- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1359-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04783-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- S. B., D. B.
- Ieškovas
- R. Ž., D. Ž.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-587/2018 pagal ieškovų R. Ž. ir D. Ž. ieškinį atsakovams S. B. ir D. B. dėl teisės pripažinimo atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo bei pagal atsakovų S. B. bei D. B. priešieškinį ieškovams R. Ž., D. Ž. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti R. Ž. ir D. Ž. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagalbinio ūkinio pastato statybos darbams adresu (duomenys neskelbtini) Kaune be atsakovų D. B. ir S. B. sutikimo pagal architekto R. T. 2017 m. lapkričio mėnesį parengtą projektinį pasiūlymą - schemą.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butas 65,06 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, kurio bendraturčiai yra ieškovai ir atsakovai. Kadangi ieškovai planuoja statyti pagalbinį ūkinį pastatų, todėl architektas R. T. ieškovo užsakymu parengė projektinį pasiūlymą-schemą, pagal kurį būtų atliekami statybos darbai. Ieškovai per savo atstovus žodžiu kelis kartus bei per notarą kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo statybos darbams davimo, tačiau atsakovai nesutiko, pagrįstos priežasties, kodėl atsisako tokį sutikimą duoti, nenurodė.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų pateiktas pasiūlymas-schema yra neinformatyvus, jame nenurodoma, koks bus pastato aukštis, iš kokių medžiagų jis bus statomas, ar siesis su bendru namo stogu ar ne, be to pastatas yra pastatytas ir šiuo reikalavimu siekiama įteisinti jau esantį statinį.
4. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti nusistovėjusią ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą naudojimosi tvarką tarp šalių ir nustatyti naują naudojimosi tvarką žemės sklypu, kadangi esant nustatytai tvarkai kyla konfliktai su ieškovais. Pagal naują tvarką nelieka bendrų žemės plotų.
5. Ieškovai prašė priešieškinį atmesti, nes pagal atsakovų planą tvora labai priartės prie jų langų, neįvažiuos su automobiliu ir ieškovams siūlomame žemės sklype liks atsakovų statinys su jame laikomais daiktais, o atsakovų sklype liks ieškovų statinys su atsakovų daiktais, taigi neaišku kas ir už kokias lėšas tuos statinius turėtų griauti ar perkelti. Be to jie to daryti nesutinka. Prašė priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos atmesti, naudojimosi tvarką nustatyti pagal ieškovų prie atsiliepimo į priešieškinį pateiktą planą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažinti R. Ž. ir D. Ž. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagalbinio ūkinio pastato statybos darbams adresu (duomenys neskelbtini), Kaune be atsakovų D. B. ir S. B. sutikimo pagal architekto R. T. 2017 m. lapkričio mėnesį parengtą projektinį pasiūlymą-schemą. Priešieškinį atmetė. Priteisė R. Ž. ir D. Ž. solidariai iš atsakovų D. B. ir S. B. solidariai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio
7. Teismas nurodė, kad ieškovams R. Ž. ir D. Ž. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butas, kurio bendras plotas yra 65,06 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pagal 2010-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarant buvo pridedama ir tarp buvusių savininkų sudaryta naudojimosi žemės sklypu sutartis, sutartyje nurodyta, kokiomis sklypo dalimis naudosis pirkėjai (b. l. 14, 104-109). Byloje pateiktas architekto R. T. parengtas projektinis pasiūlymas-schema (b. l. 9-12), pagal kurį būtų atliekami statybos darbai, priestatas būtų statomas ieškovų naudojamame žemės sklype. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktu, ieškovai norėdami atlikti statybos darbus ant ginčo žemės sklypo be kitų dokumentų, taip pat turi gauti ir atsakovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų, sutikimą.
