Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos B. P. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-991-7999 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-991-7999 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjai B. P. teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 24 d. įsakymą, 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą, 2008 m. kovo 14 d. sprendimą (b. l. 16-24).

Tarnyba skundžiamu Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2, 14 punktais, 18 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos prašymo netenkino (b. l. 3). Sprendime nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas ir sprendimai, kuriuos ji nori skųsti, priimti 2007 m. balandžio 24 d. ir 2008 m. kovo 13 d., todėl vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo teismui terminą administraciniams aktams apskųsti, terminas negali būti atnaujintas, nes praleistas daugiau kaip dešimt metų dešimties metų. Įstatymu nustatytas tokios trukmės naikinamasis terminas, kuris neatnaujinamas. Nurodo, jog pareiškėja su prašymu nepateikė dokumentų, kuriems esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti dešimt metų naikinamojo termino. Tarnyba tai įvertinusi nusprendė, jog pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl administracinių aktų apskundimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; <…> 14) pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017 ir kt.). Atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba turėjo vertinti, ar teisme gali būti priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 24 d. įsakymo, 2007 m. balandžio 24 d. sprendimo, 2008 m. kovo 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nustatymo.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, neleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio akto apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu į administracinį teismą dėl administracinio akto, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Tokia ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimu teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio akto, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 24 d. įsakymą, 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą, 2008 m. kovo 14 d. sprendimą apskundimo ir juos apskundžiant. Pareiškėja su prašymu Tarnybai nepateikė teismo nuosprendžio, kuriuo nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės aktų priėmimu. Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos apskrities viršininkui priimant sprendimus ir įsakymą, būtų padaryta nusikalstama veika, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, be to, pareiškėja nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, jog nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis) nustatytą naikinamąjį terminą ir būtų būtina priimti nagrinėti skundą teisme. Tarnybos sprendimo argumentai pripažįstami pagrįstais. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo ji panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos B. P. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-991-7999 panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.