Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-05 · Administracinė byla Nr. I-278-162/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-05
Bylos Nr.
I-278-162/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
R.C.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui R.C., atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Ritai Gečienei, atsakovės Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Donatui Girskiui, 2010 m. balandžio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.C. skundą atsakovėms – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei ir Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R.C. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 4-7; 34-38) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovių – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir VSAT Pagėgių rinktinė) bei Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos jo naudai priteisti 29 580 Lt kompensaciją už uždelstą atsiskaitymo laiką nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. spalio 30 d. –.

Nurodo, kad 2008 m. gegužės 27 d. VSAT vado įsakymu Nr. TE-297 nuo gegužės 29 d. buvo atleistas iš tarnybos Pagėgių rinktinėje vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu (jei dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenumatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu, ar kitu sveikatos sutrikdymu vykdant tarnybines pareigas). Įsakyme dėl atleidimo buvo numatyta išmokėti jam 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kuri buvo išmokėta, tačiau atsakovė išskaitė 24 procentus pajamų mokestį. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu konstatavo, jog gyventojų pajamų mokestį VSAT Pagėgių rinktinė išskaičiavo nepagrįstai ir ji buvo įpareigota pareiškėjui grąžinti iš išeitinės kompensacijos išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 10 022,69 Lt. Minėtas sprendimas buvo apskųstas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs VSAT Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą, jį atmetė, konstatuodamas, kad atleidžiant statutinį valstybės tarnautoją pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, pajamų mokestis neturi būti skaičiuojamas. Nurodo, jog VSAT Pagėgių rinktinė 2009 m. spalio 30 d. į jo sąskaitą pervedė priteistą 10 022,69 Lt sumą.

Pažymi, jog 2010 m. sausio 7 d. jis parašė pretenziją VSAT Pagėgių rinktinės vadui, nurodydamas, jog atsakovė kalta dėl neišmokėtos kompensacijos dalies, t.y. neįvykdė Darbo kodekso 141 straipsnio reikalavimų, nes visiškai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. 2010 m. sausio 15 d. gavo atsakymą iš VSAT Pagėgių rinktinės vado, kuriame nurodyta, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pretenzijoje išdėstyto reikalavimo – sumokėti kompensaciją už uždelstą su darbuotoju atsiskaityti laiką. Teigia, jog jį atleidžiant nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio ar kitų priklausančių piniginių išmokų, todėl atsakovei taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Uždelsimo laikotarpis truko 17 mėnesių (nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. spalio 30 d.), todėl priteistiną sumą sudaro 29 580 Lt. Nesutinka, jog pajamų mokesčių išskaitymas iš išeitinės kompensacijos atsiskaitant su darbuotoju yra su mokesčių įstatymų taikymu susijusi išskaita, todėl prašo priteisti 29 580 Lt.

Pareiškėjas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės – VSAT Pagėgių rinktinės atstovė Rita Gečienė prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą atsiliepime ir jo patikslinime išdėstytų motyvų pagrindu. VSAT Pagėgių rinktinė atsiliepime ir jo patikslinime (b.l. 20-21; 44-45) nurodo, kad VSAT Pagėgių rinktinė, vykdydama VSAT vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. TE-297, pareiškėjui išmokėjo kompensaciją, atskaičius 24 procentų dydžio pajamų mokestį, kurį sudarė 10 022,69 Lt ir socialiniam draudimui 1 044,03 Lt, į pareiškėjo sąskaitą pravedant 30 694,48 Lt sumą. Pabrėžia, jog pareiškėjo atleidimo metu nebuvo suformuota teismų praktika dėl išeitinės kompensacijos apmokestinimo ar neapmokestinimo pajamų mokesčiu atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Nurodo, jog Valstybinė mokesčių inspekcija jiems paaiškino, kad išeitinė kompensacija turi būti apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, todėl mano, jog gyventojų pajamų mokestis buvo išskaičiuotas ne dėl VSAT Pagėgių rinktinės kaltės, o dėl neaiškaus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo. Pareiškėjui gyventojų pajamų mokesčio permoka buvo grąžinta 2009 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 407 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. spalio 12 d. priėmus nutartį. Pažymi, jog Statutas nenumato sankcijų vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, kai yra uždelsiama visiškai atsiskaityti su iš vidaus tarnybos atleidžiamu pareigūnu. Pajamų mokesčio išskaitymas iš išeitinės kompensacijos atsiskaitant su darbuotoju yra su mokesčių įstatymų taikymu susijusi išskaita, o ne su darbo teisiniais santykiais susijusi išmoka, todėl netaikytinos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Atsakovės – Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Donatas Girskis prašo pareiškėjo skundo netenkinti.. Nurodo, jog Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nedalyvavo VSAT Pagėgių rinktinei pateiktame išaiškinime dėl Gyventojų pajamų mokesčio taikymo nagrinėjamu klausimu, išaiškinimą pateikė Mokesčių informacijos centras. Mokesčių administravimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, jog mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais. Teigia, jog paklausėjui teikiami individualūs paaiškinimai neturi teisės norminio akto galios, o yra tik išreikšta nuomonė. Mano, kad teisiniai santykiai yra susiklostę tarp darbdavio (VSAT Pagėgių rinktinės) ir darbuotojo (pareiškėjo), todėl buvo priimti atitinkami sprendimai. Atstovo nuomone, Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti pareiškėjui žalą, todėl prašo atmesti skundą kaip nepagrįsta. Analogiška pozicija yra išdėstyta atsiliepime į skundą (b.l. 47-48).

