Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

trečiojo asmens Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovei Gretai Židonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. P. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo, tretysis asmuo Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, vykdantis Globos centro funkcijas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

7. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

8. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

9. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė R. P. turi 2 vaikus: V. ir R. (R.), Lietuvoje nedirba, atsakovės teigimu yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) kur dirba, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis apie atsakovę duomenų nėra. 2024 m. balandžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5556-759/2024 paimti nepilnamečiai vaikai R. P. (R. P.) ir V. P. iš jų motinos R. P.. 2024 m. balandžio 17 d. Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkiu (reg. Nr. 6-101) V. P. ir R. P. (R. P.) nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, vykdantis Globos centro funkcijas. R. P. šeima 2018 m. balandžio 17 d. buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. birželio 1 d, 2020 m. liepos 15 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d., 2023 m. lapkričio 17 d., 2023 m. gruodžio 27 d., 2024 m. vasario 7 d., 2024 m. vasario 15 d., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 14 d. nustatyti galimi smurtiniai ir nesmurtiniai tai vieno vaiko, tai abiejų vaikų atžvilgiu jų motinos teisių pažeidimai. 2024 m. kovo 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-1184, 2024 m. kovo 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-1186. 2024 m. kovo 21 d. vaikų motina R. P. rašytiniu paaiškinimu nurodė, kad negali auginti savo vaikų R. ir V., nes neturi sąlygų juos auginti, neturi būsto, nes niekas nenori nuomoti būsto jai su vaikais. Buvo išsinuomojusi butą, bet vėliau jai atsisakė nuomoti. Gyventi krizių centre nenori, ji su vaikais nuolat pykstasi, negali susikalbėti, jie neklauso. Šiuo metu vaikai gyvena pas budinčią globotoją, jiems ten patinka, geros gyvenimo sąlygos, jie norėtų ir toliau ten gyventi. Ji galvoja, kad vaikams ten bus geriau gyventi nei su ja. 2024 m. balandžio 29 d. po Mobiliosios komandos (toliau - MK) darbo su šeima, specialistų pateiktoje informacijoje nurodoma, kad motinos teigimu, pagrindinės šeimos problemos tai jos piktnaudžiavimas alkoholiu ir negebėjimas susitvarkyti su netinkamu paauglių elgesiu. MK specialistams motina savo alkoholio vartojimą apibūdino kaip probleminį, nes dėl jo turėjo išsikraustyti iš Krizių centro. 2025 m. sausio 7 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-18 ir Nr. 3GVA-17 nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai V. ir R. su mama bendrauja, pasikalba arba susirašo žinutėmis. 2024 m. balandžio 17 d. Mero potvarkiu Dėl vaikų laikinosios globos likusiems be tėvų globos R. P. (R. P.) ir V. P. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) nuo 2024 m. balandžio 10 d., vaikų globos (rūpybos) vietą nustatant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro, vykdančio globos centro funkcijas, budinčios globotojos R. J. šeimoje.

12. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės R. P. elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaikais, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė vaikų neprižiūri ir neaugina. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, atsakovė deda pastangas, kad atkurtų ryšį su vaikais ir juos susigrąžintų. Atsakovė atsiliepime nenurodė, kad nesutinka jog jai būtų apribota laikinai motinos valdžia, tačiau pati atsakovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir palikusi vaikus globai, todėl atsakovei suteiktinas laikas ir galimybė sukurti tinkamas sąlygas vaikams grįžti į šeimą ir tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais.

13. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaikų nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Į bylą pateiktuose dokumentuose (vaiko situacijos vertinimo anketos, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose ir kituose) matoma, kad R. ryšiai su mama yra palaikomi, nors trapūs. Mama rodo iniciatyvą bendrauti. V. kasdien pasikalba su mama arba susirašo žinutėmis. Vaikai tiki, kad mama deda pastangas juos susigrąžinti.

14. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės, tačiau teismo vertinimu, iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išgirstų pareiškėjo ir suinteresuotos šalies paaiškinimų manytina, kad atsakovės atžvilgiu byloje yra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovės šeimoje gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.

15. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei R. P. jos nepilnamečių vaikų V. ir R. atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl

vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

16. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikams (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių V. ir R. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, nustatyti jų gyvenamąją vietą vaikų dabartinėje gyvenamojoje vietoje, trečiojo asmens, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, vykdantį Globos centro funkcijas. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gerai jaučiasi jų gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis, kitų fizinių ar juridinių asmenų, galinčių globoti nepilnamečius vaikus, nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, jog nepilnamečiams vaikams būtina saugi, gerai pažįstama aplinka, nepilnamečių V. ir R. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, vykdančiame Globos centro funkcijas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

17. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pavyzdžiui, LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas).

18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės R. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. ir R. po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 1038 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė R. P. yra sveika, šiuo metu išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi 2 išlaikytinius, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė, kaip minėta, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad negalės vaikams mokėti po 300 Eur. kiekvienam kas mėnesį, nes jos gaunamas darbo užmokestis yra 1200 Eur., turi sumokėti už būsto nuomą, transporto išlaidas 550 Eur., dar turi 9700 Eur. įsiskolinimą, prašo priteisti mažesnę išlaikymo sumą kas mėnesį nepilnamečiams vaikams.

19. Iš atsakovės prašoma priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo suma. Kaip minėta, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė, kaip minėta, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), ji nurodė gaunanti 1200 Eur. atlygį, tačiau turi įsiskolinimą ir moka už būstą bei transportą. Teismo vertinimu, tai kad atsakovė pradėjo dirbti yra teigiamas atsakovės poslinkis tinkamai gyventi ir išmokėti skolas bei susigrąžinti vaikus, jais pasirūpinti. Įvertinęs prašomą priteisti išlaikymo sumą po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį ir atsakovės turtinę padėtį, tai, kad atsakovė, kaip pati nurodė, nuomojasi butą, moka už transportą, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo po 300 Eur priteisimo mažintinas, ir iš atsakovės priteistina mokėti kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 12 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais paskirtini (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, vykdantis Globos centro funkcijas (CK 3.275 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

21. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. 75 Eur. Atsakovė R. P. nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jos priteistina 75 Eur. žyminio mokesčio valstybei.

22. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiams vaikams V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (R. P.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (R. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. kovo 12 d., iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, vykdantį Globos centro funkcijas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (R. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, vykdančiame Globos centro funkcijas, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. P., a.k. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur. (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Informuoti atsakovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.