- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e1-864-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14797-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Kaltinamasis
- M. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Algidos Banienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 215 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 100 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio, t. y. 5000 Eur bauda, ją sumokant iki 2025 m. sausio 4 d., bausmės neatlikęs;
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį galutine, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, bausme – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti azartinių žaidimų vietose, visą laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, ją sumokant iki 2025 m. sausio 4 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. L. 2023 m. gruodžio 18 d., apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį DAF XF460FT, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), priklausančius (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punktą, nurodantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 107 punktą, nurodantį, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tamsiu paros metu apsisukinėjo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl to sudarydamas kliūtį atvažiuojančio automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) vairuotojui K. L., dėl ko jis atsitrenkė į jo važiavimo juostoje, judančios pusiau įstrižai puspriekabės kairį galinį ratą ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „VW Passat“ keleivei A. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, krūtinkaulio kūno, juosmeninio I-o slankstelio kūno kompresinis lūžimai ir dėl to buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.
M. L. įtariamojo apklausos metu parodė, kad jis su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, su juo sutinka visiškai. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, teisę vairuoti tokią transporto priemonę turi. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir važinėjo su krovininiu automobiliu DAF XF460FT, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Shhmitz“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio mėnesį, tiksliau laiko neprisimena, tačiau sutinka, kad tai galėjo būti 2023 m. gruodžio 18 d. apie 17 val., jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau buvo tamsu. Kelio danga buvo gera, matomumas buvo geras, tik tiek, kad buvo tamsu. Jis vilkike buvo vienas vairuotojas. Atvažiavęs (duomenys neskelbtini) į žiedinę sankryžą, kurioje jam reikėjo iš žiedo išsukti link (duomenys neskelbtini), išsuko per anksti į kelią dešiniau. Ir išvažiavęs iš žiedinės sankryžos pamatė kelio ženklą, kad kryptis link (duomenys neskelbtini). Tuomet suprato, kad ne ten pasuko ir reikia apsisukti. Tame kelio ruože buvo tamsu, neįrengtas apšvietimas. Jo vilkikas su puspriekabe yra apie 18 m ilgio. Prie puspriekabės šonų, virš ratų yra oranžinės spalvos lemputės. Kadangi jo vairuojamo vilkiko dideli gabaritai, suprato, kad neapsisuks, kadangi kelias nebuvo platus, todėl privažiavo išplatėjimą, prie autobusų sustojimo, kuris yra netoli nuo žiedinės sankryžos, iš kurios jis išvažiavo. Tada pasuko dešiniau į išplatėjimą, kad jam užtektų apsisukti. Tuo metu priekyje jo automobilių nebuvo, gale taip pat nebuvo automobilių. Ir jis pradėjo manevrą pirmiausiai į dešinę, paskui į kairę. Jis vilkiku jau apsisuko pilnai atgal, tačiau jo traukiama puspriekabė dar buvo likusi priešpriešinio eismo juostoje skersai jos. Ir staiga pajautė smūgį į puspriekabės kairį šoną. Nuo smūgio jo vairuojamas vilkikas niekur nepajudėjo. Taip ir stovėjo kaip ir buvo prieš smūgį. Jis sukdamasis nematė, kai priešpriešinio eismo juosta atvažiavo tas automobilis, kuris į jo puspriekabę atsitrenkė. Tikriausiai tuo momentu sukosi ir nepastebėjo. Po smūgio išlipo iš vilkiko ir nuėjo pažiūrėti kas ten atsitrenkė. Priėjęs pamatė prie jo traukiamos puspriekabės kairės pusės galinių ratų raudonos spalvos apgadintą automobilį. Kiek prisimena lyg dar automobilyje buvo vyras ir moteris. Prie vairo sėdėjo vyriškis, o šalia jo sėdėjo moteris. Jautėsi iš jų, kad jiems yra stresas. Jie iš automobilio išlipo patys. Apie šį įvykį jis pranešė pagalbos telefonu 112. Jis klausė pas automobilio vairuotoją kaip jis jo nematė, tačiau ką jis jam atsakė pasakyti negali. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Jis nėjo žiūrėti kas ten vyko su medikais, kadangi jis pats nebuvo sužalotas. Jis pripažįsta, kad dėl jo kaltės įvyko šis eismo įvykis, kadangi apsisukinėjo kelio važiuojamojoje dalyje, visiškai neįsitikinęs, kad niekam netrukdys ir nesukels eismo įvykio. Dėl to, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis labai gailisi. Jis šiuo metu vykdo individualią veiklą, jo mėnesio pajamos yra apie 800 Eur. Jis gyvena tik su savo sugyventine, vaikų neturi. Jam yra paskirta bauda Vilniaus miesto apylinkės teismo 5000 eurų, tačiau jos dar nėra pradėjęs mokėti. Sumokėjimo terminas iki 2025 m. sausio 4 d. (t. 2, b. l. 100-103, 115-118).