- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-533-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26177-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Mūsų amatai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sarenus“
- Trečiasis asmuo
- V. B., R. Č.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės „Mūsų amatai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sarenus“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Mūsų amatai“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje V. B., R. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sarenus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ 15 110,48 Eur skolą, 165,59 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat prašo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei pagal 2019-05-28 užsakymą pardavė ir pristatė kėdes. Ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras 15 110,48 Eur sumai. Atsakovė kėdes priėmė, dėl kėdžių kiekio ir kokybės jokių pretenzijų niekada nereiškė. Sąskaitų mokėjimo terminai suėjo, kadangi ieškovė 2019-08-08 raštu dėl užsakymo ir sąskaitų pateikimo bei jų apmokėjimo nurodė, kad atsakovė turi apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras iki 2019-08-19. Atsakovė iki nustatyto termino sąskaitų faktūrų neapmokėjo, todėl pažeidė savo piniginę prievolę sumokėti už jai parduotas prekes. Atsakovei buvo siųstas 2019-08-21 raginimas dėl įsiskolinimo ir prašoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2019-08-27, sumokėti visą skolą. Nepaisant to, atsakovė vengia geranoriškai padengti įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Sarenus“ iš atsakovės VĮ „Mūsų amatai“ 15 110,48 Eur skolą, 165,59 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 15 276,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 852,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės VĮ „Mūsų amatai“ valstybės naudai 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Nurodė, kad į bylą pateiktu elektroniniu susirašinėjimu bei proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės atstovai užsakė kėdes, ieškovė nurodė jų kainą, gavo atsakovės darbuotojų pritarimą į laišką su kiekais ir kainomis. Ieškovė kėdes atsakovei perdavė. Pretenzijų dėl jų kokybės atsakovė ieškovei neturi. Teismas vertino, kad šalys susitarė dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų: dėl jos dalyko (konkrečių prekių, jų kiekio) ir kainos (CK 6.306 str., 6.313 str.), o tai suponuoja išvadą, kad jos sukūrė tarpusavio pirkimo-pardavimo teisinius santykius.
5. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad atsakovė išreiškė savo valią sudaryti sutartį taip, jog nešališkam stebėtojui neturėjo kilti klausimų dėl atsakovės siekio sukurti sutartinius santykius su ieškove.
6. Teismas sprendė, jog, aplinkybė, kad atsakovės darbuotojai santykiuose su ieškove galimai veikė nesilaikydami atsakovės vidaus tvarkos, savaime neleidžia daryti išvados, jog šalys nesukūrė pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Ieškovė nėra atsakinga už atsakovės vidinių teisės aktų laikymąsi, todėl susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet dabartinė atsakovės vadovybė vertina ankstesnius darbuotojų veiksmus kaip neleistinus ar įgaliojimus viršijančius, negali atsakovės atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų ieškovei vykdymo.
7. Teismas vertino, kad, atsakovei nustatytu terminu neatsiskaičius, ieškovė pagrįstai skaičiavo jai palūkanas už 50 dienų nuo 2019-08-19 iki 2019-10-08. Teismas konstatavo, kad abi šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, kuriuos siejo komerciniai teisiniai santykiai, todėl sutiko, kad ieškovė pagrįstai atsakovei skaičiavo 8 proc. palūkanų normą, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ „Mūsų amatai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Sarenus“ ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalis) ir nepagrįstas civilinėje byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis).
8.2. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės pateiktų įrodymų ir aplinkybių aiškinimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir niekiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovė yra viešosios teisės reguliavimo subjektas ir jai taikomi LR Viešųjų pirkimų įstatymo bei lokalių teisės aktų, patvirtintų tvarkų bei kitų teisės aktų nuostatai, iš esmės rėmėsi tik ieškovės argumentais. Tačiau teismas nepateikė jokių atsakovės argumentų vertinimo, nesuformulavo nevienareikšmiško sprendimo dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo buvimo ar nebuvimo, apsiribodamas tik išsakyta nuomone, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo, t. y. nuo susitarimo dėl visų jos sąlygų.
8.3. Teismas nusprendė, ar atsakovė išreiškė savo valią sudaryti sutartį taip, jog nešališkam stebėtojui neturėtų kilti klausimų dėl atsakovės siekio sutartinius santykius su ieškove sukurti.
8.4. Teismas nevertino vieno pagrindinio ieškovės pateikto įrodymo – 2019 m. gegužės 28 d. užsakymo, kuriuo pastaroji grindžia sutartinių santykių atsiradimą. Minimas dokumentas neturi jokios įrodomosios vertės, nes jame nėra jokių aiškiai matomų požymių apie užsakymo suformavimą ar jo patvirtinimą, išreiškiančių atsakovės valią, tačiau teismas vis dėl to savo ruožtu konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė ir sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo.
