutarimas. Po ko Seimo nario D. K. 2020 m. lapkričio 10 d. rašto pagrindu institucijoje buvo priimtas pakartotinis to paties asmens ir pareiškėjo kaimyno skundas bei pradėta administracinio nusižengimo teisena.

3.11. Pareiškėjo manymu, netoleruotina situacija, kai nutarimą priėmusi institucija, gavusi skundą, atlikusi visumą veiksmų, jokio pažeidimo nenustato ir administracinio nusižengimo teisenos nepradeda, tačiau gavusi Seimo nario raštą iš naujo dėl tų pačių faktų imasi pareiškėjo persekiojimo. Skunde teigiama, jog galimas spaudimas iš Seimo nario pusės nulėmė nutarimą priėmusios institucijos sprendimą ne tik pripažinti pareiškėją kaltu, padarius administracinį nusižengimą, bet ir skirti neproporcingą nuobaudą.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus patarėja Irma Šapokaitė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime teigiama, jog teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė inspekcijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, jog pareiškėjo atlikti statybos darbai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje išdėstytą statinio rekonstravimo sąvoką, o administracinė atsakomybė pareiškėjui taikyta už savavališkai atliktus neypatingo pastato rekonstravimo darbus, kurie nėra skirstomi pagal pavojingumo dydį.

4.2. Pažymima, jog savavališki pastato rekonstravimo darbai – pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl apelianto argumentai dėl būtinybės atlikti statybos darbus dėl prastos pamatų būklės ar galimybė įteisinti savavališką statybą, negali būti aplinkybėmis, lengvinančiomis atsakomybę ar atleidžiančiomis statytoją nuo prievolės statybos darbus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka.

4.3. Pabrėžiama, jog neigiamos pasekmės apeliantui kilo dėl jo pasirinkto netinkamo elgesio modelio, kuomet neišsiaiškinus teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų jo planuojamiems atlikti statybos darbams, negalvojant apie šių veiksmų sukeliamas pasekmes, atlikti savavališkos statybos darbai, kas nelengvina ar neatleidžia statytojo nuo atsakomybės.

4.4. Institucijos atstovės vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl gailėjimosi, paaiškinimų davimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pažymima, jog apeliantas vengė bendradarbiauti su institucija, kol nebuvo suteiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. leidimas patekti į apeliantui priklausančias patalpas.

4.5. Atsiliepime nurodoma, jog aplinkybės, charakterizuojančios apeliantą, nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teigiama, jog individualizuojant pažeidėjui skirtiną nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti skirta ne mažesnė negu ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio dydžio bauda.

4.6. Pabrėžiama, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu – inspekcija atlieka savavališkos statybos prevenciją ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Nagrinėjamu atveju inspekcija, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei nustačiusi pažeidimą, privalėjo pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo bei administracinio nusižengimo teisenos procedūras.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas, tačiau nesutinkama su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. B. paskirtos nuobaudos dydžiu.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, be kita ko, skunde ginčijamo administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas kaltininkui skirtiną nuobaudą, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių, charakterizuojančių pažeidėją bei administracinio nusižengimo pobūdį, visumą ir priėmė pagrįsta sprendimą, jog kaltininkui paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.

7. ANK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri, vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies 9 punktu, taip pat nagrinėja asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, susijusius su statybos procesu. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 67 punktu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus ir dėl ANK 352 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. Taigi, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vykdo statybos valstybinę priežiūrą, kurios metu, be kita ko, ir nagrinėdama asmenų prašymus ar skundus, tikrina statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, statybos vykdymo teisėtumą, t. y. atlieka savavališkos statybos prevenciją, o nustačius administracinio nusižengimo požymius pradeda administracinių nusižengimų teiseną.

8. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tikrinant Lietuvos Respublikos Seimo nario D. K. 2020 m. lapkričio 10 d. raštu „Dėl pareiškėjo kreipimosi dėl VTPSI prie AM Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento priimtų sprendimų ir pareigūnų veiksmų“ persiųstą pareiškėjo skundą, kuriuo (past. – pareiškėjo skundu) prašoma iš naujo atlikti apžiūrą (statybos patikrinimą) gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato ((duomenys neskelbtini)) žemės sklype ((duomenys neskelbtini)). Šiame kontekste būtina pažymėti, kad administracinio nusižengimo teisena pradedama įstatymo nustatyta tvarka, nustačius atitinkamo administracinio nusižengimo požymius, kurie nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti ne kvestionuojamų raštų ar skundų pagrindu, o patikrinus patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir nustačius savavališkai atliktą neypatingojo gyvenamosios paskirties pastato rekonstravimą, kuris yra įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma, kas atsispindi surašytame 2021 m. rugpjūčio 24 d. savavališkos statybos akte. Taigi, skunde ginčijamas suinteresuotumas nagrinėjamu atveju nesudarė savarankiško pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos. Kartu teismas pastebi ir tai, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad nagrinėjamu atveju dėl to paties fakto – savavališko rekonstravimo, nėra priimto teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimo skirti administracinę nuobaudą pareiškėjui arba nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, taigi, nesant įsiteisėjusio sprendimo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, prašymas atlikti statybos patikrinimą negali būti laikomas kartotiniu. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinio nusižengimo teisena pradėta ir administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta pažeidus ANK nuostatas ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio.

9. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

10. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. B. padarytas administracinis nusižengimas yra rūšinio pobūdžio, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (nebaustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, neteistas), bei atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusprendė, jog institucijos paskirta 1 750 Eur dydžio bauda, atitinkanti nuobaudos vidurkį, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

11. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Šiuo atveju, atsižvelgus į nagrinėjamo nusižengimo pobūdį, realiai pasireiškiantį savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktu neypatingojo gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato rekonstravimu, pareiškėjui padidinant pastato rūsio plotą, tūrį ir aukštį bei pertvarkant įėjimo į rūsį laiptų konstrukcijas, į pažeidėjo asmenybę – tai, kad nagrinėjamo pobūdžio administracinį nusižengimą D. B. padarė pirmą kartą, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, pareiškėjui, užsiimančiam statybomis, ignoruojant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, sąmoningai nesikreipiant dėl statybos leidimų, be kita ko, ir dėl galimai ilgos leidimo išdavimo trukmės, konstatuotina, jog aptartas administracinio nusižengimo pobūdis yra rūšinio pavojingumo, todėl, teismas sprendžia, kad D. B. paskirta nuobauda, kurios dydis atitinka sankcijos vidurkį, atitinka aptartą administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta, todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

12. Teismas pastebi, jog D. B. padarytas administracinis nusižengimas – teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio neypatingo statinio rekonstravimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 7 punktus, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 16 dalies 2 punktą, neužtikrino statinio rekonstrukcijos saugos ir paskirties reikalavimų laikymosi, todėl nelaikytinas mažareikšmiu ar jo pavojingumas negali būti vertinamas kaip nedidelis. Svarbu tai, kad nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali. Taigi, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sukelti padariniai, savaime nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl byloje nustatytos administracinio nusižengimo aplinkybės, t. y., kad nagrinėjamu atveju buvo rekonstruojamas statinys jo laikančios konstrukcijos, pakeičiant išorės matmenis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, rodo rūšinį formalios sudėties administracinio nusižengimo pavojingumą, kurio vertinimui neturi įtakos ir skunde pabrėžiamos vidinės paskatos. Šiuo aspektu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, jog laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos ir tada, kai, pavyzdžiui, yra praplečiamas esamas rūsys (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.2 papunktis). Be to, prieštaringi ir apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kadangi pastaroji aplinkybė neginčytinai įrodyta, be kita ko, savavališko rekonstravimo fakto neginčija ir pats pareiškėjas.

13. Vertindamas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog byloje nėra kaltininko atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, D. B. nebendradarbiavo su statybos inspekcijos pareigūnais, vengė atliekamų darbų patikrinimo, dėl ko patikrinimas buvo atliktas tik priėmus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria leista inspekcijai patekti į D. B. priklausančias patalpas. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog kaltininkas padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Be to, nors D. B. pripažino savavališkos rekonstrukcijos faktą, tačiau pastarasis neišreiškė neigiamo vertinimo savo veikai, savarankiškai nepašalino padarytų pažeidimų, byloje nėra duomenų, jog ir ateityje D. B. savo iniciatyva ketina spręsti šį klausimą, dėl ko, byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Aptartų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo konstatuoti D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, nėra pakankamos, kad jas būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančiomis, be to, šios aplinkybės jau buvo įvertintos parenkant bausmės dydį.

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino ir D. B. charakterizuojančias aplinkybes, kurios teigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kita vertus, nustatytos aplinkybės, kad kaltininkas anksčiau nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, ar tai, kad jis yra neteistas, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, išskirtinai teigiamai charakterizuojančios kaltininką. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda savo dydžiu yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ar yra per griežta, kadangi nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyto minimalios ir maksimalios baudos vidurkio.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

16. Taigi, paskirta nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas bei kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Šiame kontekste įvertinus tai, kad administracinėn patraukto asmens padarytos veikos pobūdis yra rūšinis, taigi negali būti pripažintas mažareikšmiu ar nepavojingu, o byloje nenustatyta nei kaltininko atsakomybę lengvinančių, nei išskirtinai teigiamai pastarąjį apibūdinančių aplinkybių, konstatuotina, jog byloje nenustatytas materialus pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiame kontekste teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skunde nurodomų teismų sprendimų, kuriuose buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, faktinės aplinkybės, nustačius kaltininkų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ar kaltininkui savo iniciatyva pašalinus nustatytą pažeidimą, negali būti laikomos tapačiomis ar labai panašiomis, dėl ko neturi precedento, kaip teisės šaltinio, reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.