8. Pagal bylos duomenis teismas nurodė, kad ieškovai kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo davimo, tačiau atsakovo sutikimo statybos darbams nedavė ir pagrįstų bei motyvuotų tokio atsisakymo priežasčių nenurodė. Pagal teismų praktiką pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-680/2013). Atsakovai nepateikė priežasčių, patvirtinančių, kad dėl planuojamų statybos darbų padarinių jų teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės. Teismas sprendė, kad atsakovų pozicija nesutikti su ieškovų norimais atlikti statybos darbais yra nepagrįsta bei nemotyvuota.
9. Teismas, įvertinęs projektinio pasiūlymą-schemą (b. l. 9-15), nurodė, kad jame yra aiški būsimo pagalbinio pastato vieta, nurodytas statinio užimamas plotas, taip pat ir pastato tūris, o esant šiems duomenims yra aiškus ir pastato aukštis. Atsakovų atstovė posėdžio metu nurodė, kad neaišku iš kokių medžiagų bus statomas statinys, ar siesis su namo stogu, koks bus jo aukštis ir iš esmės pasiūlymas-schema yra neinformatyvus, todėl su juo atsakovai nesutinka. Tačiau teismas tokius atsakovų atstovės argumentus atmetė, nes juos žodžiu atsakovų atstovė nurodė teisme ir nekėlė anksčiau atsiliepime ar priešieškinyje raštu.
10. Teismas darė išvadą, kad ieškovų pateiktas projektas yra pakankamai informatyvus, o jei atsakovai laikė kitaip, galėjo papildomai kreiptis į ieškovus dėl informacijos, tačiau iš jų elgesio neatsakant į pasiūlymą siųstą per notarą bei procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad jie vengia bendradarbiavimo ar iš esmės gilinimosi į statinio statybos detales, nesutinka su ieškiniu iš esmės nenurodydami galimo jų teisės pažeidimo, be to, teismui pasiūlius mediaciją, su ja nesutiko (b. l. 94- 95), tai irgi rodo atsakovų negeranoriškumą bei siekį nebendradarbiauti su ieškovais.
11. Teismas sprendė, kad ieškovų norimi atlikti darbai nepablogins atsakovų padėties, todėl atsakovų atsisakymą duoti sutikimą ieškovams norimiems atlikti statybos darbams laikė nepagrįstu.
Dėl priešieškinio
12. Teismas nurodė, kad atsakovams priklauso 295/656 ginčo žemės sklypo bendrosios jungtines nuosavybės teise pagal 2007-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams R. Ž. ir D. Ž. priklauso 361/656 ginčo žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2010-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas 656 kv. m. Žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp buvusių savininkų, tai įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyse, prie sutarčių pridėti namų valdos žemės sklypo ribų planai. Šie duomenys įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre (b. l. 44, 65, 66, 104-122). Atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimi 1993-07-20 žemės sklypo ribų plane pažymėta raide „B“ - 289 kv. m., o ieškovai naudojasi dalimi pažymėta raide „A“ - 354 kv. m. Bendrai su šalys naudojasi 13 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „C“.
13. Atsakovai prašė teismo pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatyti ją pagal jų 2018-01-25 pateiktą planą (b. l. 67-68), pagal kurį kiekvienų savininkų valdomas žemės sklypo plotas išlieka tas pats, t. y. atsakovams priklauso - 295 kv. m., o ieškovams - 361 kv. m., nėra bendro naudojimosi žemės ploto, todėl neliktų pretekstų ginčams ar konfliktams, kiekviena šalis disponuotų vientisa žemės sklypo dalimi.