Atsiliepimas
8.5. Teismas taip pat nevertino trečiųjų suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) V. B. ir (duomenys neskelbtini) R. Č. atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų, kad ieškovė iš anksto juos ragino atsiimti neva užsakytas kėdes.
8.6. Teismas nevertino bylos eigoje papildomai pateiktų įrodymų ir pasisakymų dėl to, kad sandoris komerciškai naudingas ieškovei ir ji ypatingai suinteresuota juo, kadangi jos siūlomos parduoti kėdės, kainos atžvilgiu, yra brangesnės, nei kitų rinkos dalyvių lygiai tokios pačios kėdės.
8.7. Teismas visai nevertino trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų, kad jie negali (neįgalioti) atstovauti atsakovės santykiuose su trečiaisiais asmenimis bei aplinkybės, kurią nurodė tretieji suinteresuoti asmenys – ieškovė jiems buvo pateikusi išankstinio apmokėjimo sąskaitą, kuri nebuvo apmokėta.
8.8. Atsakovė aiškiai pasisakė, kad ieškinys vertintinas atsižvelgiant į viešosios teisės normas. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nors, vykdydamas teisingumą ir gindamas viešąjį interesą, vadovaudamasis CPK 423⁸ str., ex officio (pagal pareigas) privalėjo konstatuoti sandorio neteisėtumą. Teismas turėjo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą dėl CK 1.80 straipsnio pažeidimo ir atsiradusių padarinių.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sarenus“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip pirkimo-pardavimo nurodydamas, kad, nors rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau į bylą pateiktu elektroniniu susirašinėjimu bei proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės atstovai užsakė kėdes, ieškovė nurodė jų kainą, gavo atsakovės darbuotojų pritarimą į laišką su kiekiais ir kainomis. Ieškovė kėdes atsakovei perdavė, pretenzijų dėl jų kokybės atsakovė ieškovei neturi.
9.2. 2019 m. gegužės 28 d. užsakyme yra visa sandoriui sudaryti reikalinga informacija, užsakymų formos ir turinio teisės aktai nereglamentuoja. Suderinus visas esmines sutarties sąlygas (prekių kiekį, kainą ir atsakovės pritarimą), sandoris laikomas sudarytu. Šis įrodymas yra svarbus ir įrodo tikrąją šalių valią.
9.3. Kėdės buvo reikalingos pačiai atsakovei pagal sudarytą sandorį. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kėdės buvo reikalingos pagal VĮ „Mūsų amatai“ pasirašytą su (duomenys neskelbtini) biuro baldų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios vykdymas buvo pavestas VĮ „Mūsų amatai“ Vilniaus padaliniui. Pagal šią sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi baldus pagaminti ir juos sukomplektuoti kartu su atskirai nupirktomis kėdėmis.
9.4. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prekės buvo pirktos gavus įmonės vadovo žodinį pritarimą ir pasiūlymą patiems susirasti geriausiomis sąlygomis parduodamas sutarties įvykdymui reikalingas kėdes, todėl buvo atlikta 3 pardavėjų apklausa. Kėdės buvo nupirktos iš ieškovės taip pat gavus vadovo pritarimą. Kėdes paėmė atsakovės vairuotojas – t. y. sandorį vykdė keli atsakovės darbuotojai. Jokių pretenzijų iki ieškinio pateikimo ieškovė negavo.
9.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvykdžius sutartį, restitucija nėra galima. Šioje byloje susiklostė būtent tokia situacija: kėdės atsakovei yra perduotos dar 2019-07-19. Įrodymų, kad kėdės nebuvo ir nėra naudojamos, atsakovė nepateikė.
