- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- A-3162-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00510-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- B. P.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VGTPT) 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-991-7999 (toliau – ir Sprendimas), kurio atsisakyta jai teikti antrinę teisinę pagalbą.
2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu atsisakyta jai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Paaiškino, kad jos sutuoktinis P. P., kurio teisių perėmėja ji yra, Kretingos rajono Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1995 m. spalio 12 d. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę. Po to, kai buvo paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises, žemė buvo perleista (nuosavybės teisė į ją atkurtą) tretiesiems asmenims, tačiau kol nebuvo išspręstas pretendento atkurti nuosavybės teises prašymas, turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn buvo negalimas. Todėl pareiškėja prašė VGTPT suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 4-2247-(1.3) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Kretingos rajone“, 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 14914 ir 2008 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 15503 (toliau – ir Aktai), kuriais ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę minėtiems tretiesiems asmenims, tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Aktai nei pareiškėjos vyrui, nei jai niekada nebuvo įteikti ir tikslus jų turinys nebuvo žinomas. Pareiškėja pabrėžė, kad senaties terminas nuosavybės teisėms ginti yra netaikomas, nes nuosavybės teisės yra tęstinio pobūdžio, dėl jos reikalavimo pagrįstumo gali spręsti teismas, o ne Tarnyba.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VGTPT atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad VGTPT 2019 m. gegužės 8 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Aktų teismui apskundimo. VGTPT Sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, nes jos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatymas, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia VGTPT. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalį skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pareiškėjos siekiami apskųsti Aktai priimti daugiau kaip prieš dešimt metų, todėl pareiškėja yra praleidusi naikinamąjį terminą apskųsti minėtus Aktus. Pareiškėja kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nepateikė dokumentų, kuriems esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo 10 metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo, todėl jos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Aktų apskundimo akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčijamas VGTPT Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. prašymu kreipėsi į VGTPT, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Klaipėdos apskrities viršininko Aktus. VGTPT, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2, 14 punktais, 18 straipsnio 2 dalimi, Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad minėti Klaipėdos apskrities viršininko Aktai, kuriuos pareiškėja nori skųsti, priimti 2007 m. balandžio 24 d. ir 2008 m. kovo 13 d., todėl pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo teismui terminą minėtiems Aktams apskųsti, terminas negali būti atnaujintas, nes praleistas daugiau kaip dešimt metų; pareiškėja su prašymu nepateikė dokumentų, kuriems esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti dešimties metų naikinamojo termino. Atsižvelgęs į tai, VGTPT nusprendė, kad pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Aktų apskundimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog būtų padaryta nusikalstama veika, susijusi su Aktų priėmimu, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pareiškėja taip pat nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino. Todėl teismas VGTPT Sprendimo argumentus pripažino pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais.
III.
10. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
11. Pareiškėja nurodo, kad ji nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino Aktams apskųsti, kadangi iki šiol jai Aktai nėra įteikti ir iki šiol ji nėra susipažinusi su jų turiniu. Pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia apginti savo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, į kurią Aktais nuosavybės teisė nepagrįstai buvo atkurtos kitiems asmenims.
Atsiliepimas
12. Atsakovas VGTPT atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsakovas nurodo, kad palaiko savo poziciją, motyvus ir argumentus, kurie yra išdėstyti atsiliepime į pareiškėjos skundą. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VGTPT Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą VGTPT Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti ir ginčijamą VGTPT Sprendimą panaikinti. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ABTĮ nustatyto termino Aktams apskųsti ji nepraleido, dėl to turi pagrįstą pagrindą apskųsti teismui Aktus, kuriais nuosavybės teisės nepagrįstai buvo atkurtos kitiems asmenims.
16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į paduoto apeliacinio skundo ribas.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apeliacinį skundą pirmiausia grindžia ta aplinkybe, kad ABTĮ nustatyto termino Aktams apskųsti ji nepraleido (kitaip tariant, pareiškėja mano, kad jos skundas panaikinti Aktus teismo būtų priimtas nagrinėti, t. y. būtų perspektyvus), šios bylos apeliacinio proceso stadijoje pirmiausia yra pagrindas įvertinti, ar ginčijamu Sprendimu atsisakant suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagrįstai taikytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas, pagal kurį antrinė teisinė pagal neteikiama, kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog siekiamas inicijuoti ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturėtų teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi su 2019 m. gegužės 8 d. prašymu į VGTPT, siekė gauti antrinę teisinę pagalbą tam, kad advokato pagalba teismui ji galėtų apskųsti Aktus, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 4-2247-(1.3), 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 14914 ir 2008 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 15503. Pareiškėjos teigimu, šiais Aktais atkurtos nuosavybės teisės į žemę kitiems asmenims, nors nuosavybės teises į minėtą žemę turėjo teisę atkurti pareiškėjos vyras, o po vyro mirties kaip jo turtinių teisių perėmėja – pati pareiškėja.
20. Šioje byloje nėra ginčo, kad Aktai yra administravimo subjekto priimti teisės aktai viešojo administravimo srityje, dėl to tokių aktų teisėtumą vertinti yra kompetentingi administraciniai teismai (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.), kurie bylas nagrinėja ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad ji nepraleido nustatyto termino Aktams apskųsti, kadangi iki šiol jai Aktai nėra įteikti ir iki šiol ji nėra susipažinusi su Aktų turiniu.
21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė tiek VGTPT ginčijamame Sprendime, tiek teismas skundžiamame Sprendime, nagrinėjamu atveju yra aktuali ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Šis naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas būtent nuo Aktų priėmimo dienos.
22. Taigi įstatymų leidėjas minėta ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas teisės aiškinimą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto naikinamojo termino, taip pat yra konstatavęs, kad bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, gali būti pripažįstama, jog administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).
23. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos šios nutarties 22 punkte nurodytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos reikalavimams panaikinti Aktus būtų neteisinga taikyti (būtų pagrįstų išimčių netaikyti) ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį dešimties metų terminą ir teismas turėtų pagrindą priimti pareiškėjos skundą, kuriuo būtų prašoma panaikinti administracinius teisės aktus, priimtus dar 2007 m. ir 2008 m. Priešingai, konstatuotina, kad teismas, spręsdamas dėl tokio pareiškėjos skundo priėmimo, turėtų pagrindą taikyti naikinamąjį dešimties metų terminą ir atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek VGTPT ginčijamame Sprendime, tiek teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjos inicijuojamas ginčas dėl Aktų panaikinimo jai būtų neperspektyvus.
24. Atsižvelgusi į tai, kad ginčijamas Sprendimas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu buvo grindžiamas pagrįstai ir vien minėtoje normoje nustatytas pagrindas buvo pakankamas atsisakyti pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėjų kolegija detaliau nevertina, ar VGTPT pagrįstai taikė kitus Sprendime nurodytus Įstatyme įtvirtintus pagrindus atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, kadangi šis vertinimas bet kuriuo atveju nepaneigtų išvados, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra teisėtas ir pagrįstas.
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos B. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.