Atsiliepimas
14. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovai su priešieškiniu nesutiko, atsiliepime pateikė savo planą, bet įstatymų nustatyta tvarka priešpriešinio reikalavimo atitinkamu procesiniu dokumentu nereiškė, todėl jis nenagrinėtinas kaip reikalavimas. Šiuo atveju ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovai nepareiškė, todėl teismas nagrinėjo atsakovų priešieškiniu siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo vertinimu, šalims nesusitariant ir esant konfliktams (kas byloje akivaizdu), keisti seniai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką galima tik išimtinais atvejais, kadangi ją drastiškai pakeitus vienos šalies pageidavimu ateityje gali kilti dar didesni konfliktai ir teisminiai ginčai. Be to, šalys pirkdamos turtą su sustatyta naudojimosi tvarka turi pagrįstą lūkestį ją taip ir naudoti. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovai pažeidžia jų teises esant dabartinei naudojimosi tvarkai nepagrįstos jokiais byloje pateiktais įrodymais, teismas atsakovų teisių pažeidimus laikė neįrodytais (CPK 177, 178 str.).
16. Taip pat nurodė, kad abi šalys pripažino, jog pagal atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, priešingai šaliai siūlomame žemės sklype lieka stovėti priešingos šalies nors ir neįregistruoti, tačiau naudojami garažo-sandėlio tipo statiniai, kuriuose laikomi įvairūs daiktai. Teismas darė išvadą, kad nustačius aplinkybes, jog šalys net nesiklaba, iš karto kils konfliktai dėl minėtų statinių griovimo ar nukėlimo, juose esančių daiktų, t .y. bus užprogramuoti teisminiai ginčai į ateitį.
17. Teismas darė išvadą, kad atsakovų priešieškinis nepagrįstas bei neįrodytas, jo tenkinimas sukeltų dar daugiau ginčų tarp šalių, todėl jį atmetė. (CPK 177, 178 str.).
1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas išvados apie šalių nebendradarbiavimą ir atsakovų negeranoriškumą neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad bylą atsakovai vedė per atstovę advokatę, kuri informuodavo apie proceso eigą. Iš ieškovų pozicijos suprato, kad ieškovai patys nenori jokio kompromiso, todėl atsakovai ir atsisakė mediacijos.
Atsiliepimas
18.2. Teismo sprendime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir pažeidžia šalių lygybės prieš įstatymą principą. Atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad ieškinio reikalavimas yra neįgyvendinamas net jei teismas patenkintų jį taip kaip ieškovų suformuluotas. Formuluotė neatitinka atitinkamų STR reikalavimų. Teismas nurodė, kad formuluotė buvo patikslinta patikslintu ieškiniu. Tačiau patikslintas ieškinys pateiktas identiškas ieškiniui, tik teismo nurodymu į formuluotę įrašyta projektinio pasiūlymo-schemos rengimo data. Kad pagal projektinį pasiūlymą (schemą) negalima matyti koks statinys bus statomas, buvo nurodyta raštu 2018-04-23 atsiliepime, 2018-11-12 parengiamajame posėdyje atsakovų atstovė kėlė įvairius klausimus, susijusius su ieškiniu, toliau šie ir kiti klausimai buvo keliami ir 2019-01-21 teismo posėdžio metu. Ieškovai turėjo daugybę laiko atsakyti į šiuos klausimus profesionalo pagalba, tačiau neatsakė.
18.3. Teismas nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos, kurioje laikomasi nuostatos, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę išlieka tas pats - bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas.
Šalies argumentai
18.4. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jiems reikalinga gauti statybos leidimą. Proceso eigoje ieškovai pakeitė savo teisinę poziciją, tai yra ieškinio dalyką ir 2019- 01-21 teismo posėdyje nurodė, kad jų norimo tipo objektui statyti nėra reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos techninio reglamento STI 1.05.01:2017 3, 11 priede, 1.9. punkte nurodyta, kad kitos paskirties (ūkio) statiniams, statybos leidimas nėra privalomas, kadangi statybos užbaigtas statyti objektas įregistruojamas statytojui surašant deklaraciją. Tokia ieškovų pozicija laikytina ieškinio reikalavimo atsisakymu ir pripažinimu, kad ieškovai bereikalingai kreipėsi į teismą, kuris teismas 2019-04-01 sprendimu suteikė ieškovams netgi daugiau teisių nei jie prašė. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl šios ieškovų pozicijos.
18.5. Ieškovų pateiktame teismui projektiniame pasiūlyme prašoma leidimo pagalbinio ūkinio pastato statybai, tačiau teismas vienoje vietoje nurodo, kad bus statomas priestatas, kitoje – vykdoma rekonstrukcija, kurią teismas laikė įrodyta. Tačiau ieškovų atstovas nurodė: (2018-11-12 posėdžio įrašas 9 min 55 s), kad „tai yra bepamatė konstrukcija, kur saugomos malkos. Šis objektas yra visai nesusijęs su tuo, kas planuojama daryti. Bus tiesiog išardytos tos lentos ir statomas naujas objektas toje vietoje“.
18.6. Teismas priešieškinį atmetė neteisėtai ir nepagrįstai, remdamasis prielaidomis neva dėl laikinųjų statinių kils teisminiai ginčai. Ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kokie “statiniai” stovi dabar naudojamame žemės sklype. Metalinis garažas net nepriskiriamas statiniams.
18.7. Teismui akivaizdu, kad tarp bendraturčių kyla konfliktai (8 sprendimo lapas), tačiau sprendime nepasisakė dėl bylos aplinkybių, susijusiu su nesutarimo priežastimis. Pagal atsakovų pateiktą planą, abi šalys turėtų įvažiavimus į savo sklypus, kiekviena iš savo pusės, atsakovai iš K(duomenys neskelbtini) gatvės, o ieškovai - iš V(duomenys neskelbtini) g. Tai paneigia teismo išvadą, kad “atsakovai nurodo tik kuo ji (tvarka) bus patogesnė atsakovams“ ir daro nepagrįstą teismo išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog nustatoma naudojimosi tvarka butų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
18.8. Sprendime nurodyta, o bylos metu nėra dalyvavusi sekretorė S. M..
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Atsakovai nei prieš teismą, nei 9 mėnesius jau vykstant teismui nesiteiravo tokios informacijos. Tik 2018 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu, atsakovų atstovė nurodė, kad jie nežino iš ko bus stogas, sienos, kokia to pastato funkcija (nuo 23 min. 37 s. iki 24 min. 49 s.) Ieškovų nuomone, toks atsakovų elgesys neparodo jų teisių pažeidimo, o tiktai rodo jų nenorą iš principo duoti sutikimo, kadangi atsakovai turi savo interesų į žemės sklypo dalį kuria naudojasi Ieškovai.
19.2. Ieškovų pateiktame projektiniame pasiūlyme labai aiškiai yra matyti, kad tai bus pagalbinis-ūkinis pastatas. Taip pat nurodytas naujai planuojamo statyti statinio perimetras, jo tūris, todėl pagal šiuos duomenis lengvai galima paskaičiuoti pastato aukštį, o laikančiųjų konstrukcijų klausimas ar medžiagos iš kurių bus statomas pastatas visiškai nekoreliuoja su atsakovų teisių pažeidimų ar kaip tai galėtų neigiamai paveikti jų interesus.
19.3. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovų pozicija visą laiką nebuvo pagrįsta geranoriškumu ar kooperavimusi. Tą patvirtina ir jų apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, dėl ko jie nesutiko pasirinkti taikaus proceso - mediacijos.
19.4. Teismo posėdžių metu, tiek ieškinyje aiškiai buvo suformuluota, kad yra prašomas leidimas gauti statybą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju rašytinį sutikimą iš atsakovų, statybos darbams pradėti, todėl teismo lyriniai nukrypimai apie rekonstrukciją ar Ieškovės vaizdingi pasakymai nėra pagrindas pripažinti Ieškovų prašymą neteisėtu. Ieškovų planuojamas statyti pagalbinis ūkinis pastatas bus atskiras statinys, statomas nugriovus laikiną pastogę matomą nuotraukose, kuris turės savo atskirą unikalų numerį ir nebus dalis jau esamo statinio, kuriame gyvena šalys.
19.5. Byloje nėra nei vieno įrodymo, dėl konfliktų kilimo būtent dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Vienintelis konfliktas buvo kilęs nesusijęs su naudojimosi tvarka. Todėl atsakovai norėdami pagrįsti savo argumentus, turėtų juos įrodyti, kaip tai nurodo CPK 177 str.
19.6. Atsakovai siekia panaikinti nusistovėjusią ir notariškai patvirtintą tvarką išimtinai siekdami patenkinti savo interesus. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti atsakovų priešieškinio, o apeliaciniu skundu atsakovai neįrodo, kad pakeitus naudojimosi tvarką abi šalys gautų tai ko nori.
19.7. Teismas teisingai pastebėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ant notariškai patvirtintos tvarkos sklypų kiekviena šalis yra pasistačiusi ne vieną bepamatę konstrukciją, dėl kurių nukėlimo, patvirtinus naują planą, būtų užprogramuoti nauji konfliktai tarp šalių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl ieškovų ieškinio
12. Šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Ieškovai patikslinę savo ieškinio reikalavimus prašė pripažinti ieškovams teisę gauti statybos leidžiantį dokumentą pagalbinio ūkinio pastato statybos darbams (duomenys neskelbtini), Kaune, be atsakovų sutikimo pagal architekto R. T. 2017m. lapkričio mėnesį parengtą projektinį pasiūlymą-schemą.
13. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. gruodžio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
14. Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovai būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiai ketina statyti pagalbinį ūkio pastatą, o atsakovai sutikimo nedavė.
15. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-390/2012 ir kt.).
16. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 ir kt.). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
17. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovų ieškinį patenkino nustatęs, kad ieškovų norimi atlikti darbai pagal parengtą projektinį pasiūlymą-schemą, nepablogins atsakovų padėties, o atsakovų atsisakymas duoti sutikimą ieškovams norintiems atlikti statybos darbus pažeidžia jų teises. Apeliantai ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydami, kad teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir pažeidžia šalių lygybės principą prieš įstatymą, teismas vertindamas įrodymus neatsižvelgė į atsakovų paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, ieškovų pateiktas projektas nėra informatyvus, priimtas sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad ieškovų norimi atlikti darbai pagal parengtą projektinį pasiūlymą-schemą, nepablogins atsakovų padėties, įvertino abiejų ginčo šalių interesus. Teismas nustatė, kad ieškovų projektiniame pasiūlyme-schemoje yra nurodyta būsimo statomo pagalbinio pastato vieta, statinio užimamas plotas žemės sklype ir jo tūris. Vertindamas ieškovų pateiktą projektą teismas pažymėjo, kad po rekonstrukcijos darbų atlikimo atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas, nei jo intensyvumas faktiškai nesikeičia. Apeliantai tvirtina, kad ieškovų teikiamas projektas nėra informatyvus, nes projekte nėra aiškus statinio aukštis bei jo medžiagų sudėtis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų tokia argumentacija ir konstatuoja, kad ieškovų pateiktas pagalbinio ūkinio pastato projektinis pasiūlymas (schema) yra paruoštas kompetentingo specialisto ir yra pakankamas nustatyti, kokie bus atlikto pastato statybos rezultatai. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymas nustato statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas. Dėl to ieškovai privalės vykdyti šiame įstatyme nustatytas statytojo pareigas ir šių pareigų vykdymą kontroliuos leidimą išduodančios ir statybos priežiūrą vykdančios institucijos. Jeigu, tam tikros statybos proceso stadijos bus praleistos ir atitinkami veiksmai nebus atlikti, statybą kontroliuojanti institucija galės statytojui taikyti tam tikras priemones, susijusias su neteisėtos statybos sustabdymu ar padarinių šalinimu. Atskirai pastebėtina, kad teismų praktikoje bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamu projektinio pasiūlymo eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti.
19. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą motyvacija bei argumentaciją spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, suteikė šalims vienodai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir procesinių teisės normų nepažeidė ( CPK 42 straipsnis). Priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovų ieškinys pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagalbinio ūkinio pastato statybos darbams be atsakovų sutikimo, neprieštarauja materialinėms teisės normoms ir suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl yra pagrįstas ir teisėtas ( CPK 263 straipsnis).
Dėl atsakovų priešieškinio
20. Atsakovai priešieškiniu kėlė klausimą ieškovams dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių. Minėta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkai.
21. Bylos duomenimis atsakovams priklauso 361/656 ginčo žemės sklypo bendrosios jungtines nuosavybės teise pagal 2007-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklauso 361/656 žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2010-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas 656 kv. m. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp buvusių savininkų, iš kurių šalys įsigijo statinius bei žemės sklypą, tai įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyse, prie sutarčių pridėti namų valdos žemės sklypo ribų planai, kuriuose nurodyta kas kokia sklypo dalimi naudosis, toks pat naudojimas perkeltas ir į aukščiau minėtas tarp šalių ir buvusių savininkų sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis. Šie duomenys įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš planų, kad atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimi 1993-07-20 žemės sklypo ribų plane pažymėta raide „B“ - 289 kv. m., o ieškovai naudojasi dalimi pažymėta raide „A“ - 354 kv. m. Bendrai šalys naudojasi 13 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „C“.
22. Atsakovai siekia pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką motyvuodami tuo, kad esant jau nustatytai tvarkai vis tiek tarp šalių kyla konfliktai, ieškovai trukdo atsakovams laisvai disponuoti savo žemės sklypo dalimi.
23. Pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinio netenkino nurodęs, kad šalys iš esmės turi laikytis jų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovai įrodymų, jog yra būtinybė keisti nusistovėjusią tvarką nepateikė. Teismas motyvavo, kad šiuo metu pakeitus naudojimosi sklypu tvarką ir esant konfliktams akivaizdžiai bus pažeistos abiejų šalių teisės naudotis turimais ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotais statiniais ir juose esančiais daiktais.
24. Apeliantai ginčija teismo sprendimą, kuriuo netenkintas jų prašymas dėl žemės sklypu nustatymo tvarkos pagal jų projektą, sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu bei priimant sprendimą vadovaujantis prielaidomis.
25. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1. 5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1. 5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).
27. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011 ir kt.).
28. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, kad šalys neginčija, jog nustatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų projektą šalims siūlomose naudotis žemės sklypo dalyse liks stovėti priešingai šaliai priklausantys ir jų naudojami daiktai. Dėl to akivaizdu, kad tarp šalių kils tolimesni konfliktai ir ginčai. Byloje neginčijamų įrodymų, kad ieškovai yra padarę teisės pažeidimų byloje nėra patvirtinta. Apylinkės teismas motyvavo, kad faktinė žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatyta pirkimo-pardavimo sutartyse ir dabar naudojama žemės sklypu tvarka yra ilgalaikė ir nusistovėjusi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šios tvarkos keitimas gali sukelti šalims daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Teismas darydamas aptartas išvadas jas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokių išvadų teisingumo ir neįrodo, kad apeliantų teikiamas projektas galėtų būti racionaliu ir protingu, pagal kurį būtų pagrindas pakeisti žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių ( CPK 178 straipsnis).
29. Esant nurodytam nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas atsakovų priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Atmestus apeliantų apeliacinį skundą jiems bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos ( CPK 93 straipsnis).
31. Ieškovas R. Ž. pateiktu prašymu apeliacinės instancijos teismui prašo iš atsakovų priteisti 704 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus ieškovui priteistinos 704 Eur turėtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovų S. B. ir D. B. priteisti po 352 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. Ž..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.