9.6. Ieškovė yra pateikusi į bylą įrodymus, kad šalis ir anksčiau siejo analogiški santykiai, o atsakovė apmokėdavo ieškovės išrašytas sąskaitas už kėdes. Nors atsakovė nurodo, kad sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, tačiau nenurodo, kodėl būtent tik šis sandoris, o ne ankstesni turi būti pripažinti negaliojančiais. Šie sandoriai yra įvykę, įvykdyti – prekės paimtos, už jas apmokėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)
11. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš 2019 m. gegužės 28 užsakymo, pagal kurį pardavė ir pristatė kėdes atsakovei. Atsakovė nepripažįsta fakto, kad sudarė tokį sandorį, kadangi ginčijamas sandoris sudarytas nesilaikant imperatyvių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir turėjo būti pripažintas negaliojančiu.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susirašinėjo elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu atsakovės darbuotojas, (duomenys neskelbtini) R. Č., patvirtino ieškovei užsakymą 47 vnt. kėdžių (duomenys neskelbtini) po 129 Eur plius PVM, 1 kėdę (duomenys neskelbtini) už 220 Eur plius PVM, 90 vnt kėdžių (duomenys neskelbtini) po 14,50 Eur plius PVM, 200 vnt. kėdžių (duomenys neskelbtini) po 24,50 Eur plius PVM. Ieškovė atsakovei išrašė 2019-07-17 sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 5929 Eur sumai, 2019-07-17 sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 6059,68 Eur sumai, 2019-07-19 sąskaitą (duomenys neskelbtini),80 Eur sumai. 2019-07-19 kėdes iš ieškovės paėmė atsakovės vairuotojas. Atsakovės atstovas patvirtino, kad visos nurodytos kėdės yra pas atsakovę. 2019-08-08 raštu dėl užsakymo ir sąskaitų pateikimo bei jų apmokėjimo ieškovė nurodė atsakovei apmokėti sąskaitas iki 2019-08-19. 2019-08-21 raštu ieškovė pareikalavo apmokėti įsiskolinimą iki 2019-08-27, nurodydama, kad priešingu atveju kreipsis į teismą. Atsakovė į bylą pateikė savo vidaus dokumentus, įrodinėdama, kad jais vadovaujantis privalėjo būti vykdomi viešieji pirkimai valstybės įmonėje „Mūsų amatai“.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nepagrįstą sprendimą, visiškai nesivadovavo atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir argumentais, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, kad ginčijamas sandoris yra visiškai negaliojantis, jį sudarant buvo pažeisti sutarčių teisės principai, viešosios teisės principai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančių įrodymų visumą bei skundžiamu sprendimu, šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pagrįstus.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nesutikimą su jai pareikštais reikalavimais grindė tuo, kad atsakovė viešuosius pirkimus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu, valstybės įmonės „Mūsų amatai” direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo ir kontrolės valstybės įmonėje „Mūsų amatai” taisyklėmis, valstybės įmonės „Mūsų amatai” direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai” viešųjų pirkimų vykdymo”, kitais teisės aktais. Todėl tam, kad įgytų pirkėjo statusą, sutartines teises bei prievoles, ir siekdama sudaryti ginčijamos vertės sutartį, atsakovė turėjo atlikti viešųjų pirkimų procedūras ir sudaryti sutartį raštu. Atsakovė teigė, kad jokia sutartis su ieškove nėra sudaryta, nesant sutartinių įsipareigojimų, jokios prievolės atsirasti negali.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra valstybės įmonė. Atsakovė į bylą teikė valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo ir kontrolės valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ taisykles, valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ viešųjų pirkimų vykdymo“, kurios jai yra taikomos ir kurių pagrindu yra vykdomi pirkimai VĮ „Mūsų amatai“.
16. LR Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalis kuri nustato, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnis nustato išimtis ir atvejus, kai gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), viešieji interesai.
17. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal to paties CK 1.80 straipsnio 2-4 dalis kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų.
18. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas).
19. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015, kt.).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių atsakovės argumentų, nepasisakė dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo buvimo ar nebuvimo, tik nurodė motyvus, jog pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo, t. y. nuo susitarimo dėl visų jos sąlygų. Teismas tik sprendė, kad šalys susitarė dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų - dėl jos dalyko (konkrečių prekių, jų kiekio) ir kainos (CK 6.306 str., 6.313 str.) - ir darė išvadą, kad jos sukūrė tarpusavio pirkimo-pardavimo teisinius santykius, sprendė, kad atsakovė išreiškė savo valią sudaryti sutartį taip, jog nešališkam stebėtojui neturėjo kilti klausimų dėl atsakovės siekio sutartinius santykius su ieškove sukurti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovės vidinių teisės aktų laikymąsi, todėl susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet dabartinė atsakovės vadovybė vertina ankstesnius darbuotojų veiksmus kaip neleistinus ar įgaliojimus viršijančius, negali atsakovės atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų ieškovei vykdymo.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar atsakovė atitinka ir ginčijamo sandorio sudarymo metu atitiko anksčiau nurodytus kriterijus, pagal kuriuos priskiriama perkančiajai organizacijai, ar privalėjo sudaryti ir pasirašyti sutartis su ieškove pagal VPĮ nuostatas. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismo teisė ex officio spręsti dėl viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų teisėtumo, kai kalbama apie viešųjų pirkimų principų pažeidimo akivaizdumą, yra pripažintina pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
22. Taip pat, pripažinus sandorį niekiniu, tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, būtina spręsti dėl niekinio sandorio teisinių padarinių. Jei teismas konstatuos, kad sandoris yra niekinis, teismas turi išspręsti ir restitucijos klausimą.
23. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus visų atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, nevertinus, ar ginčo sandoris atitinka imperatyvioms įstatymo normoms, neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.