Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. D. teisinių paslaugų individualios įmonės ir G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3654-949/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Petro medis“ ieškinį atsakovams G. D., G. D. teisinių paslaugų individualiai įmonei, trečiajam asmeniui UAB „Lietrusa“ dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl šalių tinkamumo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog byloje yra netinkamas ieškovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Šis konstitucinis principas perkeltas ir į CPK 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 45 str. 2 d.). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. R. L., bylos Nr. 3K-3-137/2014; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-305/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad 16800 Lt suma buvo pervesta iš UAB „Petro medis“ atsiskaitomosios banko sąskaitos į UAB „Lietrusa“ atsiskaitomąją banko sąskaitą. Bylos šalys šią aplinkybę pripažįsta. Atsakovai neginčija, kad minėtą pinigų sumą gavo G. D. teisinių paslaugų individuali įmonė, o pinigai buvo pervesti UAB „Lietrusa“, nes G. D. įmonė buvo skolinga UAB „Lietrusa“. UAB „Petro medis“ (duomenys neskelbtini) yra Ž. P.. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo suma – 16 800 Lt buvo mokama už suteiktas paslaugas fiziniam asmeniui Ž. P.. Byloje neginčijama aplinkybė, kad UAB „Petro medis“ buvo skolinga Ž. P., todėl užskaitant tarpusavio skolas, iš UAB „Petro medis“ banko sąskaitos už Ž. P. buvo padarytas 16 800 Lt pavedimas į UAB „Lietrusa“ banko sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė UAB „Petro medis“ į UAB „Lietrusa“ banko sąskaitą pervedė 16 800 Lt už Ž. P., nes tarp jų buvo padarytas užskaitymas, tai vertintina, kad pinigus į UAB „Lietrusa“ banko sąskaitą pervedė pats Ž. P., todėl reikalavimo teisę dėl 16 800 Lt atsakovams G. D. teisinių paslaugų individualiai įmonei ir G. D. turi tik Ž. P.. Ieškovė UAB „Petro medis“ kaip tretysis asmuo tik pervedė Ž. P. pinigus, todėl nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės UAB „Petro medis“ ieškinį, UAB „Petro medis“ nepagrįstai praturtėtų. Pats teismas pripažino, kad pavedimo santykiai susiklostė ne tarp UAB „Petro medis“ ir G. D. bei jo įmonės, bet tarp Ž. P. ir G. D. bei jo įmonės. UAB „Petro medis“ nebuvo šių santykių dalyvis ir jam nėra žinomos jokios pavedimo sutarties vykdymo aplinkybės. Teismas sutapatino įmonės direktorių su pačia įmone. UAB „Petro medis“ net nėra žinomos ir negali būti žinomos atstovavimo santykių aplinkybės, nes šios paslaugos buvo suteiktos fiziniam asmeniui, o ne įmonei. Pažymėtina, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles (CK 2.50 str.), įmonės turtas yra atskirtas nuo akcininko turto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Petro medis“ yra netinkama ieškovė. O ieškovei neįrodžius, kad ji turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, jos ieškinys turėjo būti atmestas taikant CPK 5 straipsnį. Ieškinio atmetimas neatima teisės Ž. P. reikšti savarankišką ieškinį.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti iš proceso fizinį asmenį – G. D., kaip netinkamą atsakovą. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. CPK nuostatos nesuteikia teismui teisės pačiam spręsti dėl asmenų, kurie turi būti atsakovai byloje (išskyrus CPK numatytas išimtis), nes CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu tik esant ieškovo pateiktam motyvuotam prašymui. Kaip jau anksčiau minėta, pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė UAB „Petro medis“ nesutiko pašalinti atsakovo G. D. iš bylos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepašalino iš bylos atsakovo G. D.. Teisėjų kolegija pažymi, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jos turtas neatskirtas nuo savininko turto. Atitinkamai, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Atsižvelgiant į paminėtas teisės normas, vertintina, kad ieškovė turėjo pagrindo atsakovu byloje traukti ir G. D.. O ieškovei nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu ar pašalintas iš bylos, teismas nagrinėja bylą iš esmės, byloje esant ieškovės nurodytiems atsakovams (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepašalino atsakovo G. D. iš bylos. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas dėl procesinio pažeidimo, kadangi šiuo atveju tas pats asmuo yra ir įmonės vadovas, todėl teismo šaukimas laikytinas įteiktas tinkamai.

Apeliantai teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja R. G. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes ji priėmė sprendimą ikiteisminio tyrimo byloje dėl jo nutraukimo. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 65 – 66 straipsniuose numatyti pagrindai teisėjui nusišalinti. CPK 65 straipsnyje išvardinti konkretūs atvejai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. CPK 66 straipsnyje numatyta, jog be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ar jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja R. G. 2013-12-02 nagrinėjo pareiškėjos UAB „Petro medis“ atstovo Ž. P. skundą dėl 2013-11-11 Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės N. R. nutarimo ir 2013-10-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo T. Š. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Teisėjų kolegija vertina, kad ši aplinkybė nagrinėjamai civilinei bylai sprendžiant teisėjos šališkumo klausimą įtakos neturi. Todėl teisėja R. G. neturėjo pagrindo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ir byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64 – 66 straipsnis). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Pažymėtina, kad apeliantai viso proceso metu nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai R. G. nereiškė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei neįrodžius, kad ji turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, jos ieškinys atmestinas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Petro medis“ ieškinys atmestinas.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, t. y. atmetus ieškinį visiškai, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai ir trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 26,13 EUR. Taip pat naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atsakovų G. D. ir G. D. individualios įmonės atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliantai bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovo G. D. teisinių paslaugų individualios įmonės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkino ir atidėjo 151,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės UAB „Petro medis“ priteistinas 151,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Petro medis“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Petro medis“ 151,00 Eur (šimtą penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660) bei 26,13 EUR (dvidešimt šešis eurus ir 13 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas .

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atsakovų G. D.(a.k(duomenys neskelbtini) ir G. D. individualios įmonės (į.k.144931866) atžvilgiu.