Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-10 · Civilinė byla Nr. 2S-54-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
2S-54-368/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
  • 3.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-54-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06378-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.; 3.1.7.1.2.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. D. teisinių paslaugų individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-22-1009/2016 dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme 2016-10-17 gautas apeliantės (atsakovės) G. D. teisinių paslaugų individualios įmonės apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo. Kartu su skundu apeliantė (atsakovė) pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į sudėtingą įmonės finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi atmetė apeliantės (atsakovės) G. D. teisinių paslaugų individualios įmonės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Nustatė apeliantei (atsakovei) G. D. teisinių paslaugų individualiai įmonei terminą iki 2016 m. spalio 28 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 154 Eur žyminį mokestį už skundo pateikimą ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pažymėjo, kad apeliacinį skundą pateikė tik vienas iš atsakovų – G. D. teisinių paslaugų individuali įmonė, todėl prašyme nepagrįstai nurodyti teiginiai, susiję su kito atsakovo ­– G. D. galimybėmis sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-402-124/2015 panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovų G. D. ir G. D. individualios įmonės atžvilgiu, priešingai, nei prašyme nurodė apeliantė, jog įmonės turtui nuo 2013 m. yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Pažymėjo, kad apeliantė nepateikė teismui duomenų, leidžiančių teismui padaryti išvadoms dėl įmonės sunkios finansinės padėties laikinumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) G. D. teisinių paslaugų individualioji įmonė prašo teismo nutartį panaikinti – klausimą išspręsti iš esmės ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šiaulių apygardos teismas 2015-06-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-402-124/2015, G. D. teisinių paslaugų individualios įmonės statusą pažymėjo kaip individualią įmonę, todėl fizinio asmens G. D. prievolės (bei atvirkščiai) tiesiogiai sietinos su jo įmonės prievolėmis bei pareigomis. Pirmosios instancijos teismas savo 2016-09-16 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8254-1042/2016 taikė solidarią atsakovų atsakomybę, todėl minimas Šiaulių apylinkės teismo argumentas yra nepagrįstas.

Prašymas tiesiogiai sietinas ir su civiline byla Nr. 2-140-1004/2016, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl to pačio ieškinio ir tarp tų pačių šalių Šiaulių apygardos teisme jau buvo panaikintas, kaip visiškai neteisėtas ir prieštaraujantis LR CPK normoms. Skundžiant 2016-01-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, taip pat buvo sumokėtas žyminis mokestis, kurio G. D. teisinių paslaugų individualioji įmonė neatgavo, nors atskirasis skundas buvo pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Galimai tenkinus apeliacinį skundą šioje byloje, manytina, kad įmonė vėl patirs žymius materialinius nuostolius dėl nepagrįstų žemesnės instancijos teismo priimtų nutarčių ir sprendimų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB ,,Lietrusa“ prašo tenkinti prašymą ir žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki Šiaulių apygardos teismas išnagrinės apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nepagrįstų ir formalių pirmosios instancijos teismų sprendimų, yra nukentėjusi ir UAB ,,Lietrusa“, skundusi neteisėtas Šiaulių apylinkės teismo nutartis bei sprendimus. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus UAB ,,Lietrusa“ skundus, žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų lėšos nesusigrąžintos, kadangi šių lėšų už neteisėtus sprendimus išieškojimo iš tuos sprendimus priėmusio teismo įstatymas nenumato.

Susiklosčiusi praktika šiuose ginčuose tarp tų pačių šalių patvirtina, jog teisingus bei išsamiai pagrįstus sprendimus ar nutartis priima tik aukštesnės instancijos bei kvalifikacijos teismai, kas ir sąlygoja šiuo atveju žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, nes, panaikinus neteisėtus pirmosios instancijos sprendimus bei nutartis, žyminis mokestis nesusigrąžinamas ir lieka sąžiningosios bei teisiosios šalies nuostoliu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016; kt.).

Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo, kreipdamasis į teismą (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos įstatyme. CPK 83 str. 3 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. o pagal CPK 84 str. teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Šių nuostatų tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį.

Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Aiškinant ir taikant CPK 84 straipsnio normą turi būti atsižvelgiama į šios normos tikslą. Tai ypač svarbu turint dėmesyje tai, jog žyminio mokesčio atidėjimo institutas skirtas užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Skirtingai nei dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinio skundo pateikimą iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė (atsakovė) nepateikė teismui jokių duomenų apie apeliantės blogą finansinę padėtį ir tokios padėties laikinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti, kadangi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė (atsakovė) kartu su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų patvirtinančių jos blogą finansinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantė sąmoningai nepateikia pakankamai įrodymų jos turtinei padėčiai nustatyti, todėl įrodymų nepateikimo neigiamos pasekmės tenka apeliantei. Apeliantės (atsakovės) motyvas, jog įmonė vėl patirs žymius materialinius nuostolius dėl nepagrįstų žemesnės instancijos teismo priimtų nutarčių bei sprendimų, nereikšmingi, kadangi šiuo atveju įstatymai nenumato atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Apeliacinio teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, jų tikslą bei paskirtį, nustatęs, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra sunki, pagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirąjame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Kadangi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliantei (atsakovei) pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2016 m. spalio 28 d. t.y. sumokėti 154 Eur (šimto penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus yra pasibaigęs, nustatytinas naujas iki 2017 m. sausio 25 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336­­­ ­– 339 straipsniais, teismas,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei (atsakovei) G. D. teisinių paslaugų individualiai įmonei terminą iki 2017 m. sausio 25 d. sumokėti 154 Eur (šimtą penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teisėjas Egidijus Mockevičius