Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui N. A., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovė R. V. nurodė, kad turi sūnų N., tėvas yra atsakovas N. A.. Nurodė, kad jos mėnesio pajamas šiuo metu sudaro 368 Eur skiriama vaiko priežiūros išmoka, 85,75 Eur – vaiko pinigai, o vaiko tėvas perveda 280 Eur per mėnesį. Minėtą sumą ieškovas perveda nuo birželio mėnesio. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo birželio mėnesio geranoriškai teikią išlaikymą po 280 Eur, todėl ji didina ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 280 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui, ir nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių, t. y. dėl atsakovo jau teikiamo išlaikymo, išlaikymą prašo priteisti ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė paaiškino, kad iš savo gaunamos vaiko priežiūros išmokos ir vaiko pinigų sumos per mėnesį 100 Eur suma prisideda mamai prie maisto išlaidų ir sau išleidžia apie 50 Eur, daugiau visa likusi suma yra skiriama vaiko išlaidoms. Nurodė, kad atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą vaikui, atvykęs vis kažką nuperka vaikui.

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS), atstovė E. B. palaikė pateiktą 2023 m. rugpjūčio 4 d. išvadą dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio priteisimo (b. l. 13-14). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, kurį ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, įvertinus poreikį vaikui. Taip pat pažymėjo, kad išlaikymas gali būti priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškinys patenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko N. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė R. V., tėvas – atsakovas N. A. (b. l. 4). Ieškovė R. V. savo vardu neturi registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 5, 6). Atsakovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokamos išmokos dydis yra kintantis, tačiau vidutiniškai sudaro apie 600 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) (b. l. 21-24).

9. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos yra kintančios, tačiau vidutiniškai sudaro apie 1200 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) (b. l. 25-26). Atsakovas turi savo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini)(b. l. 28), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 30). Atsakovas visiškai sutinka su ieškinio reikalavimais (b. l. 34).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis ), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis ), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio ( CK 3.192 straipsnio 1 dalis ), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu ( CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis ).

11. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. ( CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai ). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių ( fiziologinių ) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( požiūrių ) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

12. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad gimus sūnui, atsakovas prie išlaikymo neprisidėjo, tačiau nuo birželio mėnesio atsakovas perveda 280 Eur išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kad atsakovas ieškovei pateikus ieškinį teisme pradėjo teikti išlaikymą, kuris yra didesnis nei ieškiniu prašoma priteisti suma, ieškovė teismo posėdžio metu padidino savo ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti po 280 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymo sumą sūnui, ją priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad remiasi neginčijamu būtinuosius vaiko poreikius užtikrinančius teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris yra būtinas, siekiant patenkinti minimalius kasdienius vaiko poreikius. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčius yra 633 Eur, todėl ieškovė šios sumos neprivalėjo pagrįsti detaliais įrodymais. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2023-01-01 yra 840 eurų (apie 633 eurai atskaičius mokesčius). Ieškovei yra mokama 85,75 Eur universali išmoka vaikui. Tokiu būdu abu tėvai vaiko išlaikymui turėtų skirti apytiksliai po 273,63 Eur ((633-85,75) / 2 = 273,625).

16. Atsakovas pateiktu pranešimu su ieškiniu sutiko, į teismo posėdį neatvyko. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį buvo apie 1200 Eur (neatskaičius mokesčių). Byloje nėra duomenų apie atsakovo galimai turimus kitus išlaikytinius ir/ar kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos mėnesio pajamas šiuo metu sudaro 368 Eur vaiko priežiūros išmoka, 85,75 Eur – vaiko pinigai, ieškovei padeda artimieji. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo užtikrinimą, įvertinus atsakovo jauną amžių, jo galimybes užsidirbti, ieškovui sutinkant su ieškiniu ir nuo 2023 m. birželio mėn. geranoriškai teikiant išlaikymo po 280 Eur / mėn. (b. l. 35-44), ir atsižvelgiant į ieškovės šiuo metu ribotas galimybes gauti didesnes pajamas, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. A. priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo N. A. priteistinas 280 Eur dydžio išlaikymas vaikui N. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. Priteisus iš atsakovo išlaikymą, šalių sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškovei pateikus ieškinį teisme, atsakovas geranoriškai teikė išlaikymą sūnui, taip pat sūnui vis ką nors nuperka, todėl atsižvelgiant į tai, prašė priteisti 280 Eur sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovo mokėjimai sūnaus išlaikymui yra pagrįsti ieškovės pateiktais mokėjimo nurodymais, sprendžia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

19. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 101,00 Eur žyminis mokestis (280 x 12 x 3) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 26,56 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina valstybei 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant vaiko motinai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad N. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja jo motina R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 101,00 Eur (vieną šimtą vieną eurą) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.