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2024 m. balandžio 19 d. tarnybiniu pranešimu Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, dėl 2023 m. gruodžio 18 d. apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio. 2024 m. balandžio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje gautas K. L. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šio eismo įvykio bylos atnaujinimo. Prašyme nurodyta, kad šio eismo įvykio metu buvo sužalotas K. L. ir jo sutuoktinė A. L. ir jiems abiem 2023 m. gruodžio 19 d. ligoninėje buvo nustatyti lūžiai. K. L. nustatyti šonkaulių lūžiai, o A. L. nustatytas krūtinkaulio lūžis. Šią informaciją K. L. pateikė tik 2024 m. balandžio 11 d. gautame prašyme dėl eismo įvykio bylos atnaujinimo (t. 1, b. l. 6-9).
2023 m. gruodžio18 d. eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyti apgadinimai: priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinys žibintas, priekinis kairys žibintas, radiatoriaus grotelės. Automobilis vilkikas DAF XF460FT, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) neapgadintas. Puspriekabės „Schimtz“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), apgadintas kairės pusės purvasaugis, apsauginė juosta (t. 1, b. l. 16-33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. L. poodinė kraujosruva krūtinėje, krūtinkaulio kūno, juosmeninio I-o slankstelio kūno kompresinis lūžimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodyto eismo įvykio metu ir laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d. Dėl krūtinkaulio ir juosmeninio slankstelio lūžimų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 79-82).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. L. pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyviai jokie išoriniai sužalojimai nenustatyti (neaprašyti). 2023 m. gruodžio 20 d. krūtinės ląstos rentgenogramose nustatyti dešinių VIII-IX-X šonkaulių lūžimai. Kadangi lūžimai su kauliniais rumbais (seni, gyjantys) todėl jie negalėjo būti padaryti 2023 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 120-122).
2024 m. balandžio 23 d. nukentėjusiosios A. L. apklausos protokolu, kuriame A. L. paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 18 d. apie 17.40 val. ji kartu su savo sutuoktiniu K. L. jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė. Automobilį vairavo jos vyras, o ji sėdėjo šalia jo. Abu buvo užsisegę saugos diržus. Tuo metu buvo tamsu ir buvo dulksna. Prisimena, kad privažiavo žiedinę sankryžą, esančią (duomenys neskelbtini). Išvažiavę iš šios žiedinės sankryžos važiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Kokiu greičiu tuo metu vairavo vyras automobilį nematė. Pradėjus važiuoti nuo žiedinės sankryžos link (duomenys neskelbtini), matė kad kita juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės link jų atvažiuoja automobilis. Matė, kad jis didelis, ne lengvasis automobilis. Ji negali pasakyti ar jis lėtai judėjo ar stovėjo, nes nelabai galima buvo suprasti, nes buvo tamsu ir nelabai į tai kreipė dėmesį. Tas kelio ruožas nėra apšviestas. Ir jiems tik prasilenkus su šio automobilio priekine dalimi pamatė prieš pat save priekabos viršų ir buvo smūgis. Viskas įvyko labai greitai. Ar jos vyras stabdė savo vairuojamą automobilį, ar ne, nežino. Kai pamatė priekabos viršų, ji nematė, kad ji būtų buvus apšviesta ar ant jos būtų buvę kokie nors atšvaitai. Ji ją pamatė tik tada, kai prie pat jos privažiavo. Priekaba buvo jų važiavimo juostoje skersa. Jos vyrui nebuvo galimybės išvengti susidūrimo su šia priekaba, nes kaip minėjo ji visiškai nesimatė kelyje. Tuo labiau, kad vilkiko priekinė dalis buvo pilnai išsitiesusi priešpriešinio eismo juostoje, tai net nepagalvojo, kad priekaba gali būti skersai jų važiavimo juostos. Po smūgio iš automobilio išlipo abu su vyru. Prie įvykio vietos sustojo pravažiuojantys žmonės. Buvo prie jų priėjęs šio krovininio vilkiko vairuotojas, kuris girdėjo kad sakė, kad jis sukosi šioje vietoje ir kad jam reikia į (duomenys neskelbtini). Atvyko į įvykio vietą greitoji ir policija. Greitosios medikai apžiūrėjo ją ir vyrą, lyg iš karto labai nieko blogo nejautė, dar suleido jai vaistų ir į ligoninę nevažiavo. Tačiau kitą dieną pradėjo labai skaudėti jai ir ji nuvyko į ligoninę, ten jai nustatė slankstelio lūžį ir krūtinkaulio lūžį. Kitą dieną taip pat ir jos vyras kreipėsi į ligoninę, jam nustatė trijų šonkaulių lūžius. Kadangi ji šio eismo įvykio metu buvo sužalota, prašo ją pripažinti nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 51-54).
2024 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjusiosios A. L. papildomu apklausos protokolu, kuriame A. L. paaiškino, kad jai padaryta žala atlyginta, niekam jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš. Ji neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 59-61).
2024 m. balandžio 23 d. liudytojo K. L. apklausos protokolu, kuriame K. L. paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 18 d., 17.40 val., jis kartu su savo sutuoktine A. L. jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė. Automobilį vairavo jis, o jo sutuoktinė sėdėjo šalia jo. Abu buvo užsisegę saugos diržus. Tuo metu buvo tamsu ir lynojo. Asfaltas buvo šlapias, sugėrė automobilio šviesas. Matomumą ribojo tai, kad lijo ir šlapias buvo asfaltas. Jis privažiavęs prie žiedinės sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), sustojo, nes matė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės į žiedinę sankryžą įvažiavo šviesios spalvos automobilis, kuris nusuko link (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad ši žiedinė sankryža buvo apšviesta. Įvažiavo į žiedinę sankryžą ir po to išvažiavo iš jos link (duomenys neskelbtini) pusės. Išvažiavęs iš žiedinės sankryžos kažkur 150 metrų atstumu matė priekyje, priešpriešinio eismo juosta link (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį krovininį automobilį. Tuo metu jis važiavo įjungęs trumpųjų šviesų žibintus. Suprato iš sklindančių automobilio šviesų, kad tai yra krovininis automobilis. Priekyje jo, jo važiavimo juostoje kitų automobilių tuo metu nebuvo. Ir jis važiavo toliau link (duomenys neskelbtini). Iki smūgio mano, kad galėjo vairuoti automobilį 60-70 km/h greičiu. Ir važiuojant jam toliau artėjo prie minėto krovininio vilkiko ir tik prasilenkus su krovininio vilkiko priekine dalimi, staiga pamatė savo važiavimo juostoje prieš pat automobilio priekį du automobilius ratus. Ir jis trenkėsi savo priekine dalimi į šiuos ratus. Kiek prisimena, kad dar staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau sustoti neatsitrenkus nepavyko, nes atstumas buvo per mažas. Prieš smūgį nesuprato, kad tai yra krovininio vilkiko puspriekabės ratai, nes jam puspriekabės visiškai nesimatė. Nuo smūgio jo automobilis atšoko atgal. Suveikė automobilyje oro pagalvės. Iš automobilio išlipo patys. Prie jų priėjo vilkiko vairuotojas, kuris klausė pas jį ar jis nematė švieselių ant priekabos šonų. Jis prasilenkdamas su krovininiu vilkiku nematė, kad jo priekaba yra skersai jo važiavimo juostą. Ji buvo pilkos spalvos, mano, kad esant tokiam orui ji susiliejo ir nesimatė visiškai. Tuo labiau, kad prasilenkiant su krovininiu vilkiku per jo šviesas jam nesimatė, kas yra jo važiavimo dalyje priekyje. Jis nematė jokių švieselių ar kažkokių atšvaitų savo važiavimo juostoje. Kaip ta priekaba atsirado skersai jo važiavimo juostoje pasakyti negali, nes jis neklausė pas vairuotoją. Tuo labiau, kad krovininio automobilio priekinė dalis buvo tiesiai priešpriešinio eismo juostoje ir kad jo priekaba gali dar būti skersai jo važiavimo juostos net nesuprato ir visiškai jos ten nematė. Ta kelio vieta nėra apšviesta. Jam pravažiavus krovininio vilkiko priekinę dalį jam visiškai nesimatė, kad vilkiko priekaba yra dar jo važiavimo juostoje ir dėl to jis nesugebėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Greitąją pagalbą ir policiją iškvietė pravažiuojantys žmonės. Iš karto po eismo įvykio skaudėjo kūną, tačiau atrodė, kad tik sumušimai ir negalvojo, kad gali būti lūžiai. Todėl atsisakė važiuoti į ligoninę. Tačiau kitą dieną žmona kreipėsi į ligoninę ir jai ten buvo nustatyta juosmens slankstelio lūžis ir krūtinkaulio lūžis ir kiti sumušimai, o jis kreipėsi po keleto dienų, kadangi irgi labai skaudėjo kairį šoną ir ligoninėje jam nustatė trijų šonkaulių lūžius. Kai jis matė krovininį vilkiką jis negali pasakyti ar jis lėtai judėjo ar stovėjo, kadangi buvo tamsu ir matėsi tik jo priekinės šviesos. Jam visiškai nesimatė vilkiko priekabos jo važiavimo juostoje. Jei būtų matęs, kad yra priekyje, jo važiavimo juostoje yra vilkiko puspriekabė, mano, kad būtų turėjęs galimybę sustabdyti savo vairuojamą automobilį ir į ją neatsitrenkti. Vilkiko vairuotojas nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalizacijos. Kadangi jis yra sužalotas šio eismo įvykio metu todėl prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 87-90).
2024 m. rugpjūčio 23 d. liudytojo K. L. papildomu apklausos protokolu, kuriame K. L. paaiškino, kad jis po 2023 m. gruodžio 18 d., įvykusio eismo įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, nes jam skaudėjo krūtinę. Gydymo įstaigoje 2023 m. gruodžio 22 d. jam buvo atliktas rentgenas ir nustatė, kad lūžę trys šonkauliai. Jam niekas gydymo įstaigoje nesakė ar tie lūžiai yra seni, ar padaryti šio eismo įvykio metu, tai yra 2023 m. gruodžio 18 d. Jis susipažinęs su savo specialisto išvada gauta iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad ten nurodyta, kad jo šonkaulių lūžiai su kauliniais rumbais, seni, gyjantys ir negalėjo būti padaryti eismo įvykio metu 2023 m. gruodžio 18 d. Jis negali pasakyti kada jam galėjo lūžti šonkauliai, nes pats labai nustebo. Tačiau jis sutinka kas yra parašyta šioje specialisto išvadoje ir niekam dėl to jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 95-97).
Asmens duomenų pažyma, kurioje nurodyta, kad M. L. turi teisę vairuoti automobilį (t. 1, b. l. 173-175).
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-1073/2024).
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti tyrimo metu sutampa su ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi dėl kaltinamojo padaryto KET pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, esantis psichiatrinio gydymo įskaitoje, dirbantis, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą 30 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. L. skirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, ir visiškai pridedant 100 MGL dydžio, t. y. 5000 eurų baudą, ir M. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 75 paroms ir 100 MGL dydžio, t. y. 5000 eurų baudą. Baudos sumokėjimo terminą nustatant iki 2025 m. sausio 4 d.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto c) papunkčiu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, į galutinės subendrintos arešto bausmės laiką, M. L. įskaityti laisvės apribojimo bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju yra pagrindas paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant M. L. įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o jo netekus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nesilankyti azartinių žaidimų vietose; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomoji priemonė paskirta M. L. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 281 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimt parų) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti sumažintą bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. L. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, ir visiškai pridedant 100 MGL dydžio, t. y. 5000 eurų baudą, ir M. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms ir 100 (vieno šimto) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 5000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio baudą. Baudos sumokėjimo terminą nustatant iki 2025 m. sausio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto c) papunkčiu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, į galutinės subendrintos arešto bausmės laiką, M. L. įskaityti laisvės apribojimo bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant M. L. įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o jo netekus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nesilankyti azartinių žaidimų vietose; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę paskirtą M. L. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti M. L., jog nuteistieji, kuriems atidėtas bausmės vykdymas, privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Išaiškinti M. L., jog Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Išaiškinti M. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.