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 52). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys. Atsiliepimu ir jo patikslinimu (b.l. 23-24; 46) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjo atleidimo dieną nebuvo suformuota teismų praktika, o Valstybinė mokesčių inspekcija laikėsi pozicijos, kad iš išeitinių kompensacijų gyventojų pajamų mokestis turi būti išskaičiuojamas. Pabrėžia, jog atleidžiant statutinį valstybės tarnautoją atsakovė tinkamai su juo atsiskaitė, todėl darbdavio kaltės dėl atsiskaitymo su valstybės tarnautoju už uždelstą laiką nėra. Mano, jog Darbo kodekso 141 straipsnio 3 straipsnio nuostatos taikomos materialinio – teisinio pobūdžio reikalavimams, kurie kyla iš darbo teisinių santykių dėl darbuotojui neišmokėtų atitinkamų piniginių sumų jo atleidimo iš darbo dieną. Pajamų mokesčio išskaitymas iš išeitinės kompensacijos atsiskaitant su darbuotoju yra su mokesčių įstatymų taikymu susijusi išskaita, todėl mano, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja

Byloje kilęs ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pagal Darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodekso) 141 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančią, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007 m. gegužės 30 d. (atleidimo iš tarnybos) iki 2009 m. spalio 30 d. (išskaityto gyventojų pajamų mokesčio nuo išeitinės kompensacijos sumokėjimo dienos).

Iš prie bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-616-162/2008 procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 10 022,69 Lt, kuri jo atleidimo iš tarnybos dieną buvo neišmokėta, atskaičius gyventojų pajamų mokestį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu (adm. byla Nr. I-616-162/2008, b.l. 28-31) pareiškėjo skundą patenkino ir pareiškėjui iš atsakovės priteisė neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 10 022,69 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal VSAT Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą, 2009 m. spalio 12 d. nutartimi (adm. byla Nr. 616-162/2008, b.l. 47-51) jį atmetė ir paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą nepakeistą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. sausio 7 d. kreipėsi į atsakovę VSAT Pagėgių rinktinę, prašydamas geranoriškai susitarti dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką (b.l. 13-14), tačiau atsakovė 2010 m. sausio 15 d. raštu Nr. (21/22)-10-190 (b.l. 15-16) nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjo prašomą kompensaciją.

Administracinės bylos Nr. I-616-162/2008 medžiaga (b.l. 6) nustatyta, kad pareiškėjas iki 2008 m. gegužės 29 d. dirbo VSAT Pagėgių rinktinės vado pavaduotoju Štabo viršininku, t.y. buvo statutinis valstybės tarnautojas. VSAT vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. TE-297 jis nuo 2008 m. gegužės 29 d. atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu (jei dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenumatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu, ar kitu sveikatos sutrikdymu vykdant tarnybines pareigas).

Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nurodo, kad iš tarnybos jis buvo atleistas 2008 m. gegužės 27 d., o atsakovė VSAT Pagėgių rinktinė nepagrįstai išskaitytą gyventojų pajamų mokestį po teismų procesinių sprendimų priėmimo įvykdė 2009 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 407, pervesdama į pareiškėjo sąskaitą 10 022,69 Lt (b.l. 22).

Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus. Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymą su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu. Minėto straipsnio pirmoji dalis numato, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsikaityta jo atleidimo dieną. Tačiau šiame straipsnyje nenumatyta atsiskaitymo su atleidžiamu pareigūnu tvarka bei pareiga mokėti už uždelstą laiką atsiskaityti. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, jų statusą, pareigūnų socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Minėtas įstatymas, kaip ir Statutas, neaptaria pareigos mokėti už uždelstą atsiskaityti laiką, todėl, sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reglamentavimą, turėtų būti taikomos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios ginčo teisinius santykius.

Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Formuodamas teismų praktiką dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog pagrindas taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-82/2008, 3K-3-267/2008, 3K-3-284/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, kas reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamos pasekmės dėl neatsiskaitymo laiku (LVAT 2008 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1534, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1521/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltės nenustatyta, todėl pasekmės dėl neatsiskaitymo laiku iškiltų darbdaviui.

Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Tokiu būdu byloje būtina apibrėžti kompensavimo mechanizmo sąvoką ir nustatyti, ar pareiškėjui neteisėtai iškaitytas ir atsiskaitymo su juo dieną neišmokėtas gyventojų pajamų mokestis patenka į su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos sritį.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nepateikia kompensacijos sąvokos. Šios sąvokos nėra apibrėžta ir Statute bei Darbo kodekso. Pastarojo teisės akto 216 straipsnyje pažymėta, kad darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbo kodekso 221 straipsnis numato darbuotojams kompensacijas priimant arba perkeliant į kitoje vietoje esantį darbą (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą paties darbuotojo prašymu).

Iš išvardintų teisės normų analizės darytina išvada, kad kompensacijos paskirtis – atlyginti darbuotojo patirtas padidėjusias išlaidas, susidariusias ne nuo darbuotojo valios priklausančių priežasčių, vykdant jam priskirtas darbines funkcijas ir įgyvendinant pavestus uždavinius, ir visumoje ne nuo darbdavio valios, o esant darbiniam būtinumui. Vadinasi, „kompensacija“ turėtų būti aiškinama plačiąja prasme ir kompensuoti suprantama kaip atlyginti, atitaisyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, Vilnius, p. 322), tai, kas buvo (būtų) prarasta arba tai padaryti bent iš dalies, jeigu tai nepriklauso nuo darbuotojo ir darbdavio valinės išraiškos. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas. Išeitinė kompensacija, išmokama pareigūnui, kai jo sveikata neatitinka jo einamų pareigų, yra mokama kaip viena iš vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo būdų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl jo sveikatos būklės, atleidimo dieną jam buvo išmokėta išeitinė kompensacija, tačiau iškaitytas gyventojų pajamų mokestis, dėl kurio išmokėjimo uždelsimo ir kyla ginčas byloje. Kompensavimo mechanizmo esmė nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog turi būti kompensuojamas tas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusio pajamos, kurias pareiškėjas būtų gavęs jei nebūtų susirgęs ir tapęs nebetinkamu tarnauti vidaus tarnyboje. Vadinasi negautos pajamos yra kildinamos iš darbo teisinių santykių.

Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).. Kaip nurodo atsakovė VSAT Pagėgių rinktinė, dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto išaiškinimo kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių, kuris pateikė nuomonę, jog minėtos pajamos turi būti iškaitomos iš išeitinės išmokos, išmokamos pareigūnams, atleistiems iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dieną atsakovė VSAT Pagėgių rinktinė išskaitytą 10 022,69 Lt sumą pervedė atsakovei Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai į valstybės biudžetą kaip pareiškėjo sumokėtą pajamų mokestį ir nuo pareiškėjo atleidimo dienos minėta suma nedisponavo. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime pateiktais duomenimis, gyventojų pajamų mokestis buvo skirstomas: valstybės biudžetui (23,59 proc.), savivaldybių biudžetams (46,41 proc.), privalomojo sveikatos draudimo fondui (30 proc.). Minėtą pinigų sumą atsakovė VSAT Pagėgių rinktinė pareiškėjui išmokėjo 2009 m. spalio 29 d., teismams konstatavus, jog nagrinėjamu atveju gyventojų pajamų mokestis neturėjo būti iškaitytas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes pajamų mokesčio išskaitymas iš išeitinės kompensacijos atsiskaitant su pareiškėju yra su mokesčių įstatymų taikymu susijusi išskaita.. Toks teisės normų aiškinimas dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką dėl nepagrįstai išskaityto gyventojų pajamų mokesčio yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1296/2009, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1021/2009.

Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kompensavimo mechanizmą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, todėl išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas. kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R.C. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė