Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2S-791-619/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2S-791-619/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09568-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
VšĮ Pakruojo futbolo klubas
Ieškovas
VšĮ Pakruojo futbolo klubo
Atsakovas
asociacijai Lietuvos
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-791-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09568-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.21.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VšĮ Pakruojo futbolo klubas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Pakruojo futbolo klubo ieškinį atsakovui asociacijai Lietuvos futbolo federacijai dėl Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto 2016-02-11 sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo VšĮ Pakruojo futbolo klubo ieškinį atsakovui asociacijai Lietuvos futbolo federacijai (toliau – LFF) dėl LFF vykdomojo komiteto 2016-02-11 sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui VšĮ Pakruojo futbolo klubui procesinį terminą iki 2017-07-07 (imtinai) ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius kokio konkrečiai dokumento pagrindu kyla atsakovo Lietuvos futbolo federacijos prievolė sumokėti šias lėšas (pvz., sutarties, teisės akto, sporto organizacijos sprendimo), ar tai susiję su ieškovo dalyvavimu Lietuvos futbolo federacijos A lygos pirmenybėse, dėl kurių ieškovas sudarė pirmiau aptartą arbitražinį susitarimą, ar dėl šio reikalavimo yra sudaryta kitų susitarimų dėl ginčo sprendimo būdo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas VšĮ Pakruojo futbolo klubas prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi ieškinys toje dalyje, dėl kurios byla grąžinta nagrinėti iš naujo į pirmąją instanciją, atitinka CPK 135 str. reikalavimus.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jog ieškinio trūkumu laikytina tai, kad su ieškiniu nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kokio konkrečiai dokumento pagrindu kyla atsakovo prievolė sumokėti solidarumo lėšas. Ieškinyje ieškovas pateikė visus jam žinomus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateikė teismui atsakovo sprendimo, kurį prašė pripažinti negaliojančiu nuorašą, taip pat nurodė, kad jam nėra žinoma kokio konkrečiai dokumento pagrindu, atsakovas priėmė prašomą negaliojančiu pripažinti sprendimą. Taip pat paaiškino ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog prašė atsakovo pateikti tokius dokumentus, tačiau atsakymo negavo ir prašė teismo išreikalauti juo iš atsakovo. Apeliantas pažymėjo, jog atsakovas nei su atskiruoju skundu, nei su visais kitais procesiniais dokumentais šioje byloje nepateikė bylos arbitruotinumo klausimą nagrinėjusiems teismams rašytinių įrodymų, kurie akivaizdu yra atsakovo dispozicijoje. Būtent atsakovas skirstė solidarumo lėšas futbolo klubams už 2014 m., todėl pareiga pateikti teismo reikalaujamus įrodymus turėjo būti perkelta atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumams, t.y. pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju taikytas nepagrįstai, kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, kad teismo įvardytais dokumentais nedisponuoja ir prašo juos iš reikalauti iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sutinka su šiais argumentais.Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne taikant trūkumų šalinimo institutą, o parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-302/2013).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto 2015-12-18 ir 2016-02-12 sprendimus negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-29 nutartimi sutikęs su atsakovo atskiruoju skundu ir nustatęs, kad tarp šalių galioja arbitražinis susitarimas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 procesinį veiksmą (rezoliuciją) dėl ieškinio priėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Minėta nutartis Vilniaus apygardos teismas 2016-10-28 nutartimi palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-05-18 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-10-28 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutarčių dalis, kuriomis paliktas nenagrinėtas ieškovo VšĮ Pakruojo futbolo klubo ieškinio reikalavimas atsakovui asociacijai Lietuvos futbolo federacijai pripažinti negaliojančiu Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto 2016-02-11 sprendimą, ir šią bylos dalį grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo nutartyje konstatuota, jog nesant byloje duomenų kokio konkrečiai dokumento pagrindu kyla Lietuvos futbolo federacijos prievolė sumokėti solidarumo lėšas, negalima daryti išvados dėl šio reikalavimo priskirtinumo teismo ar arbitražo teismo kompetencijai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog skundžiama nutartimi reikalaujami pateikti dokumentai svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau pažymi, jog tai nėra tokie ieškinio trūkumai, dėl kurio ieškovo reikalavimas būtų apskritai nesuprantamas ir dėl to teismo procesas pagal ieškinio reikalavimą, kuris šiuo metu yra suformuluotas, apskritai negalėtų būti pradedamas. Taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai kartu su ieškiniu nėra pateikiami ieškovo reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia, teigdamas, kad jis neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai. Teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo turi būti realiai įvykdoma, priešingu atveju būtų pažeidžiama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai turi būti aiškinami sistemiškai su CPK 199 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis byloje dalyvaujančio asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus. Tais atvejais, kai šalis pateikia dalį įrodymų, kuriais ji remiasi, ir įstatymų nustatyta tvarka suformuluoja pagrįstą prašymą dėl kitų reikalingų įrodymų, kurių ji negali gauti, išreikalavimo, teismas negali grąžinti procesinio dokumento jį padavusiam asmeniui, nes turi išreikalauti šiuos įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-856/2014).Vertinant ieškovo pareikšto ieškinio turinį darytina išvada, jog prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Vykdomojo komiteto 2016 m. vasario 11 d. priimtą sprendimą, ieškovas nurodė, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta kokio teisės akto, tvarkos ar taisyklių pagrindu toks sprendimas priimtas bei kokiu aktu vadovaujantis atsakovas skirsto solidarumo lėšas. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, jog šių dokumentų prašė atsakovo, tačiau atsakymo negavo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė šiuos dokumentus išreikalauti iš atsakovo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovui nustatyti terminą minėtiems ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovas pateikė įrodymus, jog ėmėsi priemonių prašomus įrodymus gauti savarankiškai ir suformulavo prašymą išreikalauti juos iš atsakovo, todėl teismo atsisakymas suteikti ieškovui pagalbą renkant įrodymus nagrinėjamu atveju nesuderinamas su proceso operatyvumo bei koncentruotumo principais ir be pagrindo riboja ieškovui teisminės gynybos teisę.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti realiai vykdoma, kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, kad reikalaujamais dokumentais nedisponuoja ir prašo juos išreikalauti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė