Kauno apylinkės teismo sprendimas

Nustatyta, kad byloje yra pareikštas ieškovų R. Ž. Ir D. Ž. patikslintas ieškinys atsakovams S. B. bei D. B. dėl teisės pripažinimo atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo bei atsakovų S. B. bei D. B. priešieškinis ieškovams R. Ž., D. Ž. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo (b.l. 51-55, 61-64)

Dėl ieškovų ieškinio.

Nustatyta, kad ieškovams R. Ž. ir D. Ž. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butas, kurio bendras plotas yra 65,06 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pagal 2010-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarant buvo pridedama ir tarp buvusių savininkų sudaryta naudojimosi žemės sklypu sutartis, sutartyje nurodyta, kokiomis sklypo dalimis naudosis pirkėjai (b.l. 14, 104-109).

Ieškovai nurodo, kad planuoja statyti pagalbinį ūkinį pastatų, kurio numatomas plotas pagal parengtą projektinį pasiūlymą bus 10,8 kv. m., jis stovės ieškovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl atsakovų teisių nepažeis.

Byloje pateiktas architekto R. T. parengtas projektinis pasiūlymas-schema (b.l. 9-12), pagal kurį būtų atliekami statybos darbai, iš dokumentų akivaizdu, kad priestatas būtų statomas ieškovų naudojamame žemės sklype.

Kad galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statybos leidimo, ieškovai visų pirma turi gauti pastato bendraturčio, o taip pat ir žemės sklypo, ant kurio yra pastatytas gyvenamasis namas, bendrasavininko pritarimus (sutikimus) pateiktam projektiniam pasiūlymui, kadangi planuojamas pagalbinis ūkinis pastatas bus statomas ant žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio bendraturčiai yra ieškovai bei atsakovai.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų ieškovai į atsakovus dėl sutikimo kreipėsi pasinaudodami notaro pagalba, tačiau atsakovai į tai nesureagavo, t.y. sutikimų nedavė, priežasčių nenurodė (b.l. 8, 16-18). Ieškovai nurodo, kad jie per savo atstovus žodžiu net kelis kartus kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo statybos darbams davimo, tačiau atsakovai su ieškovo norimais atlikti statybos darbais nesutiko, tačiau pagrįstos priežasties, kodėl atsisako tokį sutikimą duoti, nenurodė. Todėl ieškovai kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CK 1.38, 4.75 str.).

Ieškovai nori atlikti pagalbinio ūkinio pastato statybos darbus, tam yra būtinas žemės sklypo bendrasavininkų sutikimas. Atsakovai būdami žemės sklypo bendraturčiai sutikimą ieškovų norimiems atlikti statybos darbams atsisako duoti. Atsakovai atsiliepime bei jų atstovė nurodo, kad iš projektinio pasiūlymo nematyti, koks statinys bus statomas, ieškovai jau yra atlikę rekonstrukciją dėl kurios yra prašomas sutikimas.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir 14 str. 1 d. 3 ir 4 p. įtvirtinta statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 str. 5 d. nurodyta kokie dokumentai yra reikalingi pateikti leidimą išduodančiai institucijai, norint gauti leidimą statybai. Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p. numato, kad asmuo norintis atlikti statybos darbus turi turėti ir žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. CK 4.72-4.92 str. nustato bendraturčių teisių ir pareigą įgyvendinimą naudojantis bendrąja daline nuosavybe. CK 1.137 str. 3d. įtvirtina draudimą piktnaudžiauti savo teise. CK 1.138 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas jas pripažindamas.

Ieškovai nurodo, kad reikalavimas pripažinti ieškovo teisę be atsakovo sutikimo vykdyti statytojo teises statant statinį taip pat grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. 3K-3-680/2013; 2012 m. balandžio 10 d. Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-390/2012). Šioje teismų praktikoje yra nustatyta, kad bendraturčių nesutikimas su kito bendraturčio norimais atlikti statybos darbais turi būti protingai motyvuotas. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakyme duoti sutikimą statybos darbams atlikti, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teisę į statybą. Teismo nuomone atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą statybos darbams atlikti.

Ieškovai siekia įgyvendinti įstatyme numatytą teisę vykdyti statybą. Ieškovai norėdami gauti pagalbinio ūkinio pastato statybos leidimą, be kitų dokumentų, turi pateikti taip pat ir žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų (b.l 9-13), kad ieškovų norimas statyti pagalbinis ūkinis pastatas bus ant žemės sklypo kuris nuosavybės teise priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovams, todėl vadovaujantis Statybos įstatymu, ieškovai norėdami atlikti statybos darbus ant šio žemės sklypo be kitų dokumentų, taip pat turi gauti ir atsakovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų sutikimą.

Daikto savininko turima nuosavybės teisė, reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

Kaip matyti iš pateiktų byloje įrodymų, atsakovai, kaip žemės sklypo bendraturčiai, nebendradarbiauja su ieškovais ir niekaip nemotyvuodami, nenurodydami pagrįstos priežasties neduoda sutikimo pagalbinio ūkinio pastato statybai. Toks atsakovų atsisakymas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu bei pažeidžiančiu ieškovų teisę įgyvendinti statybą. Kaip nurodė ieškovai, jie bandė kalbėtis su atsakovais, tačiau šie ignoruoja bet kokį bendravimą ar bendradarbiavimą.

Teismas proceso metu šalims taip pat siūlė mediaciją, tačiau atsakovai su tuo nesutiko, nors ieškovai sutiko rinktis mediaciją. Jų atsisakymas duoti sutikimą iki teisminio proceso buvo iš viso nemotyvuotas, t.y. nereaguojama į ieškovų rašytinius prašymus. Teismo posėdžio metu patys atsakovai į posėdžius neatvyko. Teismas tokią atsakovų poziciją laiko nepagrįstu ieškovų prašymų ignoravimu. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes formuluotė neatitinka STR reikalavimų (nenurodo kokių). Formuluotė buvo patikslinta patikslintu ieškiniu. Nurodo, kad ieškovai pateikia tiesiog popieriaus, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, lapą klaidindami teismą, tačiau vėliau byloje planas buvo pateiktas pilnas, su tokiu argumentu teismas nesutinka. Taip pat nurodo, kad projektiniame pasiūlyme neįvardijamos žymėjimo linijos žemės sklype, jos neatitinka realių, negalima matyti, koks statinys bus statomas, be to ieškovai be sutikimo jau yra atlikę pastato rekonstrukciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog „esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-390/2012). Ieškovai kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo davimo, tačiau atsakovai kaip žemės sklypo bendraturčiai, sutikimo statybos darbams nedavė ir pagrįstų bei motyvuotų tokio atsisakymo priežasčių, nenurodė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-680/2013). Atsakovai nepateikė priežasčių, patvirtinančių, kad dėl planuojamų statybos darbų padarinių jų teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad atsakovų pozicija nesutikti su ieškovų norimais atlikti statybos darbais yra nepagrįsta bei nemotyvuota.

CK 1.138 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas jas pripažindamas.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. „Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitą asmenų, kurią teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia ją teisių ar teisėtą interesą pageidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutarus Nr. 3K-3-267/2012).

Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovui įstatymu yra suteikta teisė atlikti statybos darbus, tačiau norėdamas minėtą teisę įgyvendinti ieškovai turi gauti žemės sklypo ant kurio bus statomas statinys, savininkų sutikimus. Bendraturčiai išreikšdami savo valią dėl statybos darbų gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir nesutikdami su darbais turi įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Kadangi sutikimo davimas yra laisvos asmens valios išraiška, kiekvienas bendraturtis gali savo nuožiūra duoti arba atsiskaityti duoti sutikimą atlikti bendrosios nuosavybės pakeitimo darbus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai yra įpareigoti bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai derinti savo interesus, atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas.

Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas yra išaiškinęs, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, Nr. 3K-3-571/2009). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai atlikti, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teisę į statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. 3K-3-680/2013). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai niekaip nereaguoja į ieškovų raginimus, atsakovai pažeidžia ieškovų teises ir jų teisėtus interesus.

Kaip matyti iš projektinio pasiūlymo-schemos (b.l. 9-15), jame nurodyta būsimo pagalbinio pastato vieta, iš kurio akivaizdu, kad jis stovės ieškovų naudojamoje žemėje, nurodomas statinio užimamas plotas, taip pat ir pastato tūris. Teismas sutinka, su ieškovų atstovo argumentais, kad esant nurodytiems šiems duomenims yra aiškus ir pastato aukštis. Atsakovų atstovė posėdžio metu nurodė, kad neaišku iš kokių medžiagų bus statomas statinys, ar siesis su namo stogu, koks bus jo aukštis ir iš esmės pasiūlymas-schema yra neinformatyvus, todėl su juo atsakovai nesutinka. Tačiau teismas tokius atsakovų atstovės argumentus atmeta. Visų pirma, tokius argumentus ir tik žodžiu atsakovų atstovė nurodė teisme, tačiau tokių klausimų anksčiau atsakovai nekėlė, atsiliepime ar priešieškinyje raštu to irgi nenurodė. Pasiūlius duoti sutikimą per notarą, akivaizdu atsakovai net nesigilino į pasiūlymą bei į šiuos, dabar posėdyje raštu bei žodžiu keliamus klausimus, pasiūlymą tiesiog ignoravo. Akivaizdu, kad ieškovai negalėjo žinoti (jie tą ir nurodė posėdžio metu, nurodė, kad atsakovai su jais nesikalba) kokie klausimai dėl statinio dar rūpi atsakovams. Taip pat akivaizdu, kad atsakovai neina į jokius kompromisus ir nesutinka su pasiūlymu, nenurodydami iš esmės pažeidžiamų jų teisių, nes jokių paklausimų dėl statinio konstrukcijų, siejimosi su stogu ar kt. ieškovams nepateikė. Teismui pasiūlius mediaciją, su ja nesutiko (b.l. 94, 95), tai irgi rodo atsakovų negeranoriškumą, nėjimą į kompromisą bei siekį nebendradarbiauti su ieškovais.

Atsakovų argumentus dėl procesinių trūkumų teismas atmeta, kaip nepagrįstus, nes bylos eigoje jie pašalinti, pateiktas patikslintas ieškinys, dėl neįvardintų žymėjimo linijų žemės sklype atmeta, kadangi iš schemos akivaizdžiai matyti, kur pastatas stovės, be to akivaizdu, kad atsakovams tai yra žinoma, kadangi jie patys nurodo, kad rekonstrukcija jau atlikta.

Dėl atliktos rekonstrukcijos, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų (b.l. 89,125), ji nėra atlikta, yra tik dalis pastato, kurį, kaip nurodo ieškovai jau įsigijo įsigydami gyvenamąją namo dalį, t.y. dalis pastato nurodyto pasiūlyme yra, nes ji yra įsigyta iš buvusių savininkų. Šią aplinkybę teismas laiko įrodyta, kadangi tai matyti ir iš prie pirkimo-pardavimo sutarčių pridėtų planų (b.l. 109, 112, 113, 116). To neginčija ir atsakovai. Taigi teismas laiko, kad ieškovai, norėdami atlikti ar įteisinti dalinę rekonstrukciją, turi teisėtą pagrindą kreiptis dėl sutikimo į atsakovus.

Iš pateikto projekto (b.l. 9-15) matyti, kad po rekonstrukcijos darbų atlikimo atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas nepasikeis, užstatymo intensyvumas pasikeis labai nežymiai, tik 1,48 proc., statinio užimtas žemės plotas padidės tik 10,8 kv. m., užstatymo tankumas pasikeis tik 1,65 proc. Dėl šių duomenų pasikeitimo atsakovai prieštaravimų ir nereiškė.

Taigi teismas laiko, kad ieškovų pateiktas projektas yra pakankamai informatyvus, o jei atsakovai laikė kitaip, galėjo papildomai kreiptis į ieškovus dėl informacijos, bendradarbiauti, ir ją būtų gavę, tačiau iš jų elgesio neatsakant į pasiūlymą siųstą per notarą bei procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad jie vengia bendradarbiavimo ar iš esmės gilinimosi į statinio statybos detales, nesutinka su ieškiniu iš esmės nenurodydami galimo jų teisės pažeidimo, tuo pažeisdami ieškovų teises, todėl šios teisės turi būti ginamos teisme (CK 1.138 str.).

Nustatyta, kad ieškovai bei atsakovai yra žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkai. Atsakovams priklauso 295/656 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios jungtines nuosavybės teise pagal 2007-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams R. Ž. ir D. Ž. priklauso 361/656 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2010-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas 656 kv. m. Žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp buvusių savininkų, iš kurių šalys įsigijo statinius bei žemės sklypą, tai įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyse, prie sutarčių pridėti namų valdos žemės sklypo ribų planai, kuriuose nurodyta kas kokia sklypo dalimi naudosis, toks pat naudojimas perkeltas ir į aukščiau minėtas tarp šalių ir buvusių savininkų sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis. Šie duomenys įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Tai matyti iš pirkimo pardavimo sutarčių, planų, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 44, 65, 66, 104-122).

Iš planų matyti, kad atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimi 1993-07-20 žemės sklypo ribų plane pažymėta raide „B“ - 289 kv. m., o atsakovai naudojasi dalimi pažymėta raide „A“ - 354 kv. m. Bendrai su šalys naudojasi 13 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „C“.

Atsakovai nori pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kadangi nurodo, jog esant nustatytai šiai tvarkai su ieškovais kyla konfliktai. Ieškovai trukdo jiems laisvai disponuoti savo žemės sklypo pagal esamą naudojimosi tvarką dalimi. Pastoviai intrigos, piktybiškai užstato bendro naudojimosi plotą žemės sklypo ribų plane pažymėtą raide “C”, čia sudeda įvairius daiktus (pvz. žoliapjoves, paletes, žaislus, šaldytuvus), žiemą bendro naudojimosi plotą žemės sklypo ribų plane pažymėtą raide “C” užverčia sniego kalnais, praėjimo į mūsų naudojamą žemės sklypo plotą pagal dabartinę naudojimosi tvarką praktiškai nelieka, negalima pranešti malkų, sunkių daiktų į žemės sklypo dalį (dabartiniame žemės sklypo ribų plane pažymėtą 1-2-3-4 koordinatėmis). Ieškovai rašė policijai skundus neva atsakovai lietė jų daiktus buvusius bendro naudojimosi plote žemės sklypo ribų plane pažymėtame raide “C”. Įrodymų apie tai nepateikė (CPK 177, 178 str.).

Nurodo, kad susidarius tokiai situacijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tikslinga pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

LR CK 4.75 straipsnyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi ieškovai nesutinka bendru sutarimu pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kreipiasi su priešieškiniu į teismą.

Pateikia 2018-01-25 žemės sklype naudojimosi tvarkos pakeitimo pilną ir prašo teismo pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatyti ją pagal jų pateiktą planą (b.l. 67-68). Laiko, kad jų parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia ieškovų teisių, todėl jų atsisakymas su tokia tvarka sutikti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovų advokatui buvo nusiųstas teismui teikiamas projektas, tačiau jokios reakcijos iš ieškovų nesulaukė.

Pagal jų teikiamą projektą kiekvienų savininkų valdomas žemės sklypo plotas išlieka tas pats, t.y. viso žemės plotas - 656 kv. m. Atsakovams priklauso - 295 kv.m., o ieškovams - 361 kv.m. Nelieka bendro naudojimosi su ieškovais žemės ploto; dabartiniame žemės sklypo ribų plane pažymėto raide “C”. Nurodo, kad pagal jų siūlomą žemės naudojimosi tvarką neliktų pretekstų ginčams ar konfliktams, kiekviena šalis disponuotų vientisa žemės sklypo dalimi. Todėl prašo Nustatyti tokią žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, paskiriant naudotis: S. B. ir D. B., sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B, 295 kv.m., R. Ž. ir D. Ž. – sklypo dalį, pažymėtą indeksu A, 361 kv.m.

Atsakovai su priešieškiniu nesutinka, atsiliepime pateikia savo planą, bet įstatymų nustatyta tvarka priešpriešinio reikalavimo atitinkamu procesiniu dokumentu nereiškia, todėl jis nenagrinėtinas kaip reikalavimas. LR CK 4.75 str. nurodo, kad „bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovai nepareiškė, todėl atsakovai neturėjo pareigos ir nepateikė atsiliepimo bei atsikirtimų.